- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-461-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00278-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- AB „Anykščių kvarcas“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-461-227/2018
Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00278-2013-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 13 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-708-786/2018 pagal atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ prašymą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6-786/2014, vykdymo tvarkos pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ prašė pakeisti 2014 m. gruodžio 2 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6-786/2014 nustatant teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus iki 2022 m. rugsėjo 5d. ir iš atsakovo AB „Anykščių Kvarcas“ ieškovams R. J. priteisti 1787,03 eurų kompensaciją, o T. J. priteisti 3210,83 eurų kompensaciją. Nurodė, kad sprendimu atsakovas įpareigotas atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus, pašalinti prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir kitas medžiagas iš ieškovams priklausančių žemės sklypų bei atstatyti sklypus į jų buvusią pradinę padėtį iki šių sklypų savavališko naudojimosi pradžios. Atsakovui 1992 metais buvo suteiktas sklypas kvarcinio smėlio telkinio kalnakasybai. Gruntas, kurio dalis supilta ieškovams priklausančiuose gretimuose žemės sklypuose, buvo iškastas iš žemės sklypo, kuriame yra kvarcinio smėlio telkinys. Atsakovas neturi galimybės vykdyti teismo sprendimą ir pervežti kaupo greitesniu tempu. Nurodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį buvo parengtas ir 2017 m. birželio 28d. Anykščių rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos patvirtintas Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo planas, kuriame yra suplanuotas nukasti ieškovų žemės sklypuose esantis sandėliuojamas gruntas. Pagal patvirtintą planą, atsakovas iš ieškovams priklausančių sklypų supiltą gruntą įsipareigoja išvežti iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Atsakovas prašė priteisti ieškovams kompensaciją dėl negalėjimo naudotis žemės sklypu. Nurodė, kad atsakovas jau yra sumokėjęs baudą ieškovams dėl teismo sprendimo nevykdymo. Kadangi atsakovas neturi techninių pajėgumų skubiai nukasti supiltą kaupą, todėl prašė pakeisti teismo sprendimo įvykdymą ir nustatyti terminą iki 2022 m. rugsėjo 5d. ir ieškovams priteisti piniginę kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui T. J. 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovų T. J. ir R. J. ieškinį, pareikštą atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ dėl savininkų teisių gynimo, 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą AB „Anykščių kvarcas“ atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus, pašalinti prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir kitas medžiagas iš ieškovams priklausančių žemės sklypų ir atstatyti žemės sklypus į jų buvusią pradinę padėtį iki šių sklypų savavališko naudojimo pradžios. Atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ sprendimo nevykdė, skundė antstolės veiksmus, tačiau prašymai buvo atmesti. Atsakovas jau buvo kreipęsis su prašymu atidėti sprendimo vykdymą iki 2023 m. liepos 1d., tačiau jis Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. teismo nutartimi nebuvo patenkintas. Šią nutartį paliko galioti Panevėžio apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi. Antstolės iniciatyva atsakovui Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskirta bauda dėl sprendimo nevykdymo. Pažymėjo, kad prašyme pakeisti sprendimą nurodomos tos pačios priežastys, t.y. kad atsakovas neturi galimybių greitesniu terminu pervežti supiltą gruntą ir prašoma sprendimo vykdymą atidėti iki 2022 m. rugsėjo 5d. Atsakovo pateikti argumentai yra išnagrinėti ir aptarti įsiteisėjusioje ir galiojančioje Anykščių teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje, atsakovas nepateikė naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atidėti sprendimo vykdymą.Pažymėjo, kad yra tik parengtas žemės gelmių išteklių naudojimo planas, tačiau nėra aišku, kada bus pradėti darbai ir pradėtas naudoti monomineralinio kvarcinio smėlio telkinys, posėdžio metu atsakovo atstovas negalėjo nurodyti, kada bus pradėti kasimo darbai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, per ilgesnį nei trijų metų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatliko absoliučiai jokių veiksmų sprendimui įvykdyti, nebendradarbiavo su ieškovu. Prašymas nustatyti terminą teismo sprendimui įvykdyti iki 2022 m. rugsėjo 5 d. yra laikytinas neprotingai ir nepagrįstai ilgu net ir įvertinus didelį atliekų ir grunto, šalintinų iš sprendime nurodytų žemės sklypų, kiekį. Kvarcinio smėlio ištekliai bus naudojami pagal bendrovės poreikį ir nėra aišku, kada bus galima vežti supiltą gruntą iš ieškovų žemės sklypų į iškasto karjero dugną. Pažymėjo, kad yra parengtas ir patvirtintas planas dėl žemės gelmių naudojimo - monomineralinio kvarcinio smėlio gavybos, o ne dėl grunto pašalinimo iš užimtų ieškovo sklypų, nes jeigu kvarcinis smėlis nebus kasamas, nebus vežamas ir gruntas. Atsižvelgė į tai, kad pagal atsakovo atstovo paaiškinimą, gruntas iš ieškovų žemės sklypų bus išvežtas tada, kai bus iškastas smėlis, o smėlis bus kasamas pagal AB „Anykščių kvarcas“ poreikius. Pripažino, kad antstolės nustatytas vieno mėnesio terminas buvo pakankamas, o ilgesnis nei vieno mėnesio terminas pažeistų išieškotojo interesus ir leistų nepateisinamai ilgai nevykdyti teismo sprendimo.Teismas pripažino, kad atsakovas remiasi tik savo interesais, jo skaičiavimai dėl reikiamo termino teismo sprendimui įvykdyti parengti atsižvelgiant į minimalių sąnaudų atsakovui patyrimą, bet neatsižvelgiant į ieškovų interesus ir galimybes naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. Todėl patenkintus atsakovo prašymą būtų pažeisti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teistų lūkesčių principai. Sprendė, kad nėra išimtinų aplinkybių, atsakovas naudodamasis savo procesinėmis teisėmis siekia kaip įmanoma ilgesniam laikui atidėti privalomo teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neproporcingai pažeistų ieškovų teisę naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais ilgiau kaip 4 metus, o ieškovai negali naudotis atsakovo užimtais žemės sklypais jau 20 metų, už tai, kad atsakovas savavališkai užėmė dalį ieškovams priklausančios žemės patvirtina 2000 08 23 nutarimas, kuriuo generaliniam direktoriui buvo paskirta bauda. Jau nuo to laiko atsakovas turėjo pareigą atlaisvinti savavališkai užimtus sklypų dalis. Nors atsakovas prašė iš jo ieškovams priteisti kompensaciją, teismas pažymėjo, kad negalima peržiūrėti įsiteisėjusio sprendimo, tai prieštarautų CPK 284 straipsnio nuostatoms, nes būtų priimtas naujas sprendimas, kuris būtų priešingas priimtam ir įsiteisėjusiam sprendimui. Teismas netenkino ieškovų prašymo dėl baudos atsakovui skyrimo bei priteisė iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. kovo 22 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti.Apeliantas nurodo, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės ji įvykdyti. AB „Anykščių kvarcas“ turi teisę kasti kvarcinį smėlį, o gruntą pašalinti- tik įstatymų ir Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo plano nustatyta tvarka. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pakeitus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas ne tik tinkamas minimo plano įvykdymas, bet ir atsižvelgta į gamtines, fizikines, gamybines galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas iki šiol nespėjo įvykdyti teismo sprendimo, kadangi nėra galimybių kaupą sutvarkyti net ir per kelių metų laikotarpį. Kadangi kvarcinio smėlio karjero eksploatavimą reglamentuoja specialieji teisės aktai, imperatyvios teisės normos, AB „Anykščių kvarcas“, norėdamas įvykdyti sprendimą, negali pažeisti specialiųjų reikalavimų, taip pat ir kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sutarčių sąlygų. Gruntas, kurio dalis supilta ieškovams priklausančiuose gretimuose žemės sklypuose, buvo iškastas iš žemės sklypo, kuriame yra kvarcinio smėlio telkinys, todėl toks gruntas turi būti grąžintas į tą pačią vietą, o grąžintas jis gali būti tik baigus eksploatuoti karjerą, vykdant iškastos ir pažeistos žemės plotu rekultivavimo darbus, laikantis parengto ir patvirtinto projekto. Utenos apskrities Anykščių rajono Anykščių I ir VII (1) sklypų monomineralinio kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sutarties galiojimo terminas yra iki 2032 m. gruodžio 12 d. 2017 m. birželio 28 d. Anykščių rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisija patvirtino Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo planą, kuriame yra suplanuotas nukasti ieškovų žemės sklypuose esantis sandėliuojamas gruntas, jį perkeliant į karjero dugną. Nesutinka, kad atsakovas nedėjo jokių pastangų sprendimui įvykdyti ir nebendradarbiavo su ieškovais, kadangi įgalioti asmenys ne kartą bandė susitarti su ieškovais dėl taikaus situacijos išsprendimo. B. P. individualios įmonės 2018-01-02 aiškinamajame rašte nurodyta, kad AB „Anykščių kvarcas“ vykdydamas smėlio gavybą, vidutiniškai per metus nukas po 51,7 tūkst. m³ dangos grunto, kurį perveš į išeksploatuotas karjero vietas, taip pat būtų galima iš Kaupo kasmet į karjero dugną papildomai pervežti vidutiniškai po 53,5 tūkst. m³ dangos gruntų, daugiau pervežti nėra galimybės. 2017 m. žemės gelmių naudojimo plane numatyti kaupo sutvarkymo terminai buvo numatyti atsižvelgus į galimybes išgauti kvarcinio smėlio atitinkamus kiekius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsakovui nustato naudingų iškasenų išgavimo limitus, kvarcinio smėlio metinės gavybos apimties limitas - 80 tūkst. tonų. Atsakovas atlieka visus įmanomus veiksmus tam, jog galėtų įvykdyti teismo sprendimą bei atlaisvinti sklypų dalis.Nesutinka su išvada, kad žemės gelmių naudojimo planas neapsprendžia ir nenustato kaupo nukasimo klausimų, kaupo nukasimo tvarkos ir terminų, kadangi kvarcinio smėlio naudojimo planas apima ir kvarcinio smėlio išgavimą ir susidariusio grunto ieškovų žemėje išvežimą. Kartu su planu buvo patvirtintas brėžinys „Dangos darbų kalendorinis planas (mineralinė danga)“, kuriame vizualiai pavaizduota, kaip ir kokiais laikotarpiais bus sutvarkomas ant ieškovų žemės esantis Kaupas. Iš brėžinio lentelėje „Dangos kaupų formavimo ir likvidavimo lentelė“ nurodytų duomenų matyti, kad atskiros kaupo dalys bus sutvarkytos per penkmetį. Todėl teismas nepagristai sprendžia, kad nėra aišku, kada AB „Anykščių kvarcas“ suveš supiltą gruntą i karjero gruntą. Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo planas yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kurį privaloma vykdyti, jis parengtas kompetentingų specialistų bei patvirtintas eilės institucijų atsižvelgus į dokumento privalomąjį pobūdį, įvertinus atsakovo galimybes įgyvendinti planą. Atsakovo vertinimu, bylos, kurios susijusios su Lietuvoje esančių žemės gelmių turtų efektyviu valdymu, naudojimu, disponavimu, yra susijusios su viešuoju interesu, o pagal Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiantys valstybinės žemės gelmių nuosavybės teisę, draudžiami. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų priverstas nedelsiant sutvarkyti ir išvežti kaupą, taptų neįmanomas tolesnis naudingų iškasenų (valstybės turto) išgavimo procesas. Lietuvos geologijos tarnyba rašte teigia, jog pagal Žemės gelmių 14 straipsnį, naudoti žemės gelmių išteklius galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, kurio laikymasis užtikrina minimalius iškasenos nuostolius. Todėl teismas turėtų atsižvelgti į viešąjį interesą. Nesutinka, kad patenkinus prašymą ir priteisus ieškovams kompensaciją būtų pakeista sprendimo esmė, apeliantas neginčija nustatytų sprendimu aplinkybių, nustatyto įpareigojimo išvežti gruntą. Mano, kad siekiant išlaikyti šalių pusiausvyrą paprasčiausias kompensacijos išsprendimo variantas - sumokėti ieškovams žemės sklypo dalių rinkos vertes. Tai yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris gali būti vertinamas ir palankiai išsprendžiamas nustačius sprendimo išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo galimybę pagal CPK 284 straipsnio taisykles. AB „Anykščių kvarcas“ jau yra sumokėjęs ieškovams po 7060 EUR baudos, kurią paskyrė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi dėl sprendimo nevykdymo, nes atsakovas neturi techninių pajėgumų skubiai nukasti kaupą, t. y. supiltą viršutinį žemės gruntą, be to, nukastas sąvartoje sandėliuojamas gruntas, remiantis 2017 metais parengtu žemės gelmių naudojimo planu, gali būti pervežamas tik į iškasto karjero dugną. Taigi, jau šiuo metu ieškovams sumokėta bauda yra ženkliai didesnė, nei jų užimtų žemės plotų rinkos vertė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai T. J. ir R. J. prašo skundo netenkinti, apeliantui paskirti už piktnaudžiavimą procesine teise maksimalią 5792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos iš atsakovo priteisiant ieškovams, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas, užuot savo finansinius ir laiko išteklius skyręs sprendimo vykdymui, beveik 3 metus inicijuoja nepagrįstus procesus, reikalaujančius tiek finansinių, tiek ir laiko išteklių, nesąžiningai siekdamas bet kokiomis priemonėmis išvengti sprendimo vykdymo, atsakovui už sprendimo nevykdymą netgi skirta bauda. Teikiamas prašymas yra argumentuojamas analogiškais argumentais, kurie buvo nurodomi ir 2016-05-19 atsakovo prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kuris buvo netenkintas, kas gali būti traktuojama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, visuose savo prašymuose nurodo skirtingus sprendimo įvykdymo terminus. Naudojimo plano 69 psl. pateiktas ieškovų sklypuose esančio neteisėtai supilto grunto panaudojimo atsakovo naudojamo karjero rekultivacijai grafikas neturi reikšmės sprendimo vykdymui. Nors atsakovas nurodo, kad karjero eksploatavimo metu iškastas gruntas privalo būti sugrąžintas į karjero dugną, tačiau nepateikia jokios tai pagrindžiančios teisės akto nuostatos, paties atsakovo naudojimo plane, planavimo sąlygose yra numatoma galimybė gruntą parduoti ar išvežti. Mano, kad naudojimo plane numatyta eksploatuojamų sklypų rekultivavimo priemonė - ieškovų sklypuose esančio neteisėtai sandėliuojamo grunto pervežimas į karjero dugną, yra paties atsakovo iniciatyva įtvirtinta priemonė, kurios nebuvo privaloma nustatyti, atsakovas numatė jam palankiausią bei mažiausiai sąnaudų reikalaujantį ieškovų sklypų atlaisvinimo būdą. Ieškovų sklypuose esančio grunto nukasimas iki 2022 m. reikštų ne sprendimo, o įprastos atsakovo ūkinės veiklos vykdymą bei leidimą atsakovui pelnytis ieškovų sąskaita, kadangi atsakovui ir toliau neteisėtai sandėliuojant gruntą ieškovų sklypuose, atsakovas nepatiria jokių išlaidų, susijusių su tinkamu kasybos metu iškasto grunto sandėliavimu. Ieškovų sklypuose esančio grunto pervežimo terminas nustatytas atsižvelgiant į atsakovo turimus ir šiam darbui ketinimus skirti pajėgumus, o ne į objektyvias aplinkybes. Tarp atsakovo pateiktų skirtingų B. P. individualios įmonės aiškinamųjų raštų yra prieštaravimų dėl to, koks kiekis kaupo dangos grunto gali būti išvežtas per metus. Taigi, ta pati Naudojimo planą rengusi bendrovė pateikia skirtingus paskaičiavimus dėl to paties karjero rekultivacijos. 2017-01-23 atsiliepimu c.b. Nr. 2VP- 263-1040/2017 atsakovas savo pajėgumus vertino dvigubai geriau ir nurodė galintis nukasti 108,5 tūkst. kubinių metrų dangos gruntų per metus, o Ukmergės rajono apylinkės teisme c.b. Nr. 2VP-263-1040/2017 pateiktame atsakovo aiškinamajame rašte atsakovas pats pripažįsta, jog B. P. individuali įmonė galimybes gruntą pervežti į karjero dugną įvertino atsižvelgusi į atsakovo pateiktą kasybos ir transportavimo techniką, t.y. kasybos darbams planuojama naudoti vieną ekskavatorių. Joks teisės aktas nedraudžia atsakovui kasybos metu iškastą gruntą iki jo pervežimo į karjero dugną Naudojimo plane numatytais terminais ir tvarka, šį gruntą pervežti ir sandėliuoti į kitą atsakovo teisėtai valdomą teritoriją, ką pripažino ir pats atsakovas 2017-01-23 prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo. Aplinkybė, kad grunto nukasimas vienu ekskavatoriumi per 5/7 metus sukeltų atsakovui mažiausius įmanomus nuotolius, o operatyvus teismo sprendimo vykdymas suponuojantis atsakovo pareigą pasitelkti didesnius darbo jėgos ir technikos pajėgumus, yra nenaudingas atsakovui, negali būti sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindu. Ieškovų teisė naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais yra pažeidžiama daugiau nei 17 metų. Atsakovas yra pelningai veikianti bendrovė, todėl turi finansinių išteklių ir privalo nedelsiant įvykdyti sprendimą, nors tai ir susiję su papildomomis išlaidomis. Atsakovo iniciatyva Naudojimosi plane įtrauktas nukasimo grafikas neturi jokios įtakos atsakovo galimybei nedelsiant įvykdyti sprendimą, kadangi joks teisės aktas nedraudžia grunto pervežti į atsakovo teisėtai valdomas teritorijas iki tol, kol šis gruntas bus panaudotas rekultivacijai, atsakovo dokumentuose nurodomi nukasimo terminai skirtingi, be to, Naudojimo plane nurodoma, kad jie gali keistis, atsakovo atstovas patvirtino, kad kvarcinio smėlio ištekliai bus naudojami pagal atsakovo poreikį, t.y. jeigu kvarcinis smėlis nebus kasamas, nebus atliekama ir karjero rekultivacija, todėl nėra aišku, kada bus galima išvežti ieškovų sklypuose neteisėtai sandėliuojamą gruntą į atsakovo eksploatuojamo karjero dugną. Nurodo, kad atsakovas šiai dienai nėra atlikęs jokių realių veiksmų, kurie būtų tiesiogiai susiję su sprendimo įvykdymu, Naudojimo planas yra parengtas siekiant plėsti karjero eksploatacijos teritoriją, prašymu siekiama leisti toliau pelnytis ieškovų sąskaita, kuomet atsakovas iki 2022 m. gali nesirūpinti teisėtu sukasto grunto sandėliavimu ir su tuo susijusiomis išlaidomis. Atsakovas neprivalėjo į Naudojimo planą įtraukti grunto, sukasto ieškovų sklypuose, nukasimo, kadangi įstatymai numato pareigą nustatyti tik kasybos metu numatyto pažeisti ploto rekultivavimo būdus ir nereikalauja, kad į žemės gelmių naudojimo planus būtų įtrauktos neteisėtai užimtų žemės sklypų rekultivavimo priemonės. Pats atsakovas 2017-01-23 prašyme pabrėžė, kad galėtų pašalinti ieškovų sklypuose esantį gruntą anksčiau, tačiau ėmusis priemonių pašalinti gruntą į kitą vietą iš ieškovų sklypų, nesulaukus Naudojimo plano patvirtinimo, atsakovui gruntą reikėtų vežti du kartus, o tai sudarytų didžiulius finansinius praradimus ir laiko sąnaudas. Taigi, atsakovas gali ir privalo vykdyti sprendimą, kurio vykdymas nepažeidžia valstybinės žemės gelmių nuosavybės teisės bei nėra pažeidžiamas ir joks su tuo susijęs viešasis interesas. Atsakovas, užuot ėmęsis veiksmų sprendimo įvykdymu, siūlo sumokėti ieškovams, kad galėtų sprendimo ir toliau nevykdyti, tačiau sprendime nenurodytos pareigos sukūrimas negalimas, be to, tai neatstatytų šalių interesų pusiausvyros, kadangi ieškovai negali naudoti žemės ūkio paskirties sklypų, dėl to pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo. Baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo priežastis yra skatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti sprendimą, o ne atleisti atsakovą nuo šio sprendimo vykdymo. Nors atsakovas nurodo esant ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą atidėti sprendimo vykdymą, kadangi nedelsiamas sprendimo įvykdymas sukeltų atsakovui didelių išlaidų, tačiau nėra pateikęs jokių įrodymų apie galimų išlaidų dydį ir jų reikšmingumą lyginant su atsakovo turtine padėti, atsakovo atstovas pažymėjo, kad atsakovas veikia pelningai. Ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose bendrai supilta 174 000 kubinių metrų grunto, todėl sprendimas jau galėjo būti įvykdytas pasitelkus pusę B. P. individualios įmonės aiškinamajame rašte nurodytos technikos. Teismai yra konstatavę, kad antstolės nustatytas terminas yra pakankamas sprendimui visiškai įvykdyti, o atsakovo prašymas nustatyti ne trumpesnį kaip 2 metų terminą teismo sprendimui įvykdyti yra neprotingai ir nepagrįstai ilgas, kad atsakovo nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantas skunde teigia, kad turėtų būti tenkinamas prašymas pakeisti 2014 m. gruodžio 2 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6-786/2014, nustatant teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus iki 2022 m. rugsėjo 5d. ir iš atsakovo ieškovams priteisiamos atitinkamo dydžio kompensacijos. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad susidarė labai nepalankios aplinkybės sprendimą įvykdyti, gruntas, kurio dalis supilta ieškovams priklausančiuose gretimuose žemės sklypuose, buvo iškastas iš žemės sklypo, kuriame yra kvarcinio smėlio telkinys, todėl turi būti grąžintas į tą pačią vietą, o grąžintas jis gali būti tik baigus eksploatuoti karjerą, vykdant iškastos ir pažeistos žemės plotu rekultivavimo darbus, laikantis parengto ir patvirtinto projekto, pagal planą atskiros kaupo dalys bus sutvarkytos per penkmetį. Nurodo, kad atsakovas neturi techninių pajėgumų skubiai nukasti kaupą, t. y. supiltą viršutinį žemės gruntą, be to, nukastas sąvartoje sandėliuojamas gruntas, remiantis 2017 metais parengtu žemės gelmių naudojimo planu, gali būti pervežamas tik į iškasto karjero dugną.CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu įpareigojo atsakovą AB „Anykščių kvarcas“ atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus, pašalinti prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir kitas medžiagas iš ieškovams T. J. ir R. J. priklausančių žemės sklypų ir atstatyti žemės sklypus į jų buvusią pradinę padėtį iki šių sklypų savavališko naudojimo pradžios. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas jau buvo pareiškęs prašymą atidėti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo vykdymą iki 2023 m. liepos 1 d., motyvuojamas tuo, kad ieškovų valdomuose žemės sklypų dalyse supiltą gruntą būtų galima nukasti ir išvežti per 6 metus, skaičiuojant nuo žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo dienos, o prašomas nustatyti terminas yra pakankamas ir teisingas tam, kad bendrovė galėtų tinkamai ir visiškai įvykdyti teismo sprendimą, nepažeisdama specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų, Žemės gelmių įstatymo nuostatų, 2007 m. spalio 4 d. sutarties dėl monomineralinio kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sąlygų, nepatirdama neprotingų išlaidų ir nepažeisdama viešojo intereso. Toks prašymas buvo netenkintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi. Prašyme atsakovas buvo nurodęs, jog negali pradėti vykdyti teismo sprendimo tol, kol nebus parengtas Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo planas, kuriame yra planuojama nukasti ieškovų žemės sklypuose esantį gruntą ir jį perkelti į karjero dugną. Teismai sprendė, kad atsakovo nurodyti veiksmai, susiję su žemės gelmių naudojimo plano rengimu, nėra susiję su ieškovų žemės sklypais ir juose esančio sandėliuojamo grunto nukasimu, o naujas žemės gelmių naudojimo planas yra rengiamas tam, kad būtų suformuoti nauji išteklių gavybai reikalingi sklypai, todėl žemės gelmių naudojimo plane turi būti numatyti būtent šių naujai suformuojamų sklypų, kurie bus paveikti kasybos metu, rekultivavimo būdai. Aplinkybės, kad ieškovų sklypuose yra grunto, kuris buvo iškastas iš kvarcinio smėlio telkinio, teismai nepripažino pagrindu atidėti teismo sprendimo vykdymo ir nelaikė labai nepalankia aplinkybe įvykdyti teismo sprendimą (CPK 284 straipsnis). Atsakovui nevykdant teismo sprendimo antstolė J. B. kreipėsi į teismą, prašydama AB „Anykščių kvarcas“ už teismo sprendimo nevykdymą paskirti baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą. Nors Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017m. kovo 2 d. nutartimi antstolės prašymo netenkino, tačiau ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1298-661/2017 panaikinta ir antstolės pareiškimas patenkintas, atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ paskirta bauda po 20 eurų kiekvieno išieškotojo naudai už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas naujas prašymas iš esmės grindžiamas tais pačiais, jau teismų atmestais motyvais, kad gruntas nuo ieškovų žemės galės būti išvežtas tik pagal 2017 m. birželio 28 d. Anykščių rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos patvirtintą Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo planą ir kitoks sprendimo įvykdymas yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad planas yra dėl žemės gelmių naudojimo - monomineralinio kvarcinio smėlio gavybos, tačiau ne dėl grunto pašalinimo iš užimtų ieškovo sklypų, nes tuo atveju, jeigu kvarcinis smėlis nebus kasamas, nebus vežamas ir gruntas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad žemės gelmių naudojimo planas neapsprendžia ir nenustato kaupo nukasimo klausimų, kaupo nukasimo tvarkos ir terminų, kadangi kvarcinio smėlio naudojimo planas apima ir kvarcinio smėlio išgavimą ir susidariusio grunto ieškovų žemėje išvežimą, be to, planas yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kurį privaloma vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors į nurodytą planą buvo įtrauktas klausimas ir dėl ant ieškovų sklypų esančio kaupo nukasimo, tačiau atsakovas 2017-01-23 prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo, taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad kaupas galėtų būti nukastas ir išvežtas į kitą vietą, tik tam reikėtų pasitelkti didesnius techninius pajėgumus ir atitinkamai atsakovas dėl to patirtų papildomas išlaidas. Atsakovo 2017-01-23 prašyme nurodyta, kad, kol nėra patvirtintas planas, atsakovas neturi realių galimybių sandėliuoti nukastą gruntą, be to, jo perkėlimui yra reikalingi dideli darbo jėgos ir mechanizmų pajėgumai, taip pat nesulaukus plano, kuriame bus leista gruntą vežti į iškastą karjero dugną, parengimo, įmonei reikėtų gruntą pervežti du kartus, kas sudarytų įmonei didžiulius finansinius praradimus ir laiko sąnaudas. Todėl pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog karjero eksploatavimo metu jau iškastas gruntas privalo pagal teisės aktus būti sugrąžintas į karjero dugną kaip tai numatyta naudojimo plane ir kad nėra galimybės gruntą parduoti ar išvežti į kitą vietą. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovo iniciatyva yra parengtas ir patvirtintas Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo planas ir jame nustatyta atsakovui ekonomiškai naudingesnė grunto pašalinimo iš užimtų ieškovo sklypų tvarka, nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kodėl sprendimo vykdymas turėtų būti keičiamas. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra svarstomas klausimas dėl žemės išteklių išgavimo, todėl apelianto teiginiai dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, nėra aktualūs. Pagal patvirtintą planą kaupo nukasimas, kaip nurodo atsakovas prašyme, bus vykdomas 1-7 telkinio naudojimo metais, vidutiniškai nukasant po 53,5 tūkst. m³ per metus bei bus pervežamas į iškasto karjero dugną, o greičiau to padaryti negalima, nes bus kliudoma tolesniam iškasenos išgavimo procesui (nebus išsaugota infrastruktūra (kasybos aikštelės, keliai)). Tačiau tokiam jo teiginiui prieštarauja su prašymu pateikto B. P. individualios įmonės 2018-01-02 aiškinamojo rašto turinys, jame nurodoma, jog AB „Anykščių kvarcas“ vykdydamas smėlio gavybą, vidutiniškai per metus nukas po 51,7 tūkst. m³ dangos grunto, kurį perveš į išeksploatuotas karjero vietas, taip pat būtų galima iš kaupo kasmet į karjero dugną papildomai pervežti vidutiniškai po 53,5 tūkst. m³ dangos gruntų, t.y. galimas 105,2 tūkst. m³ dangos gruntų pervežimas. Taip pat tos pačios įmonės kitame aiškinamajame rašte, ruoštame iki plano patvirtinimo, buvo nurodoma, kad per metus į karjero dugną būtų pervežamas bendras 108,5 tūkst. m³ dangos gruntų. Įvertinus, kad viso ant ieškovų žemės sklypų yra supilta 179 tūkst. m³ dangos gruntų dalis, lieka nepaneigta, kad pasitelkus didesnius pajėgumus dangos gruntų pašalinimo darbai po sprendimo įsiteisėjimo (praėjo 3 metai) jau galėjo būti atlikti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors žemės gelmių išteklių naudojimo planas yra parengtas, tačiau nėra aišku, kad bus pradėti darbai ir pradėtas naudoti monomineralinio kvarcinio smėlio telkinys, o posėdžio metu atsakovo atstovas nurodyti, kada bus pradėti kasimo darbai, negalėjo. Kadangi kvarcinio smėlio ištekliai bus naudojami pagal bendrovės poreikį, nėra aišku, kada bus galima vežti supiltą gruntą iš ieškovų žemės sklypų į iškasto karjero dugną. Tokiu atveju pripažintina, kad atsakovas, net ir turėdamas patvirtintą planą, jokių realių veiksmų dėl sprendimo vykdymo neatlieka ir nėra aišku, kada gruntas nuo ieškovų žemės sklypų realiai bus pradėtas ir baigtas šalinti. Priešingų duomenų byloje nėra. Todėl negalima sutikti su apeliantu, kad jis dėjo ir deda pastangas išekspoatuoti karjero dalį, kad didesnės kaupo dalys būtų pervežamos į karjero dugną ir kad atliekami veiksmai sklypų dalių atlaisvinimui bei sprendimo įvykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju nėra išimtinų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sprendimo įvykdymą atidėti, o atsakovas naudodamasis savo procesinėmis teisėmis siekia kaip įmanoma ilgesniam laikui atidėti privalomo teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neproporcingai pažeistų ieškovų teisę naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, ypač įvertinus tai, kad ši teisė pažeidžiama ilgą laiką.Nors apeliantas nurodo, kad patenkinus prašymą ir priteisus ieškovams kompensaciją nebūtų pakeista sprendimo esmė, siekiant išlaikyti šalių pusiausvyrą paprasčiausias kompensacijos išsprendimo variantas būtų sumokėti ieškovams žemės sklypo dalių rinkos vertes ir tai yra tik procesinio pobūdžio prašymas, su tuo sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais teismo motyvais bei pripažįsta, kad toks reikalavimas priteisti ieškovams kompensaciją negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka.Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovui už piktnaudžiavimą procesine teise skirti maksimalią 5792 eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovams. Analogiškas prašymas buvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, tačiau nebuvo patenkintas motyvuojant tuo, kad pagal CPK 284 straipsnio nuostatas, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, todėl atsakovo teisių įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti priešingai, taip pat pažymi, kad teisės į apeliaciją realizavimas atitinkamai negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Todėl prašymo dėl baudos skyrimo netenkina.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.Ieškovų atstovas pateikė prašymą apmokėti patirtas ieškovų atstovavimo išlaidas ir pridėjo duomenis, patvirtinančius jų dydį(1028,50 €). Įvertinus ginčo esmę, prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant 200 €, priešingu atveju tai neatitiktų CK 1.5 straipsnio nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeista.
Atmesti ieškovų T. J. ir R. J. prašymą dėl baudos paskyrimo apeliantui AB „Anykščių kvarcas“ už piktnaudžiavimą procesine teise.
Priteisti iš AB „Anykščių kvarcas“200 €(vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų T. J..