Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-413-856/2016 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RIK grupė“, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Siguldos baldai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Agitex“, dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „RIK grupė“ 3 905,66 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir karšto vandens skaitiklių aptarnavimą; 374,89 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, įpareigojant BUAB „RIK grupė“ administratorių atsiskaityti iš administravimo išlaidų.Ieškovės argumentai: atsakovė nuo 2008 m. sausio 25 d. yra daugiabučiame name (T. K. g. 24, Vilniuje) esančių negyvenamųjų patalpų Nr. 102, 103, 104, 201, 202 savininkė. Patalpos Nr. 101 savininkė nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. yra UAB „Siguldos baldai“, kuri taip pat yra ir patalpos Nr. 102 nuomininkė. Į visas šias patalpas ji (ieškovė) centralizuotai tiekia šilumos energiją. Patalpų Nr. 101, 102, 103 ir 104 šildymui suvartotą šilumos kiekį skaičiuoja vienas bendras šilumos skaitiklis Nr. 82828. 2012 m. vasario 10 d., po bankroto bylos iškėlimo atsakovei, su atsakove buvo sudaryta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį, suvartotus Sutarties 1 punkte nurodytose patalpose, t. y. patalpose Nr. 101, 102, 103, 104, 201, 202. Sutarties sąlygos nustatė BUAB „RIK grupė“ bankroto administratoriaus pareigą už tai sumokėti į ieškovės sąskaitas Sutartyje nustatytu terminu iš administravimo išlaidų, tačiau atsakovė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. visų mokesčių nemokėjo, teigdama, kad 2014 m. liepos 18 d. patalpos yra parduotos UAB „Agitex“, tačiau tai patvirtinančių sutarčių nepateikė. Pastato įvade įrengtu šilumos skaitikliu apskaičiuotas šilumos kiekis skirstomas Pastato vartotojams, taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 B variantą (toliau – Metodas). Pagal Metodo reikalavimus, mokesčiai už patalpų šildymą buvo skaičiuojami pagal šilumos skaitiklių rodmenis, t. y. patalpų Nr. 101, 102, 103, 104 – pagal vieno šilumos skaitiklio Nr. 82828 rodmenis. Mokesčiai už šilumos energiją karšto vandens cirkuliacijai palaikyti buvo skaičiuojami, taikant Komisijos 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-5 patvirtintos metodikos normatyvus, atsižvelgiant į tai, kad patalpose nėra vonios šildytuvų, pagal Metodo reikalavimus mokesčiai už karšto vandens cirkuliaciją skaičiuojami nepriklausomai nuo karšto vandens vartojimo patalpoje. Mokesčiai už šilumos energiją bendroms reikmėms buvo skaičiuojami pagal patalpose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Atsakovė laiku neatsiskaitė ir pagal Sutarties nuostatas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. jis turi mokėti delspinigius, o taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas.

Ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovės BUAB „RIK grupė“ ieškovei UAB „Vilniaus energija“ priteista 991,46 Eur skolos, 54,60 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 046,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 2,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.Teismo motyvai: UAB „Vilniaus energija“ ir BUAB „RIK grupė“ 2012 m. vasario 10 d. pasirašė Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-134, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti šilumą atsakovei priklausančioms patalpoms ir kitoms bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms T. K. g. 24, Vilniuje, šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato vidaus sistemoje. Atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą. Sutarties 1 punkte nurodytos atsakovei priklausančios patalpos, esančios paminėtame pastate. Tesimas sprendė, kad ginčas kilęs dėl šešių patalpų: Nr. 101 (unikalus Nr. 4400-1859-8591:6051), Nr. 102 (unikalus Nr. 4400-1859-8604:6052), Nr. 103 (unikalus Nr. 4400-1859-8615:6053) Nr. 104 (unikalus Nr. 4400-1859-8637:6054), Nr. 201 (unikalus Nr. 4400-1859-8648:6055) ir Nr. 202 (unikalus Nr. 4400-1859-8715:6060). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pagrindu teismas nustatė, kad patalpų Nr. 102, 103, 104, 201 ir 202 savininkė yra BUAB „RIK grupė“, o patalpas Nr. 101 nuosavybės teise 2014 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-17552 pagrindu valdo UAB „Siguldos baldai“, kuri taip pat yra ir patalpų Nr. 102 nuomininkė. Ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (pateiktos atsakovei apmokėti) pagrindu teismas nustatė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. atsakovės skola ieškovei už paminėtų patalpų šildymą ir kitas paslaugas sudarė 4 267,95 Eur.Teismas, atsižvelgęs į patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, priėjo prie išvados, kad tuo laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo iš atsakovo skolos, patalpos Nr. 101 savininke buvo ne atsakovė, o UAB ,,Siguldos baldai“. Nors rašytinė sutarties tarp naujosios šių patalpų savininkės ir ieškovės nebuvo sudaryta, teismo įsitikinimu, atsakovei perleidus patalpas, šį faktą išviešinus, ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis iš dalies – dėl atsakovės pareigos mokėti už ginčo patalpas, pasibaigė. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė ieškovei pardavimo faktą įrodančių dokumentų, teismo įsitikinimu, negali būti pagrindas ieškinį patenkinti, nes pardavimo faktas tuoj po patalpos pardavimo buvo išviešintas viešajame registre. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, pardavus patalpą Nr. 101, yra pasibaigusi, ir atsakovė neturi jokios pareigos sumokėti skolas už jai nepriklausantį turtą.Teismas sprendė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, patalpos Nr. 101, 102, 103 ir 104 įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, kiekviena patalpa turi atskirą unikalų numerį ir plotą. Teismas siūlė ieškovei pateikti detalius paskaičiavimus apie kiekvienai iš šių patalpų suteiktų paslaugų dydį, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, dėl ko, nesant galimybės iš bendrų PVM sąskaitų faktūrų išskirti konkrečios skolos, susidariusios už patalpos Nr. 101 šildymą bei šioje patalpoje sunaudotą karštą vandenį ir kitas suteiktas paslaugas, teismas ieškinį dėl skolos, susidariusios už paslaugas, ieškovės suteiktas atsakovei patalpose Nr. 101, 102, 103 ir 104, iš viso atmetė.Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės už patalpų Nr. 201 ir Nr. 202 šildymą ir kitas paslaugas, teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui UAB „Agitex“ neįvykdžius sutartinių reikalavimų, nesumokėjus atsakovui už perkamą turtą, turtas trečiajam asmeniui neperėjo. Neperėjo ir pareiga mokėti už mokesčius už patalpų Nr. 201 ir Nr. 202 šildymą ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Šios patalpos nuosavybės teise toliau priklauso atsakovei BUAB „RIK grupė“, kuri privalo sumokėti skolą, sudariusią už šioms patalpoms ieškovės teiktas paslaugas – 991,46 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius patenkintas iš dalies, juos sumažinus nuo 0,06 iki 0,03 procentų, apskaičiavus juos nuo priteistos sumos – 54,60 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra bankrutavusi įmonė.Teismas atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovės administratorių atsiskaityti su ja iš administravimo išlaidų, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad šios išlaidos buvo susijusios su bankroto procedūromis. Jos nepriskirtinos administravimo išlaidoms. Šią išvadą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010.Nagrinėdamas ginčą, teismas vadovavosi Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis šilumos energijos pirkimą–pardavimą, Šilumos ūkio įstatymu ir ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 914,20 Eur skolos ir 320,29 Eur delspinigių, ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl šio reikalavimo patenkinti, priteisti šią skolą, įpareigojant atsakovę sumokėti ją iš administravimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neteisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai ištyrė įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, priimdamas iš dalies nepagrįstą sprendimą. 2012 m. vasario 10 d. pasirašyta šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-134 šalys susitarė, kad atsakovės nuosavybės teise valdomose patalpose, kaip visame name, bus taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 (pagal skaitiklių duomenis), kuris nenumato šilumos paskirstymo skaičiavimo galimybės proporcingai pagal patalpų plotą. Patalpų Nr. 101, 102, 103 ir 104 šildymui suvartotą šilumos kiekį apskaičiuoja vienas bendras šilumos skaitiklis Nr. 82828, nes patalpos (Nr. 101, 102, 103, 104) buvo suformuotos iš vieno daikto. Atsakovė, rekonstravusi šias patalpas, privalėjo pasirūpinti, kad kiekvienoje iš naujai suformuotų patalpų būtų įrengti atskiri šilumos skaitikliai, kaip to reikalauja metodas Nr. 3. Atskiros apskaitos įvedimas kiekvienoje iš patalpą yra pastatų/butų/patalpų savininkų pareiga. Atsakovė ne kartą buvo informuota apie tai, kad visų keturių pirmame aukšte esančių patalpų (Nr. 101, 102, 103 ir 104) šildymui suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas vienu šilumos skaitikliu, dėl to atsiskaitymai galimi tik su vienu subjektu. Remiantis šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos nuostatomis, ji (ieškovė), tikėtina, turėtų perskaičiuoti priskiriamą šilumos kiekį pagal maksimalų šilumos sąnaudų būstui šildyti normatyvą. Tokiu atveju ne tik trečiajam asmeniui UAB „Siguldos baldai“, bet ir atsakovui šilumos kaštai padidėtų dvigubai. Sutarties 22 punkte nustatyta, kad bankrutuojančios šilumos vartotojo administratorius apmoka šilumos tiekėjo pateiktas sąskaitas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iš administravimo išlaidų. Administravimo išlaidų dėl tiektos šilumos energijos atlyginimo naštos perkėlimas vienam iš kreditorių tik pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „RIK grupė“ prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai: Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, pardavus patalpą Nr. 101, šioje dalyje yra pasibaigusi, dėl to atsakovė neturi pareigos apmokėti skolų už jai nepriklausantį turtą. Bankroto administratoriui sudarant šilumos tiekimo sutartį su ieškove, patalpos jau buvo padalintos ir įregistruotos kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, dėl to apeliantės motyvas, kad atsakovė neįrengė atskirų šilumos prietaisų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius pagrindus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

2012 m. vasario 10 d. tarp UAB „Vilniaus energija“ (šilumos tiekėja) ir BUAB „RIK grupė“ (šilumos vartotoja) pasirašyta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-134, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti šilumą atsakovui priklausančioms patalpoms ir kitoms bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms T. K. g. 24, Vilniuje, šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato vidaus sistemoje, o atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą; savavališkai nekeisti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių elementų bei jų jungimo schemų. Šilumos vartotoja taip pat įsipareigojo fiksuoti ir pateikti šilumos tiekėjai bute/patalpose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų ataskaitą. Sutartimi šalys susitarė, kad pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, Sutarties 1-ame punkte nustatytos atsakovei priklausiusios patalpos, tačiau apeliantė (ieškovė) reikalavo skolos, patirtos teikiant šilumą, vandens pašildymą bei su tuo susijusias kitas paslaugas šešioms patalpoms: Nr. 101, unikalus Nr. 4400-1859-8591:6051; Nr. 102, unikalus Nr. 4400-1859-8604:6052; Nr.103, unikalus Nr. 4400-1859-8615:6053; Nr. 104,), unikalus Nr. 4400-1859-8637:6054; Nr. 201, unikalus Nr. 4400-1859-8648:6055; Nr.202, unikalus Nr. 4400-1859-8715:6060. Iki 2014 m. liepos 18 d. patalpų Nr. 101, 102, 103, 104, 201 ir 202 savininkė – atsakovė BUAB „RIK grupė“; 2014 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu patalpą Nr. 101, unikalus Nr. 4400-1859-8591:6051, esančią T. K. g. 24, Vilniuje, nuosavybės teise įsigijo UAB „Solisita“, o 2014 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-17552 pagrindu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. patalpa Nr. 101 nuosavybės teise jau priklausė UAB „Siguldos baldai“, kuri taip pat nuomoja iš atsakovės patalpą Nr. 102 (Nekilnojamojo turto registro duomenys). Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. atsakovės skola ieškovei už paminėtų patalpų šildymą ir kitas paslaugas sudarė 4 267,95 Eur (PVM sąskaitos faktūros, pateiktos atsakovei apmokėti). Atsakovei apeliantės 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu buvo pranešta, kad, nors viena patalpa (Nr. 101) parduota, visų keturių patalpų (Nr. 101, 102, 103 ir 104), esančių pirmame pastato T. K. g. 24, Vilniuje, aukšte šildymui suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas vienu šilumos skaitikliu Nr. 82828, dėl ko atsiskaityti gali tik vienas subjektas, o jeigu atsakovė ir trečiasis asmuo pageidauja atsiskaityti atskirai, būtina pertvarkyti šių patalpų šildymo sistemą ir visoms patalpoms įrengti atskirus šilumos skaitiklius, tačiau iki bus įrengti atskiri šilumos skaitikliai, atsakovė turi mokėti vadovaudamasi sutartimi. Apie tai buvo priminta ir 2015 m. liepos 10 d. pranešimu.

Dėl patalpoms Nr. 101, 102, 103 ir 104 tiekiamos šilumos energijos

Apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo priteisti apeliantei skolą už tiektą šilumą ir kt. patalpoms 201 ir 202, nėra. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti 2 914,20 Eur skolos ir 320,29 Eur delspinigių už patalpoms Nr. 101, 102, 103 ir 104 patiektą šilumos energiją, vandens pašildymą ir kitas paslaugas teisėtumas ir pagrįstumas. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Ši taisyklė reikšminga šioje byloje, nes ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas tik tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nustačius konkretaus asmens pareigą sumokėti skolą už patalpoms Nr. 101, 102, 103 ir 104 patiektą šilumos energiją ir kt.Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383 – 6.391 str.) ir specialiosios: Šilumos ūkio įstatymas ir jį gyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal ginčo teisiniams santykiams taikytino Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnį, šilumos pirkimo –pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, kurios šilumos pirkimo–pardavimo sutartims galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Paminėta (19-21 p.), kad ginčo šalys buvo sudariusios rašytinę šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, aptarusios jos sąlygas, prisiėmusios konkrečias teises ir pareigas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausiusi patalpa Nr. 101 nuo 2014 m. liepos 18 d. perleista pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu kitam ūkio subjektui – UAB „Solisita“, kuris šį turtą 2014 m. rugpjūčio 29 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teise UAB „Siguldos baldai“, kuri ir šiuo metu yra šio nekilnojamojo turto savininkė. Nors iš esmės ginčas yra kilęs tik dėl to, kas turi pareigą atsiskaityti už tiektą šilumą, vandens šildymą ir su tuo susijusias kitas paslaugas patalpoms Nr. 101, teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą atsakovui sumokėti skolą už tiektą šilumą ir kt. paslaugas ir atsakovo nuosavybės teise valdomose patalpose Nr. 102, 103 ir 104, argumentuojant tuo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kokio dydžio skola susidarė už patalpas Nr. 101.Nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi šalys sutarė dėl pastate suvartotos šilumos kiekio paskirstymo pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3 (ūkio ministro 2010m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintų Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 29 p., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. O3-19 „Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“), kai šildymui suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas vienu šilumos skaitikliu. Visose paminėtose patalpose šiluma buvo apskaitoma vienu šilumos skaitikliu. Būtent atsakovas sutartimi prisiėmė pareigą fiksuoti ir pateikti apeliantei (šilumos tiekėjai) skaitiklių rodmenis (10.5 p.). Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad dėl to, jog paminėtos patalpos įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, turi atskirą unikalų numerį, užfiksuoti patalpų plotai, ieškovas turėjo galimybę apskaičiuoti kiekvienai patalpai suteiktų paslaugų dydį proporcingai, nustatant mokėtinas sumas už patalpos Nr. 101 šildymą bei šioje patalpoje sunaudotą karštą vandenį ir kitas suteiktas paslaugas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį, apibrėžiantį vartotojo atsiskaitymą su šilumos tiekėju, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis <..> (1 d.). Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.Šalių sutartimi buvo sutarta, kad mokesčiai už šildymą bus skaičiuojami pagal individualius šilumos skaitiklių duomenis (šilumos paskirstymo metodas Nr. 3). Nei Šilumos ūkio įstatymas, nei paminėti jį įgyvendinantys teisės aktai nenustato apeliantės teisės vienašališkai keisti šilumos paskirstymo metodo. Tai pačių vartotojų teisė, kuria turėjo pasinaudoti atsakovas ar trečiasis asmuo. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Byloje nustatyta, kad apeliantė atsakovei ir trečiajam asmeniui raštu priminė, kad keturių patalpų, esančių pirmame pastato T. K. g. 24, Vilniuje, aukšte (Nr. 101, 102, 103 ir 104) šildymui suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas vienu šilumos skaitikliu Nr. 82828, ir dėl to atsiskaitymai galimi tik su vienu subjektu. Taip pat pranešta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas ir trečiasis asmuo pageidauja atsiskaityti atskirai, būtina pertvarkyti šių patalpų šildymo sistemą ir visoms patalpoms įrengti atskirus šilumos skaitiklius, o iki bus įrengti atskiri šilumos skaitikliai, mokestis atsakovei bus skaičiuojamas vadovaujantis Sutartimi. Taigi apeliantė išaiškintino vartotojams teisės aktų nuostatose įtvirtintas jų pareigas, o atsakovė privalėjo pasirūpinti šildymo sistemos pertvarka bei atskirais šilumos apskaitos prietaisais ginčo patalpose. Kol tai nepadaryta, šiluma apskaitoma ir mokesčiai mokami metodo Nr. 3 pagrindu ir apeliantės ir atsakovės sudaryta ir galiojančia (šalių nenuginčyta) šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nevykdė pareigos – nemokėjo mokesčių, dėl to apeliantė įgijo teisę jų (2 914,20 Eur) reikalauti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos tiekimą ir atsiskaitymą už ją bei karšto vandens pašildymą ir su tuo susijusias paslaugas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė ginčo dalyje nepagrįstą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas keičia, priteisdamas apeliantei (ieškovei) iš atsakovės 2 914,20 Eur nesumokėtų mokesčių. Ginčo dėl sumos dydžio nėra.

Dėl delspinigių dydžio

Ieškovas prašė priteisti 374,89 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. Teismas šį reikalavimą patenkinamo iš dalies – sumažino sutartyje nustatytų delspinigių dydį nuo 0,06 iki 0,03 procentų, apskaičiavęs juos nuo priteistos sumos – 991,46 Eur. Teismas priteisė ieškovui 54,60 Eur delspinigių.Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Šalių pareiga mokėti netesybas yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti teismo išvados dėl sumažintų delspinigių dydžio nuo 0,06 iki 0,03 proc. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo delspinigius už laiku nesumokėtą skolą už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, teismas rėmėsi tuo, kad atsakovė yra bankrutavusi įmonė ir padarė teisingą išvadą, kad bankrutavusiai įmonei taikant šalių sutartyje nustatytą 0,06 procentų delspinigių dydį būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei nuostolių, kaip kompensacinę funkciją atliekančios priemonės, principai. Apeliantė apeliaciniame skunde dėl delspinigių dydžio sumažinimo prieštaravimų nepareiškė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantei priteistina 187,44 Eur delspinigių.

Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą BUAB „RIK grupė“ administratorių atsiskaityti iš administravimo išlaidų

Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas. Administravimo išlaidoms skiriamų lėšų paskirtis yra užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą ir greitesnį užbaigimą. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog šios išlaidos yra susijusios su tinkamu bankroto procedūrų atlikimu, teismas sprendė, kad prašymas įpareigoti atsakovės administratorių atsiskaityti su ja iš administravimo išlaidų negali būti tenkinamas. Apeliantė nesutinka su šia teismo išvada, teigdama, kad šalys sutartyje laisva valia nusprendė dėl atsiskaitymų už šilimos energiją iš administravimo išlaidų. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalis nustatyto administravimo išlaidų sąrašą, kuris nėra baigtinis, nes bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios administravimo išlaidos yra skirtos atlikti Įmonių bankroto įstatymo nustatytas administravimo procedūras, siekiant likviduoti įmonę, o jų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 1 d.-3 d.).Įmonių bankroto įstatyme nustatytos ir kitos galimos bankrutuojančios įmonės pajamos bei išlaidos, kurios yra susijusios su tokio juridinio asmens ūkine komercine veikla. Šių pajamų – išlaidų paskirtis yra mažinti kreditorių dėl bankroto patiriamus nuostolius ir jas naudoti su bendrovės veikla susijusiems reikalams. Tiek pačiame įstatyme, tiek teismų praktikoje bankroto administravimo išlaidos yra aiškiai ir griežtai atsietos nuo išlaidų, kurios patiriamos vykdant ūkinę komercinę veiklą.Nagrinėjamu atveju netaikytinos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, nes atsakovės prievolė apmokėti šildymą atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir yra susijusi su bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009).Įmonių bankroto įstatyme yra nustatyta skirtinga šių išlaidų atlyginimo tvarka: pagal 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos – jos atlyginamos anksčiau nei tenkinami kreditorių reikalavimai. Išlaidos, susijusios su bankrutuojančios įmonės ūkine komercine veikla, atlyginamos Įmonių bankroto įstatyme 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta tvarka. Gaunamos pajamos naudojamos su tokia veikla susijusioms išlaidoms, o jei vykdant ūkinę komercinę veiklą atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie tenkinami Įmonių bankroto įstatyme 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį yra įtvirtintas prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimo principas, sudaro teisinį pagrindą tenkinti apeliantės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovės BUAB „RIK grupė“ bankroto administratorių atsiskaityti su ja iš lėšų, skirtų administravimo išlaidoms, nes šalys (ieškovė ir atsakovė) nedelsiant, iškart po bankroto bylos iškėlimo, sudarydamos 2012 m. vasario 10 d. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-134, jos 22 punkte aiškiai susitarė, kad bankrutuojančios šilumos vartotojos administratorius apmoka šilumos teikėjo pateiktas sąskaitas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iš administravimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo bei sutarties nuostatas, aiškindamas ginčo mokesčio prigimtį ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės apeliantei mokėtinos skolos šaltinio. Teismo sprendimas ir šioje dalyje keistinas, išlaidas dėl pateiktos šilumos, vandens pašildymo ir su tuo susijusių paslaugų priskiriant būtinoms administravimo išlaidoms, patenkinant apeliantės prašymą įpareigoti atsakovės administratorių atsiskaityti su ja iš administravimo išlaidų. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus 95 proc., pagal šią proporciją perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).Nustatyta, kad apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 6,08 Eur už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų 7-ias paieškas ir peržiūras, 3,19 Eur už juridinių asmenų registro duomenis (1 t., b. l. 45-46, 55-56). Iš viso apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, sudaro 9,27 Eur. Ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės BUAB „RIK grupė“ priteistina 8,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, šią skolą išieškant iš administravimo išlaidų, panaikinti ir šį reikalavimą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ (j. a. k. 124639032) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (j. a. k. 111760831) papildomai 2 914,20 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiolika eurų ir dvidešimt euro centų) skolą, 187,44 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt keturis euro centus) delspinigių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už visą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant atsakovės BUAB „RIK grupė“ bankroto administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Administratoriai LT“ (j. a. k. 302312763) sumokėti visą iš atsakovės priteistą sumą iš bankroto administravimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ (j. a. k. 124639032) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (j. a. k. 111760831) 8,80 Eur (aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.