- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 1-99-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02621-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- S. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas ir nebaustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. T. 2020-01-17, apie 15.47 val., Šilutės m., Tilžės g., vairavo automobilį „Hyunday Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) nustatytas mažiausias 2,90 promilių neblaivumas).
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. T. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad ryte išgėrė degtinės, tačiau nurodė, kad jokios priklausomybės alkoholiui neturi. Vairuoja jau beveik 30 metų ir anksčiau niekada nevairavo išgėręs. Kodėl tą rytą gėrė ir nusprendė vykti į Šilutės miestą, negali paaiškinti. Vairavo jo žmonai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurį pastaroji įgijo dar iki santuokos sudarymo. Važiuojant pastebėjo, kad jį seka kažkokia mašina, todėl sustojo prie parduotuvės ir laukė. Kiek laiko sėdėjo mašinoje nežino. Žino, kad persekiojo M., kuris ir pranešė policijai. Su alkotesterio parodymais sutiko. Žalos kitiems automobiliams padaryta nebuvo.
3. Kaltinamojo S. T. parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (b. l. 69-70).
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
5. Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK veiklos skyriaus tyrėjos 2020-01-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-01-17, apie 15.47 val., jai dirbant kartu su Tauragės AVPK Šilutės r. PK vyr. patrule D. S., iš Tauragės AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Šilutės m., Tilžės g., pro Viados degalinę pravažiavo automobilis Hyunday valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, galimai neblaivaus vairuotojo, išvažiuojančio į priešingą eismo juostą, pavojingai manevruojančio. Vėliau papildomai pranešėjo nurodyta, kad automobilis sustojęs Šilutės mieste, prie Nemuno g. 5 namo. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0098, patikros Nr. 1171826, S. T., pirmu pūtimu 16.33 val., nustatytas 3,09 prom., antru pūtimu 16.49 val., nustatytas 2,90 prom. Automobilio vairuotojas buvo sulaikytas, o automobilis nugabentas į UAB „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tauragės m., Paberžių g. 7 (b. l. 1).
6. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra ir užfiksuota automobilio „Hyunday Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 12-17).
7. Ikiteisminio tyrimo metu liudyt apklaustas J. M. parodė, kad 2020-01-17 apie 15.50 val., savo automobiliu, važiuodamas Šilutės m. Tilžės g., pastebėjo priešais jo automobilį ta pačia kryptimi važiuojanti automobilį „Hyunday“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vis išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas avarines situacijas. Važiavo iš paskos ir apie pavojingai manevruojantį automobilį pranešė bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Minėtas automobilis iš Tilžės g. išsuko į Nemuno g. ir prie namo Nr. 5 sustojo, jis sustojo taip pat ir abu automobiliai taip prastovėjo apie 20 min. Gal po 20 min. minėtas vairuotojas atidarė savo dureles, jis tuoj pat prie jo priėjo - matė, kad vyras vairuotojas automobilyje buvo tik vienas. Iš vairuotojo kalbos ir išvaizdos ėjo suprast, kad yra neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė vairuotoją, kuriam pareigūnai ėmė tikrinti neblaivumą. Savo mobiliojo ryšio telefonu nufilmavo kaip minėtas automobilis „Hyunday“ pavojingai manevravo kelyje, vaizdo įrašą pateikia prie bylos (b. l. 40, 41).
8. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2008 m. gamybos automobilio „Hyunday Santa Fe“ vidutinė kaina su PVM yra 5 280 Eur (b. l. 33). Iš VĮ „Regitra“ išduoto registracijos liudijimo Nr. F917845 ir duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Hyunday Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas G. K. vardu (b. l. 29).
9. Bylos svarstymui pateikta turto vertinimo pažyma, liudijanti, kad automobilio „Hyunday Santa Fe“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 900 Eur (kaina be PVM – 2 191 Eur).
10. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir alkotesterio sertifikato Nr. 1171826 kopijų matyti, kad 2020-01-17, 16.33 val., S. T. pirmojo patikrinimo metu nustatytas 3,09 promilės girtumas, antrojo patikrinimo metu – 16.49 val., nustatytas 2,90 promilės girtumas (b. 1. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
12. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais paaiškinimais, jo prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, kitais objektyviais duomenimis – alkotesterio kvito duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. T. 2020-02-17, apie 15.47 val., Šilutės m., Tilžės g., vairavo žmonai priklausantį automobilį „Hyunday Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausias 2,90 promilių neblaivumas). Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholinį gėrimus, taigi suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad S. T. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, jog neblaivus vairuoja transporto priemonę. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Nustatyta S. T. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
13. Sprendžiant kaltinamojo S. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas D. A. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato bei pastarojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (b. l. 104, 109-110, 116). D. A. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo. Sutinka laiduoti už savo brolį, jų santykiai yra geri, gyvena viename name, todėl galės daryti gerą įtaką.
14. Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
15. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
16. Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas Lietuvoje neteistas (b. l. 55-56), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi S. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvykdyta nusikalstama veika žalos nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos.
17. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 56) nebaustas administracine tvarka (b. l. 55). Darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 104), teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs dar 1995-11-23 (b. l. 49-50), per specialiosios teisės turėjimo laikotarpį nei nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą. Aplinkybę, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys teisme patvirtino ir sesuo. Duomenų, kad S. T. būtų registruotas priklausomybės ligų centre ar gydytųsi psichiatrijos klinikoje byloje taip pat nėra. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog S. T. nuo 2001-01-10 dirba, privačioje įmonėje vyresniojo operatoriaus pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvus ir paslaugus, gerai besiorientuojantis darbuotojas (b. l. 104). Įvertinus kaltinamojo S. T. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas ir už KET pažeidimus nebaustas, dirba), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje S. T. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
18. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
19. Bylos duomenys patvirtina, jog D. A. – S. T. šeimos narys (sesuo) yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 111), administracine tvarka nebausta (b. l. 112), su kaltinamuoju santykiai artimi, su juo bendrauja, leidžia laisvalaikį, nurodo, kad būdama autoritetu broliui, gali daryti jam teigiamą įtaką, tiki, kad ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog vertina sesers nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad D. A. yra verta teismo pasitikėjimo, yra autoritetas S. T. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
20. Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąjį S. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laiduotoja paskiriant D. A., o baudžiamąją bylą S. T. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į S. T. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas 1 metų laikotarpiui.
22. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
23. Kadangi nusikalstamą veiką S. T. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.
24. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių (1) iki penkerių (5) metų.
25. Atsižvelgiant į tai, kad S. T. padarė nesunkų nusikaltimą, jam buvo nustatytas 2,90 promilės neblaivumas, nusikalstamos veikos metu nebuvo padaryta žala kitai transporto priemonei, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 55, 56-57) kaltinamajam nustatytinas vienerių (1) metų ir šešių (6) mėnesių minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo kardomosios priemonės-specialiosios priemonės teisės sustabdymo dienos 2020-01-18 (b. l. 90-91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
26. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. T. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jo žmonai asmeninės nuosavybes teise priklausantį automobilį „Hyunday Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri pastaroji įgijo iki santuokos su kaltinamuoju sudarymo (b. l. 29, 30). Ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Todėl nagrinėjamu atveju svarstytina, ar iš kaltinamojo konfiskuotina nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 3 dalis).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
28. Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties seka, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).
29. Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad, nors nusikalstamos veikos įrankis automobilis „Hyunday Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamojo žmonai. S. T. anksčiau neteistas, be to, kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 5 280 Eur (su PVM) (b. l. 33), bylos svarstymui pateikta turto vertinimo pažyma, liudijanti, kad automobilio „Hyunday Santa Fe“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 900 Eur (b. l. 123). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas kaltinamajam būtų pakankamai sunki finansinė našta ir nebūtų visiškai proporcinga priemonė jo atžvilgiu.
30. Kita vertus, nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą (be užstato) bei į tai, kad netaikė turto (transporto priemonės) konfiskavimo, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jam nekilo, teismo vertinimu, S. T. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
31. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas; specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas (b. l. 85-87, 88, 90-92) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
32. Kaltinamojo S. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. T. atėmimą.
33. Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1 000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
S. T. paskirtas kardomąsias priemones: dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)– paėmimą; specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
S. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. T. atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 18 d.
S. T. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.