- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-265-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10337-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- J. U.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-265-460/2013
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12758-328/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui J. U. (J. U.) dėl nuostolių atlyginimo bei ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2012-09-03 su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašė priteisti iš atsakovo 467,05 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2010-05-12 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl asmens, pasišalinusio iš įvykio vietos, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės buvo apgadinta UAB „SEB LIZINGAS“ priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AB „LIETUVOS DRAUDIMAS" vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. l nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieškovo vardu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino UAB „SEB LIZINGAS“ transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdama 467,05 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ kompensavo išmokėtą 467,05 Lt draudimo išmoką. Paaiškėjus, kad VĮ „Regitra" duomenų bazėje nurodytas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas N. U. 2008-01-22 mirė, ieškovas kreipėsi į Ignalinos rajono 2-ajį notarų biurą dėl informacijos, ar buvo užvesta turto paveldėjimo byla. Notarė D. Š. informavo ieškovą, kad turto paveldėjimo byla užvesta 2008-01-31, mirusiojo N. U. palikimą priėmė J. U., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Ieškovas mano, kad atsakovas laikytinas transporto priemonės savininku, todėl turi atlyginti nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas J. U. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad po brolio mirties priėmė tik jo butą, apie jokį automobilį jam nebuvo ir nėra žinoma, net broliui esant gyvam niekada apie tai nebuvo kalbama. Apie transporto priemonę sužinojo tik tada kai iš teismo pradėjo gauti dokumentus dėl eismo įvykių kuriuose užfiksuotas šis automobilis. Išregistruoti šio automobilio negali, kadangi jo neturi, taip neturi ir nuosavybės dokumentų. Prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-05 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad teisių į paveldėtą turtą įgyvendinimas visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) susijęs su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu (CK 5.66 straipsnis), kuris teisine reikšme yra tik įpėdinio turimų teisių įforminimo dokumentas ir nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Atsakovas po brolio N. U. mirties transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neperėmė, tai yra nepradėjo šio turto faktiškai valdyti. Jis net nežino, kad šį automobilį palikėjas turėjo, todėl jam nesant įregistruotu transporto priemonės savininku, faktiškai jo nevaldant, negali kilti atsakomybė dėl turto netinkamo disponavimo.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 467,05 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Pabrėžė, kad atsakovui nuo 2008-01-22 perėjo visos jo mirusio brolio, kurio palikimą jis priėmė, turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, tarp jų ir transporto priemonės savininko pareiga drausti jam priklausančią transporto priemonę.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-05 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog automobilis priklauso ne jam, be to, jis neturi patvirtinančio dokumento, kad atsakovas paveldėjo brolio turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl asmens, pasišalinusio iš įvykio vietos, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės buvo apgadinta UAB „SEB LIZINGAS“ priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 13, 14, 20). Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku avarijos metu buvo įregistruotas N. U., kuris 2008-01-22 mirė (b. l. 10, 11). Mirusiojo palikimą pagal įstatymą priėmė įpėdinis – brolis J. U., jam paveldėjimo teisės liudijimas ieškinio pateikimo metu dar nebuvo išduotas (b. l. 12).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, atsakovas nuosavybės teisę į transporto priemonę įgijo paveldėjimu, kuris yra vienas iš savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog palikėjui mirus įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009). Be to, tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma išskirtinai pagal objektyvų kriterijų – priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008), t. y. nuo palikėjo mirties momento, šiuo atveju nuo 2008-01-22 (CK 4.47 straipsnio 2punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatų, nustatančių, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, CK 5.60 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių, kad neleidžiama atsisakyti palikimo, ir CK 5.1 straipsnio 2 dalies nuostatų, apibrėžiančių palikimo turinį, sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad įpėdinis, jeigu jau priima palikimą, tai priima jį visą – ir nekilnojamuosius, ir kilnojamuosius daiktus, ir nematerialius dalykus (pinigus, kitus vertybinius popierius ir kt.), ir palikėjo turtines reikalavimo teises bei turtines prievoles bei kitas įstatymų nustatytas turtines teises bei pareigas nepriklausomai nuo to, ar paveldėtojas apie jas žinojo, ar nežinojo. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012 šių imperatyvių įstatymo normų išaiškinimas: palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Šuo atveju galioja imperatyvioji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui. Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012 yra pažymėjusi, kad civiliniai santykiai yra grindžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), kurie, be kita ko, įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo interesus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Vadovaujantis anksčiau pateiktais išaiškinimais ir CK penktos knygos nuostatomis darytina išvada, kad įpėdinis, ketinantis priimti palikimą, privalo pats išsiaiškinti (kreiptis j viešuosius registrus (pvz., VĮ „Regitra“ ir pan.), kokį palikėjo turtą jis paveldi, o priėmęs palikimą gauti dokumentus, kurie leistų tinkamai rūpintis ir disponuoti paveldėtu turtu.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis paveldėtojo teisių į palikimą įgijimą ir sudarantis sąlygas paveldėtojui visa apimtimi įgyvendinti teises į paveldėtą turtą (įregistruoti teises į privalomai registruotą turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius, taip pat sutaryti kitas sutartis dėl paveldėto turto (nuomos, panaudos, draudimo ir kt.). Svarbu paminėti, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Įpėdinis neprivalo, tačiau gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Joks teisės aktas nenustato termino, per kurį turi būti įgyvendinta šį įpėdinio teisė. Tačiau civilinių santykių dalyviams, kaip jau minėta, nustatyta pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai įpareigoja nedelsti gauti paveldėjimo teisės liudijimą tam, kad būtų tinkamai pasirūpinta paveldėtu turtu. Taigi atsakovo nežinojimas apie tai, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė palikėjui, nepanaikina jo nuosavybės teisės į šią transporto priemonę.
Reikėtų paminėti, kad CK ir kituose įstatymuose nenustatytas nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių registravimas. Registro duomenys ieškovui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-448/2010).
Apibendrinant anksčiau paminėtus argumentus, teisės aktų normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra akivaizdu, kad atsakovas, priėmęs jo mirusio brolio N. U. palikimą, nuo palikėjo mirties, t. y. nuo 2008-01-22, įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kartu su iš šios teisės kylančiomis pareigomis, tarp jų ir TPVCAPDĮ įtvirtinta imperatyvia transporto priemonės savininko pareiga drausti transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, taip pat ir ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę (bei subjektų ratą, kurių atžvilgiu ši teisė gali būti taikoma), reglamentuoja specialus įstatymas –TPVCAPDĮ. Dėl šios priežasties TPVCAPDĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei ieškovo atgręžtinio reikalavimo teise.
TPVCAPDĮ įteisintos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos esmė – kiekviena, tiek valdoma, tiek naudojama (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis („...valdant ar naudojant (toliau – naudojant)...“) transporto priemonė privalo būti apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Pareiga apdrausti transporto priemones tenka jų savininkams (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 2 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui. Kaip jau minėta, įpėdinis, priėmęs palikimą, nuosavybės teises į paveldėtą turtą, į visą turtą– į tą, apie kurį žinojo, ir į tą, apie kurį nežinojo, įgyja nuo palikimo atsiradimo momento. Kadangi įpėdiniams pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009), atsakovui nuo 2008-01-22 perėjo visos jo mirusio brolio, kurio palikimą jis priėmė, turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, tarp jų ir transporto priemonės savininko pareiga drausti jam priklausančią transporto priemonę (TPVCAPDĮ straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju ieškovas savo reikalavimą grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Biuro teise reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovo kaltė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis neapdraudė palikimu įgytos ir eismo įvykio metu jam nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl privalo dėl padarytos žalos grąžinti ieškovui jo sumokėtą sumą.
Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas ir apelianto ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl šis apelianto apeliacinis skundas dėl 2012 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas tenkinant apelianto Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priimtinas priešingas sprendimas negu pirmosios instancijos teisme, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: sumokėjo 71 Lt žyminį mokestį už ieškinį (b. l. 6). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 71 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 61).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jo naudai. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 71 Lt ir 71 Lt, iš viso 142 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 467,05 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (467,05 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-04) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo J. U. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 142 Lt bylinėjimosi išlaidų.