- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-36-366/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21637-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- K. K.
- Advokatai
- Svetlana Naidenkas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. ir jo gynėjos advokatės Svetlanos Naidenko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta jam laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo 2017-06-09 nuosprendžiu paskirta neatlikta 17 MGL (640,06 eurų) bauda ir K. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 17 MGL (640,06 Eur) bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. K. K. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2020-04-29 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) degalinės aikštelėje, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios J. M. pasitikėjimu, melagingai pažadėdamas nukentėjusiajai J. M. padėti įsigyti automobilį „VW Passat“, paėmė iš jos 1700 eurų, tačiau automobilio nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios J. M. turtą – 1700 eurų, tuo nukentėjusiajai J. M. padarė 1700 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis K. K. ir jo gynėja advokatė Svetlana Naidenko apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu skirtą bausmę švelninti, keičiant jos rūšį į kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodoma, kad K. K. veiksmai formaliai atitinka BK 182 straipsnio l dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau mažiau pavojingi nei šios rūšies nusikaltimai. Nurodo, kad pagal teismų praktiką labiausiai paplitęs apgaulės, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, būdas yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją. Tuo tarpu, K. K. ir J. M. susipažino per Facebook platformą ir bendravo, tarp jų susiklostė artimi santykiai. K. K. siekė įvykdyti J. M. prašymą padėti nupirkti automobilį, tačiau paėmęs pinigus, juos iššvaistė ir negrąžino. Nukentėjusios J. M., automobilio savininko V. M. bei K. K. veiksmai rodo, kad K. K. norėjo nupirkti J. M. pagedaujamą automobilį, siekė suderėti kainą, tačiau nepavykus, pinigus išleido. Tai rodo, kad tyčios apgauti J. M. K. K. neturėjo, kas mažina jo veiksmų pavojingumą. Į tai teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai sureikšmino K. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, todėl paskyrė per griežtą bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Raskazovas prašo nuteistojo K. K. ir jo gynėjos advokatės S. Naidenko skundą atmesti. Teigia, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių, neištirtų ar neįvertintų aplinkybių, naujų argumentų ar motyvų, kodėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendis yra neteisėtas. K. K. skirta bausmė teisinga, teisėta ir pagrista, nepažeidžiant teisingumo principo, bendrųjų ir specialiųjų bausmės skyrimo taisyklių. Sutinka su teismo išvada, kad numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti K. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant tik realią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Šioje byloje apeliacine tvarka nuosprendis skundžiamas dėl paskirtos bausmės, teigiant, kad teismas pernelyg sureikšmino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, ir neatsižvelgė į K. K. veiksmų pavojingumą mažinančią aplinkybę. Pripažįsta, kad jo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau atkreipia dėmesį, kad jis savo asmenybės neslėpė, su nukentėjusiąja J. M. santykiai buvo artimi, o paimtus pinigus iššvaistė ir negrąžino, nes su automobilio savininku nepavyko suderėti kainos. Minėtos aplinkybės, apelianto manymu, mažina jo veiksmų pavojingumą.
7. Su apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kolegijos vertinimu, skunde minima aplinkybė, kad nuteistasis pažinojo nukentėjusiąją J. M. ir neslėpė nuo jos savo tapatybės, nei kiek nemažina jo veiksmų pavojingumo. Bylos duomenimis nuteistasis ir nukentėjusioji ne tik buvo pažįstami, bet ir artimai bendravo, todėl nukentėjusioji juo visiškai pasitikėdama, davė jam 1700 eurų automobilio pirkimui. Tačiau nuteistasis, pažadėjęs nupirkti automobilį, jį sutvarkyti ir atiduoti J. M., paėmė pinigus ir juos iššvaistė. Kurį laiką nukentėjusiajai melavo, kad automobilį nupirko ir šiuo metu jį tvarko, vėliau neatsiliepdavo į jos telefono skambučius. Tokie kaltininko veiksmai, nukreipti nukentėjusiosios atžvilgiu, su kuria siejo artimi santykiai, rodo ypatingą jo cinizmą bei įžūlumą ir negali būti laikomi mažiau pavojingais.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. K. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę, nė vienai iš jų nesuteikė išskirtinės dominuojančios reikšmės ir motyvuotai parinko BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė mažesnį, negu vidurkis.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į K. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą, motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. K. K. padarė vieną baigtą, tyčinę, savanaudišką nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje teistas net dvylika kartų, tame tarpe ir už sukčiavimus. Ankstesniais nuosprendžiais skirtos gan griežtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmės, teigiamos įtakos K. K. nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatymu numatyti bausmių prevenciniai ir nubaudimo tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Vertinant nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sistemingai daro nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių duomenų apie K. K. teistumą matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. K. K. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir tai sunkina jo baudžiamąją atsakomybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmė, negali būti laikoma per griežta.
10. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kuriomis galima būtų švelninti bausmę. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. K. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne teisingą bausmę, kurią švelninti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. K. ir jo gynėjos advokatės Svetlanos Naidenko apeliacinį skundą atmesti.