Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo nepilnamečio A. P. atstovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Petuškai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis ištekėjusi, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" salės darbuotoja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. kaltinama tuo, kad nežymiai sužalojo žmogų, būtent, ji 2023 m. balandžio 9 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis suėmė už nepilnamečio A. P. kaklo ir taip laikydama jį smaugė, po ko jį rankomis pastūmė į priekį, dėl ko jis, A. P., nugara atsitrenkė į durų staktą, į kurią buvo prikalta vinių, t.y. tokiu būdu kitaip smurtaudama nukentėjusiajam A. P. dėl poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje srityje, primenančios pirštų žymes ir dauginių įdrėskimų kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. G. parodė, kad ji nėra gydyta gydytojo psichiatro, jokia psichikos liga neserga, neturi priklausomybių alkoholiui ar kokioms narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Ji supranta, kad yra įtariama smurtavusi prieš nepilnametį A. P. ir jį nežymiai sužalojusi. Ji su vyru ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute. P., t.y. A. P., jo motina V. P. ir tėvas M. P. gyvena antrame to paties namo aukšte viename iš butų, numerio nežino. Su P. iki šiol sutaria ne itin draugiškai dėl jų girtavimo, keliamo triukšmo ir netvarkos. Virš jos su vyru buto yra negyvenamas butas, kurį yra užvaldę ir juo naudojasi P.. To buto Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir to buto savininkų nėra. P. ten yra susinešę ir susidėję įvairių savo rakandų, tarp kurių jie laiko kibirus, pilnus fekalijų ir išmatų. Jie neturi savo bute kanalizacijos, dėl ko eina į gretimą butą, t.y. butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ten kibiruose atlieka gamtinius reikalus. Kadangi šis negyvenamas butas yra virš jos su vyru buto, 2023 m. balandžio 9 d. pastebėjusi šlapias lubas savo namuose ji pradėjo aiškintis kas vyksta. Jos su vyru bute, svetainėje buvo matomos sušlapusios lubos, nuo ėjimo į šį kambarį durų kairėje pusėje. Gali būti, kad buvo apie 18-19 val. Kadangi buvo Velykos, ji buvo šiek tiek neblaivi, bet stipriai girta nesijautė. Pamačiusi sušlapusias savo kambario lubas ji matydama lauke, kieme vaikštančius V. ir A. P., juos pasikvietė į savo butą parodyti šlapias lubas kambaryje. Jų klausė ką jie daro bute virš manojo. Ji žino, kad A. dar yra nepilnametis, berods jam (duomenys neskelbtini) metų. A. pats dar būdamas jos bute ir matydamas šlapias lubas ant motinos pradėjo rėkauti, kodėl ji iš buto viršuje neišnešė pilnų kibirų. Taip išėjo, kad ji su A. ir V. užlipo visi trys į butą virš manojo. Tas butas nėra rakinamas, tik užveriamas durimis ir tiek. Įėjo visi trys į butą, kur vos į jį įėjus kambaryje prie pat įėjimo į butą durų buvo matyti 4 ar 5 vienetai kibirų po gal 15 litrų talpos, kurioje buvo fekalijos. Visi trys buvo tame bute ir ji stovėdama šio buto tarpduryje, išsitraukusi iš kišenės savo mobiliojo ryšio telefoną pradėjo juo fotografuoti ką mato, t.y. tuos kibirus su fekalijomis. Išėjo neryški viena nuotrauka, kurią galės pateikti prie bylos. Kai fotografavo tai, A. stovėjo pačiame bute priekyje jos, o kur buvo V. nepamena, gal ji dar buvo laiptinėje, bet kažkur netoliese. Vyko jos, V. ir A. barnis. Gali būti, kad visi garsiai pakalbėjo, pasibarė, nes ji pyko, kad taip vyksta ir kad išmatomis yra užterštos jos buto kambario lubos. Tas konfliktas vyko gal 5-10 minučių, kol į viršų iki to buto atėjo jos vyras M. G. ir jai liepė neprasidėti, eiti namo. Tai ji ir padarė, su M. grįžo į namus. A. su motina V. P. liko tame bute virš manojo, t.y. bute Nr. (duomenys neskelbtini), kur girdėjo abu toliau barėsi. A. mamai priekaištavo, kad ji neišnešė išpilti kibirų pilnų fekalijų ir kad ji dabar dėl to gali parašyti pareiškimą policijoje. Grįžusi namo jokios policijos pati nekvietė. Ji prieš A. nesmurtavo, nieko blogo jam nedarė. Tuo viskas ir pasibaigė. Vyresn. tyrėjos A. Šidlauskaitės klausimas K. G.: kaip Jūs manote, kokiu būdu Jūsų pasakoto įvykio laiku nepilnamečiui A. P. atsirado poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje srityje, primenančios pirštų žymes ir dauginiai įdrėskimai kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje, kuriuos nustatė nepilnametį A. P. tą patį įvykio vakarą apžiūrėjęs medikas? Įtariamosios K. G. atsakymas: nežino, tie sužalojimai atsirado ne dėl jos kaltės. Gali būti, kad A. tą vakarą apsistumdė su savo motina ir ji galėjo jį sužaloti. Ji A. už kaklo rankomis nebuvo suėmusi, nebuvo jo smaugusi, taip pat jo niekur nestumdė. Jai matant jis į jokias duris ar kur kitur nebuvo atsitrenkęs. Jis nepilnametis ji tai žino ir tikrai šitaip nesielgtų niekada. Mano ši byla yra kerštas jai dėl senesnių nesutarimų su P. dėl vyresnio jo sūnaus, kurio byloje buvo liudytoja ir dėl to, kad ji jiems priekaištauja dėl neprižiūrėto buto, kur jie laiko fekalijas ir teršia mano buto kambario lubas. Dėl savavališkai P. užvaldyto buto (duomenys neskelbtini), ji pati kreipėsi į seniūnijos seniūną ir spręs tą klausimą teisiniu kelia. Dėl A. P. sumušimo ji savo kaltės nepripažįsta, patikėkite manimi ji prieš jį rankos niekada nėra pakėlusi. Įvyko tik žodinis konfliktas. Įvykio vakarą jos vyras M. buvo blaivus. Kur įvykio laiku buvo V. vyras M. nežino, gal savo bute. Be P. ir jos šeimos tame daugiabučiame name niekas daugiau negyvena. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra gyvenamas, jis netvarkingas. Ar įėjimo duryse buvo įkalta kokių vinių ar ko kito ji nežino, negali pasakyti (b. l. 98-101).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė, kad supranta kuo yra kaltinama bei kalta prisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad jų bute nuo lubų varvėjo vanduo. Pasikvietė V. ir A. ir ėjo pasižiūrėti dėl ko bėga vanduo. Virš kaltinamosios buto yra nukentėjusiojo šeimos negyvenamas butas, todėl juos ir kvietė. Ten ir įvyko konfliktas, kadangi ji norėjo nufotografuoti viršuje butą, nes ten stovėjo kibirai. Sutinka, kad sužalojimai A. buvo padaryti tokie kaip nurodyta specialisto išvadoje. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, šiuo metu su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė, kad jam per kelis mokėjimus sumokės viso 300 Eur sumą. Ligonių kasai sumokėjo.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), matomas mūrinis, dviejų aukštų, 4 butų namas. Įėjimas į namą yra nuo A6 kelio (duomenys neskelbtini). Į namą patekta pro medines, žalios spalvos duris. Patekus į vidų matyti laiptinė ir mediniai laiptai, kurie veda į namo antrą aukštą. Užlipus į antro namo aukštą dešinėje pusėje matyti gelsvos, medžio faneros durys su nulaužta durų rankena, ant kurių pritvirtinta metalinė grandinė. Ant grandinės pakabinta pakabinama spyna. Įėjus į vidų matyti negyvenama patalpa, kurioje stovi apvalus stalas su užtiesta staltiese, šalia pastatyta mėlynos spalvos sofa-lova. Dešinėje pusėje pastatytas šaldytuvas. Ant grindų patiesti du margos spalvos kilimai, kurie purvini. Apžiūrėjus įvykio vietą t. y. tarpdurį tarp patalpos ir laiptinės jokių grumtynių pėdsakų ar kitokių žymių nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vietoje nėra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų (b. l. 3; 7-12)

- Nukentėjusiojo nepilnamečio A. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodyta, kad buvo sekmadienis, Velykų diena. Apie 18.30 val. jis išėjo į laiptinę, kur kaimynė pradėjo rėkauti. Yra jų butas ir jų tetos palikimo butas, kur jie susideda nereikalingus daiktus. Kaimynė K. G. pradėjo kviesti jį ir mamą, kad ją užliejo, nors tame bute nėra vandentiekio. Jis su mama nuėjo į kaimynės butą, kur matė bliūdą, į kurį buvo pripilta vandens. Lubos buvo šviesios. Jos būtų buvusios tamsios ir su dėmėm, jei būtų užpiltos. Kaimynė atėjo į jo tetos butą ir pradėjo jame fotografuoti. Jis, t. y. A. P. neleido kaimynei to daryti ir pradėjo ją varyti pro duris. Kaimynė tada jam stvėrė už kaklo ir jį pastūmė. Tenai yra senos durys, į kurias buvo prikalta mažiukų ir visokių vinių. Kada kaimynė jį pastūmė į duris, jis į vinius susižalojo ranką. Kaimynė pradėjo kviesti vyrą. Jis, t. y. A. P. norėjo kaimynei vožti ąsočiu per galvą, bet vyras kaimynę išsivedė. Kaimynė kažką rėkavo, o jie iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynė K. buvo labai girta. Matėsi, kad žmogus yra girtas. Jis išsigando. Gyvenime nėra turėjęs tokio dalyko, kad prieš jį keltų ranką moteris. Jo tėvai nemuša, apibara, žodį pasako. Kaimynė rėkė, kad užliejo jos butą, nors niekas to padaryti negalėjo, nes jų tetos bute nėra vandentiekio. Kada kaimynė fotografavo su telefonu, jis jai neleido to daryti ir ją stūmė pro duris norėdamas duris uždaryti. Paskui kaimynė jam griebė už kaklo ir kažkaip pastūmė. Paskui vėl griebė už kaklo. Kaimynė pastūmė abejomis rankomis, paskui paėmė už kaklo. Jis stovėjo netoli lango, kada kaimynė prie pečiaus beveik jį nustūmė, kažkur apie vieną metrą. Kada kaimynė jį laiką, jis nelabai didelį skausmą jautė, taip nebuvo. Kai ji apėmė jam už kaklo liko ir mėlynės. Kada kaimynė jį stūmė, jis kažkaip atsirėmė į duris su viniais. Antrą kartą stūmė kaip ir pirmą kartą. Antras kartas buvo lengvesnis, nesmarkus stūmimas buvo. Jis buvo išsigandęs. Kai kaimynė naudojo fizinį smurtą jis didelio skausmo nejautė. Kada kaimynė išėjo, jis pamatė, kad jo ranka kruvina. Ant kaklo skausmą jautė, o ant rankos- ne. Žymės ant kaklo jam liko turbūt dėl to, kad jį apdraskė. Jei būtų stipriai spausta, būtų iš abejų pusių (b. l.56–59).

- Specialisto Rimanto Laurinavičiaus susipažinusio su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei tyrimo metu gautu 2023-04-09 "VŠĮ Ukmergės ligoninė" gydytojo įrašu, padarytoje išvadoje matyti, kad A. P. padarytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje srityje, primenančios pirštų žymes ir dauginiai įdrėskimai kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25, 65-66).

- Liudytojos V. P. savo pareiškime bei apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodyta, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Gyvena kartu su vyru, M. P. gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi, A. P.. gim. (duomenys neskelbtini). 2023-04-09 apie 18.30 išėjo į kiemą atsigerti kavos. Būdama kieme išgirdo, kai jos sūnus šaukdamas: "Mama ateik" ją kvietė ateiti į namą. Eidama į namą pamatė, kad kaimynės, K. G. (anketinių duomenų nežino) gyvena tame pačiame name, tik antrame bute vyras, M. G. (anketinių duomenų nežino) pirmas jos užbėgo laiptais į antrą aukštą. Užlipusi pamatė, kad M. savo žmoną K. vedasi namo. K. dar nenorėjo eiti, šūkavo. Jai liepė eiti iš čia nesimušus. Jai sūnus A. pradėjo sakyti, kad K. jį smaugė, apdraskė kaklą. Matė sūnaus ranką, ji buvo su įbrėžimais. Sūnus tiksliai jai nepasakė ar tai K. jam ranką apibraižė ar kai jį pastūmė jis ją susižalojo į duris. Tarp jos sūnaus ir neblaivios kaimynės K. kilo konfliktas, nes ji pasakė, kad iš negyvenamo buto pas juos bute per lubas bėga vanduo. Ji nuėjusi pas juos pasižiūrėjo, lubos buvo sausos. Matė pastatytą dubenį, jame buvo murzinas vanduo. Jos tetos, negyvenamame (duomenys neskelbtini) bute nėra įrengta kanalizacija, ten nelaikomas joks vanduo. Per kur galėtų bėgti vanduo ji neįsivaizduoja. Jos ten deda savo įvairius asmeninius daiktus. Anksčiau yra su kaimyne konfliktavę. Su ja konfliktuoja, tik tada, kai ji būna neblaivi. Kai ji būna blaivi tarp jų konfliktų nebūna. Dėl sūnaus sužalojimo pas med. ekspertą į Vilnių nevažiuos ir nesikreips, kadangi jas apžiūrėjo VŠĮ "Ukmergės ligoninės pirmosios pagalbos priėmimo skyriuje (b. l. 2).

- Liudytojo M. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodyta, kad jam suprantamos jo teisės ir pareigos. Supranta, kad šioje byloje nusikaltimu yra galimai įtariama jo žmona K. G.. Nori pasinaudoti savo teise ir atsisako duoti parodymus byloje (b. l. 88–90).

- Kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad prie bylos pridėtas ir apžiūrėtas 2023-04-09 policijos pareigūnų naudota "Body" kamera įvykio vietoje fiksuotas vaizdo įrašas, 1 vnt., patalpintas ir saugomas DVD-R kompaktinėje laikmenoje, 1 vnt. Vaizdo įrašo trukmė 6.32 min. Matyti, kad tarnybiniame automobilyje tamsiu paros metu policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini). Šalia įėjimo į dviaukštį mūrinį namą bendravo su juos pasitikusia tyrimo metu žinoma pareiškėja V. P. ir jos nepilnamečiu sūnumi A. P.. V. P. ir jos sūnus A. P. teigė, kad viename iš butų yra padarytas kaip sandėliukas ir kaimynė priekaištauja, kad iš to buto bėga vanduo. A. P. teigė, kad "ji" atėjusi į butą pradėjo filmuoti, ko jis neleido. Po to "ji" pradėjo jį "tasyti" ir "sudraskė rankas visas". Įraše matyti, kad patraukęs dėvimo megztinio kairės rankos rankovę į viršų jis policijos pareigūnams demonstruoja nuogos rankos dalį. Įrašas neryškus, nėra matomi galimi sužalojimai ar žymės. A. P. teigė, kad "ji" jam "stvėrė už kaklo...jinai dabar visa girta yra. Visa kominė.". A. P. teigė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, turi problemų su sveikata, su širdimi, šiuo metu patiria stresą. Jis taip pat teigė, kad "ji" jo broliui buvo "galvą sudaužius su stikline, mamai buvo išmušę du dantis.." Paprašytas policijos pareigūnės A. P. patikslina savo anketinius duomenis, nurodo gimimo datą, kai tuo tarpu tikrinant alkotesteriu nustatyta, kad V. P. buvo blaivi. A. P. teigia, kad "jinai mane pastūmė ant durų staktos, o tenai toj durų staktoj buvo pilna vinių. Aš nežinau ar man su rankom sudraskė...". Policijos pareigūnei V. P. nurodo savo gimimo datą. Tikrinant alkotesteriu nustatyta, kad A. P. buvo blaivus. Policijos pareigūnai paaiškina tolimesnius tyrimo veiksmus, ragina apsirengti, pasiimti savo dokumentus ir vykti su policijos pareigūnais į Ukmergę, į policijos komisariatą. Tuo įrašas baigiamas. Apžiūrėjus vaizdo įrašą jis paliekamas išsaugotas DVD-R kompaktinėje laikmenoje (b. l. 83–85).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam atsiranda straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad K. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu, tyčia rankomis suėmė už nepilnamečio A. P. kaklo ir taip laikydama jį smaugė, po ko jį rankomis pastūmė į priekį, dėl ko jis, A. P., nugara atsitrenkė į durų staktą, į kurią buvo prikalta vinių, t.y. tokiu būdu kitaip smurtaudama nukentėjusiajam A. P. dėl poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje srityje, primenančios pirštų žymes ir dauginių įdrėskimų kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro remdamasis ne tik pačios kaltinamosios K. G. duotais parodymais apie 2023 m. balandžio 9 d. vykusius įvykius bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bet ir nukentėjusiojo nepilnamečio, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiojo nepilnamečio nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiojo sužalojimų lokalizaciją ir jų mechanizmą. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų patyręs sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, prieš aptariamą įvykį ar po jo, nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajam fizinį skausmą ir būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajam nepilnamečiui padaryti sužalojimai yra būtent kaltinamosios K. G. neteisėtos veikos pasekmė.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama K. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei dėl nukentėjusiajam nepilnamečiui A. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. smurtaudama prieš nepilnametį nukentėjusįjį, t.y. tyčia rankomis suėmus už nepilnamečio A. P. kaklo ir taip laikydama jį smaugė, po ko jį rankomis pastūmė į priekį, suprato, kad tokiais savo veiksmais jį žaloja ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką K. G. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudama prieš nukentėjusįjį, kaltinamoji suvokė, kad tokiais veiksmais jį žaloja ir šių pasekmių siekė.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama K. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas K. G. veiksmus nukentėjusiojo nepilnamečio A. P. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020). Kartu pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja advokatė Regina Šaltinienė pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 28 d. susitaikymą pasirašytą nukentėjusiojo nepilnamečio A. P. įstatyminės atstovės V. P. ir kaltinamosios K. G.. Susitaikymo protokole kaltinamoji K. G. susitaikė ir sutiko atlyginti nukentėjusiajam nepilnamečiui A. P. 300 Eur sumoje moralinę žalą į nepilnamečio nukentėjusiojo sąskaitą. Nustatė tokią žalos atlyginimo tvarką – iki 2023 m. spalio 11 d. pervesti 150 Eur sumą, iki 2023 m. spalio 28 d. pervesti 150 Eur sumą.

Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamoji K. G. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

Svarbu akcentuoti, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017). Kaltinamoji K. G. praeityje neteista (b. l. 107), administracine tvarka nebausta (b. l. 110), dirbanti (b. l. 68), santuokoje. Duomenų, kad būtų registruota Priklausomybės ligų centre ir/ar gydžiusi ar ambulatoriškai lankiusi Psichiatrijos klinikos stacionare, byloje nėra, taip pat duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, byloje taip pat nėra. Akcentuotinas ir pačios kaltinamosios K. G. elgesys, t. y. kad ji kaltę teisminio nagrinėjimo metu pripažino, savo poelgio neteisino, vertino blogai, dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju ir susitaikė, 2023-09-27 atlygino žalą valstybinei ligonių kasai (b.l. 179), susitarė su nukentėjusiuoju dėl jam žalos atlyginimo (b.l. 180). Sprendimas atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju A. P., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienerius metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamoji K. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį (b. l. 70–72; 73) prašė priteisti 23,02 Eur, kaltinamoji 2023 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo 23,02 Eur padarytą žalą, todėl byla dalyje dėl šio civilinio ieškinio nutrauktina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. vokai su kompaktiniais diskais, kuriuose užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, nepilnamečio apklausos įrašas (prisegti prie bylos viršelio) – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

Atleisti K. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajam nepilnamečiui A. P. susitaikius ir baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. rugsėjo 28 d. susitaikymą ir susitarimą tarp kaltinamosios K. G. ir nukentėjusiojo nepilnamečio A. P., atstovaujamo jo motinos V. P., dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamoji K. G. įsipareigoja dalimis atlyginti 300 Eur žalą tokia tvarka: - iki 2023 m. spalio 11 d. pervesti 150 Eur sumą, - iki 2023 m. spalio 28 d. pervesti 150 Eur sumą nukentėjusiajam nepilnamečiui A. P. į jo asmeninę sąskaitą.

Bylą dalyje dėl Vilniaus ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

– jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. vokai su kompaktiniais diskais, kuriuose užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, nepilnamečio apklausos įrašas (prisegti prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.