Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nedeklaruojantis gyvenamosios vietos, pradinio išsilavinimo, vedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) vienuolika kartų, paskutinius iš jų:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo dėvimų šortų kišenėje laikė tualetinio popieriaus skiautės lankstinuką su rudos spalvos tabaku, kurio sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų – MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA, kurio masė 0,7129 g (grynasis kiekis nenustatytas neturint pamatinės medžiagos), iki tol, kol 2024 m. birželio 24 d. apie 15.20 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tarnybinėje patalpoje atliktos asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą tabako su psichotropinėmis medžiagomis kiekį.

M. D. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užima jaunesniojo specialisto pareigas, atlieka įvairias funkcijas – atlieka kratas, pildo dokumentaciją, vykdo nuteistųjų priežiūrą. Nagrinėjamo įvykio diena buvo įprasta darbo diena. Prisimena, kad pasikvietė asmenį į specialią patalpą, kur atliekamos kratos ir apsvaigimo nustatymas, kolega atliko kratą ir vidinėje šortų kišenėje rado lankstinuką. Kadangi ne pirmą kartą pas nuteistuosius randa draudžiamų medžiagų, tai dažniausiai jos būna supakuotos į tualetinį popierių, bet tiksliai šiuo konkrečiu atveju neprisimena. Atliekant asmens kratą teko bendrauti su kaltinamuoju, klausė gimimo metų, gal klausė kuriam būriui priklauso, turbūt klausė ar turi draudžiamų daiktų. Matė pas jį rastą lankstinuką, nes buvo šalia, turėjo vaizdo registratorių. Neatsimena kaip M. D. elgėsi kratos metu ar ką sakė kai buvo rasta medžiaga. Neatsimena, kodėl M. D. buvo atliktas patikrinimas, gal jis įtartinai elgėsi, gal kiti pareigūnai paprašė. Neatsimena kas M. D. pakvietė į tarnybines patalpas. Nuteistajam buvo atliktas greitasis testas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, gautas neigiamas atsakymas. Neatsimena ar anksčiau teko daryti M. D. ar jo gyvenamosios patalpos kratą, neatsimena ar darė jam psichiką veikiančių medžiagų vartojimo testą. Po nagrinėjamo įvykio jis M. D. daugiau netikrino. Neturi pagrindo apkalbėti M. D..

2024 m. birželio 24 d. Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. U. tarnybiniame pranešime dėl rastos galimai narkotinės medžiagos nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kokias nurodė E. U. apklausiamas liudytoju teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 13). Prie tarnybinio pranešimo pridėtas protokolas dėl nuteistojo patikrinimo, M. D. pasiaiškinimas, nuteistojo neblaivumo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas (1 t., b. l. 14–16).

2024 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir fotolentele apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ iš vaizdo registratoriaus Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtinamo prie pareigūno uniformos, kuriame užfiksuota M. D. asmens krata, draudžiamų medžiagų radimo aplinkybės ir jo neblaivumo patikrinimo faktas (1 t., b. l. 23–29). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1671 (24) konstatuota, kad tualetinio popieriaus skiautėje tirti pateikta rudos spalvos augalinė medžiaga yra tabakas. Šiame tabake yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA. Nustatyti, kiek tyrimui pateiktame tabake yra grynų psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA – negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi šių pamatinių medžiagų, kurios reikalingos tyrimui atlikti. Tirti pateikta 0,7129 g tabako su sintetiniais kanabinoidais MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA.

Taip pat konstatuota, kad sintetiniai kanabinoidai MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą, I-ajam sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui priskiriamos psichotropinės medžiagos (1 t., b. l. 33–35).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad, bylai reikšmingą dieną atliekant M. D. asmens kratą, jo vidinėje šortų kišenėje rasta medžiaga – tabakas, kurio sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų – MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, sintetiniai kanabinoidai MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA yra psichotropinės medžiagos.

M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 116–119), tiek bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, t. y. neigė laikęs minėtas medžiagas, teigė, kad šios medžiagos yra ne jo ir nežino, kaip jos atsirado kaltinamojo dėvimų šortų vidinėje kišenėje, jam šias medžiagas kažkas „pakišo“. Teismas nesutinka su šia kaltinamojo pozicija. Tokia išvada daroma įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.

Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika. Nusikalstama veika daroma tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia uždraustas psichotropines ar narkotines medžiagas, ir nori taip veikti. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Pagal teismų praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Nagrinėjamu atveju, nors M. D. neprisipažinimo padaręs nusikalstamą veiką, kitų byloje surinktų įrodymų visumos pakanka M. D. kaltei pagrįsti.

Byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota M. D. asmens krata, kurios metu buvo rastos draudžiamos medžiagos. Teismo posėdžio metu liudytojai A. K. ir E. U. papasakojo kaltinamojo asmens kratos ir draudžiamos medžiagos radimo aplinkybes, jų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu iš esmės tokie patys, kokius liudytojai davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43–48, 49–54). Nustatyta, kad liudytojai neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, todėl teismas nenustatė pagrindo netikėti liudytojų A. K. ir E. U. parodymais bei abejoti jų objektyvumu, juolab pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su šiais liudytojais konfliktų neturėjo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelės, kuriuose užfiksuota minėto vaizdo įrašo apžiūra, liudytojų A. K. ir E. U. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, 2024 m. birželio 24 d. Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. U. tarnybinio pranešimo dėl rastos galimai narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 13) matyti, kad M. D. asmens krata buvo atlikta teisėtai, laikantis įstatymų ir nepažeidžiant kaltinamojo teisių.

Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad kitas asmuo įdėjo jam į šortų kišenę draudžiamas medžiagas, nes išplauti šortai, kuriuose buvo rastos minėtos medžiagos, buvo džiaunami ant džiovyklos bendro naudojimo patalpose – koridoriuje, kuriame turi teisę būti ir kiti nuteistieji. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl M. D. kaltės būtina atsižvelgti į draudžiamų medžiagų laikymo vietos specifiškumą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos kaltinamojo asmens kratos metu dėvėtų šortų vidinėje kišenėje. Akivaizdu, kad tokios kišenės buvimas nėra akivaizdžiai matomas kitiems asmenims. Pats M. D. teisme tvirtino, kad jis nėra skolinęs šortų dėvėti kitiems asmenims. Taigi abejotina, kad kiti asmenys, niekad nedėvėję kaltinamajam priklausančių šortų, žinotų apie vidinės kišenės buvimą šiame drabužyje. Be to, kaltinamasis teisme teigė, kad jis turi aptariamus šortus porą metų. Tokia aplinkybė leidžia neabejoti, kad M. D. buvo žinoma apie vidinės kišenės buvimą šortuose. Reikšminga ir tai, kad šortų vidinė kišenė (atsižvelgiant į jos buvimo vietą) turi sąlytį su kūnu. Taigi neabejotina, kad, šortų vidinėje kišenėje esant tam tikram daiktui, asmuo turi justi tai, juolab byloje surinktais įrodymais, be kita ko, nustatyta, kad M. D. šortų vidinėje kišenėje rastas popieriaus lankstinukas, kuriame buvo draudžiamos psichotropinės medžiagos, yra pakankamai didelis. M. D. teigimu, jam ir anksčiau buvo „pakišę“ draudžiamas medžiagas parduotuvėje, todėl, jis žinodamas, kad prie jo drabužių gali prieiti kiti asmenys, būtų atidesnis ir pasitikrintų, ar jo asmeniniuose daiktuose nėra draudžiamų daiktų.

M. D. kaltę laikius draudžiamas medžiagas (tabaką su sintetiniais kanabinoidais) patvirtina šių medžiagų radimo aplinkybės. Nėra abejonių, kad medžiagos buvo slepiamos, nes laikomos baltoje tualetinio popieriaus skiautėje, kuri įkišta į mažą vidinę šortų kišenę. Akivaizdu, kad paprastas tabakas nebūtų slepiamas, o būtų laikomas tam skirtoje dėžutėje ar pakelyje. Be kita ko, kaltinamasis teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš mėnesį iki nagrinėjamo įvykio jis vartojo „chimkę“, ja kaltinamąjį pavaišino kiti nuteistieji (1 t., b. l. 116–119). Nuteistųjų žargonu „chimke“ vadinamas tabakas, kuris apipurkštas, apipiltas ar išmirkytas cheminėmis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pažymėtina, kad 2024 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo M. D. drausmės pažeidimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 1 d. patikrinus jį greita tyrimo priemone (testu), nustatyta, kad nuteistasis vartojo sintetinius kanabinoidus (2 t., b. l. 27–28), jis neigė vartojęs psichiką veikiančias medžiagas (2 t., b. l. 32), bet šis faktas buvo patvirtintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. T-N 1356/2024(01) (2 t., b. l. 31). Analogiška situacija pasikartojo 2024 m. birželio 5 d. patikrinus jį greita tyrimo priemone (testu), nustatyta, kad nuteistasis vartojo sintetinius kanabinoidus (2 t., b. l. 35, 41–42), jis neigė vartojęs psichiką veikiančias medžiagas (2 t., b. l. 37), bet po Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados Nr. T-N 1715/2024(01) (2 t., b. l. 36) M. D. iš dalies prisipažino svaiginęsis (2 t., b. l. 38). Taigi pas M. D. rasta tokios pačios rūšies medžiaga (sintetiniai kanabinoidai), kokią jis ne kartą vartojo prieš nusikalstamos veikos padarymą, todėl galima daryti išvadą, kad šio rūšies medžiaga pas kaltinamąjį atsirado neatsitiktinai. Nors šios aplinkybės tiesiogiai neįrodo M. D. kaltės padarius šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką, tačiau, įvertinus jas su kitomis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, sustiprina teismo išvadą, kad kaltinamasis žinojo apie neteisėtai laikomas draudžiamas medžiagas. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 16), nepaneigia jo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Be kita ko, sprendžiant dėl M. D. kaltės, neturi reikšmės kaltinamojo gynėjo advokato baigiamosios kalbos metu išsakytas argumentas, kad M. D. nebuvo užfiksuotas kišantis į kišenę ir slepiantis draudžiamas medžiagas, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad draudžiamos medžiagos buvo kaltininko žinioje, t. y. užtenka paties laikymo fakto.

Pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017). Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pakanka M. D. kaltei pagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, grynos psichotropinės medžiagos – sintetinių kanabinoidų, iš jų MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA – nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,005 g. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. 11-1671 (24), neabejotinai nustatyta, kad pas M. D. rasta rudos spalvos augalinė medžiaga yra tabakas su psichotropinėmis medžiagomis – sintetiniais kanabinoidais MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA, tačiau grynų šių psichotropinių medžiagų kiekio nustatyti negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi šių pamatinių medžiagų, kurios reikalingos tyrimui atlikti (1 t., b. l. 33–35). Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, sprendžia, kad šių psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA – grynasis kiekis neviršija nustatyto nedidelio kiekio, todėl atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalyką.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo dėvimų šortų kišenėje laikė tualetinio popieriaus skiautės lankstinuką su rudos spalvos tabaku, kurio sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų – MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA, kurio masė 0,7129 g (grynasis kiekis nenustatytas neturint pamatinės medžiagos), iki tol, kol 2024 m. birželio 24 d. apie 15.20 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tarnybinėje patalpoje atliktos asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą tabako su psichotropinėmis medžiagomis kiekį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. D. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos medžiagos – psichotropinės medžiagos (sintetiniai kanabinoidai MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA).

M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju M. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia. Taigi M. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. vedęs, turi nepilnametį vaiką. M. D. praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 11 kartų, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (1 t., b. l. 61–72). Kaltinamasis per paskutinių 1 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 59–60), tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje baustas drausmine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (1 t., b. l. 103; 2 t., b. l. 26–47). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 57–58), tačiau, M. D. teigimu, dirba laisvės atėmimo vietos (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (1 t., b. l. 101). Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto (prokurorės baigiamojoje kalboje išsakytas prašymas skirti kaltinamajam 60 parų arešto bausmę yra nepagrįstas, nes tokio dydžio arešto bausmės apskritai negalima skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą). Teismo vertinimu, 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. D. skiriant švelnesnę bausmę.

M. D. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šio nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (neatlikta bausmės dalis nuosprendžio paskelbimo metu yra 4 metai 4 mėnesiai ir 4 dienos) pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį (2 t., b. l. 69). Todėl yra teisinis pagrindas bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė bendrinama su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalies taisykles, t. y. prie Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu neatliktos 4 metų 4 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 20 parų arešto bausmės (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 4 mėnesiams ir 24 dienoms. Pridedamos bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) sunaikinti po tyrimo likusį voką, kuriame yra 0,3599 g tabako su sintetiniais kanabinoidais MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA, kuris 2024 m. liepos 25 d. nutarimu perduotas saugoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos sandėlį–saugyklą, esančią Vilniuje, L. Sapiegos g. 1 (2024 m. liepos 30 d. aktas Nr. LV-43320) (1 t., b. l. 37–38, 39);

2) sunaikinti po tyrimo likusį voką su tualetinio popieriaus skiaute, kuris buvo perduotas saugoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrių, esantį Vilniuje, L. Sapiegos g. 1 (2024 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl įrodymų saugojimo) (1 t., b. l. 41–42);

3) byloje esančią kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį M. D. gynusio advokato darbo užmokestį (2 t., b. l. 73–76). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju M. D. šio baudžiamojo proceso metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, todėl gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, kardomosios priemonės neskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu neatliktos 4 metų 4 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 20 parų arešto bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią M. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) sunaikinti po tyrimo likusį voką, kuriame yra 0,3599 g tabako su sintetiniais kanabinoidais MDMB-FUBINACA ir MDMB-INACA, kuris 2024 m. liepos 25 d. nutarimu perduotas saugoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos sandėlį–saugyklą, esančią Vilniuje, L. Sapiegos g. 1 (2024 m. liepos 30 d. aktas Nr. LV-43320);

2) sunaikinti po tyrimo likusį voką su tualetinio popieriaus skiaute, kuris buvo perduotas saugoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrių, esantį Vilniuje, L. Sapiegos g. 1 (2024 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl įrodymų saugojimo);

3) byloje esančią kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Iš M. D. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (M. D. – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.