- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- e2-2180-909/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Atsakovas
- D. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ ieškinį atsakovui D. A. (D. A.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 999,54 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų (kurį sudaro 2 500 Eur negrąžinti kredito ir 2 499,54 Eur palūkanų), 449,96 Eur delspinigius, 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti spendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ su atsakovu 2018 m. kovo 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 2 500 Eur paskola. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 1080 dienų laikotarpį. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių, nesumokėjo įmokų pagal sutartį, todėl pradinis kreditorius 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartį su atsakovu nutraukė.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 2017 m. spalio 31 d. reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal sutartį Nr. 2791585 (reikalavimas į atsakovo skolą ieškovui perleistas 2018 m. rugsėjo 3 d.). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešimu.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 2 500 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Ieškiniu prašoma priteisti 2 499,54 Eur palūkanų, taikant 52,32 proc. palūkanų normą.
Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visas iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 15 d.) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (2 499,54 Eur). Tačiau toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą, tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo terminas vykdymo procese. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017). Atsakovui atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pagal šalių sudarytą sutartį nėra atlikęs nei vieno mokėjimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 499,54 Eur palūkanų tenkintinas iš dalies. Remiantis pateiktu mokėjimo grafiku iš atsakovo ieškovui priteistina 1 922,53 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. sausio 24 d.) ir 52,32 procento pelno palūkanų nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 25 d., tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 577,01 Eur suma (2 499,54 Eur – 1 922,53 Eur) (CPK 313 straipsnis) (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-217-601/2019).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito sutarties 1 ir 5.1 punktuose atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 449,96 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,05 % normą, už 180 dienų, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. spalio 3 d. nuo negrąžinto kredito ir ketinamų gauti palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti su ieškovu, iš jo ieškovui priteistini delspinigiai, apskaičiuoti nuo negrąžintos kredito sumos ir iki 2019 m. spalio 3 d. nesumokėtų pelno palūkanų 1630,56 Eur sumos, t. y. nuo bendros 4 130,56 Eur sumos. Iš viso už 180 d. už ieškovo nurodytą laikotarpį iš atsakovo priteistina 371,75 Eur delspinigių suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas pareiškė ieškinį 5 449,5 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 4 794,28 Eur, t. y. 88 procentus. Ieškovas patyrė iš viso 123 Eur bylinėjimosi išlaidų (123 Eur žyminis mokestis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 108,24 Eur (123 Eur X 88 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,37 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, naudai 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 1 922,53 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt du eurus 53 ct) pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. sausio 24 d., 52,32 proc. pelno palūkanų nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 25 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne daugiau nei 577,01 Eur (penki šimtai septyniasdešimt septyni eurai 01 ct) suma, 371,75 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 75 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 794,28 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 28 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 108,24 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.