- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- 2S-1768-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07611-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – D. P. ir R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies : priteisė iš atsakovo A. S. 1 900 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gegužės 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš A. G. 118,78 Eur valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o iš atsakovo A. S. - 241,48 Eur valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovo A. S. priteisti 220,00 Eur valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
3. 2023 m. gegužės 12 d. teisme gautas atsakovo prašymas leisti mokėti priteistą skolą ieškovui dalimis. Nurodė, kad jis yra neįgalus, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, tik 20 procentų darbingumas. Paaiškino, kad gauna 470 Eur išmoką, neužtenka pragyventi, galėtų mokėti iki 40 Eur į mėnesį, kitų pajamų neturi, dirbti negali, nes sveikata, operacijos, amputacijos pirštų neleidžia. Pažymi, kad sumokėjo 241,48 Eur pagal įmokos kodą 5630, padėjo giminės.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodo su prašymu nesutinkantis. Pažymi, kad atsakovas delsia tam, kad nemokėti skolos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas, prašymą grįsdamas bloga turtine padėtimi, į bylą pateikė iš esmės tik įrodymus, kad jam iki 2032 m. balandžio 30 d. yra nustatytas neįgalumas, jo darbingumo lygis yra 20 procentų. Teise teikti papildomus įrodymus atsakovas nepasinaudojo ir po to, kai teismas pasiūlė tokius įrodymus pateikti (CPK 179 straipsnis).
7. Teismas sprendė, kad atsakovo prašyme išdėstytos aplinkybės apie jo turimą neįgalumą, jo gaunamas 470 Eur pajamas per mėnesį, ką liudija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, pačios savaime nepakankamos spręsti dėl atsakovo turtinės padėties. Viena vertus, tokios aplinkybės turi būti grindžiamos rašytiniais įrodymais, liudijančiais, be kita ko, asmens, prašančio išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turimą visą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas sąskaitose, kt.), taip pat įsipareigojimus, nes tik jų visumos įvertinimas lemia pagrįstą išvadą apie asmens (ne)gebėjimą įvykdyti teismo sprendimą per įstatymo nustatytą terminą, o kartu objektyvų asmens galėjimą jį įvykdyti tik per jo paties nurodytą terminą. Tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė.
8. Kita vertus, asmens sveikatos būklė, nors ir gali turėti reikšmės sprendžiant dėl asmens galėjimo įvykdyti teismo sprendimą, ji pati savaime negali būti prilyginama blogai asmens turtinei padėčiai. Asmens sveikatos būklė vertintina tuo aspektu, kiek ji lemia galėjimą įvykdyti sprendimą per įstatymo nustatytą terminą, o kartu daro įtaką objektyviai galimybei įvykdyti jį per pačio asmens nurodomą terminą.
9. Kadangi prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovas nepagrindė įrodymais apie jo turtinę padėtį apskritai, teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, patikrino viešų registrų duomenis apie atsakovo turimą turtą, jam taikomus ribojimus. Šie duomenys, juos vertinant kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, leidžia teismui pagrįstai abejoti atsakovo argumentu, kad dengti priteistą skolą ieškovui jis šiuo metu gali ir ateityje galės tik iš jo pačio gaunamų 470 Eur pajamų. Pagal viešų registrų duomenis pareiškėjas tikėtina gauna ne tik jo nurodomas pajamas, bet ir turi kito turto, į kurį pagal CPK 664 straipsnio 2, 3 dalis, 666 straipsnio 1 dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Iš atsakovo atsiliepimų, teiktų byloje, Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas gyvena santuokoje. Jokių sutarčių Vedybų registre dėl turto padalijimo šiuo metu nėra registruota. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jo vardu yra registruotos daiktinės teisės (bendroji jungtinė nuosavybė ir/ar asmeninė nuosavybė) į kelis nekilnojamojo turto objektus – butus, žemės sklypą (jo dalį). Pagal Kelių transporto priemonių registro duomenis atsakovo vardu yra registruotos kelios transporto priemonės. Jokie turto areštai atsakovo turtui šiuo metu nėra taikomi.
10. Teismas vertino, kad šios nustatytos aplinkybės pakankamai svariai paneigia atsakovo argumentus, kad jis objektyviai gali įvykdyti teismo sprendimą tik per keturis metus, mokėdamas ieškovui po 40 Eur kas mėnesį iš jo šiuo metu kas mėnesį gaunamų 470 Eur pajamų. Tokios išvados nekeičia ir atsakovo įrodytos aplinkybės apie jo turimą neįgalumą, jo 20 procentų darbingumo lygį, nes šios aplinkybės, įvertinus neįgalumo nustatymą iki 2032 m. balandžio 30 d., niekaip nelemia jo turtinės padėties (jos kitimo) per atsakovo siūlomą keturių metų teismo sprendimo įvykdymo laikotarpį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Atsakovas (apeliantas) A. S. pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, yra 1 gr. invalidas, gauna 470 Eur, turi tris mažamečius vaikus, sveikata nebeleidžia dirbti, atsakovui atlikta daug operacijų, amputuoti du kairės kojos pirštai, operuota širdis. Iš indvalidumo galėtų mokėti iki 40 Eur per mėnesį.
12. Ieškovas A. G. pateikė atsiliepimą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, atsakovas nenori atiduot pinigų ir be pagrindo delsia. Atsakovas turi nekilnojamojo turto ir keletą automobilių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašo priimti prie pateikto atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
17. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė patenkinti ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. S. ieškovo A. G. naudai 1 900 Eur skolos bei 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą 1 900 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti valstybei iš ieškovo A. G. 118,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo A. S. 241,48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė iš atsakovo A. S. valstybei 220 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
18. Atsakovas teikiamu prašymu prašo išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo vykdymą toje dalyje, kuria iš jo yra priteistos piniginės sumos ieškovo A. G. naudai. Tokį prašymą atsakovas grindžia jo turtine padėtimi, sveikatos būkle.
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
20. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
21. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
22. Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą (Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1162-230/2014).
23. Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai)), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-795-324/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-563-614/2019).
24. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prašyme išdėstytos aplinkybės apie jo turimą neįgalumą, jo gaunamas 470 Eur pajamas per mėnesį pačios savaime nepakankamos spręsti dėl atsakovo turtinės padėties. Viena vertus, tokios aplinkybės turi būti grindžiamos rašytiniais įrodymais, liudijančiais, be kita ko, asmens, prašančio išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turimą visą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas sąskaitose, kt.), taip pat įsipareigojimus, nes tik jų visumos įvertinimas lemia pagrįstą išvadą apie asmens (ne)gebėjimą įvykdyti teismo sprendimą per įstatymo nustatytą terminą, o kartu objektyvų asmens išgalėjimą jį įvykdyti tik per jo paties nurodytą terminą.
25. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 5 d. sprendime, kuriuo priteista skola, dėl kurios mokėjimų išdėstymo ir kilo ginčas tarp šalių nagrinėjamu atveju, nustatė, kad 2022 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas už 6 400 Eur pardavė D. P.. Kadangi ieškovas neturėjo banko sąskaitos, į kurią galėjo būti pervesti pinigai už parduodamą automobilį Nissan Juke, atsakovas sutiko, kad 6 400 Eur suma už minėtą automobilį būtų pervesta į atsakovo sąskaitą. Tačiau nagrinėjamoje byloje duomenų apie pinigines lėšas atsakovo sąskaitoje nepateikta, todėl abejotina dėl apelianto deklaruojamos prastos turtinės padėties, dėl ko būtų galimybė taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymą.
26. Apeliantui teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo prašymo reikalavimą, t. y. konkrečiai įrodyti tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta ir neleisianti atsakovui įvykdyti teismo sprendimo neišdėstant vykdymo.
27. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių įrodymų šioje byloje, to nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Iš esmės atskirajame skunde yra pakartotinai nurodomos prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą aplinkybės, tačiau ne konkretūs pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo, nepagrįstumo motyvai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi ir apeliantui neteikiant nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikalingų įrodymų, patikrinęs viešų registrų duomenis, nustatė, kad pareiškėjas gauna ne tik jo nurodomas pajamas, bet ir turi kito turto, į kurį pagal CPK 664 straipsnio 2, 3 dalis, 666 straipsnio 1 dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens sveikatos būklė, nors ir gali turėti reikšmės sprendžiant dėl asmens išgalėjimo įvykdyti teismo sprendimą, ji pati savaime negali būti prilyginama blogai asmens turtinei padėčiai, kaip kad ir tai, kad apeliantas galimai turi tris mažamečius vaikus.
28. Pabrėžtina, jog apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą). CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę.
29. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).
30. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto (atsakovo) A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.