Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-02-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-44-818/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
II-44-818/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03410-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
I. T.
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Paulius Markevičius
Kategorijos
Skundo Nr. II-44-818/2020(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03410-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. T.,suinteresuotam asmeniui A. K.,vertėjaujant Pornphan Kosum, Rimai Burokienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo I. T. (toliau- pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 15 d. nutarimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl administracinė nuobaudos skyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 3 dalies, 423 straipsnio 2 dalies, požymius, panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės 2020 m. spalio 15 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) I. T. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 220 Eur piniginė bauda už tai, kad ji, 2020 m. liepos 16 d. apie 19:33 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A2“, v/n (duomenys neskelbtini) sukdama ne sankryžoje į kairę neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Piaggio Vespa“, v/n (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo motociklą vairavęs A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jo patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais I. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 109 punktų reikalavimus.

II. Skundo argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas P. M. (toliau – pareiškėjas) nesutikdamas su Institucijos priimtu procesiniu sprendimu teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020-10-15 nutarimą dėl administracinės nuobaudos I. T. skyrimo, nes priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas.

Atstovo manymu, policijos pareigūnai neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra dvi eismo juostos važiuoti viena kryptimi. Nors minėtoje atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, nėra pažymėtų eismo juostų, tačiau gatvė toje atkarpoje nesiaurėja, o eismo juostos pažymėtos už 5 metrų nuo eismo įvykio vietos. Tokiais atvejais, vairuotojai, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių (KET 100 punkte numatyta, kad priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų (šio įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, jog eismo juosta - kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile), pagal kelio plotį turi patys nusistatyti priešingų krypčių eismo juostas bei eismo juostų skaičių taip, kad užtektų pločio važiuoti viena eile. Nagrinėjamu atveju nusistatyti kelias tos pačios krypties eismo juostas leido, nes ginčo važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6 metrai. Pagal Kelių ženklinimo standarto LST 1379:1995 1.3 punktą, minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Esant būtinumui, ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi eismo įvykio vietą iliustruojančias nuotraukas, darytina vienareikšmišką išvadą, jog (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, yra dvi eismo juostos, skirtos važiuoti viena kryptimi.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020-07-16 d. 19:28 (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas „Audi A2“ ((duomenys neskelbtini) ir ruošdamasi pasukti į kairę, sustojo priešais ją praleidžiantį automobilį Kia Sorento ((duomenys neskelbtini) kai dideliu greičiu (apie 70 km/val.) pirmos juostos kairiąja puse A. K. pavojingai ir chuliganiškai valdomas motociklas „Piaggio Super“ ((duomenys neskelbtini)) šonu nubraukė per automobilio Audi A2 priekinį bamperį, apgadindamas bamperį, valstybinį numerį ir numerio laikiklį. A. K. motociklu „Piaggio Super“ važiuodamas pirmosios eismo juostos kairiąja puse, lenkė antroje juostoje susidariusią automobilį spūstį, nes ruošėsi sukti j kairę iš pirmos juostos, iš kurios posūkis į kairę yra draudžiamas. Skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, kad (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. antroje eismo juostoje susidarė automobilių eile, norinčių pasukti j kairę, nors vaizdo įraše aiškiai matyti, kad visi antrojoje juostoje stovintys automobiliai nerodo kairiojo posūkio signalo, kurį rodyti yra privaloma, kai ruošiamasi sukti į kairę.

Be to, skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, kad iš Įrašo sprendžiama, kad motociklo vairuotojas nevažiuoja arčiau kairiojo krašto, priešingai važiuoja arčiau dešinio kelio krašto, nors tokį vertinimą aiškiai paneigia pats vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad motociklas važiuoja arčiau pirmosios juostos kairiojo krašto, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 119 p. reikalavimą, nustatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šis reikalavimas yra svarbus todėl, kad kuo transporto priemonė, ypač tokia siaura kaip motociklas, važiuoja arčiau dešiniojo krašto, tuo iš toliau ją gali pastebėti kiti priešpriešinio eismo vairuotojai, sukantys į kairę. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad motociklas važiuoja visai šalia antroje juostoje stovinčių automobilių, kurių kolona visiškai blokuoja matomumą pirmoje eismo juostoje. Todėl nesutiktina su nutarimo teiginiais, kad tuo metu, kai vairuotojos matomumo zonoje pasimatė motociklo vairuotojas, automobilis AUDI“ dar nebuvo įvažiavęs į motociklo važiavimo krypties eismo įuostą, nes policijos pareigūnas neįvertino, kad vaizdo kameros vieta yra prie priekinio automobilio stiklo, tačiau vairuotojo akys yra nutolusios nuo plačiakampio vaizdo kameros apie 40-50 cm., todėl priešingai nei nepagrįstai teigia policijos pareigūnas, tuo metu, kai vairuotojo matomumo zonoje pasimatė motociklo vairuotojas, automobilis AUDI jau buvo įvažiavęs į motociklo važiavimo krypties eismo įuostą. Pažymėtina, jei motociklo vairuotojas A. K. būtų važiavęs arčiau pirmosios juostos kairiojo krašto (KET 119 p.), ne tik AUDI vairuotojas būtų jį pamatęs, bet ir pats motociklo vairuotojas A. K. būtų išvengęs susidūrimo, nes AUDI įvažiavo į pirmą juostą tik apie 0,5 m, o motociklo vairuotojui buvo likę dar 2,5 m. Jeigu motociklo vairuotojas A. K. būtų laikęsis KET 119 p. reikalavimų, susidūrimo su automobiliu nebūtų įvykę ir automobilis nebūtų apgadintas. Taigi, tarp motociklo vairuotojo A. K. įvykdyto KET 119 punkto reikalavimų pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių - automobilio „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo - yra būtinasis priežastinis ryšys, todėl ne pareiškėjo veiksmuose, o būtent A. K. veiksmuose yra ANK 417 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Iš to darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas pagal ANK 417 str. 3 d., yra priimtas nepagrįstai.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad motociklas „Piaggio Super“ ((duomenys neskelbtini)), viršydamas leistiną greitį, lenkė antrojo juostoje sustojusias transporto priemones, važiuodamas pirmosios eismo juostos kairiąja puse, todėl „AUDI“ vairuotojas nematė ir negalėjo matyti draudžiama juostos puse dideliu greičiu važiuojančio motociklo, kurio vairuotojas nesilaikė KET 119 ir 127 punktų reikalavimų ir būtent dėl to kilo eismo įvykis.

Nors KET 157 punktas nustato, kad AUDI vairuotojas, sankryžoje sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi motociklą „Piaggio Super“ ((duomenys neskelbtini)) vairavusiam asmeniui, tačiau pagal objektyvią vaizdo medžiagą matyti, kad pareiškėja stovėjo vietoje, siekdama įsitikinti, ar saugu atlikti posūkį, kai motociklas „Piaggio Super“ chuliganiškai ir pavojingai privažiuoja ne tik nesaugiu greičiu, tačiau aiškiai matyti ir tai, kad motociklas „Piaggio Super“ privažiuoja pirmosios eismo juostos kairiąja puse, apgadindamas pareiškėjo automobilį. Akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo tikėtis ir neturėjo objektyvios galimybės pamatyti motociklo „Piaggio Super“, kuris, pabrėžtina, judėdamas nesaugiu greičiu, lenkė antrojo eismo juostoje stovėjusias transporto priemones, važiuodamas pirmosios juostos kairiąja puse, nors vadovaujantis KET 119 punkto reikalavimais, motociklo vairuotojas privalo važiuoti pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Nagrinėjamu atveju motociklo „Piaggio Super“ vairuotojas (duomenys neskelbtini) gatve judėjęs pirmąja eismo juosta, tačiau arčiau jos kairiojo krašto, lenkdamas antrojo eismo juostoje sustojusias transporto priemones. Atitinkamai, pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad iš už ją praleidžiančio „Kia Sorento“ pasirodys motociklas „Piaggio Super“, kuris važiavo visai šalia antrojo juostoje sustojusių automobilių kolonos, nors pagal KET privalėjo važiuoti pirmąja eismo juosta arčiau dešinio krašto, kaip reikalauja KET 119 punktas, kurio motociklo „Piaggio Super“ vairuotojas nesilaikė, įvykdydamas ANK 417 str. 1 d. dispozicijoje numatytą nusižengimą.

Nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios pareiškėjas tvirtino, kad jo veikoje nėra nusižengimo sudėties, t. y. nėra objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, nes kelių eismo įvykis kilo dėl to, kad motociklo „Piaggio Super“ vairuotojas A. K. nesilaikė KET 119 punktas, važiuodamas pirmąja eismo juosta, tačiau arčiau jos kairiojo krašto, taip visiškai apribodamas motociklo matomumą kitiems eismo dalyviams dėl antrojo juostojo sustojusių automobilių eilės. Pareiškėjas nurodė, kad, prieš pajudėdamas jis apsižvalgė, įsitikindamas, kad pirmoje juostoje nėra jokių automobilių, ir labai lėtai pradėjo judėti iš vietos, į priešpriešinio eismo pirmąją juostą įvažiuodama vos 0,5 m - t.y. ėmėsi visų atsargumo priemonių, nes, kai staiga pamatė atsiradusią kliūtį - pirmosios juostos kairiuoju kraštu važiuojantį motociklą, susidūrimo su kuriuo negalėjo išvengti dėl motociklo vairuotojo kaltės.

Taip pat atstovo manymu, policijos pareigūnas visiškai nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę, nors iš pateiktų vaizdo įrašų yra akivaizdi būtinybė nustatyti eismo įvykio mechanizmą, motociklo padėtį susidūrimo metu ir prieš jį pasitelkiant specialiąsias žinias, nes reikia nustatyti, ką matė „AUDI A2“ vairuotojas prieš posūkį ir posūkio metu, nes ant priekinio automobilio stiklo esanti vaizdo kamera yra nutolusi nuo vairuotojo apie 0,5 m., todėl vaizdo įrašas nerodo, kada pareiškėja objektyviai pamatė motociklą. Tačiau sutiktina, kad vaizdo įrašas aiškiai parodo, jog motociklas važiavo pirmosios juostos kairiąja puse, pažeisdamas KET 119 p. reikalavimus.

Remiantis aukščiau išdėstytu atstovas prašo teismo panaikinti Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24174-2020 bei skirti šioje tyrimo medžiagoje ekspertizę, siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, motociklo padėtį susidūrimo metu ir prieš jį, pasitelkiant specialiąsias žinias, kad būtų nustatyta, ką ir kada matė „AUDI A2“ vairuotojas prieš posūkį ir posūkio metu iki paties eismo įvykio.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą netenkinti. Institucijos nuomone, I. T. veiką, kuomet ji 2020-07-16 d. apie 19.33 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „AUDI A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama ne sankryžoje į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „PIAGGIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo motociklą vairavęs A. K., jo patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tuo pažeisdama KET 101 ir 109 p., įrodyta.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio vieta taip pat yra filmuojama miesto kameromis. Gautas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. antroje eismo juostoje susidarė automobilių eilė, norinčių pasukti į kairę. Dar prieš sankryžą kelyje yra kelio ženklas Nr. 507 nurodantis eismo kryptys sankryžoje (Nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti). Toks pats ženklas stovi prieš pat sankryžą. Automobiliai stovintys prie kelio vidurio padarė tarpą, kad privažiavęs automobilis „AUDI“ galėtų pasukti į teritoriją. Vaizdo įraše matoma, kad artėja motociklas. Įraše matoma motociklo padėtis kelio ilgio ir pločio atžvilgiu prieš pat susidūrimą. Iš įrašo sprendžiama, kad motociklo vairuotojas nevažiuoja arčiau kairiojo krašto (kaip teigia advokato padėjėjas P. M.), priešingai važiuoja arčiau dešinio kelio krašto. Iš vaizdo įrašo, pateikto adv. padėjėjo matyti ( sustabdytas kadras) kokioje padėtyje buvo automobilis „AUDI“, tuo metu kai vairuotojai pasimatė važiuojantis motociklo vairuotojas. Tuo metu, kai motociklo vairuotojas tapo matomas automobilio vairuotojai, kaip nuotraukoje, padarytoje iš vaizdo įrašo matyti, automobilio greitis buvo 0 km/h. Matyti, kad prieš pradedant judėti sukant į kairę automobilis „AUDI“ buvo sustojęs, o pradėjo judėti, kai jau matomas artėjantis motociklo vairuotojas. Tokiu atveju „AUDI“ vairuotoja turėjo nepradėti judėti, o pradėjus -sustoti ( tuo labiau automobilio greitis buvo labai mažas, pagal vaizdo įrašas matyti, kad automobilis nuo 0 km/h iki susidūrimo įsibėgėjo iki 6 km/h), tačiau automobilis tęsė judėjimą ir įvyko susidūrimas. Tuo metu kai vairuotojos matomumo zonoje pasimatė motociklo vairuotojas, automobilis „AUDI“ dar nebuvo įvažiavęs į motociklo važiavimo kryptie eismo juostą.

Institucijos manymu advokato padėjėjo prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmetamas, nes nėra būtinybės nustatinėti eismo įvykio mechanizmą, motociklo padėtį susidūrimo metu ir prieš jį pasitelkiant specialiąsias žinias, nes vaizdo įraše matoma kaip važiavo motociklo vairuotojas prieš susidūrimą, kur jis buvo susidūrimo metu, matomas visas susidūrimo mechanizmas. Eismo įvykis užfiksuotas 2 kameromis - miesto kamera ir vaizdo registratoriumi, esančiame automobilyje „AUDI“. Adv. padėjėjo pateiktas eismo įvykio vertinimas ir kaltinimai motociklo vairuotojui yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, priešingai vaizdo įraše matomi vaizdai tai paneigia.

Iš suriktų byloje įrodymų visumos, darytina pagrįsta išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas I. T. surašytas pagrįstai, veika kvalifikuota tinkamai. KET 109 p. įpareigoja vairuotoją sukant į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Duoti kelią sąvoka reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Kaip matyti iš vaizdo įrašo automobilis prieš atliekant kairį posūkį sustojo ir pradėjo važiuoti minimaliu greičiu tuo metu, kai vairuotojos matomumo zonoje atsirado motociklo vairuotojas ir turėjo visas galimybes vykdyti KET 128 p. reikalavimus, t. y. laiku sustabdyti vairuojamą automobilį ir duoti kelią motociklui.

IV. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinkti ir ištirti duomenys

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnioji specialistė Ala Šimulevičienė 2020 m. spalio 15 d. priėmė nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), pagal kurį I. T. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 220 Eur piniginė bauda (b.l. 6-7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kalių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis M. K. 2020 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020-07-16 tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis bei reikalinga pagalbą įforminti įvykį. Atvykus gautas tyrėjo O. S. tarnybinis pranešimas, kad eismo dalyvis automobilio „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoj I. T. nekalba lietuviškai ir yra Tailando pilietė. Kadangi pareigūnai negalėjo aiškintis įvykio aplinkybės buvo iškviestas vertėjas. Vertėjas paaiškino, kad atvykti į įvykio vietą neturi galimybės. Protokolas surašytas nebuvo (b. l. 14).

2020-07-16 nubraižytas eismo įvykio vietos planas su įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimų duomenimis (b. l. 16-18).

2020-07-16 d. vaizdo įrašas CD laikmena iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, fotonuotraukos (b. l. 19; 20-22).

2020-07-16 A. K. paaiškinimas, kuris dėl eismo įvykio paaiškino, kad 2020-07-16 apie 19.30 val. jis vairavo motociklą „Piaggio Vespa GTS“, v/n (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, bei važiavo (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) g. Staiga į jo eismo juostą išvažiavo automobilis „Audi“ priešpriešais ir per antrą ir pirmą eismo juostas, norėjo sukti link (duomenys neskelbtini) įvažiavimo, tačiau neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, bei kuris nepraleido motociklo. Bandė stabdyti bet nepavyko išvengti susidūrimo, automobilis „Audi“ trenkė į motociklo kairės pusės šoną, nuo smūgio jis nukrito. Aplinkybes gali paliudyti E. M., kuris važiavo iš paskos ir matė įvykį (b. l. 23).

Išrašė iš Ambulatorinio apsilankymo (duomenys neskelbtini) paslaugų įmonėje aprašyme nurodyta, kad A. K. nustatytas – čiurnos raiščių patempimas, kelio žaizda, (b.l. 26).

Specialistės J. M.-Čobot paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjusi A. K. pateiktus medicininius dokumentus: išrašas iš medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) iš sveikatos istorijos iš (duomenys neskelbtini) paslaugų įmonės bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad A. K. nustatyta minkštųjų audinių kairioje čiurnoje, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairiame kelyje. Sužalojimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28).

Motociklo „Piaggio Vespa (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K. (b.l. 29).

Šalies argumentai

I. T. paaiškinime dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad eismo įvykis jos manymu įvyko dėl motociklo vairuotojo veiksmų, nes motociklas nevažiavo kuo arčiau dešiniojo eismo juostos karšto, tai sudarė blogą matomumą. T. T. tvirtina, kad remiantis pridedamu vaizdo įrašu kelių eismo įvykį sukėlė motociklo „Piaggio“ vairuotojas, kuris viršydamas leistiną greitį, važiavo pirmosios eismo juostos kairiąja puse, pažeisdamas KET 123, 127 ir 136 punktų reikalavimus ir savo tyčiniais veiksmais įvykdydamas ANK 420 straipsnyje numatytą pažeidimą (b. l. 33-35, 54-57).

V. Skundo teisme nagrinėjimo metu surinkti duomenys

I. T. teismo posėdyje nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. jis vairavo automobilį „Audi A2“, v/n (duomenys neskelbtini) bei važiavo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kur ne sankryžoje ketino sukti į kairę, į „(duomenys neskelbtini)“ esančia įvažiavimą. Jai privažiavus prie kelio vidurio ji pilnai sustojo, įjungė posūkio žibintą, priešingoje eismo juostoje stovėjo automobiliai, kurie ketino sukti į kairę į (duomenys neskelbtini) g., susidarius laisvam tarpui tarp stovinčių automobilių, jį pasižiūrėjo į kairę bei į dešinę, kliūčių tuo momentų nematė, nors pirmas eilėje stovintis automobilis jai trukdė matomumui. Įsitikinusi ji pradėjo lėtai apie 2 km/h judėti, sukti į kairę, pavažiavus kiek į priekį, staiga pajuto smūgį į jos vairuojamo automobilio prekinę dalį. Motociklas atsitrenkė per pati vidurį priekinio valstybinio numerio. Po susidūrimo motociklas iš karto nukrito netoli į dešinę pusę. Pasak jos motociklas važiavo prie pat kairiosios skiriamosios juostos, nors turėjo judėti kuo arčiau dešinio karšto. Jos vairuojamame automobilyje „Audi“ buvo vaizdo registratorius, kurio įrašas yra pateiktas policijai. Tą gatvę jis važinėja dažnai, jai yra suprantama, jog sukant į kairę ji privalo praleisti priešpriešai tiesiai važiuojančias transporto priemonės. Mano, jog eismo įvykis įvyko dėl per greitai važiavusi motociklo, kuris judėjo nesilaikant taisyklės važiuoti kuo arčiau dešino juostos krašto, todėl prašo teismo panaikinti jai skirtą baudą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. liepos 16 d. vakarė jis vairuodamas motociklą „Piaggio“ važiavo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, važiavo pirmą eismo juostą, arčiau „(duomenys neskelbtini)“ dešinio krašto, jo važiavimo greitis buvo leistinas, gal apie 20 km/h greičiu, nes netoli buvo kelio išsišakojimas, todėl jis negalėjo greitai judėti. Jam važiuojant tiesiai, priešpriešai atvažiavęs automobilis „Audi“ norėjo sukti į kairę link “ (duomenys neskelbtini)“ ir jo nepraleido, jis pajuto smūgį į motorolerio dalinę dalį ties galiniu ratu, dėl ko nukrito ant kairės pusės bei slydo keliu. Smūgis buvo netikėtas. Įvykio metu buvo sužalota jo kairę koja, buvo patempti čiurnos raiščiai, dar iki minėto susidūrimo, jis matė kaip iš antros eismo juostos raudonos spalvos automobilis „Audi A5“ ketino rikiuotis į pirmąją juostą, todėl jis buvo motociklą nukreipęs kiek į dešinę link dešinio krašto, tačiau centimetrų tikslumu važiavimo krypties nurodyti negali, tačiau važiavo eismo juostos ribose. Po įvykio ilgai jis negalėjo vaikščioti, jam buvo taikoma kojos mobilizacija.

Liudytojas O. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus m. VPK 3 PK tyrėjo pareigose. Dėl įvykio paaiškino, kad į įvykio vietą jis atvyko jau po autoavarijos, pranešta, kad susižalojo žmogus, jau stovėjo greitosios pagalbos automobilis, o motociklo vairuotojas buvo apžiūrimas medikų. Automobilio „Audi“ vairuotoja sėdėjo pačiame automobilyje, jį išlipusi nebuvo, keik pamena minėtame automobilyje dar buvo ir vaikai. Buvo iškviestas kelių policijos patrulis įvykio įforminimui. Po to atvažiavo vairuotojas advokatas, kuris ir bendravo su pareigūnais, nes vairuotoja nekalbėjo anglų kalbą. Automobilis bei gulintas ant kelio motociklas nebuvo judinami. Kiek atsimena, automobilis „Audi“ ketino sukti į kairę į “ (duomenys neskelbtini)“ teritoriją, o motociklas judėjo pagrindiniu keliu tiesiai. Motociklo vairuotojas jam sakė, kad jis (motociklininkas) net nepastebėjo sukančio į kairę automobilio, suprato, jog automobilis „Audi“ atsitrenkė į motociklo šoną. Buvo matyti, kad motociklas buvo apgadintas, dėl minėto automobilio apgadinimų neatsimena. „Audi“ stovėjo kelio viduriu kažkur per pusę išvažiavęs į prieš priešinę eismo juostą. Matė, kad motociklo vairuotojas šlubavo, jam medikai subintavo koją. Atsakant į proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad jam nėra žinoma kokio pločio yra priešpriešinę eismo juostą, neatsimena, kurioje vietoje buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis.

Liudytojas E. M. teismo posėdyje paaiškino, kad vairuojant automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) g. antra eismo juosta, pradėjo rikiuotis į dešinę eismo juostą, pamatė iš paskos atvažiuojantį motociklą, praleido jį bei vyko jam iš paskos. Persirikiavus tęsę kelionė link „(duomenys neskelbtini)“, matė, kaip sukant į kaitę automobilis „Audi“ kliudė minėtą motociklą, kuris nuslydo ir nukrito. Paaiškino, kad toje kelio atkarpoje yra dvi eismo juostos, vieną (antrą) skirta važiuoti ir sukti link naujosios (duomenys neskelbtini), o kitą (pirma) skirta sukti į dešinę link geležinkelio stoties žiedo. Liudytojas prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją judėjo lėtai, jis praleido mintą motociklą, važiavo jam iš paskos, jo greitis buvo apie 20-25 km/h. Užtikrino, kad ir motociklo važiavimo greitis nebuvo tikrai didelis, nes atstūmas tarp jų buvo tik kokie 10-15 metrai. „Audi“ sukdamas į kairę išvažiavo į motociklo judėjimo juostą bei kliudė ji, viskas įvyko labai greita, smūgis buvo į motociklo galą, sukant į kairę automobilis „Audi“ pilnai buvo kirtęs antrą priešpriešinę eismo juostą, įvažiavo į pirmąją. Sukimo metu jis atsitrenkė į pravažiuojančio motociklo galinę dalį. Jei motociklas būtų viršijęs greiti, jis būtų prašokęs, jeigu jis važiuotų greičiu. Nuo suduoto smūgio motociklas virto ant kairio šono ir dar slydo porą metrų, atsitrenkė į kelio bortą ir apsivertė ant dešinio šono. Liudytojo manymu atstumas iki sukančio automobilio iki artėjančio motociklo buvo gal 1,5 metro, nes smūgis įvyko labai greitai. Motociklininkas net nespėjo sureaguoti kai prasidėjo smūgis. Nurodė, kad jam rikiuojant į dešinę, jis pamatė atvažiuojanti motociklą, todėl sustojo, ji praleido, motociklas prisispaudė kiek dešiniau ir judėjo toliau. Po įvykio jis buvo priėjęs prie gulinčio motociklininko, buvo matyt sudraskyta jo koja, jis negalėjo atsistoti ant kojų. Ant kelio ties susidūrimo vieta buvo išbėgę skysčiai, matėsi motociklo slydimo (praslydimo) pėdsakų apie 2,5 m ilgio, buvo išsibarstė detalės, atvažiavo greitoji pagalba. Toje vietoje kur įvyko įvykis yra kelio ženklas, kuris nurodo, jog kelio juosta išsiskiria į dvi eismo juostas. Liudytojo teigimu, motociklas važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, todėl jei jam nebūtų sutrukdęs sukantis į kairę automobilis „Audi“, motociklas būtų sėkmingai ir toliau važiavęs.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė Ala Šimulevičienė teismo posėdyje paaiškino, kad dėl 2020-07-16 d. įvykusio eismo įvykio buvo atliekamas tyrimas, buvo žinoma, kad šita vieta filmuojama, puikiai matosi visas eismo įvykis kelio pločio ir ilgio atžvilgiu. Todėl vertinant situaciją, įskaitant ir iš traukiamo asmens pateikto vaizdo registratoriaus duomenis, institucija mano, kad nutarimas dėl asmens nubaudimo surašytas pagristai. Atstovės teigimu, kiek ji atsimena, dar iki sankryžos yra kelio ženklas, kuris dubliuojasi, pagal kelių eismo taisykles, toks plotis, kuris pakanka vienam važiuoti, 5 su kažkiek metrų, pakanka 2 eilėmis važiuoti automobiliams. Analizuojant vaizdo įrašą, jame puikiai matosi kokia buvo trajektorija. Jis važiavo arčiau dešinio krašto ir tos eismo juostos vidurio, nei kelio vidurio, kaip teigia traukiamas asmuo. Taip kaip reikalauja kelių eismo taisyklės. Iš vaizdo įrašo mechanizmas buvo toks, kad susidarė eilė (spūstys), nes automobiliai norėjo sukti į kairę tokiam posūkiui atlikti. Matosi, kad automobiliai padarė sukti į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę padaryta „AUDI“ vairuotojai, vairuotoja, atsiradus tarpui ir nesitikėjo visiškai, kad nors ten galėjo važiuoti, yra ir kiti eismo dalyviai, ir važiuoti eismo juosta. Vienareikšmiškai motociklo vairuotojas turėjo pirmenybę, pareigos kažką praleisti neturėjo. Taip, buvo vertinama, I. T. buvo sustojusi. Jeigu mes pasinagrinėsime, vairuotoja privalo duoti kelią priešingą kryptimi, KET numato, kad vairuotojas turi sustoti, jeigu tai nėra saugu, prieš pradedant važiuoti neartėjo transporto priemonė praleisti ir duoti kelią.

Atstovės manymu šioje eismo situacijoje netikslinga skirti autotechninę ekspertizę, kadangi visą mechanizmą puikiai matome iš esamų pirminių duomenų, nes iš vaizdo įrašų matyti kokiu greičiu važiuoja abi transporto priemonės, motociklo judėjimo kryptis, jo išsidėstymas eismo juostos pločio atžvilgiu, toje kelio atkarpoje kelio plotis sudaro apie 5 m, todėl šiam atstumui pakankam pravažiuoti dviem automobiliams vienam šalia kito. Yra pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, jog sukant į kairę automobilio „Audi“ vairuotojai stovintis pirmas eilėje automobilis vizualiai trukdo vairuotojui apžvelgti situacija, ar yra (buvo) kitos pirmą eismo juostą judančios transporto priemonės, dėl ko „Audi“ vairuotoja neturėjo galimybės matyti, nors privalėjo įsitikinti savo manevro saugumu. Be to, iš pateikto vaizdo registratoriaus nuotraukų matyti, jog prieš sukant į kairę automobilio „Audi“ greitis buvo 0 km/h. Matomumo zonoje kliūtis. Vairuotoja neturėjo važiuoti. Atsakant į proceso dalyvių klausimus, atstovė nurodė, kad KET 119 yra bendro pobūdžio kelio ženklas, tas apribojimas važiuoti kuo arčiau dešinio kelio krašto nėra absoliutus, svarbiausia, kad eismo dalyvis bevažiuodamas savo eismo juostą neišvažiuotų už jos ribų, toje vietoje priešpriešinis kelio plotis leidžia judėti dviem automobiliams, į tai nurodo ir išstatytas kelio ženklas, nurodantis į judėjimo kryptis. Pasak atstovės susidarė įspūdi, kad vairuotoja nesitikėjo, kad priešpriešinę eismo juostą važiuos nedidelių gabaritų transporto priemonė – motociklas, tačiau motociklais (dviračiai, mopedai) yra lygiaverčiai eismo dalyviai, taisyklės galioja visiems. Šioje eismo situacijoje vairuotoja I. T. turėjo elgtis sekančiai, sustojusi prie posūkio, ji privalėjo įsitikinti, ar sukant į kairę nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, įskaitant ir judantiems priešpriešinę pirma eismo juostą. Ji turėjo judėti labai lėtai, gal net kiek pakeitus kūno padėti įsitikinti, ar nėra kitų judančių eismo dalyvių. Ji galėjo šiek tiek pavažiavus pasikelti, pasilenkti korpusų, kad paimtų tą savo vaizdą. Jeigu trukdo, kaip vairuotojas gali važiuoti aklai, vairuotojas turi pastoviai, kas sekundę, pastoviai turi būti dėmesingas ir jam tenka atsakomybė vairuojant padidinto pavojaus šaltinį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Esminiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo skundo argumentai –

1) surašant 2020 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą I. T. nutarimą nebuvo tenkamai įvertinti KET 119, 127 punktų reikalavimai, nes motociklo “Piaggio” vairuotojas važiuodamas pirmą eismo juostą nevažiavo ją kuo arčiau dešiniojo juostos krašto dėl ko automobilio “Audi” vairuotoja nematė ir negalėjo matyti atvažiuojančio motociklo;

2) motociklo “Piaggio” vairuotojas eismo įvykio metu važiavo viršydamas leistiną greitį;

3) motociklo “Piaggio” galimas chuliganiškas bei pavojingas vairavimas;

4) tyrimo medžiagoje prašoma skirti autotechninę ekspertizę, skiekant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, motociklo padėtį susidūrimo metu, ką ir kada matė automobilio “Audi” vairuotoja prieš posūkio ir posūkio į kairę metu iki paties eismo įvykio.

5) keliamas klausimas dėl motociklo “Piaggio” vairuotojui A. K. specialistės J. M.-Čobot konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto konstatavimo pagristumas.

Skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Šimulevičienės 2020 m. spalio 15 d. nutarimu I. T. buvo nubausta už tai, jog jį 2020 m. liepos 16 apie 19.33 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobile “Audi A2”, v/n (duomenys neskelbtini) bei sukdama ne sankryžoje į kairę neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui “Piaggio Vespa”, v/n (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sugadintis abi transporto priemonės ir nukentėjo motociklą vairavęs A. K., jo patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais I. T. nesilaikė KET 9, 101, 109 punktų reikalavimus, ko pasėkoje įžvelgus jos veiksmuose ANK 417 straipsnio 3 dalies, 423 straipsnio 2 dalies, požymius, I. T. buvo paskirta 220 Eur dydžio bauda.

Pareiškėjas nurodė, kad, jo įsitikinimu, dėl eismo įvykio kaltas būtent motociklo vairuotojas, tačiau pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismo vertinimu sutikti su pareiškėjo išdėstytą poziciją dėl eismo įvykio kilimo priežasties negalima, nes tyrimo medžiagoje surinktų duomenų visumos pagrindu darytiną išvadą, jog skundė nurodytas eismo įvykis įvyko dėl automobilio “Audi A2” vairuotojos I. T. netenkamų veiksmų jai nesilaikant aukščiau minėtų KET reikalavimų. Antai, kaip seka iš esamos eismo situacijos, automobilio vairuotoja važiuodama (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, ketino ne sankryžoje sukti į kairę į “ (duomenys neskelbtini) ” esančia teritoriją, t.y. ji ketino keisti judėjimo kryptį. I. T. duodama paaiškinimą teisme nurodė, kad prieš sukant į kairę jį privažiavo prie kelio vidurio bei sustojo, tuo metu priešais antroje eismo juostoje spūstyje stovėjo automobiliai, kurie ketino sukti į kairę link Naujosios Vilnios. Sulaukusi atitinkamo momento bei matydama, kad tarp minėtų automobilių atsirado laisvas tarpas, ji įsitikinusi, nes pasižiūrėjo į abi pusės, kad judėti sukant į kairę bus saugu, lėtai apie 2 km/h pradėjo judėjimą į kairę, pavažiavus kiek į priekį, staiga pajuto smūgį į jos vairuojamo automobilio prekinę dalį. Motociklas atsitrenkė per pati vidurį priekinio valstybinio numerio. Pasak vairuotojos, ji nekaip negalėjo matyti jai iš dešinės atvažiavusio motociklo, kuris judėjo pakankamai greitai bei motociklas nevažiavo kuo arčiau dešinio eismo juostos pusės, kas apsunkino jai matomumą bei atitinkamai galimybę imtis veiksmų dėl eismo įvykio išvengimo. Tačiau tokie I. T. teiginiai objektyviai prieštarauja kiek motociklo vairuotojo A. K., tiek liudytojo E. M. duotiems paaiškinimams. Pasak A. K. jam vairuojant motociklą “Piaggio” jis važiavo (duomenys neskelbtini) g., pravažiavus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pamatė, kaip priekyje iš automobilių spūsties iš antros eismo juostos automobilis su įjungtų posūkio žibintų ketino rikiuotis į pirmąją eismo juostą, arčiau “ (duomenys neskelbtini)“, tai pamačius jis nukreipė savo vairuojamą motociklą arčiau pirmos eismo juostos dešinio krašto. Tęsiant judėjimą bei važiuojant leistinu greičiu, staiga jis pajuto smūgį į motociklo dalinę dalį ties galiniu ratu, dėl ko nukrito ant kairės pusės bei slydo keliu. Smūgis buvo netikėtas. Liudytojas E. M. paaiškino, kad jam vairuojant automobilį jis stovėdamas automobilių spūstyje (duomenys neskelbtini) g. antroje eismo juostoje, nutarė pasukant pervažiuoti į pirmąją eismo juostą, todėl įjungęs posūkį bei praleidęs pirmą eismo juostą važiavusį motociklą jis persirikiavo bei tęsę judėjimą važiuojant iš paskos minėtam motociklui. Jo važiavimo greitis buvo apie 20-25 km/h greičių, motociklas irgi važiavo panašių greičių nes atstumas iki jo (motociklo) buvo vienodas gal 10-15 metrų. Po akimirkos pamatė, kaip automobilis “Audi“ sukdamas į kairę išvažiavo į motociklo judėjimo juostą bei kliudė ji, viskas įvyko labai greitai, smūgis buvo į motociklo galą, sukant į kairę automobilis „Audi“ pilnai buvo kirtęs antrą priešpriešinę eismo juostą, įvažiavo į pirmąją juostą. Sukimo metu jis atsitrenkė į pravažiuojančio motociklo galinę dalį. Be to, kaip seka iš tyrimo medžiagoje esančių vaizdo įrašų bei fotonuotraukų, abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judėjimas iki jų susidūrimo kelio (eismo juostų) ilgio bei pločio atžvilgių, yra užfiksuotas, iš esamų duomenų matyti, jog automobilis “Audi A2” sukant į kairę sudarė neišvengiama situaciją motociklo “Piaggio” vairuotojui, nes į priešpriešinės eismo juostas (tiek antrąją ir pirmąją) automobilis važiavo nors ir nedidelių greičių, tačiau vairuotoją nesiėmė jokių veiksmų siekiant įsitikinti savo manevravimo saugumu. Iš esamų duomenų matyti, jog motociklas važiuoja tiesiai pirmos eismo juostos ribose, ties juostos viduriu, motociklo judėjimo greitis nesudaro teismui daryti išvadą, kad motociklas važiavo didelių greičių, kaip teigia pareiškėjas, nes vizualiai sugretinus judančio motociklo greitį su kitais šalia judančiomis transporto priemonėmis, įskaitant ir automobilį “Audi A2”, “Piaggio” judėjo neviršydamas leistino greičio. Pažymėtina, kad motociklas važiavo savo eismo juostą, motociklas judėjimo krypties nekeitė, važiavo tolygiai, nekeliant kitiems eismo dalyviams grėsmės, todėl yra visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog motociklui nevažiuojant kuo arčiau eismo juostos dešinio krašto, jis (motociklas) sudarė sunkiai pastebimą automobilio vairuotojai matomą kliūtį, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Pažymėtina, kad KET 119 punkto reikalavimas (“Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto”) yra bendro kelio ženklas, nes tas apribojimas važiuoti kuo arčiau dešinio kelio krašto nėra absoliutus, teismo vertinimu svarbiausia yra tai, kad eismo dalyvis bevažiuodamas savo eismo juostą neišvažiuotų už jos ribų. Kaip matyti iš esamų duomenų (b.l. 16, 35), toje vietoje priešpriešinis kelio plotis leidžia judėti dviem automobiliams, į tai nurodo ir išstatyti kelio ženklai, nurodantis į judėjimo kryptis. Tuo tarpu KET reglamentuoja, jog vairuojant padidintą pavojaus šaltinį bei keičiant (manevruojant) vairuotojai privalo elgtis ypatingai atsakingai bei dėmesingai nekeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu automobilio „Audi A2“ vairuotojai ketinančiai sukti į kairę, nelabai palankiai susiklostė ir eismo situaciją, nes kaip matyti iš fotonuotraukos (b. l. 20-21), kurios buvo padarytos iš automobilyje „Audi A2“ esančio vaizdo registratoriaus padarytų įrašų, saulės padėtis – saulės spinduliai švietė I. T. faktiškai jai iš prekinio bei iš dešinės, saulės padėtis danguje – nuotraukose matytas ilgas saulės šešėlis, kas irgi apsunkino vairuotojai gerai matyti esamą situaciją, jos besikeičiančios eismo aplinkybės, kas neatima pareigos vairuotojai elgtis atsakingai bei esant poreikiui I. T. galėjo objektyviai imtis priemonių dėl geresnės apžvalgos (matymo) kampo norint įsitikinti, ar nėra važiuojančių priešais pirmoje eismo juostoje kitų transporto priemonių. Teismas sutinka su pareiškėjo išsakytų teiginiu, kad spūstyje stovintis automobiliai, ypač eilėje pirmas automobilis, trukdė geram matomumui, tačiau tokia tuo metu susidariusią eismo situaciją kaip tik įpareigoja vairuotoją elgtis ypatingai atidžiai (blogo matomumo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte), ji turėjo galimybę pasirinkti atitinkamą elgesį, siekiant įsitikinti manevravimo saugumu, kaip to vairuotoja galėjo viso savo kūnu kiek pasislinkti link prekinio automobilio lango, tuo pagerinant matomumo kampą, arba sukant į kairę judėti ypatingai lėtai, net gal sustoti priešingoje antroje eismo juostoje, tačiau iš įrašų matyti, jog automobilis „Audi A2“ važiavo sukimo metu nuolat bei atsitrenkė į faktiškai jau pravažiuojančio motociklo galinę galį, kad byloja, jog būdama kiek daugiai dėmesinga I. T. ir trumpam pristabdžius, ji galėjo tikėtis išvengti eismo įvykio susidūrimo. Teismo vertinimu, vairuotoja I. T. prieš pradėdama važiuoti, prieš keisdama važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, kaip to numato KET 101 punktas.

Pareiškėjo teigimu, svarstytinas klausimas dėl motociklo “Piaggio” vairuotojo galimo chuliganiško bei neatsargaus (pavojingo) vairavimo esant šioje situacijoje. Vienas iš chuliganiško vairavimo požymių – pavojaus sukėlimas savo ir kitų žmonių, eismo saugumui, svetimam turtui. Šiuo aspektu pareiškėjas skunde nurodė, kad A. K. veiksmai kėlė pavojų automobilio “Audi A2” vairuotojai saugumui, bei teigia, jog “motociklas “Piaggio” privažiuoja pirmosios eismo juostos kairiąja puse, apgadindamas pareiškėjo automobilį”, ir to pakanka konstatuoti, kad motociklo vairuotojas vairavo chuliganiškai, pavojingai. Administracinio nusižengimo nutarime, apibrėžiančiame kaltinimo ribas, buvo nurodyta, kad dėl 2020-07-16 d. eismo įvykio kaltininkė yra automobilio “Audi A2” vairuotoja I. T., kurį keisdama judėjimo kryptį, t.y. sukdama nes sankryžoje į kairę nedavė kelio tiesiai priešinga pirmą eismo juostą važiavusiam motociklui bei su juo susidūrė. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, jas palyginęs su teismo posėdyje duotų liudytojų E. M., O. S., suinteresuoto asmens A. K. duotais paaiškinimais, darytina išvadą, kad nenustatyta kokių nors veiksmų ar pasekmių, sukėlusių tokį pavojų; vien motociklo “Piaggio” važiavimas pirma eismo juostą neišvažiavus už jos ribų, važiavo leistinu greičiu, nekeičiant judėjimo trajektorijos bei krypties, negali būti vertinama kaip kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį ir pan.), netinkamas elgesio rezultatas. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kelių eismo dalyvių saugumui grėsmė buvo sukelta būtent automobilio “Audi A2” vairuotojos veiksmais, kurį sukant ne sankryžoje į kairę neįsitikino manevravimo saugumu bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu be transporto priemonių taip pat ir nukentėjo motociklo vairuotojas. Įvertintina ir tai, kad I. T. kelyje elgėsi ne tik neatsargiai ar nerūpestingai, tačiau ji sukėlė pavojų ir kartu su juo važiavusiems kitiems asmenims (vaikams).

Pareiškėjas skunde prašo teismo skirti šioje tyrimo medžiagoje autotechninę ekspertizę, kadangi jo manymu yra būtina nustatyti eismo įvykio mechanizmą, motociklo padėti susidūrimo metu, ką ir kada mate automobilio “Audi” vairuotoja prieš posūkį ir posūkio į kairę metu iki paties eismo įvykio. Kaip seka iš tyrimo medžiagos eismo įvykio vieta ir transporto priemonių išsidėstymas, likę pėdsakai, kelio ženklinimas, transporto priemonių apgadinimai, užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, su kuria abu eismo įvykio dalyviai sutiko ją pasirašydami, o taip pat nuotraukose (b.l. 16). Iš eismo įvykio schemos, eismo įvykio vietos nuotraukų ir esančio ženklinimo matyti, kad automobilio bei motociklo susidūrimas įvyko kelio atkarpoje pirmoje eismo juostoje ties įvažiavimo į “ (duomenys neskelbtini) ” teritoriją, taigi kelio ženklo Nr. 507 galiojimo zonoje, kuris nurodo eismo kryptis sankryžoje, toks pat kelio ženklas stovi prieš sankryžą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl ekspertizės skyrimo (b. l. 4, skundo 7 pastraipa), jį motyvavo tuo, kad toks įrodymas būtinas nustatant priežastinį ryšį. Tačiau pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra teisinis veikos požymis, konstatuojamas įvertinus visus bylos įrodymus. Priežastinis ryšys yra objektyvusis administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą ANK pritaikymą. Be to, skiriant eismo įvykio ekspertizę, negali būti formuluojami klausimai (“ … ką ir kada mate automobilio “Audi” vairuotoja prieš posūkio ir posūkio į kairę metu iki paties eismo įvykio…“, į kuriuos atsakymai yra teismo, o ne ekspertų kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-507/2016). Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017). Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, mano, kad byloje abejonių dėl eismo įvykio metu nustatytų aplinkybių nėra, nes visi nurodyti duomenys sudarė vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią I. T. kaltę. Automobilio ir motociklo susidūrimo vieta ir koks buvo paties susidūrimo mechanizmas, yra pakankamai aiškus. Kad būtų galima teisingai nustatyti eismo įvykio kilimo pagrindinę priežastį ir taip išspręsti atsakomybės klausimą, nereikalingos specialios žinios. Tai, kad atstovas savaip vertina eismo įvykį, nesudaro objektyvaus pagrindo skirti autotechninę ekspertizę. Savo prašymo atstovas nepagrindė jokiais svariais įrodymais, o be pagrindo skirta autotechninė ekspertizė tik užvilkintų bylos nagrinėjimą ir būtų veltui eikvojamos teismo ir šalių lėšos. Be to, teismo vertinimu, tyrimo medžiagoje nėra būtinybės nustatinėti eismo įvykio mechanizmą, motociklo padėtį susidūrimo metu ir prieš jį pasitelkiant specialiąsias žinias, nes vaizdo įraše matoma kaip važiavo motociklo „Piaggio“ vairuotojas prieš susidūrimą, kur jis buvo susidūrimo metu, matomas visas susidūrimo mechanizmas. Eismo įvykis užfiksuotas 2 kameromis - miesto kamera ir vaizdo registratoriumi, esančiame automobilyje „Audi“. Pareiškėjo pateiktas eismo įvykio vertinimas ir kaltinimai motociklo vairuotojui yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, priešingai vaizdo įraše matomi vaizdai tai paneigia. Pažymėtina, kad Institucija prieš priimant sprendimą dėl I. T. nubaudimo jai nesilaikant KET reikalavimų bei skundo nagrinėjimo teisme metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, nes teismo posėdyje paaiškinimus davė tiek I. T. bei jos atstovas, o taip pat ir liudytojai E. M., O. S. bei suinteresuotas asmuo A. K., išnagrinėti ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenis. Iš bylos matyti, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta, visa reikalinga informacija, kiek buvo įmanoma, užfiksuota procesiniuose dokumentuose – protokoluose, o transporto priemonių susidūrimo vieta, įvertinus automobilių apgadinimus, atitinka ant kelio likusius ir eismo įvykio vietos plane užfiksuotus pėdsakus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-524/2014, 2K-76-942/2017, 2K-208-976/2017). Todėl teismo vertinimu, šioje byloje skirti autotechninę ekspertizę (arba specialisto išvada) nėra pagrindo.

Taip pat, nėra pagrįstas pareiškėjo keliamas klausimas dėl motociklo “Piaggio” vairuotojui A. K. specialistės J. M.-Čobot konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto konstatavimo pagrįstumas. Kaip seka iš A. K. paaiškinimo nagrinėjamo įvykio metu po to, kai automobilis “Audi A2” sukant į kairę nepraleido jo tiesiai važiuojančio ir vairuojamo motociklo “Piaggio”, po susidūrimo kai automobilis atsitrenkė į motociklo galinę dalį, A. K. prarado važiavimo stabilumą bei nukrito ant kelio važiuojamosios dalies bei susižalojo. Į eismo įvykio vietą buvo atvykę greitosios pagalbos medikai, kurie vietoje apžiūrėjo motociklo vairuotoją bei išvežė į gydymo įstaigą. Tai, jog šio įvykio metu A. K. buvo sužalotas patvirtino liudytojas O. S. ir E. M., kurie mate po įvykio sužalotą motociklininką, buvo matyta sudraskytą jo koją, jis negalėjo atsistoti ant kojų. Tai, jog šio įvykio metu sužalotas A. K. kreipėsi į gydymo įstaigą taip pat patvirtina ir ambulatorinio apsilankymo (duomenys neskelbtini) paslaugų įmonėje aprašymas (b.l. 26), ir kurio matyti, jog jis 2020-07-16 d. pateko į autoįvykį, į pacientą važiuojantį motorolerį atsitrenkė automobilis, pacientas virto, nepatogiai pastatė koją, gydytoja konstatavo jam kairės kojos čiurnos raiščių patempimą. 2020-07-22 teismo medicinos specialistė J. M.-Čobot papildome paaiškinime nurodė, kad išnagrinėjusi A. K. pateiktus medicininius dokumentus: išrašas iš medicininių dokumentų Nr. E025 iš sveikatos istorijos iš (duomenys neskelbtini) paslaugų įmonės bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad A. K. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairioje čiurnoje, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairiajame kelyje. Sužalojimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Skunde keliamas klausimas dėl A. K. nustatytų sužalojimų masto, jog tik iš medicininių dokumentų buvo nustatytas kojos sumušimas, o specialistės J. M.-Čobot duotas paaškinimas irgi kelia jam objektyvumas, nes pasak specialistės motociklo vairuotojui nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Pareiškėjo manymu, tai tik specialistės prielaidą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad medžiagoje yra specialisto išvada (b.l. 28), iš kurios seka, kad būdama įspėta dėl atsakomybės už išvados teisingumo gavimą J. M.-Čobot įvertino ne tik A. K. pateiktus medicininius dokumentus bet ir tyrimo medžiagoje surinktus duomenis bei padarė atitinkamą išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Teismo manymu medicininiuose dokumentuose esantys įrašai yra objektyvūs, todėl ji (specialistė) neturėjo jokio pagrindo jais abejoti. Be to, išklausęs teismo posėdyje duotus proceso dalyvių paaiškinimus, teismui nekilo abejonių dėl specialistės J. M.-Čobot duotos išvados, todėl pareiškėjo argumentas dėl nukentėjusiajam A. K. galimai neteisingai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto atmetamas, kaip nepagrįstas.

Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Šimulevičienės 2020 m. spalio 15 d. nutarimo panaikinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Šimulevičienės 2020 m. spalio 15 d. skundžiamą nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeista.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius