Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, nevedęs, pagal byloje esančius Sodros ir Užimtumo tarnybos registrų duomenis – nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, paties teigimu – dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 272 str. 1 d., 272 str. 2 d., taikant BK 42 str., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2003-08-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, remiantis BK 63 str. 2 d., bausmė subendrinta su 2003-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2004-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, remiantis BK 63 str. 1 d., bausmė subendrinta su 2003-08-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2008-07-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d., 302 str. 1 d., 259 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2004-10-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo; 2011-10-17 paleistas atlikęs bausmę;

5) 2012-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 4 MGL bauda;

6) 2012-06-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 8 MGL bauda;

7) 2013-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 5 MGL bauda;

8) 2014-04-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., taikant BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, remiantis BK 64 str. 1, 2 d., bausmė subendrinta su 2013-01-15, 2012-06-19, 2012-06-25 nuosprendžiais, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir 17 MGL bauda; 2014-07-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2014-04-23 nuosprendis, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 17 MGL bauda;

9) 2014-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., taikant BK 63 str. 5 d. 1 p., 641 str., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2014-04-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 17 MGL bauda; 2015-01-20 paleistas atlikęs bausmę;

10) 2015-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (5 nusikaltimai), 300 str. 1 d. (2 nusikaltimai), taikant BK 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 2015-10-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2015-05-22 nuosprendis, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 17 MGL bauda;

11) 2015-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (7 nusikaltimai), taikant BK 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 2016-02-26 Vilniaus miesto apylinkės nutartimi bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 1 d., 3 d., 4 d., subendrinta su 2015-10-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių ir 17 MGL bauda;

12) 2017-06-09 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. 30 parų arešto bausme, vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu, skiriamą bausmė sumažinta 1/3 ir skirti galutinė bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutartimi nustatyta subendrinta bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 17 MGL baudą; 2018-08-09 paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2020-04-29 apie 19.00 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) esančios degalinės aikštelėje, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios J.M. pasitikėjimu, melagingai pažadėdamas nukentėjusiajai J.M. padėti įsigyti automobilį „VW Passat“, paėmė iš jos 1700 eurų, tačiau automobilio nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios J.M. turtą – 1700 eurų, tuo nukentėjusiajai J.M. padarydamas 1700 eurų turtinę žalą.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. M. savo noru pateikė papildomus „Messenger“ programėle vykdyto susirašinėjimo su K. K. išrašus, taip pat vaizdo įrašą (1 t., b.l. 92-94).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Šioje byloje K. K. kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs svetimą J. M. turtą – 1700 eurų. Nors teisme duodamas parodymus kaltinamasis vis deklaravo savo kaltės pripažinimą, jo parodymų turinys liudija tik apie pinigų paėmimo iš J. M. ir žalos jai padarymo pripažinimą, neigiant pačios apgaulės, tikslo jos dėka savo naudai įgyti svetimą turtą buvimą. Teismas gi sprendžia, kad nepaisant tyčios sukčiauti neigimo, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo K. K. veiksmuose esant visus BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto sukčiavimo sudėties elementus.

Kaip jau minėta, kaltinamasis K. K. teisme pripažino gavęs iš J. M. 1700 eurų, už kuriuos jis pažadėjo nupirkti jai automobilį, tačiau automobilio jai neatvaręs ir pinigų jai negrąžinęs. Šias teisme jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, jos protokolas-pareiškimas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūrų protokolų duomenys, tarnybiniai pranešimai.

Sutinkamai su paties K. K. bei nukentėjusiosios parodymais, jiems artimai bendraujant, K. K. pelnius nukentėjusiosios pasitikėjimą ir žadant jai padėti nusipirkti automobilį, pastaroji tam tikslui perdavė jam minėtus pinigus. Taigi, nėra nei ginčo, nei abejonių, kad nukentėjusioji perdavė kaltinamajam automobiliui nupirkti skirtus pinigus, tačiau, kaip seka iš bylos duomenų – J. M. nei automobilio iš K. K. nesulaukė, nei tam duoti pinigai jai nesugrįžo ir nebuvo grąžinti.

Pasak kaltinamojo teisme duotų parodymų, jis paimdamas iš J. M. pinigus neturėjo tikslo ją apgauti ir automobilį iš tiesų jai nupirko, tačiau jį sudaužė ir nedrįso apie tai pranešti J. M.. Tačiau teismas, tokius kaltinamojo parodymus vertindamas surinktų byloje esančių įrodymų visumoje, juos vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos būdą, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos iš vis išvengti, apie ką, beje, liudija ir K. K. visiškas kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu bei niekuo nepagrįsti teiginiai apie galimą jo nukentėjusiosios apkalbėjimą dėl pinigų gavimo ir pan. Pastebėtina ir tai, kad K. K. teisme išsakytų teiginių apie automobilio nukentėjusiajai nupirkimą bei sudaužymą nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o pats nurodydamas apie tai patvirtinančių dokumentų turėjimą, teismui jų be jokių argumentų taip ir nepateikė, kas tik paneigia jo nurodytąją versiją bei liudija apie minėtųjų jo teiginių netikrumą. Be to, jo parodymų nepatikimumą rodo ir tai, kad kaltinamasis K. K. duodamas teisme parodymus apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, įskaitant ir jo veikimo motyvus, taipogi ir tariamą automobilio sudaužymą (vienu kartu teigė pats sudaužęs, kitu – ne jis sudaužęs), nebuvo nuoseklus, o jo parodymai buvo kintantys bei prieštaringi.

Gi nukentėjusioji J. M. nuo pat proceso pradžios davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji parodė, kad nepaisant jos bendravimo su K. K. gan neilgos trukmės, jis pelnė jos pasitikėjimą ir jam pasisiūlius jai padėti įsigyti jos norimą automobilį „VW Passat“, ji pastarajam perdavė tam tikslui skirtus 1700 eurų. Sutinkamai su jos parodymais, prieš pinigų paėmimą K. K. jai atsiuntė vieno pilkos spalvos automobilio „VW Passat“ vaizdo įrašą ir fotonuotraukas, šis automobilis jai tiko ir būtent konkrečiai jo nupirkimui kaltinime nurodytą dieną ji perdavė K. K. minėtus pinigus, po ko kitą dieną pastarasis nurodė jai nupirkęs tą automobilį. Taigi, iš J. M. parodymų seka, kad kaltinamasis leido jai manyti, kad jai vaizdo įraše atsiųstas automobilis, kurio pirkimui ji davė pinigus, ir buvo nupirktas. Šie bei kiti nukentėjusiosios parodymai atitinka ir kitus byloje esančius objektyvius įrodymus – savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūrų protokolų duomenis, tarnybinius pranešimus, todėl netikėti ja teismas pagrindo nenustatė.

Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad nukentėjusiajai sutikus dėl konkretaus jai atsiųstame vaizdo įraše jai aprodyto liudytojams V. M. ir K. M. priklausančio automobilio nupirkimo bei davus tam pinigų, K. K. jo nenupirko, nors nukentėjusiajai leido suprasti priešingai – kad šis automobilis jai nupirktas.

Teismas negali nepastebėti, kad K. K. nukentėjusiajai nurodė ir kitas realybės neatitinkančias aplinkybes apie tariamai jai perkamą bei nupirktą automobilį – pasak nukentėjusiosios, jis jai nurodė automobilį perkantis iš savų žmonių bei draugui net avansą palikęs, kai tuo tarpu nukentėjusiajai siųstame vaizdo įraše esantį automobilį kaltinamajam aprodęs V. M. parodė nepažįstantis kaltinamojo, taip pat jis nenurodė gavęs avansą. Taipogi K. K. nukentėjusiajai nurodė minėto automobilio kainą – 1700 eurų, kai liudytojai V. M. ir K. M. parodė automobilį pardavinėję už ženkliai didesnę kainą (apie 2700-2800 eurų) ir ją keitę nežymiai – vienu ar keliais šimtais, kas vėlgi neatitinka kaltinamojo parodymų ir liudija apie jų nepatikimumą. Nors kaltinamasis teisme pateikė versiją, kad jis J. M. siuntė ne tik to automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą ir jai nupirko kitą automobilį, tokie jo deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai vertintini kritiškai ir jų nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Byloje esantys duomenys, tame tarpe ir paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, liudija, kad K. K., kaltinime nurodytą dieną iš nukentėjusiosios gavęs 1700 eurų automobilio jai nupirkimui ir kitą dieną - 2020-04-30 - žodžiu telefonu jai patvirtinęs apie J. M. pasirinkto automobilio nupirkimą, nurodė jai pastarąjį automobilį tvarkantis ir žadėjęs greitu laiku jai jį atvaryti, tačiau to nepadaręs. Nukentėjusioji parodė, kad po 2020-04-30 K. K. jai vis rašė žinutes, kad tvarko jai nupirktą automobilį, sutvarkys, pratestuos automobilį ir grąžins, po to dingo, ji jam žinutes iki 2020-05-16 siuntinėjo, kad jis atiduotų jai automobilį, bet jis nebeatsiliepdavo, į žinutes neatrašydavo. Šias J. M. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys apžiūrų protokolai bei tarnybiniai pranešimai, to iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis K. K.. Nors jis teigė iš tiesų tvarkęs nukentėjusiajai nupirktą automobilį, tokių jo teiginių, kaip ir teiginių apie apskritai jai nupirktą automobilį, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, kurie priešingai –aukščiau nurodytais argumentais juos paneigia ir leidžia K. K. parodymus vertinti kritiškai, kaip nepatikimus.

Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės teismui nepalieka abejonių ir teismas laiko įrodytu, kad K. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios J. M. pasitikėjimu, melagingai pažadėdamas nukentėjusiajai J. M. padėti įsigyti automobilį „VW Passat“, paėmė iš jos 1700 eurų, tačiau automobilio nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios J. M. turtą – 1700 eurų, tuo nukentėjusiajai J. M. padarydamas 1700 eurų turtinę žalą. Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybė, jo parodymų turinys proceso metu bei nustatytieji jo atlikti veiksmai patvirtina, kad K. K. sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, suprato J. M. atžvilgiu veikiantis nesąžiningai, suvokė savo tokių veiksmų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Pastarieji kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014 ir kt.). Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies – pripažino tik pinigų paėmimo iš nukentėjusiosios ir jų negrąžinimo faktą, o apgaulės vartojimą, tikslo apgaulės būdu įgyti svetimus nukentėjusiajai priklausančius pinigus neigė, teikė niekuo nepagrįstas save, savo elgesį teisinančias versijas. Todėl toks dalinis kaltės pripažinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė, be to, toks kaltinamojo elgesys paneigia ir tai, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. K. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra nevedęs, ne kartą teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neįvykdęs ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, pagal byloje esančius Sodros ir Užimtumo tarnybos registrų duomenis – jis nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, paties kaltinamojo teigimu – dirbantis pagal verslo liudijimą, tačiau tokių duomenų byloje nėra ir jų kaltinamasis nepateikė. Iš byloje esančių duomenų apie jo teistumą matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės – bauda, areštas, tačiau pastarosios priemonės nebuvo veiksmingos ir sekė vis naujos kaltinamojo nusikalstamos veikos. Todėl teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant tik realią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę, įvertinus aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatant mažesnę nei vidurkis.

Teismas pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų K. K. nenustatė. BK 75 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (teistas eilę kartų už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, ir nors laisvės atėmimo bausmę atlikęs, kita bausmė – bauda neįvykdyta, ir jis vėl nusikalto, jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro). Kaltinamojo kryptingas nusikalstamas elgesys darant turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas patvirtina, jog jis linkęs pažeisti įstatymus ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų apribota kaltinamojo galimybė toliau daryti analogiškas nusikalstamas veikas, jis nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nenustatyta, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos jam netaikytinos.

Kadangi inkriminuojama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam neįvykdžius ankstesnės bausmės – nesumokėjus baudos, šiuo nuosprendžiu jam paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2017-06-09 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta neatlikta 17 MGL bauda (640,06 eurų).

Kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė J. M. byloje yra pareiškusi 1700 eurų civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui (1 t., b.l. 37). Būtent šios sumos, remiantis šioje byloje esančiais įrodymais, J. M. neteko dėl K. K. prieš ją panaudotų nusikalstamų veiksmų. Dėl turtinės žalos padarymo J. M. ir žalos dydžio abejonių nėra, ginčų nekyla. Pats kaltinamasis visiškai sutinka su civiliniu ieškiniu, jo dydžiu ir žada jį atlyginti. Duomenų, kad nors kokia dalis nukentėjusiajai būtų atlyginta, byloje nėra, tą paneigė nukentėjusioji ir pats kaltinamasis. Taigi, šis J. M. civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, jos prašomą sumą turtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo K. K. J. M. naudai.

Byloje 2020-07-09 prokuroro nutarimais laikotarpiui nuo 2020-07-09 iki 2021-01-09 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į K. K. priklausančius automobilius „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) uždraudžiant K. K. šiuos automobilius parduoti, įkeisti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims (2 t., b.l. 45-54). Pagal BPK 116 straipsnio nuostatas, proceso metu teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Nors pagal byloje esančias VšĮ „Emprekis“ pažymas aukščiau paminėtų kaltinamajam priklausančių automobilių vertės, kurios yra 2610 Eur ir 2350 Eur, yra didesnės už civilinio ieškinio sumą (1700 eurų), pastarosios vertės atspindi tik rinkos vertę, o ne konkrečiai kaltinamojo turimų automobilių individualizuotas vertes, kurios gali dėl įvairių priežasčių būti kitokios, taip pat – ir ženkliai mažesnės. Todėl įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad civilinei ieškovei žala nėra atlyginta, siekiant nepažeisti jos teisėtų ir pagrįstų turtinių interesų bei užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį kaltinamojo turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas ir toliau, iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo K. K. valstybės naudai išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti visą K. K. 2017-06-09 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą neatliktą 17 MGL (640,06 eurų) baudą ir K. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 17 MGL (640,06 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų šešių euro centų)) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės J. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš K. K. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. K. priklausančius automobilius „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), ir „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), apribojant į juos disponavimo teisę, t. y. uždraudžiant K. K. nurodytą turtą parduoti, dovanoti ar bet kokiu kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, palikti galioti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, o civilinį ieškinį atlyginus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo K. K. valstybės naudai priteisti 7,60 Eur (septynis eurus 60 euro centų) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.