- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-572-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01247-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Satela“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Satela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Satela“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir perkančioji organizacija) sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymus bei pretenziją, pateiktus atvirame tarptautiniame pirkime „Stacionarių greičio matavimo įrenginių įrengimas valstybinės reikšmės keliuose“ (pirkimo numeris 424396) (toliau – Pirkimas) bei įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymus Pirkimo I-IV dalims; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė 2019 m. gegužės 21 d. pateikusi pasiūlymus Pirkimo I-IV dalims, kuriuos perkančioji organizacija 2019 m. liepos 3 d. bei 22 d. pranešimais paprašė paaiškinti. Po pateiktų paaiškinimų perkančioji organizacija 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pasiūlymus atmetė dėl jų neatitikimo Techninės specifikacijos 6.1., 8.1., 9, 10.6. punktų reikalavimams. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu inicijavo nurodyto sprendimo peržiūros procedūrą, tačiau perkančioji organizacija 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, nors ir pripažino, kad pasiūlymai dėl neatitikimo Techninės specifikacijos 9 punkto reikalavimui atmesti nepagrįstai, pretenzijos iš esmės netenkino.
4. Ginčo Pirkimo tikslas – valstybinės reikšmės keliuose įrengti stacionarius momentinio greičio matavimo įrenginius (toliau – SGM), kuriais būtų fiksuojami leistino greičio pažeidimai. Techninės specifikacijos 6.1 punkte nustatyta, kad SGM paskirtis yra fiksuoti viso transporto priemonių srauto bendro vaizdo nuotraukas ir valstybinius registracijos numerius, juos perduoti į daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės sistemą (toliau – DPKS), bei fiksuoti leistino greičio pažeidimus ir automatiškai perduoti į administracinių nusižengimų registrą (toliau – ANR). Detalūs reikalavimai duomenų registravimui, apdorojimui, saugojimui ir / ar siuntimui nustatyti Techninės specifikacijos prieduose.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija netinkamai aiškina Techninės specifikacijos 8.1, 10.6 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus dėl ginčo pasiūlymų ir pretenzijos atmetimo. Perkančioji organizacija nepagrįstai teigia, kad tiekėjų siūloma įranga turi fiksuoti visas transporto priemones, tiek su įskaitomais valstybiniais registracijos numeriais, tiek ir su neįskaitomais, ar be jų. Atsakovės vertinimu, ieškovės siūloma įranga nefiksuoja transporto priemonių su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų, ir dėl to neatitinka Techninės specifikacijos 10.6. punkte nustatyto reikalavimo: SGM turi aptikti ne mažiau nei 95 procentus transporto priemonių.
6. Ieškovė nurodė, kad bet kokia greičio matavimo įranga gali veikti tik tam tikros paklaidos ribose, todėl negali fiksuoti visas transporto priemones, visus leistino greičio pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas fiksuoti visas transporto priemones, visus leistino greičio pažeidimus, gali būti taikomas tik kartu su Techninės specifikacijos 10.6 punkto sąlyga, kuri nustato leidžiamos transporto priemonių, leistino greičio pažeidimų fiksavimo paklaidos ribas. Be to, Techninėje specifikacijoje nėra numatyta nei vienos komandos, nurodančios registruoti, apdoroti, saugoti ir / ar išsiųsti kokius nors duomenis apie transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė kartu su pasiūlymais ir neteikė detalių techninių aprašymų apie siūlomos įrangos galimybes fiksuoti transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų, nes pagal Techninėje specifikacijoje nustatytus funkcinius reikalavimus įrangai to daryti nereikėjo.
7. Ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos vertinimu, kad ji 2019 m. liepos 24 d. paaiškinimu, jog siūloma SGM įranga fiksuoja visas transporto priemones, atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 10.6, 10.7 punktuose nustatytus reikalavimus, iš esmės pakeitė savo pasiūlymus. Nei Techninėje specifikacijoje, nei perkančiosios organizacijos prašymuose paaiškinti pasiūlymus nėra suformuluotas konkretus reikalavimas patvirtinti, kad siūloma įranga registruoja transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų bei aprašyti algoritmus, kaip tai yra daroma. Toks reikalavimas pirmą kartą suformuluotas tik ginčo sprendime atmesti ieškovės pasiūlymus, todėl nei pasiūlymuose, nei paaiškinimuose ieškovė ir neteikė informacijos apie siūlomos SGM galimybes fiksuoti transporto priemones su neįskaitomais registracijos numeriais ar be jų, nors tokias funkcines galimybes ieškovės siūloma įranga ir palaiko.
8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Pirkimo tikslui pasiekti Techninėje specifikacijoje buvo nustatyti konkretūs ir aiškūs reikalavimai, taip pat nurodyta, kokie duomenys turi būti pateikti tam, kad būtų įrodyta atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams. Papildomai atsakovė raštu paaiškino Pirkimo dokumentus, atsakydama, kad įrenginys turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus.
9. Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad SGM turi fiksuoti tik transporto priemones, kurios turi įskaitomus valstybinius registracijos numerius. Priešingai – Techninės specifikacijos 8.1 punkte aiškiai nustatyta, kad įrenginys turi fiksuoti visas transporto priemones, o ne tik tokias, kurios turi įskaitomus valstybinius registracijos numerius. Techninės specifikacijos 10.6 punktas nustato leistiną paklaidą, kad SGM turi aptikti ne mažiau nei 95 procentus visų transporto priemonių, o ne tik tokių, kurios turi įskaitomus valstybinius registracijos numerius, taip pat atpažinti valstybinius transporto priemonių registracijos numerius, kurie yra matomi vizualiai ne mažesniu nei 95 procentų tikslumu.
10. Ieškovės pateiktas 2019 m. balandžio 10 d. raštas nepatvirtina, kad jos siūloma įranga aptinka ne mažiau nei 95 procentus transporto priemonių su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų. Nurodytas dokumentas savo turiniu nėra nei gamintojo techninis dokumentas, nei galėtų tokiam būti prilygintas, todėl neįrodo, kad siūloma įranga atitinka Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pretenziją nutraukė, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 3,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Dėl Techninės specifikacijos 6.1, 8.1 ir 10.6 punktų taikymo ir aiškinimo
12. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 6.1 punktas numato, jog SGM paskirtis yra fiksuoti viso transporto priemonių srauto bendro vaizdo nuotraukas ir valstybinius registracijos numerius, juos perduoti į DPKS, bei fiksuoti leistino greičio pažeidimus ir automatiškai perduoti į ANR. Techninės specifikacijos 8.1. punkte nustatyta, kad turi būti fiksuojamos visos transporto priemonės. Techninės specifikacijos 10.6 punkte nustatyta, kad SGM turi aptikti ne mažiau nei 95 procentus transporto priemonių ir turi atpažinti valstybinius transporto priemonių registracijos numerius, kurie yra matomi vizualiai ne mažesniu nei 95 procentų tikslumu visomis sąlygomis (esant lietui, rūkui ar kitoms nepalankioms oro sąlygoms, taip pat turi būti išvengta saulės spindulių, kitų šviesos šaltinių ir atspindžių poveikio atpažinimo rezultatams). Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 30 d. raštu perkančioji organizacija paaiškino Pirkimo dokumentus: į tiekėjų prašymą patikslinti, ar sistema privalo gebėti fiksuoti leistino greičio pažeidimus ir tuo atveju, jeigu sistema neaptiko transporto priemonės valstybinių registracijos numerių, nurodė, kad įrenginys turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl sisteminio viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo, dėl perkančiosios organizacijos paaiškinimų kvalifikavimo sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017), teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti reikalavimai įrangai, jog ši registruotų transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų.
14. Teismas pažymėjo, kad Techninės specifikacijos 1.2 priede „Universali ANR sąsaja su pažeidimų fiksavimo įrenginiais“ skiltyje „Daugiafunkciniai pažeidimo duomenys (DPKS)“ nurodyta, jog pažeidimo duomuo „valstybiniai registracijos numeriai“ yra neprivalomas. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė paneigia ieškovės argumentus, kad Techninėje specifikacijoje nėra numatytos duomenų apie transporto priemonių su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų registravimo, saugojimo, perdavimo ir / ar kitokio apdorojimo funkcijos.
Dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams
15. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jos pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pasiūlytos įrangos aprašymo dalyje „ITC-EYE Compact“ nurodyta, jog įranga aptinka bent 95 procentus transporto priemonių su valstybiniais registracijos numeriais, atitinkamai 95 procentus vizualiai įmatomų valstybinių registracijos numerių. Paminėtoje įrangos charakteristikoje nurodyta, kad transporto priemonės judėjimas apskaičiuojamas remiantis stabiliu, neabejotinai atpažįstamu transporto priemonės tašku – jos valstybinių registracijos numerių ženklo centru. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės siūloma įranga gali fiksuoti 95 procentus transporto priemonių su valstybiniais registracijos numeriais, tuo tarpu duomenų, kad ieškovės siūloma įranga gali fiksuoti 95 procentus transporto priemonių su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų, nenustatyta.
17. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tiekėjų pasiūlymų atitiktis techniniams reikalavimams privalo būti pagrįsta gamintojų techniniais dokumentais ar kitais lygiaverčiais duomenimis, ypač tais atvejais, kai toks reikalavimas yra nustatytas viešojo pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018 59 punktas).
18. Nustatytų aplinkybių bei nurodytos kasacinio teismo praktikos pagrindu, teismas sprendė, kad ieškovės paaiškinimai, jog siūloma įranga turi galimybę fiksuoti ir 95 procentus transporto priemonių su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų, neturi jokio objektyviai pagrįsto pagrindo. Nurodė, kad įrangos gamintojo duomenys paneigia ieškovės paaiškinimuose nurodytus deklaratyvaus pobūdžio teiginius.
19. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlymai siaurąja prasme neatitiko Pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų Pirkimo objektui ir šie pasiūlymų trūkumai dėl savo pobūdžio negalėjo būti ištaisyti, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymus.
Dėl reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pretenzijos atmetimo
20. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018), teismas nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pretenziją (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pasiūlymus panaikinti ir nurodytoje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas iš esmės netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir, remdamasis vien atsakovės 2019 m. balandžio 30 d. rašte pateiktu abstrakčiu paaiškinimu, kad įrenginys turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus, padarė nepagrįstą išvadą, kad perkama SGM įranga turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimo atvejus ir visas transporto priemones, įskaitant ir transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais.
21.2. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, vertinant visas pirkimo sąlygas, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo. Tuo tarpu teismas netyrė ir nevertino, ar Techninėje specifikacijoje yra pateiktas privalomų duomenų, kuriuos turi fiksuoti perkama SGM įranga, sąrašas, ar duomuo „valstybiniai registracijos numeriai“ yra įtrauktas į privalomų duomenų sąrašą, ar perkamai SGM programinei įrangai yra nustatytas reikalavimas formuoti ir siųsti į trečiųjų asmenų administruojamus registrus skirtingos apimties duomenų rinkinius.
21.3. SGM įrenginio programinės įrangos kūrėjas negali vadovautis prielaidomis, o abstrakčių, bendro pobūdžio reikalavimų turinį gali ir privalo aiškinti tik kartus su specialiaisiais Techninės specifikacijos reikalavimais, kuriuose tokios bendro pobūdžio sąlygos yra konkretizuotos (pavyzdžiui, kartu su Techninės specifikacijos 8.4, 8.7, 8.8 punktų sąlygomis, kuriose nustatyta, kokius transporto priemonės duomenis privalo fiksuoti SGM įrenginys).
21.4. Sprendžiant, kokius duomenis turi fiksuoti perkamas SGM įrenginys leistino greičio pažeidimo atveju, yra būtina vadovautis šiais Techninės specifikacijos reikalavimais: 8.4 punktu, kuris nustato, kad leistino greičio pažeidimo atveju SGM turi užfiksuoti transporto priemonės valstybinius registracijos numerius; 8.7 punktu, kuris nustato, kad pažeidimo byloje, be kita ko, turi būti saugoma transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai su šalies, kurioje transporto priemonė registruota, kodu. Visi nurodyti SGM pažeidimų byloje surinkti ir saugomi duomenys, vadovaujantis Techninės specifikacijos 8.12.1 punktu, saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu turi būti perduoti į ANR. Tai reiškia, kad kiekvieno užfiksuoto leistino greičio pažeidimo atveju, SGM pažeidimų byloje turi būti suformuotas privalomų duomenų rinkinys, kuriame, be kitų duomenų, turi būti užfiksuoti ir transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai. Techninėje specifikacijoje nėra nustatyta jokių kitų alternatyvų.
21.5. Sistemiškai aiškinant Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus spręstina, kad siūloma SGM įranga turi fiksuoti tik tas transporto priemones, kurios yra aptiktos ir atpažintos. Pagal Techninės specifikacijos 10.6 punkto sąlygą, tokių aptiktų ir atpažintų transporto priemonių skaičius negali būti mažesnis nei 95 procentai viso transporto priemonių srauto. Atsižvelgiant į itin mažą transporto priemonių be valstybinių registracijos numerių skaičių keliuose, nėra pagrindo spręsti, kad SGM sistema, fiksuojanti transporto priemones su atpažintais valstybiniais registracijos numeriais, netenkintų šio reikalavimo.
21.6. Kartu su ginčo pasiūlymais buvo pateiktas įrangos gamintojo paaiškinimas, kad transporto priemonės judėjimas apskaičiuojamas remiantis stabiliu transporto priemonės tašku, kuris, vadovaujantis Techninėje specifikacijoje nustatytais reikalavimais, atliekant įrangos programavimo darbus buvo susietas su fiksuojamo automobilio valstybiniais registracijos numeriais. Ieškovė savo pretenzijoje ir procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad jos siūloma įranga turi galimybę pasirinkti ir bet kurį kitą automobilio tašką (taškus), atlikus atitinkamus įrangos perprogramavimo darbus. Nurodytas paaiškinimas apie siūlomos įrangos technines galimybes negali būti pripažintas pasiūlymo keitimu.
21.7. Techninės specifikacijos 8.8 punkte nustatytas privalomas duomenų, kuriuos SGM turi fiksuoti, saugoti ir perduoti į DPKS, sąrašas. Į nurodytą sąrašą įtrauktas ir transporto priemonės valstybinių registracijos numerių duomuo. Tai reiškia, kad siūloma SGM įranga turi fiksuoti ir perduoti į DPKS su konkrečia transporto priemone susietą duomenų rinkinį, kuriame, be kitų duomenų, turi būti ir transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai. Techninėje specifikacijoje nenumatyta jokių kitų alternatyvų.
21.8. Pateiktas Techninės specifikacijos reikalavimų išaiškinimas koreliuoja su kitais Pirkimo sąlygose nustatytais reikalavimais. Techninės specifikacijos 6.1 punktas numato, kad SGM paskirtis yra fiksuoti viso transporto priemonių srauto bendro vaizdo nuotraukas ir valstybinius registracijos numerius, juos perduoti į DPKS bei fiksuoti leistino greičio pažeidimus ir automatiškai perduoti į ANR. Techninės specifikacijos 10.1, 10.2 punktuose nustatyta, kad perkamų SGM veikimas turi būti paremtas numerių atpažinimo technologija ir turi fiksuoti bendro vaizdo bei valstybinių registracijos numerių nuotraukas. 2019 m. balandžio 4 d. rašte perkančioji organizacija paaiškino, kad siekia įsigyti specializuotas, aukštus reikalavimus atitinkančias automobilių numerių atpažinimo kameras, kurios užtikrintų aukštą viso pravažiuojančio transporto priemonių srauto numerių atpažinimo procentą (ne mažiau nei 95 procentus).
21.9. Teismas išvadą, kad siūloma SGM įranga turi fiksuoti transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų, grindė iš esmės vien perkančiosios organizacijos 2019 m. balandžio 30 d. rašte pateiktu abstrakčiu išaiškinimu, kad įrenginys turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus. Nurodytu paaiškinimu perkančioji organizacija tik atkartojo bendro pobūdžio Techninės specifikacijos 6.1, 8.1 punktuose nustatytus reikalavimus, kurių turinys gali būti atskleistas tik atsižvelgus į Techninės specifikacijos sąlygas, nustatančias specialius reikalavimus siūlomos SGM fiksuojamų duomenų rinkiniams, t. y. tik sistemiškai aiškinant Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
21.10. Taikant sisteminį aiškinimo metodą, nustatytų reikalavimų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Pavyzdžiui, Techninės specifikacijos 8.4 punkto reikalavimo „turi užfiksuoti transporto priemonės valstybinius registracijos numerius“ turinys negali būti išaiškintas taip, kad reikštų galimybę nefiksuoti transporto priemonės valstybinių registracijos numerių. Techninės specifikacijos 8.7 punkte nustatyto reikalavimo „turi būti saugoma tokia informacija“ turinys negali būti išaiškintas taip, kad reikštų galimybę saugoti ne visus nurodytus duomenis.
21.11. Teismas nemotyvuotai atmetė ieškovės argumentus, kad dokumente „Universali ANR sąsaja su pažeidimų fiksavimo įrenginiais“ yra nustatytos duomenų iš SGM perdavimo į ANR sąlygos. Šiame dokumente nėra jokių reikalavimų perkamos SGM fiksuojamų duomenų apimčiai.
21.12. Aplinkybė, kad šalys tuos pačius Techninės specifikacijos reikalavimus aiškina iš esmės skirtingai, suponuoja, jog Pirkimo sąlygos tyčia buvo parengtos neaiškiai ir klaidinančiai, o Pirkimo procedūros vykdytos neskaidriai.
21.13. Ieškovės su pasiūlymu pateiktame SGM įrangos aprašyme paaiškinta, kad siūlomas programinės ir aparatinės įrangos komplektas skirtas transporto priemonių greičiui matuoti be radaro, t. y. ieškovės siūloma greičio matavimo įranga yra sukurta taikant naujausias informacines technologijas, nesusijusias su doplerio efektu. Dėl savo konstrukcijos ypatybių tokia įranga yra žymiai pigesnė, nei šiuo metu rinkoje siūlomi įrenginiai, kurių veikimas paremtas doplerio efektu ar lazerio šviesos analize. Ieškovės turimomis žiniomis, numatomo laimėtojo siūlomo vieno SGM įrenginio komplekto kaina su įrengimu gali būti ir daugiau nei 9 000 Eur brangesnė už ieškovės siūlomo įrenginio komplekto kainą. Nesunku paskaičiuoti, kad vien dėl neaiškiai, klaidinančiai Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų perkamai įrangai valstybė gali prarasti daugiau nei 600 000 Eur (keturiose Pirkimo dalyse iš viso perkama 70 vienetų SGM x 9 000 Eur = 630 000 Eur). Ieškovė nebuvo informuota apie sudarytą pasiūlymų eilę ir negali byloje pateikti įrodymų, patvirtinančių Pirkimo dalyvių pasiūlytas kainas, todėl, vadovaudamasi CPK 199 straipsniu, prašo teismo išreikalauti iš atsakovės komisijos sprendimus patvirtinti pasiūlymų eilę Pirkimo I-IV dalims. Akivaizdu, kad toks žymus kainų skirtumas gali sukurti papildomas paskatas Pirkimą vykdyti neskaidriai, o jas realizavus, būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti, jog Pirkimo lėšos būtų naudojamos racionaliai, būtų užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tiekėjų konkurencija.
21.14. Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas, gindamas viešąjį interesą, veikti aktyviai.
21.15. Pripažinus, kad atsakovės 2019 m. balandžio 30 d. rašte pateiktu abstrakčiu paaiškinimu buvo nustatytas reikalavimas, jog siūloma SGM turi fiksuoti transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų, kuris akivaizdžiai prieštarauja Techninės specifikacijos 8.4, 8.7, 8.8 punktuose detaliai aprašytiems reikalavimams, teismas turėjo ex officio spręsti ir dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neaiškiomis ir klaidinančiomis, lėmusiomis nevienodą Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų turinio suvokimą ir taikymą, bei tokių Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.
Atsiliepimas
22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Ieškovė skunde iš esmės pakartoja ieškinyje ir dublike išdėstytus deklaratyvius teiginius, kurie akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
22.2. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ar nuorodų į Pirkimo dokumentus, iš kurių būtų matyti, kad Pirkimo dokumentuose yra reikalavimas neregistruoti ir neapdoroti duomenų apie transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų. Tuo tarpu Techninės specifikacijos 8.12.2 punkte expresis verbis nurodyta, kad viso transporto priemonių srauto užfiksuoti duomenys iš SGM saugiu šifruotu ryšio kanalu perduodami į DPKS, o Techninės specifikacijos 1.2 priede aiškiai pažymėta, kad pažeidimo duomuo „valstybiniai registracijos numeriai“ nėra privalomas.
22.3. Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad SGM turi fiksuoti tik tas transporto priemones, kurios turi įskaitomus valstybinius registracijos numerius. Priešingai, Techninės specifikacijos 8.1 punktas aiškiai nustatė, kad turi būti fiksuojamos visos transporto priemonės. Techninės specifikacijos 10.6 punktas nustatė leistiną paklaidą, kad SGM turi aptikti ne mažiau nei 95 procentus visų transporto priemonių, o ne tik tokių, kurios turi įskaitomus valstybinius registracijos numerius.
22.4. Pirkimo sąlygos nebuvo ginčijamos, todėl yra galiojančios ir privalomos. Tarp šalių kilęs ginčas dėl nevienodo Techninės specifikacijos reikalavimų aiškinimo nesudaro pagrindo spręsti apie Pirkimo sąlygų neteisėtumą.
22.5. Ieškovės pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija nustatė, kad kartu su pasiūlymu pateiktame dokumente buvo nurodyta, jog ieškovės siūloma įranga fiksuoja 95 procentus transporto priemonių su valstybiniais registracijos numeriais, o transporto priemonių greitis matuojamas naudojant valstybinius registracijos numerius, t. y. ieškovės pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė dokumentacija egzistavo ir anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
22.6. Siekdama tinkamai įvertinti ieškovės pasiūlymus, perkančioji organizacija kreipėsi į ieškovę su prašymu juos paaiškinti, tačiau pastaroji paaiškinimais pasiūlymų trūkumų neištaisė, priešingai – rėmėsi ne gamintojo techniniais dokumentais, o abstrakčiais teiginiais ir paaiškinimais, be to, 2019 m. liepos 24 d. paaiškinimuose ieškovė pateikė iš esmės naujus pasiūlymus, todėl jie buvo atmesti.
22.7. Įvertinus ieškovės pasiūlymus ir Pirkimo procedūrų metu teiktus paaiškinimus bei pretenziją, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės siūlomas objektas tenkina Pirkimo tikslus. Priešingai – ieškovės siūloma įranga nurodytomis savybėmis nėra lygiavertė atsakovės siekiamai įsigyti įrangai.
22.8. Ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybe, kad jos siūloma įranga yra pigesnė nei kitų tiekėjų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, dėl nurodytų skundo argumentų nepasisakytina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių, apeliacijos ribų ir prašymo išreikalauti papildomus įrodymus
25. Byloje nustatyta, kad ieškovė dalyvavo Pirkime, kuriuo atsakovė siekė įsigyti SGM įrenginių įrengimo valstybinės reikšmės keliuose paslaugas. Ieškovės pasiūlymai Pirkimo I-IV dalims, po jų patikslinimo, perkančiosios organizacijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu buvo atmesti dėl neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu netenkino ieškovės pretenzijos dėl pirmiau nurodyto sprendimo panaikinimo. Ieškovė inicijavo paminėtų perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūrą, argumentuodama, kad jos pateikti pasiūlymai, priešingai nei sprendė perkančioji organizacija, atitiko Techninės specifikacijos 6.1, 8.1 ir 10.6 punktų reikalavimus.
26. Pirmosios instancijos teismas ieškinio iš esmės netenkino. Teismas sprendė, kad sisteminis Pirkimo sąlygų bei sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi pripažįstamo perkančiosios organizacijos pateikto Pirkimo sąlygų paaiškinimo vertinimas patvirtina pastarosios poziciją, jog Pirkimu siekiami įsigyti SGM įrenginiai privalo gebėti fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus, o ne kaip teigia ieškovė – tik tuos, kurių atveju buvo aptikti transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai.
27. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą ieškovė skunde argumentuoja netinkamu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, kasacinio teismo suformuotos proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, praktikos nesilaikymu.
28. Skunde ieškovė kvestionuoja ir Pirkimo sąlygų teisėtumą. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad šalys skirtingai vertina ginčo Techninės specifikacijos reikalavimus, suponuoja tai, jog Pirkimo sąlygos tyčia buvo parengtos neaiškiai ir klaidinančiai, o Pirkimo procedūros vykdytos neskaidriai. Ieškovė teigia, kad dėl savo konstrukcijos ypatybių jos pasiūlytų įrenginių kaina gali būti žymiai pigesnė nei kitų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų, tačiau apie sudarytą pasiūlymų eilę nebuvo informuota, todėl prašo išreikalauti nurodytus duomenis. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad žymus pasiūlymų kainų skirtumas gali sąlygoti ginčo Pirkimo procedūrų neskaidrumą bei pažeisti viešąjį interesą dėl racionalaus Pirkimui skirtų lėšų panaudojimo. Ieškovė apeliuoja į teismo diskreciją viešojo intereso gynimo bylose ir galimybę dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo spręsti ex officio.
29. Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime, nesvarbu, dėl ko vėliau kyla ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. CPK 423³ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
30. Teismų iniciatyvos teisė viešųjų pirkimų bylose spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Dėl nurodyto ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo ir teismo pareigos ex officio spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių sisteminis taikymas suponuoja, kad ir tuo atveju, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.
31. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų teisėtumas nebuvo ginčo nagrinėjimo dalykas nei išankstinės ginčo nagrinėjimo stadijos, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad šalys skirtingai vertina ginčo Techninės specifikacijos sąlygų reikalavimus savaime nelemia akivaizdaus Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Priešingas paminėtos aplinkybės vertinimas reikštų, kad teismai, spręsdami ginčus dėl tiekėjų pasiūlymų, pateiktų viešuosiuose pirkimuose, atmetimo dėl to, jog tiekėjas skirtingai nei perkančioji organizacija suprato pirkimo sąlygų turinį ir dėl to pateikė pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą, kiekvieną kartą turėtų įvertinti ir pirkimo sąlygas, nors jų teisėtumo klausimas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir nebūtų keliamas. Tokia situacija (toks vertinimas) lemtų ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos devalvaciją.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo Pirkimo sąlygų neteisėtumas nėra akivaizdus, objektyvių abejonių dėl jų teisėtumo nepateikta, todėl nėra pagrindo ex officio peržengti ginčo nagrinėjimo ribas – įvertinti Pirkimo sąlygas ir plačiau pasisakyti dėl šios nutarties 28 punkte nurodytų skundo argumentų. Išdėstytų argumentų pagrindu netenkinamas ir apeliantės prašymas išreikalauti papildomus įrodymus – duomenis apie Pirkime sudarytą pasiūlymų eilę (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
33. Skunde pirmiausiai apeliuojama į sisteminį Pirkimo sąlygų aiškinimą. Apeliantės nuomone, Techninės specifikacijos 6.1, 8.1 ir 10.6 punktų sąlygų turinys galėjo būti teisingai išaiškintas taikant sisteminį aiškinimo metodą ir tik įvertinus, ar siūlomas įrenginys fiksuoja visus Techninės specifikacijos 8.4, 8.7, 8.8 punktuose nustatytus privalomus duomenis, gali būti sprendžiama dėl siūlomos įrangos atitikties Techninės specifikacijos 6.1, 8.1 ir 10.6 punktų reikalavimams. Teisėjų kolegija tokiam Pirkimo sąlygų reikalavimų aiškinimui nepritaria.
34. Nors apeliantė pagrįstai akcentuoja, kad viešojo pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, tai nereiškia, kad ginčo Techninės specifikacijos sąlygas reikia vertinti tik Techninės specifikacijos 8.4, 8.7, 8.8 punktuose nustatytų reikalavimų ribose. Pastarosios Techninės specifikacijos sąlygos nustato reikalavimus duomenų fiksavimui, duomenų saugumui ir perdavimui, t. y. apeliantė reikalavimus perkančiosios organizacijos siekiamai įsigyti SGM įrangai aiškina tik pagal šios įrangos fiksuotinų duomenų perdavimą į ANR ir DPKS.
35. Visų pirma, ginčo Pirkimo objektas – SGM įrenginių įrengimas valstybinės reikšmės keliuose (Pirkimo sąlygų 8 punktas). Techninės specifikacijos 6.1 punkte nustatyta, kad SGM paskirtis yra fiksuoti viso transporto priemonių srauto bendro vaizdo nuotraukas ir valstybinius registracijos numerius, juos perduoti į DPKS, bei fiksuoti leistino greičio pažeidimus ir automatiškai perduoti į ANR. Lingvistinis paminėtos Techninės specifikacijos sąlygos aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad SGM įrenginio fiksuotinų duomenų perdavimas į ANR nėra išimtinai siejamas tik su transporto priemonės valstybinio registracijos numerio užfiksavimu. Tokią išvadą patvirtina ir Techninės specifikacijos 1.2 priedas „Universali ANR sąsaja su pažeidimų fiksavimo įrenginiais“. Šio dokumento įžangoje nurodyta, kad ANR universaliąją sąsają sudaro metodai duomenims perduoti ir gauti. Sąsaja realizuojama žiniatinklio paslaugų pagrindu. Paminėtame Techninės specifikacijos priede nurodyta, kad fiksuojant daugiafunkcinio pažeidimo, paprasto greičio pažeidimo duomenis valstybiniai registracijos numeriai nėra privalomas duomuo. Apeliantė teigia, kad aptariamame dokumente nėra jokių reikalavimų perkamos SGM fiksuojamų duomenų apimčiai, tačiau tai nepaneigia išvados, kad SGM turi fiksuoti ir perduoti į ANR ir tokius atitinkamų pažeidimų duomenis, kurių metu transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai nebuvo nustatyti.
36. Antra, be jau minėto Techninės specifikacijos 6.1 punkto, kuris, be kita ko, nustato reikalavimą SGM įrangai fiksuoti leistino greičio pažeidimus ir automatiškai juos perduoti į ANR, Techninės specifikacijos 8.1 punktas nustato, kad turi būti fiksuojamos visos transporto priemonės. Pažymėtina, kad pastarasis reikalavimas, kaip ir skunde akcentuojami Techninės specifikacijos 8.4, 8.7 ir 8.8 punktai, yra priskirtas reikalavimams duomenų fiksavimui, duomenų saugumui ir perdavimui. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai pastaruosius Techninės specifikacijos reikalavimus detalizuoja kaip specialiuosius, o Techninės specifikacijos 6.1, 8.1 punktų reikalavimus kaip bendruosius. Visapusiškai vertinant paminėtas ir kitas Pirkimo sąlygas nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimai perkančiosios organizacijos siekiamai įsigyti SGM įrangai turi būti nustatomi tik pagal ANR ir DPKS registruotinų pažeidimų duomenis. Tuo labiau, kad paminėti Techninės specifikacijos 6.1 punktas ir Techninės specifikacijos priedas 1.2 patvirtina, kad atitinkamų ANR fiksuotinų pažeidimų atveju transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai nėra privalomas duomuo.
37. Trečia, Techninės specifikacijos 10.6 punktas, kuris nustato, kad SGM turi aptikti ne mažiau nei 95 procentus transporto priemonių ir turi atpažinti valstybinius transporto priemonių registracijos numerius, kurie yra matomi vizualiai ne mažesniu nei 95 procentų tikslumu visomis sąlygomis, taip pat patvirtina, kad perkančiosios organizacijos siekiama įsigyti SGM įranga turi gebėti užfiksuoti leistino greičio pažeidimus ir tais atvejais, kai transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai nebuvo nustatyti ar transporto priemonė buvo be jų.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikiamas ginčo Techninės specifikacijos reikalavimų vertinimas neatitinka sisteminio Pirkimo dokumentų aiškinimo metodo – atskirus Techninės specifikacijos reikalavimus (8.4, 8.7, 8.8 punktai) apeliantė nepagrįstai suabsoliutina ir jų pagrindu aiškina ginčo Techninės specifikacijos reikalavimus. Tuo tarpu lingvistinė jų išraiška bei visapusiškas Pirkimo sąlygų aiškinimas lemią išvadą, kad perkančiosios organizacijos siekiama įsigyti SGM įranga turi fiksuoti ir tuos greičio viršijimo pažeidimus, kuriuos padarė transporto priemonės su nenustatytais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų.
39. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška, nes tai būtų nepateisinama, nesuderinama su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).
40. Kolegijos vertinimu, apeliantės įsitikinimas, kad pagal ginčo Techninės specifikacijos reikalavimus tiekėjų siūloma SGM įranga turi fiksuoti tik tas transporto priemonės, kurių valstybiniai registracijos numeriai buvo identifikuoti, nesuderinamas ne tik su sisteminiu bei lingvistiniu Pirkimo sąlygų aiškinimu, bet ir su perkančiajai organizacijai pavesta funkcija – užtikrinti saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose įgyvendinant saugumo priemones. Ši perkančiosios organizacijos funkcija apeliantei, kuriai taikomi uolaus ir rūpestingo tiekėjo standartai, galėjo ir turėjo būti žinoma. Taigi, kolegijos nuomone, apeliantė turėjo suvokti, kad įsigijus įrangą, kuri fiksuoja ne visus leistino greičio pažeidimus, o tik tuos, kurių atveju buvo aptikti transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai, nebūtų užtikrinta veiksminga leistino greičio pažeidimų kontrolė.
41. Skunde apeliantė akcentuoja, kad teismas skundžiamo sprendimo išvadą, jog siūloma SGM įranga turi fiksuoti ir transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų, iš esmės grindė vien perkančiosios organizacijos 2019 m. balandžio 30 d. rašte išdėstyta pozicija. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą.
42. Pirmiau nurodytą išvadą teismas pagrindė sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, kad siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik pirkimo sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ir patikslinimus, kurie kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Įvertinęs Techninės specifikacijos sąlygas bei tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. rašte perkančioji organizacija į tiekėjų prašymą patikslinti, ar sistema privalo gebėti fiksuoti leistino greičio pažeidimus ir tuo atveju, jeigu sistema neaptiko transporto priemonės numerio, nurodė, jog įrenginys turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygos aiškiai nustatė, jog SGM įranga turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus, tame tarpe ir transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų.
43. Kolegijos vertinimu, jeigu apeliantei iš ginčo Techninės specifikacijos sąlygų nebuvo pakankamai aišku, ar SGM įranga turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus ar tik tokius, kurių metu buvo nustatyti pažeidėjo transporto priemonės valstybiniai registracijos numeriai, po perkančiosios organizacijos 2019 m. balandžio 30 d. Pirkimo sąlygų paaiškinimo ji turėjo ir galėjo suvokti, kad SGM įranga turi fiksuoti visus leistino greičio pažeidimus. Tai tiesiogiai nurodė ir perkančioji organizacija. Nepaisant šio akivaizdaus reikalavimo SGM įrangai apeliantė nei Pirkimo sąlygų, nei perkančiosios organizacijos paaiškinimų neginčijo, neprašė jų panaikinti ir pateikė pasiūlymus Pirkime. Ši aplinkybė vertintina kaip sutikimas su Pirkimo sąlygų reikalavimais, todėl atmetus ginčo pasiūlymus dėl įrangos neatitikimo reikalavimui fiksuoti visus pažeidimus Pirkimo sąlygose nustatytu tikslumu, apeliantės argumentai, kad Pirkimo sąlygos nenustatė nurodyto reikalavimo, teismo pagrįstai buvo atmesti.
44. Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į nykstamai mažą transporto priemonių be valstybinių registracijos numerių skaičių keliuose, nėra jokio pagrindo spręsti, kad SGM sistema, fiksuojanti transporto priemones su atpažintais valstybiniais registracijos numeriais, netenkintų Techninės specifikacijos 10.6 punkto reikalavimo aptikti ne mažiau nei 95 procentus transporto priemonių.
45. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės samprotavimu nesutinka, visų pirma dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti transporto priemonių be valstybinių registracijos numerių skaičių keliuose. Be to, jeigu nurodytas skaičius ir būtų toks mažas, kaip nurodo apeliantė, ši aplinkybė nepaneigtų Pirkimo sąlygų reikalavimo fiksuoti transporto priemones su neatpažintais valstybiniais registracijos numeriais. Iš apeliantės kartu su pasiūlymais pateikto įrangos aprašymo nustatęs, kad jos siūlomas SGM aptinka bent 95 procentus transporto priemonių su valstybiniais registracijos numeriais, teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo pasiūlymai neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų.
46. Apeliantė nurodo, kad kartu su ginčo pasiūlymais pateiktame įrangos aprašyme yra paaiškinta, jog transporto priemonės greičio matavimas yra grindžiamas atskirais transporto priemonės nuvažiuoto atstumo kontrolės zonoje ir laiko, per kurį transporto priemonė nuvažiavo šį atstumą, išmatavimais. Transporto priemonės judėjimas apskaičiuojamas remiantis stabiliu transporto priemonės tašku, kuris vadovaujantis Techninės specifikacijos reikalavimais, atliekant įrangos programavimo darbus buvo susietas su fiksuojamo automobilio valstybiniu registracijos numeriu. Pretenzijoje ir ieškinyje buvo paaiškinta, kad apeliantės siūloma įranga turi galimybę pasirinkti ir bet kurį kitą automobilio tašką, atlikus atitinkamus įrangos perprogramavimo darbus. Apeliantės vertinimu, toks paaiškinimas negali būti pripažintas pasiūlymo keitimu. Kolegija tokiai apeliantės pozicijai nepritaria.
47. Pirma, nurodytas paaiškinimas buvo pateiktas pačios apeliantės, o ne jos Pirkime siūlomos įrangos gamintojo ar grindžiamas kitais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu tiekėjų pasiūlymų atitiktis techniniams reikalavimams privalo būti pagrįsta gamintojų techniniais dokumentais ar kitais lygiaverčiais duomenimis, ypač tais atvejais, kai toks reikalavimas yra nustatytas viešojo pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018 59 punktas).
48. Antra, kartu su ginčo pasiūlymais pateiktame įrangos aprašyme nėra duomenų, kad apeliantės siūloma įranga gali fiksuoti ir transporto priemones su neįskaitomais valstybiniais registracijos numeriais ar be jų, todėl po pasiūlymų pateikimo termino pateiktas paaiškinimas, kad apeliantės įranga gali fiksuoti nurodytus duomenis, pagrįstai įvertintas kaip siekis neteisėtai pakeisti ginčo pasiūlymus, t. y. kad jie iš neatitinkančių Techninės specifikacijos reikalavimų taptų juos atitinkančiais (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).
49. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Apeliantės nesutikimas su teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumo.
50. Sutiktina su atsakove, kad skunde apeliantė iš dalies pakartoja ankstesnių savo procesinių dokumentų argumentus, dėl kurių pagrįstumo pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio proceso paskirtis nėra pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo (CPK 314, 320 straipsniai), todėl nepateikus nesutikimo su teismo atliktu nurodytų argumentų vertinimu motyvų, kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.