- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1025-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiltinimo sprendimai“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltinimo sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Šiltinimo sprendimai“ ieškiniu, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ritata“ 41 780 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėn. šalys sudarė žodinę rangos sutartį, pagal ją ieškovė apšiltino atsakovės statomus pastatus atvirų porų poliuretanu ir uždarų porų poliuretanu. Atsakovė statė gyvenamuosius pastatus (duomenys neskelbtini). Pastatų projektus parengė UAB S. J. architektūros studija. Namų tipai: 1 tipas – 27 namai, 1 tipas (prailgintas) – 2 namai, 2 tipas – 7 namai, 3 tipas – 10 namų, 4 tipas – 3 namai, iš viso 49 namai. Apšiltintas bendras namų konstrukcijų plotas –7 836,3647 kv. m, sunaudota 2 280 kub. m atvirų porų poliuretano; apšiltintas bendras namų stogo perdangų plotas 4 134,324 kv. m, sunaudota uždarų porų poliuretano putų 143 kub. m. Prieš pradedant darbus šalys susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovei darbų – šiltinimo atvirų porų poliuretano putomis – 1 kub. m kainą – 70 Eur be PVM sumos. Uždarų porų poliuretano 1 kub. m kaina yra 260 Eur be PVM. Ieškovė darbus atliko ir 2021 m. gruodžio mėn.–2022 m. balandžio mėn. laikotarpiu apšiltino atvirų ir uždarų porų poliuretanu atsakovės statomus gyvenamuosius namus. Atsakovė mokėjo ieškovei už įsigyjamą poliuretaną dalimis, iš viso sumokėjo 155 000 Eur. Ieškovė parengė 2022 m. liepos 20 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą (toliau – ir Aktas) ir išsiuntė jį atsakovei. Atsakovė aktą pasirašyti atsisakė, nurodydama, kad nėra susitarimo dėl darbų kiekių ir kainų. Dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo ieškovė pasirašė aktą vienašališkai ir išsiuntė jį atsakovei. Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VM22-0000008, jos suma 196 780 Eur, taikant „atvirkštinį apmokestinimą“ pridėtinės vertės mokestis yra 41 323,80 Eur. Atsakovė liko skolinga ieškovei 41 780 Eur. Nuo 2022 m. birželio mėn. atsakovė vengė kontakto, neatsiliepė į skambučius, o keletą kartų susitarus dėl susitikimo neatvyko. Šalių susitarimo esmę nulėmė šiltinimo poliuretanu technologijos ypatumai – sunaudojimo išeiga didėja, jei poliuretanas purškiamas esant žemai oro temperatūrai, vėjuotu oru, esant namo konstrukcijų matmenų nukrypimams. Atsakovė užsakė atlikti darbus būtent šaltuoju metų laiku, vėjuotu oru, reikėjo poliuretaną purkšti pastatuose, kuriuose dar nebuvo sumontuoti langai. Atsižvelgdamos į tai, šalys susitarė, kad poliuretano kiekio, kuris bus sunaudotas, iš anksto apskaičiuoti neįmanoma, todėl atsakovė privalo sumokėti pagal medžiagų sunaudojimo faktą. Atsakovė kontroliavo ir visą laiką turėjo informaciją, kiek poliuretano yra pristatyta į darbų atlikimo vietą, kiek faktiškai buvo sunaudota. Ji nekėlė pretenzijų nei dėl darbų kokybės, nei dėl sunaudoto poliuretano kiekio iki to momento, kol ieškovė neužbaigė darbų. Atsakovė avansu atliko mokėjimus už darbams naudojamas medžiagas, tačiau baigus darbus likusios darbų kainos nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Ritata“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl ieškinyje nurodytų darbų atlikimo, tačiau darbų atlikimo kainos buvo suderintos visiškai kitokios: šiltinimo atvirų porų poliuretano putomis 1 kub. m kaina – 65 Eur be PVM, o uždarų porų poliuretano putomis 1 kub. m kaina – 240 Eur be PVM. Tai patvirtina ieškovės vadovo ranka objekte rašytas apskaičiavimas, jame matyti ir kainos, ir kiekiai. Būtent tokiomis sąlygomis buvo sutarta atlikti darbus. Jeigu ieškovė būtų pasiūliusi tokias kainas, kokias nurodo ieškinyje, atsakovė nebūtų jos samdžiusi darbams atlikti – kaina buvo esminė sutarties sąlyga. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę su prašymu persitarti dėl kainos. Atsakovės įsitikinimu, negali būti priteisiamos sumos, viršijančios susitartą kainą, kuri yra užfiksuota ieškovės vadovo rašytame apskaičiavime. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė vienašališkai, kadangi nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytos procedūros. Atsakovė nurodė labai aiškią priežastį, kodėl darbai nepriimami ir neapmokami: dokumentacijoje nurodyta ne tokia kaina, kokia buvo sutarta šalių, todėl ją prašyta pakoreguoti, pagrįsti medžiagų kiekius. Ieškovė neįvykdė prašymų, todėl neįgijo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, o pats aktas negali atsakovei sukelti pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Ritata“ ieškovei UAB „Šiltinimo sprendimai“ 41 780 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41 780 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 852 Eur žyminį mokestį, 1 952 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai.
5. Teismo sprendimo motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad 2021 metų gruodžio mėn. ieškovės UAB „Šiltinimo sprendimai“ direktorius V. M. ir atsakovės UAB „Ritata“ direktorius A. B. sudarė žodinę statybos rangos darbų sutartį. Ieškovė įsipareigojo apšiltinti atsakovės statomus pastatus atvirų ir uždarų porų poliuretanu pagal pastatų projektų reikalavimus. Atsakovė įsipareigojo už ieškovės atliktus darbus atsiskaityti pagal faktiškai sunaudotą medžiagų kiekį, kuris kinta priklausomai nuo oro sąlygų, kuriomis dirbama, faktinių nukrypimų nuo namų konstrukcinių matmenų ir kt. 2021 m. gruodžio–2022 m. balandžio mėnesiais ieškovė atliko atsakovės statomų gyvenamųjų namų šiltinimo atvirų ir uždarų porų poliuretano putomis darbus. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 20 d. ieškovė surašė Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė jį pasirašyti atsisakė, motyvuodama nesutarimu dėl darbų kiekio ir kainos, ieškovė aktą pasirašė vienašališkai ir išsiuntė atsakovei. 2022 m. liepos 20 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VM22-0000008, 196 780 Eur sumos su PVM. Nustatyta, kad atsakovė avansiniais pavedimais medžiagoms įsigyti iš viso yra ieškovei sumokėjusi 155 000 Eur sumą ir atsakovės skola pagal išrašytą sąskaitą yra 41 780 Eur.
5.2. Teismas nustatė, kad atsakovė Atliktų darbų priėmimo–pardavimo akto nėra pasirašiusi, ieškovė pačiame akte nėra padariusi įrašo apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti, tačiau atsakovė patvirtino jį pasirašyti atsisakiusi. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl atliktų darbų kokybės ar kitų trūkumų, atlikimo terminų. Nors atsakovė Akto pasirašyti nesutiko, ginčydama ieškovės nurodytus sunaudotų medžiagų kiekius, pati apskaičiavimų neatliko ir jų ieškovei neteikė. Po šiltinimo darbų atlikimo atsakovės statytuose gyvenamuosiuose namuose toliau buvo atlikti išorės ir vidaus apdailos darbai, išduoti energinio naudingumo sertifikatai (ekspertai E. Š., V. L., A. Z., M. A.), pagal juos namai priskirti A++ kategorijai, atlikti kadastriniai matavimai, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 100 proc. statybos baigtumo faktas.
5.3. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 28 d. ieškovė atliko sunaudoto poliuretano kiekio apskaičiavimus, juose detaliai nurodė apšiltintų namų konstrukcijų plotą, sunaudotą poliuretano putų kiekį. Sunaudoto kiekio skaičiavimai atlikti pagal į bylą pateiktus gyvenamųjų namų projektus, kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad ieškovė pagrindė sunaudotų medžiagų kiekį, sutiko su ieškovės skaičiavimais. Teismas faktiškai sunaudotų uždarų ir atvirų poliuretano putų kiekius, kurie visiškai sutampa su nurodytais 2022 m. liepos 20 d. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, laikė nustatytais.
5.4. Teismas nustatė, kad ieškovė atliktus statybos rangos darbus atsakovei perdavė iš esmės tinkamai, atsakovė darbus faktiškai priėmė, atliko tolesnius statybos ir apdailos darbus ir šiuo metu statybos darbai yra visiškai baigti. Nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nesutarimo dėl atliktų darbų kiekio neliko, teismas pripažino, kad atsakovė turi pareigą už juos visiškai atsiskaityti su ieškove.
5.5. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbų kainos. Atsakovė savo poziciją dėl sutartos darbų kainos grindė į bylą pateiktu ieškovės direktoriaus V. M. ranka rašytu rašteliu. Teismas įvertino tai, kad ieškovės direktorius V. M. teismo posėdžio metu nurodė apskaičiavimų A. B. prašymu atlikęs daug, atsakovė elgiasi nesąžiningai pateikdama tik vieną iš raštelių, raštelyje nurodyta kaina buvo apskaičiuota tam atvejui, jeigu visiems namams reikalingas šiltinimo putų kiekis būtų perkamas iš karto, tačiau atsakovė nusprendė dėl medžiagų pirkimo dalimis. Teismas nenustatė pagrindo netikėti ieškovės atstovo paaiškinimais, kadangi jie atitinka į bylą pateiktus kitus rašytinius įrodymus – naudotų putų gamintojo SIA „Adamantan“ 2021 m. gruodžio 1 d.–2022 m. liepos 31 d. pirkimų istoriją, šalių susirašinėjimo duomenis, neprieštarauja pačiame raštelio turinyje nurodytai informacijai.
5.6. Teismas atsakovės paaiškinimus, jog ji nebūtų samdžiusi ieškovės, jeigu ji būtų siūliusi ieškinyje nurodytas kainas, kaina jai buvo esminė sutarties sąlyga, pripažino deklaratyviais ir įvertino kritiškai. Pažymėta, kad būtent atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl darbų atlikimo, raštu susitarimo neįformino. Teismas pripažino, kad atsakovės į bylą pateikto V. M. rašyto raštelio turinys, nors jame yra nurodytos kainos, nėra informatyvus, jame neužfiksuotos jo surašymo aplinkybės. Teismo posėdžio metu šalys nurodė skirtingas aplinkybes dėl jo turinio ir surašymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl jai neabejotinai turėjo būti žinoma susitarimo ir jo esminių sąlygų tinkamo neįforminimo rizika. Nors atsakovės direktorius teismo posėdžio metu teigė, kad buvo fiksuojamas tarpinis darbų atlikimas, iš ieškovės gaudavo lapelius su faktiniu darbų kiekiu ir kaina, tačiau į bylą pateikė vienintelį raštelį, kitų įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti neteikė. Teismas, atsižvelgęs į tai, į šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, atsakovės pateikto raštelio nepripažino šalių susitarimą dėl darbų kainos pagrindžiančiu įrodymu.
5.7. Teismas nustatė, kad kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių faktinį šalių susitarimą dėl darbų kainos, byloje nėra, todėl taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu statybos rangos darbų kaina sutartyje nenurodoma, tai ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles. Pažymėta, kad teismas siūlė atlikti teismo ekspertizę darbų kainai nustatyti, tačiau šalys atsisakė. Teismas įvertino tai, kad ieškovė savo paaiškinimams, jog jos nurodyta sutarta darbų kaina atitiko rinkoje esančią šiltinimo poliuretano putomis darbų kainą, buvo palanki atsakovei, pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. Atsakovė savo argumentams dėl šiltinimo darbų kainos pagrįsti papildomų įrodymų neteikė.
5.8. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos nustatė, kad 2021 m. gruodžio–2022 m. balandžio mėnesiais 70 Eur už 1 kub. m šiltinimo atvirų porų poliuretano putomis ir 260 Eur už 1 kub. m šiltinimo uždarų porų poliuretano putomis darbus buvo žemiausia kainų riba toje verslo srityje. Bendra ieškovės atliktų darbų kaina yra gerokai mažesnė nei ekspertės sudarytose lokalinėse sąmatose, todėl, teismo vertinimu, ji laikytina atitinkančia protingumo, ekonomiškumo kriterijus. Ieškovės nurodyta kaina bei jos apskaičiavimo būdas, teismo vertinimu, atitinka CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir neprieštarauja CK 6.654 straipsnio nuostatoms.
5.9. Nustatęs, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai priėmė, statybos darbai yra visiškai baigti, o darbų rezultatas atlieka funkcinę paskirtį (pastatams suteikta A++ energinio naudingumo klasė), teismas konstatavo, kad atsakovė privalo iki galo atsiskaityti su ieškove. Atsakovė iki šiol su ieškove iki galo neatsiskaitė, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti 41 780 Eur įsiskolinimą pagal 2022 m. liepos 20 d. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. VR22-0000008 pripažino teisėtu ir pagrįstu ir jį patenkino visa apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ritata“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Atsakovė nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutiko, kadangi buvo sutarta ne tokia šiltinimo darbų kaina, kokią nurodė ieškovė, be to, ieškovė nepagrindė sunaudotų medžiagų kiekių, nors to buvo ne kartą prašyta. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovė patvirtina, kad su ieškove buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl ieškinyje nurodytų darbų atlikimo, tačiau darbų atlikimo kainos buvo suderintos visiškai kitokios. Tai patvirtina pačios ieškovės ranka objekte rašytas apskaičiavimas, jame matyti ir kainos, ir kiekiai. Taigi sutarta kaina buvo atitinkamai 65 Eur ir 240 Eur be PVM. Būtent tokiomis sąlygomis buvo sutarta atlikti darbus, todėl ieškovė nepagrįstai teismui pateiktuose dokumentuose nurodo didesnes kainas. Jei ieškovė būtų pasiūliusi tokias kainas, kokias nurodo ieškinyje, atsakovė nebūtų jos samdžiusi darbams atlikti – atsakovei kaina buvo esminė sutarties sąlyga. Atsakovės nuomone, teismas šiuos argumentus įvertino netinkamai.
6.3. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė analogiškos ieškovės pareigos įforminti susitarimą raštu ir to, kad būtent ieškovei, kaip profesionaliai paslaugų teikėjai, turėtų kilti sutarties nesudarymo raštu pasekmės. Byloje yra pateiktas raštelis su aiškiai užfiksuotomis kainomis, todėl būtent jis turi būti laikomas susitarimo įrodymu. Atsakovės nuomone, ieškovė aiškina raštelį jai palankiu būdu, taigi būtent ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs ir būtent jų teismas neturėtų vertinti rimtai, nes jie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
6.4. Nurodo, kad tinkamai neįvertinti atsakovės argumentai, jog tuo atveju, jei ieškovė manė, kad kažkuriuo metu pasikeitė sutarta darbų kaina, ji privalėjo apie tai įspėti atsakovę. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę su prašymu persitarti dėl kainos, negrindė tokio būtinumo, pavyzdžiui, pabrangusiomis medžiagomis, nesiuntė jokių raštų ar pasiūlymų dėl kainos fiksavimo, todėl net jei darbus ieškovei kainavo atlikti brangiau, nei buvo sutarta šalių kaina, tokio pabrangimo rizika tenka jokių veiksmų nesiėmusiai rangovei – ieškovei. Atsakovės nuomone, negali būti priteisiamos sumos, viršijančios susitartą kainą, kuri užfiksuota ieškovės ranka rašytame apskaičiavime.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Su tuo atsakovė nesutinka, kadangi nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytos procedūros. Nurodo, kad vienašališkai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas gali būti pasirašomas tik tada, kai užsakovas jį atsisako pasirašyti nepagrįstai. Šiuo atveju atsakovė nurodė labai aiškią priežastį, kodėl darbai nepriimami ir neapmokami: dokumentacijoje nurodyta ne tokia kaina, kokia buvo sutarta šalių, todėl ją prašyta pakoreguoti, be to, buvo paprašyta pagrįsti medžiagų kiekius. Ieškovė neįvykdė nė vieno iš šių prašymų, todėl neįgijo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir šis aktas atsakovei pasekmių sukelti negali. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus nuvertino, nepagrįstai pripažinęs, kad turi būti taikomos ieškovės nurodytos kainos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš apeliantės visas ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Šalys rašytinės statybos rangos sutarties nėra sudariusios, todėl statybos rangos sutarties kainos nustatymui yra taikytinos CK 6.198 straipsnio nuostatos. Ieškovė nurodo, kad į bylą kartu su 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikė savo išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus šiltinimo poliuretano putomis darbus, kartu su 2024 m. vasario 28 d. prašymu dėl rašytinių rodymų pateikimo pateikė UAB „Termovizija“ 2024 m. vasario 26 d. pažymą su priedais apie šiltinimo poliuretano putomis statybos rangos darbų kainas 2021 m. gruodžio 1 d.–2022 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 14 d. į bylą pateikė ypatingojo statinio statybos vadovės, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo specialistės D. P. parengtą statybos darbų sąmatą. Ieškovė už atliktus pastatų šiltinimo poliuretano putomis darbus atsakovei yra išrašiusi 2022 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, 196 780 Eur sumos be PVM. Ieškovė nurodo, kad jos nurodyta statybos darbų kaina yra ne aukštesnė už analogiškų statybos darbų kainas panašiu laikotarpiu.
7.2. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės vadovo ranka rašytą raštelį, kuriuo remdamasi atsakovė byloje įrodinėjo statybos darbų kainą, įvertino kritiškai. Nurodo, kad atsakovė savo poziciją grindžia kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktu ieškovės vadovo ranka rašytu rašteliu. Ieškovė pažymi ieškovės vadovo paaiškinimus, kad tai nėra vienintelis jo rašytas raštelis (galimos kainos apskaičiavimas), o tokiomis tame raštelyje nurodytomis kainomis ieškovė būtų galėjusi atlikti statybos rangos darbus, jei atsakovė visą statybos darbų sutarties kainą būtų sumokėjusi avansu ir atsakovė būtų palankesnėmis sąlygomis (t. y. žemesne kaina) tiesiogiai iš gamintojo įsigijusi žaliavą poliuretano putų gamybai. Ieškovė taip pat pažymi, kad apeliantės vadovas, teikdamas paaiškinimus byloje 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje, taip pat nurodė, jog ieškovės vadovas yra jam pateikęs daug raštelių su galimos kainos apskaičiavimu, tačiau atsakovė jų į bylą nėra pateikusi. Ieškovės vertinimu, atsakovė, nepateikdama visų ieškovės vadovo pateiktų statybos darbų kainų apskaičiavimų, o selektyviai atrinkdama ir pateikdama tik vieną jai palankų kainos apskaičiavimą, elgiasi nesąžiningai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė mažesnės sutartos statybos darbų kainos.
7.3. Pažymi, kad sutarta statybos rangos darbų kaina nesikeitė visu statybos rangos sutarties vykdymo laikotarpiu, to neįrodinėjo nė viena šalis, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė nevykdė pareigos informuoti užsakovę (apeliantę) apie statybos rangos sutarties kainos pasikeitimą, yra nepagrįstas.
7.4. Atsakovė, ieškovei baigus statybos rangos darbus, visiškai nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su ieškove ir vengė priimti ieškovės atlikus statybos darbus. Dėl to ieškovė buvo priversta surašyti vienašalį atliktų darbų aktą. Pažymi tai, kad atsakovė savo pastabas / nesutikimus dėl ieškovės vienašališkai 2022 m. liepos 20 d. surašyto atliktų statybos darbų akto pareiškė tik praėjus keturiems mėnesiams nuo jo gavimo – 2022 m. lapkričio 21 d. Be to, atsakovė faktiškai ieškovės atliktus statybos darbus priėmė – tęsė kitus statybos darbus, atlikto pastatų energinio naudingo sertifikavimą, deklaravo statybos užbaigimą, įregistravo statinius Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir didžiąją jų dalį pardavė tretiesiems asmenims. Nurodo, kad, net ir nesant šalių sudaryto galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto, darbus faktiškai priėmusi ir pradėjusi faktiškai naudotis tokių darbų rezultatu šalis (atsakovė) negali išvengti pareigos už juos tinkamai atsiskaityti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš statybos rangos teisinių santykių dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už atliktus statybos rangos darbus.
12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės UAB „Šiltinimo sprendimai“ direktorius V. M. ir atsakovės UAB „Ritata“ direktorius A. B. 2021 m. gruodžio mėn. sudarė žodinę statybos rangos darbų sutartį. Šios žodinės sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo apšiltinti atsakovės statomus pastatus atvirų ir uždarų porų poliuretanu pagal pastatų projektų reikalavimus, atsakovė įsipareigojo už ieškovės atliktus darbus atsiskaityti pagal faktiškai sunaudotą medžiagų kiekį, kuris kinta priklausomai nuo oro sąlygų, kuriomis dirbama, faktinių nukrypimų nuo namų konstrukcinių matmenų ir kt.
13. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio–2022 m. balandžio mėnesiais ieškovė atliko atsakovės statomų gyvenamųjų namų, adresais (duomenys neskelbtini) (adresai nurodyti projektuose, vėliau dalis pakeista), šiltinimo atvirų ir uždarų porų poliuretano putomis darbus. Ieškovė 2022 m. liepos 20 d. surašė Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, jame nurodė, kad atliko gyvenamųjų namų sienų ir stogo apšiltinimo darbus atvirų porų poliuretanu (šiltinimo sluoksnio storis 50 mm (+/- 25 mm)), iš viso 2 280 kub. m, ir uždarų porų poliuretanu (šiltinimo sluoksnio storis 280 mm (+/- 25 mm)), 143 kub. m. Atsakovė Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašyti atsisakė, motyvuodama tuo, kad rangovė (ieškovė) nėra pagrindusi kiekių ir darbų kainos. Ieškovė Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė vienašališkai ir apie tai informavo atsakovę.
14. Byloje pateikta ieškovės atsakovei 2022 m. liepos 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. VM22‑0000008, 196 780 Eur sumos su PVM, išrašyta už gyvenamųjų namų sienų ir stogo darbus. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta sumokėti 196 780 Eur suma apskaičiuota nurodytiems gyvenamųjų namų sienų ir stogo darbų kiekiams pritaikius tokius įkainius: 1 kub. m apšiltinimo atvirų porų poliuretanu darbų – 70 Eur; 1 kub. m apšiltinimo uždarų porų poliuretanu darbų – 260 Eur. Remiantis ieškovės paaiškinimais, avansiniais pavedimais medžiagoms įsigyti atsakovė iš viso ieškovei yra sumokėjusi 155 000 Eur. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės 2022 m. liepos 20 d. išrašytą sąskaitą atsakovė ieškovei yra nesumokėjusi 41 780 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl atliktų darbų kokybės ar kitų darbų trūkumų, atlikimo terminų. Įvertinęs 2024 m. vasario 28 d. ieškovės atliktus sunaudoto poliuretano kiekio apskaičiavimus, kuriuose detaliai nurodytas apšiltintų namų konstrukcijų plotas, sunaudotas poliuretano putų kiekis, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ieškovė pagrindė sunaudotų medžiagų kiekį, ir sutiko su ieškovės apskaičiavimais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad faktiškai sunaudotų uždarų ir atvirų porų poliuretano putų kiekiai, kurie visiškai sutampa su nurodytais 2022 m. liepos 20 d. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, laikomi nustatytais.
16. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Apeliantė patvirtina, kad su ieškove buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl ieškinyje nurodytų darbų atlikimo.
Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus rangos darbus ir rangos darbų kainos
17. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo argumentus, kad ieškovė nepagrįstai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Apeliantė pažymi, kad ji nurodė aiškią priežastį, kodėl darbai nepriimami ir neapmokami (dokumentacijoje nurodyta ne tokia kaina, kokia buvo sutarta šalių, todėl ją prašyta pakoreguoti, be to, buvo paprašyta pagrįsti medžiagų kiekius), ieškovė nė vieno iš šių prašymų neįvykdė, todėl neįgijo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, dėl to šis aktas atsakovei negali sukelti pasekmių. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės argumentų ir nepagrįstai pripažino, kad turi būti taikomos ieškovės nurodytos kainos.
18. Tiek pagal CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek pagal bendrąsias rangos sutarties nuostatas nustatančio CK 6.662 straipsnio reglamentavimą, užsakovui numatyta pareiga rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka organizuoti ir priimti rangovo perduodamus atliktus darbus (jų rezultatą). CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminami aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 14 punktas).
20. Taigi vienašalio darbų perdavimo akto pagal CK 6.694 straipsnį surašymo atveju su juo nesutinkanti šalis turi pareigą jį nuginčyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų aktas yra įrodymas, kad rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑406/2014). Nesant tokio akto, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir (ar) atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Šiltinimo sprendimai“ 2022 m. lapkričio 9 d. raštu informavo atsakovę, kad pasirašo Atliktų darbų priėmimo–pardavimo aktą vienašališkai. Atsakovė Atliktų darbų priėmimo–pardavimo akto nėra pasirašiusi. Atsakovė 2022 m. lapkričio 21 d. rašte nurodė atsisakanti pasirašyti Atliktų darbų priėmimo–pardavimo aktą, nurodydama, kad, kaip minėjo atsakyme į pirmą kartą siųstą aktą, rangovė nepagrindė kiekių ir darbų kainos.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliantė neginčija aplinkybės, jog atliktusi statybos rangos darbus ieškovė atsakovei darbus perdavė ir darbus atsakovė faktiškai priėmė. Apeliantė neginčija byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad po ieškovės šiltinimo darbų atlikimo atsakovės statytuose gyvenamuosiuose namuose toliau buvo atlikti išorės ir vidaus apdailos darbai, išduoti energinio naudingumo sertifikatai, atlikti kadastriniai matavimai, statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi nors atsakovė ir nepasirašė ieškovės 2022 m. liepos 20 d. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, tačiau faktiškai priėmė darbų rezultatą.
23. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai buvo neatlikti arba atlikti su trūkumais, netinkamai. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Akto pateikimo metu darbų nepriėmė ir nesumokėjo ne tik dėl netinkamai nurodytos kainos, bet ir dėl to, kad buvo paprašyta pagrįsti medžiagų kiekius, tačiau apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad, pagal byloje ieškovės pateikto 2024 m. vasario 28 d. atlikto sunaudoto poliuretano kiekio apskaičiavimo (detalizacijos) duomenis, nurodyti faktiškai sunaudotų uždarų ir atvirų porų poliuretano putų kiekiai sutampa su nurodytaisiais 2022 m. liepos 20 d. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų kiekių pagrįstumo. Apeliantė nenurodo, kad ieškovės darbai atlikti su trūkumais, ir tokiais argumentais nesiremia.
24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustačius, kad ieškovės atliktus darbus atsakovė faktiškai priėmė, statybos darbai yra visiškai baigti, o darbų rezultatas atlieka funkcinę paskirtį, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
25. Byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl sutartos statybos rangos darbų kainos. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad prieš pradedant darbus ieškovė ir atsakovė susitarė dėl tokios kainos: atvirų porų poliuretano putų 1 kub. m kaina – 70 Eur be PVM ir uždarų porų poliuretano putų 1 kub. m kaina – 260 Eur be PVM. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad buvo suderintos kitokios darbų atlikimo kainos: atvirų porų poliuretano putų 1 kub. m kaina – 65 Eur be PVM, o uždarų porų poliuretano putų 1 kub. m kaina – 240 Eur be PVM. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, pripažino, kad ieškovės nurodyta kaina ir jos apskaičiavimo būdas atitinka CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir neprieštarauja CK 6.654 straipsnio nuostatoms.
26. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su sutarta statybos rangos darbų kaina. Apeliantė nurodo, kad sutarta darbų kaina buvo 65 Eur be PVM (atvirų porų poliuretano putų 1 kub. m kaina) ir 240 Eur be PVM (uždarų porų poliuretano putų 1 kub. m kaina). Apeliantė nurodo, kad ši kaina yra užfiksuota ieškovės perduotame ranka rašytame apskaičiavime ir negali būti priteisiamos sumos, viršijančios susitartą kainą.
27. CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio bendrųjų rangos sutartis reglamentuojančių normų nuostatos atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį, į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas.
28. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalis numato, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
29. Taigi statybos rangos sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra susitarti dėl darbų kainos ir jos nustatymo būdo. Atsižvelgiant į nurodytų teisės normų reglamentavimą, tuo atveju, jeigu statybos rangos sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka nenurodoma ir šalys nėra susitarusios kitaip, remiamasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenustačiusios sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 2 dalis, 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnio 1 dalis).
30. Atsakovė savo teiginius, kad šalys buvo suderinusios būtent atsakovės nurodomus darbų kainos dydžius, grindžia bylai pateiktu rašteliu ir jame ieškovės vadovo V. M. ranka užrašytu apskaičiavimu. Apeliantės akcentuojamame raštelyje pateiktas ranka rašytas užrašas: vieno namo (mažojo) šiltinimo kaina: atvirų ~ 40 kub. m x 65 = 2 600, uždarų ~ 1,8 kub. m x 240 = 432, kaina be PVM iš viso 3 032 Eur.
31. Apeliantė nurodo, kad nurodytame rašytiniame įrodyme matomos ir kainos, ir kiekiai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės argumentus, kad būtent tokiomis sąlygomis buvo sutarta atlikti darbus, todėl ieškovė nepagrįstai teismui nurodė didesnes kainas. Apeliantė pažymi, kad jai kaina buvo esminė sutarties sąlyga ir jei ieškovė būtų pasiūliusi tokias kainas, kokias nurodo ieškinyje, atsakovė nebūtų jos samdžiusi atlikti darbų.
32. Šalims tenka procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑9‑1075/2024, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 105 punktas).
33. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo pažymima, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 ir 107 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Šalių pozicijos dėl susitarimo dėl darbų kainos (darbų įkainio) skiriasi. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas aiškinosi apeliantės akcentuojamo ranka rašyto raštelio surašymo aplinkybes. Įvertinus ieškovės vadovo V. M. ir atsakovės vadovo A. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šalys nurodė skirtingas aplinkybes dėl apeliantės akcentuojamo V. M. rašyto raštelio turinio ir surašymo tikslo.
35. Nustatyta, kad ieškovės vadovas V. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėl sutarties kainos nurodė, jog buvo sutartos kainos – 70 Eur ir 260 Eur (1 kub. m įkainiai). Ieškovės vadovas nurodė, kad dirbant buvo pervedamas avansas nusipirkti medžiagų einamiesiems darbams; taip pat, duodamas paaiškinimus dėl atsakovės akcentuojamo raštelio, nurodė, kad tokių raštelių buvo parašęs daug, tačiau pažymėjo, jog apie tokias kainas buvo kalbama tokiu atveju, jeigu atsakovė sumokėtų ieškovei už darbus pusę visos objekto darbų vertės, tada būtų galimybė gamykloje iš karto užsakyti ir įgyti didelį kiekį medžiagų pigiau, tačiau toks variantas atsakovei neapsimokėjo. Ieškovės vadovas, duodamas paaiškinimus dėl atsakovės akcentuojamo raštelio, taip pat nurodė pažymėjęs atsakovei, kad už nurodytą kainą nedirbs, ir nurodė savo kainą, o atsakovės vadovas davė leidimą dirbti. Atsakovės vadovas A. B., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duodamas paaiškinimus dėl sutarties kainos, nurodė, jog kainos (įkainiai) buvo 65 Eur ir 240 Eur, ieškovės vadovo ranka rašytame lapelyje apskaičiavimai statybos darbų atlikimo metu buvo sudaryti minėtomis kainomis ir tai negalėjo būti būsima kaina ar kainos pasiūlymas, nes buvo rašyta, kiek konkrečiai faktiškai sunaudota medžiagų namui statybos viduryje, kaina buvo tokia, kokia buvo užrašyta, o ne tokia, kokios ieškovė paprašė statybų pabaigoje. Atsakovės vadovas nesutiko, kad tarėsi dėl kitokių kainų.
36. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad būtent atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl darbų atlikimo ir raštu susitarimo neįformino, neįvertino analogiškos ieškovės pareigos įforminti susitarimą raštu. Apeliantės teigimu, būtent ieškovei, kaip profesionaliai paslaugų teikėjai, turėtų kilti sutarties nesudarymo raštu pasekmės. Vertinant nurodytus argumentus pažymėtina tai, kad šiuo atveju atsakovė remiasi teiginiais, jog kaina jai buvo esminė sutarties sąlyga ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų siūliusi ieškinyje nurodytas kainas, atsakovė nebūtų jos samdžiusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės poziciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovės elgesį sutarties sudarymo metu ir atsižvelgė į tai, kad atsakovė sutarties sudarymo metu nesiėmė veiksmų užfiksuoti susitarimo kainą raštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju abi statybos rangos sutarties šalys (užsakovė ir rangovė) yra juridiniai asmenys, veikiantys kaip verslininkai, profesionalūs statybų verslo dalyviai. Taigi nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos žodinę sutartį, prisiėmė tokių veiksmų riziką, įskaitant sutarties sąlygų įrodinėjimą leistinais įrodymais (CPK 177, 178 straipsnis).
37. Svarbu įvertinti tai, kad nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės vadovas A. B. teigė, jog buvo fiksuojamas tarpinis darbų atlikimas ir gaudavo iš ieškovės vadovo ranka rašytus lapelius su apskaičiavimais, faktiniu darbų kiekiu ir kaina, taip pat nurodė, kad paieškojęs galėtų juos rasti, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė neteikė kitų tokio pobūdžio įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė remiasi vienintelio į bylą pateikto V. M. rašyto raštelio turiniu.
38. Apeliantė teigia, kad būtent byloje pateiktas raštelis su aiškiai užfiksuotomis kainomis turi būti laikomas susitarimo įrodymu. Įvertinusi šiuos argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors apeliantės akcentuojamame raštelyje, atliekant apskaičiavimus, yra nurodytos kainos (įkainiai), tačiau šio raštelio turinys nėra informatyvus, jame nėra užfiksuotas jo surašymo laikas ir aplinkybės. Vertinant minėtą rašytinį įrodymą reikšminga tai, kad šalių vadovų paaiškinimai dėl apeliantės akcentuojamo raštelio turinio reikšmės ir surašymo aplinkybių skiriasi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovės atstovo paaiškinimai atitinka į bylą pateiktus kitus rašytinius įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė bylai nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomus teiginius dėl šalių susitarimo dėl kainos (CPK 178 straipsnis).
39. Nagrinėjamu atveju nepateikta kitų objektyvių įrodymų, konkrečiai ir patikimai patvirtinančių faktinį šalių susitarimą dėl darbų kainos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog vien atsakovės pateiktas raštelis, įvertinus tiek šalių paaiškinimų, tiek kitų rašytinių įrodymų byloje visumą, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis šalių susitarimą dėl konkrečios darbų kainos. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo konkrečių motyvų, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus ir įrodymus bei padarydamas išvadas dėl jų, neįvertino kokių nors kitų byloje esančių įrodymų.
40. Apeliantė nurodo, kad nebuvo tinkamai įvertinti atsakovės argumentai, jog tuo atveju, jei ieškovė manė, kad kažkuriuo metu pasikeitė sutarta darbų kaina, ji privalėjo apie tai įspėti atsakovę. Vertinant šiuos apeliantės argumentus pažymėtina tai, kad CK 6.653 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, rangos sutartyje nustatyta konkreti darbų kaina prievolių vykdymo metu gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais, tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) ir specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje). Taigi sprendžiant rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą reikšminga nustatyti tai, dėl kokios kainos rangos sutarties šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), ir tai, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis).
41. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę su prašymu persitarti dėl kainos, negrindė tokio būtinumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo argumentus, kad sutarta statybos rangos darbų kaina nesikeitė visu statybos rangos sutarties vykdymo laikotarpiu, to byloje neįrodinėjo nė viena šalis, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patikimai patvirtinančių faktinį šalių susitarimą dėl konkrečios darbų kainos, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prašoma priteisti suma viršija šalių sutartą darbų kainą. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliantės argumentai dėl veiksmų nesiėmusiai rangovei, darbus atlikusiai brangiau nei sutarta šalių kaina, tenkančios rizikos atmestini kaip neįrodyti.
42. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tarp šalių kilus ginčui dėl konkrečios sutartos darbų kainos, išanalizavo ir įvertino šalių argumentus, atsižvelgdamas į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), taip pat įvertino visumą byloje esančių įrodymų ir motyvuotai pasisakė dėl jų teisinio vertinimo bei įrodymų, kuriais šalys remiasi, įrodomosios reikšmės (CPK 185 straipsnis). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl statybos rangos darbų kainos nustatymo CK 6.198 straipsnyje apibrėžta tvarka.
43. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė grindė savo paaiškinimams, jog jos nurodyta sutarta darbų kainą atitiko rinkoje esančią šiltinimo poliuretano putomis darbų kainą ir buvo atsakovei palanki. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateikto 2024 m. vasario 26 d. UAB „Termovizija“ atsakymo dėl 2021 m. gruodžio 1 d.–2022 m. balandžio 30 d. duomenis apie buvusias kainas, jog 1 kub. m uždarų porų poliuretano putų kainos buvo nuo 260 Eur iki 300 Eur, o 1 kub. m atvirų porų poliuretano putų kainos buvo nuo 70 Eur iki 80 Eur, ir kartu pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Priimant skundžiamą sprendimą taip pat įvertinti D. P. (turinčios teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas) pagal 2021 m. spalio mėn. kainas sudarytų lokalinių sąmatų duomenis, jog sienų ir stogų šiltinimo atvirų porų poliuretanu, stogų šiltinimo uždarų porų poliuretanu rekomendacinė kaina sudaro 345 417,81 Eur (su PVM). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovės už visus atsakovei atliktus darbus apskaičiuota 196 780 Eur (su PVM) suma yra mažesnė ir gerokai palankesnė atsakovei.
44. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas paminėtus duomenis įvertino netinkamai, neišsamiai, nevisapusiškai ar neįvertino kokių nors kitokių duomenų dėl sutarties sudarymo metu toje verslo srityje įprastos kainos už tokius darbus. Byloje nenustatyta pagrindo pripažinti, kad ieškovės už atliktus darbus apskaičiuota 196 780 Eur (su PVM) suma yra didesnė už šioje verslo srityje įprastą kainą ar neatitiko protingumo kriterijų (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Priešingai, byloje esantys duomenys pagrindžia tai, kad ieškovės už atliktus darbus apskaičiuota kaina buvo žemiausia šioje verslo srityje ir yra iš esmės palanki atsakovei. Priešingų duomenų ir argumentų apeliantė nenurodo ir apeliaciniame skunde.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis motyvuotomis išvadomis dėl apeliantės akcentuojamų jos argumentų ir įrodymų įvertinimo. Nenustatyta pagrindo pripažinti, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo padaryti priešingą išvadą, nei padaryta priimant skundžiamą teismo sprendimą, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą priteisti 41 780 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
48. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
49. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės prašomos priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltinimo sprendimai“ 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.