Vilniaus apygardos teismo nutartis

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-04-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovės UAB „DELFI“ paskelbtose publikacijose „Sostinės policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ A. A.“ (www.delfi.lt, 2018-07-18), „Pasimatyme su „Alfa vyru“ A. buvusi mergina: iki šiol atsimenu, kaip jis uostė mano plaukus“ (www.delfi.lt, 2018-07-18), „„Alfa vyras“ merginas viliojo apsimesdamas fotografu: jos nepastebėjo svarbios detalės“ (www.delfi.lt, 2018-07-20) nurodyti teiginiai – „viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį“, „sulaikytas už merginos išžaginimą“ – pažeidė ieškovo A. A. garbę ir orumą. Priteisė ieškovui A. A. iš atsakovės UAB „DELFI“ 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 500 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įpareigojo atsakovę UAB „DELFI“ per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš informacinio internetinio portalo www.delfi.lt ir atsakovės facebook‘o puslapio archyvų publikacijas: „Sostinės policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ A. A.“ (2018-07-18), „Pasimatyme su „Alfa vyru“ A. buvusi mergina: iki šiol atsimenu, kaip jis uostė mano plaukus“ (2018-07-18), „„Alfa vyras“ merginas viliojo apsimesdamas fotografu: jos nepastebėjo svarbios detalės“ (2018-07-20). Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Sprendimo esminiai motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog 2018-07-10 ieškovas buvo laikinai sulaikytas, įtariant padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, bei pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25746-18. Nuo 2018-07-12 iki 2018-12-12 ieškovui buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. 2019-12-05 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25746-18 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovė UAB ,,DELFI“ apie ieškovą paskelbė ieškinyje nurodytas publikacijas, kurios, ieškovo teigimu, pažeidė nekaltumo prezumpciją, ieškovą apšmeižė, pažeidė jo garbę ir orumą, be to, ieškovo asmens duomenų, fotonuotraukų minėtose publikacijose paskelbimu buvo pažeista ieškovo teisė į privatumą;

4.2. Iš byloje esančio policijos pranešimo teksto teismas nustatė, kad 2018-07-18 policija internetiniame puslapyje paskelbė, kad: ,,sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusį asmenį, viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį. Kviečiame atsiliepti visas nukentėjusias. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo, kurio metu nustatyta, kad prisistatantis fotografu D. asmuo internete ieško merginų, norinčių tapti fotomodeliais. Pažadėjęs tarptautinę modelio karjerą, jis sutaria dėl fotosesijos, atsiveda merginą į butą Vilniuje, fotografuoja, o vėliau, galbūt apsvaiginęs nenustatytais preparatais ir pasinaudodamas bejėgiška būkle, lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią. <...> Minėtasis ,,fotografas“ nustatytas ir sulaikytas.“ Tuo tarpu iš pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vadovo S. G. spaudos konferencijos vaizdo-garso įrašo matyti, kad minėtoje spaudos konferencijoje S. G. nurodė, kad „pažadėjęs tarptautinę modelio karjerą, jis susitaria dėl fotosesijos, atsiveda merginą į butą Vilniuje, fotografuoja, o vėliau, galbūt apsvaiginęs nenustatytais preparatais ir pasinaudodamas bejėgiška būkle, lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią“. 2018-07-18 policijos pranešime buvo skelbiama informacija apie ieškovo (nurodant tik jo inicialus ir gimimo datą) sulaikymą, pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas reikšmingas aplinkybes bei jas galimai patvirtinančius įrodymus. Be to, 2018-07-18 policijos pranešime teigiama, jog „turima duomenų, kad panašiomis aplinkybėmis nukentėjusių merginų gali būti daugiau, nei šiuo metu žinoma policijai“, todėl taip pat buvo kviečiama atsiliepti kitas panašiomis aplinkybėmis galimai nuo ieškovo nukentėjusias merginas. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, teisėsaugos institucija (policija) pranešime informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl atsakovė, skelbdama tokią informaciją, turėjo pareigą užtikrinti pusiausvyrą tarp visuomenės informavimo ir ieškovo, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, interesų apsaugos. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2019-12-05 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25746-18, pradėtą ieškovo atžvilgiu 2018-07-03 pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad bute asmuo, prisistatęs D. vardu, galimai apsvaiginęs, panaudodamas psichologinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška būkle, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, nutraukė nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Taigi, veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvo nustatyta. Skelbiant publikacijas, atsakovė negalėjo žinoti ikiteisminio tyrimo baigties, tačiau tai tik patvirtina, kad informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl savo specifikos turi būti skelbiama korektiškai nekaltumo prezumpcijos, o kartu ir asmens garbės bei orumo gerbimo požiūriu;

4.3. Publikacijoje 1, pavadinimu „Sostinės policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ A. A.“ (www.delfi.lt, 2018-07-18), nurodytas toks teiginys: „Sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusį asmenį, viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį”. Nors publikacijos antraštėje yra nurodoma, jog „policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ A. A.“, tačiau toliau tekste ieškovą įvardijant kaip asmenį „viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį“, t. y. iš minėto sakinio lingvistinės išraiškos ir formuluotės skaitytojui iš esmės sudaromas įspūdis, jog ieškovas yra įvykdęs nusikalstamą veiką (merginų prievartavimą jas apsvaiginus), t. y. kaltas dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Tekste nurodoma, kad „Vilniaus policija įtariamąjį identifikuoja kaip (duomenys neskelbtini) gimusį A. A.“ bei pažymėta, kad „neoficialiomis DELFI žiniomis, tai – interneto žvaigždė, merginų viliojimo kursus vyrams rengęs A. A.,“, toliau tekste papildomai nurodoma: „DELFI pavyko išsiaiškinti, kad pranešime aprašomas fotografu apsimetinėjęs žmogus yra „alfa vyras“ A. A.“. Iš Publikacijos 1, kurioje nurodyti atskiri teiginiai, ieškovo teigimu, pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir žemina jo garbę bei orumą, teksto darytina išvada, kad minėta publikacija parengta remiantis policijos pranešimu, t. y. joje skelbiama informacija apie ieškovo galimai padarytą teisės, moralės, paprotinių normų pažeidimą, negarbingą, netinkamą elgesį kito žmogaus lytinio apsisprendimo laisvės atžvilgiu, siekiant paskatinti atsiliepti kitus panašiomis aplinkybėmis galimai nuo ieškovo nukentėjusius asmenis (merginas). Visgi teismas pažymėjo, kad policijos pranešime ieškovas nebuvo identifikuotas, nebuvo nurodyti jo asmens duomenys, tuo tarpu atsakovės publikacijoje šie duomenys nurodomi. Kaip teigė atsakovė, ji Publikacijoje 1 pateikė teisėsaugos institucijos viešai paskelbtą informaciją, publikacijoje nurodomas cituojamas informacijos šaltinis – Vilniaus policijos pranešimas spaudai. Teismo vertinimu, informacijos pateikimas remiantis teisėsaugos institucijos pranešimu visuomenei suponavo pačios publikacijos reikšmingumą ir joje pateikiamos informacijos aukštesnį patikimumo laipsnį skaitytojui. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovės Publikacijos 1 paantraštėje apibendrinamajame pirmajame sakinyje, kuris yra išspausdintas didesnėmis raidėmis, nurodytas teiginys „viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį“ pateikta konstatuojamojo pobūdžio informacija, kuri perteikia aiškią žinią skaitytojui apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo suvokti tokios informacijos paskelbimo visuomenei svarbą, tokios informacijos poveikį visuomenės nuomonės formavimui, kai tokio pobūdžio elgesys visuomenėje suvokiamas kaip smerktinas, net jeigu ir nėra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl turėjo būti itin atidi ir rūpestinga apibendrindama teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją ir pateikdama ją kartu su teisėsaugos pranešime neidentifikuotą asmenį identifikuojančiais duomenimis (publikacija iliustruota ieškovo fotonuotraukomis, nurodomi ieškovo vardas ir pavardė, t. y. pateikiama ir informacija, kuri nebuvo gauta iš teisėsaugos institucijos). Iš esmės analogiškas teiginys yra nurodytas ir atsakovės paskelbtoje Publikacijoje 3, pavadinimu „Pasimatyme su „Alfa vyru“ A. buvusi mergina: iki šiol atsimenu, kaip jis uostė mano plaukus“, kurioje buvo nurodyta: „Trečiadienį, liepos 18, sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusį A., viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį“ bei Publikacijoje 5, pavadinimu „Alfa vyras“ merginas viliojo apsimesdamas fotografu: jos nepastebėjo svarbios detalės“, kurioje nurodyta: „Anksčiau „Alfa vyro“ mokymais pagarsėjęs A. A. liepos 12 d. sulaikytas už merginos išžaginimą“. Teismo vertinimu, aptarti atsakovės paskelbtose Publikacijose 1, 3 ir 5 nurodyti teiginiai nėra korektiški nekaltumo prezumpcijos, o kartu ir asmens garbės bei orumo gerbimo požiūriu ir tokie duomenys yra akivaizdžiai pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą. Policijos pranešime informavus visuomenę apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, atsakovė turėjo pareigą tokią informaciją skaitytojui pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, o taip pat užtikrinti pusiausvyrą tarp visuomenės informavimo ir ieškovo, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, interesų apsaugos, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš policijos pranešimo, jame nebuvo nuorodų į ieškovo asmens duomenis, o kvietimas atsiliepti galimai nukentėjusius asmenis apsiribojo tokiam tikslui būtina informacija – svarbiomis įvykio aplinkybėmis. Tuo tarpu atsakovė publikacijų 1, 3 ir 5 teiginiais „viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį“, „sulaikytas už merginos išžaginimą“ konstatavo faktą – ieškovo padarytą nusikalstamą veiką (pavartoti teiginiai be patikslinančių žodžių „galimai“, ,,įtariama“ ar pan., todėl perteikia skaitytojui aiškią žinią apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio), todėl paminėti publikacijų teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą;

4.4. Kitos ginčo publikacijos teismo vertinimu atitinka policijos pranešime pateiktą informaciją, nepažeidžia ieškovo nekaltumo prezumpcijos bei nevertintinos kaip žeminančios ieškovo garbę ir orumą. Aplinkybė, kad buvo pradėtas tyrimas apie galimus nusikaltimus bei tai, kad gali būti ir daugiau nukentėjusių, suponavo atsakovės teisę pranešti apie tai visuomenei prevencijos tikslais ir dėl to teisė į privatumą galėjo būti ribojama. Informacijos apie ieškovą paskelbimą lėmė ir ieškovo žinomumas bei jo ankstesnis elgesys ir veikla, be to, ieškovas anksčiau yra teistas už pornografinio turinio dalykų pagaminimą, turint tikslą juos platinti ir šių dalykų platinimą. Ieškovas pagrįstai domino visuomenę dėl jo viešų pasisakymų apie vyrų ir moterų santykius, taip pat viešinamų „Alfa vyras“ mokymų ir kitos savo veiklos ieškovo valdomoje interneto svetainėje (internetiniame puslapyje www.patrauklusvyras.lt) ir youtube paskyroje ir dėl šių priežasčių jis ginčo situacijoje laikytinas viešuoju asmeniu, turėjusiu pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, būdamas suimtas, bendravo su DELFI laiškais, taigi tokiu būdu siekė viešumo, todėl nėra pagrindo pačio ieškovo atsakovei pateiktą informaciją apie laikymo suėmime sąlygas vertinti kaip pažeidžiančią ieškovo teisę į privatumą. Teismas nustatė, kad dauguma publikacijas iliustruojančių ieškovo nuotraukų darytos viešoje vietoje – teismo patalpose, nuotraukos publikuotos siekiant iliustruoti atliekamą ikiteisminį tyrimą. Kita dalis nuotraukų padaryta ieškovui viešoje vietoje atliekant striptizą arba yra viešai paskelbta ieškovo. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad nuotraukos yra žeminančios;

4.5. Teismas nurodė, kad nustatant ieškinio senaties pradžią, svarbu įvertinti ieškovo pareikštų ir teismo pripažintų pagrįstais reikalavimų pripažinti ieškovo garbės ir orumo pažeidimą, iš kurių ieškovas kildina neturtinės žalos atlyginimą, pagrindą. Publikacijų 1, 3, 5 teiginius ieškovas prašė pripažinti žeminančiais jo garbę ir orumą dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių, paaiškėjo 2019-12-05 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui priėmus nutarimą, todėl, reiškiant reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamus iš šių publikacijų, ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo ikiteisminio tyrimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nutraukimo, t. y. nuo 2019-12-05. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad iki baudžiamosios bylos baigties pažeidžiama nekaltumo prezumpcija ir taip pažeidžiami asmens garbė ir orumas, asmuo turi apsunkintą galimybę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismas darė išvadą, kad 3 metų ieškinio senatis dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Publikacijų 1, 3 ir 5 teiginių, susijusių su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nėra praleista, nes ieškovas ieškinį teismui pateikė 2022-09-27;

4.6. Teismo vertinimu, ginčo publikacijose paskelbus teiginius, pažeidusius ieškovo nekaltumo prezumpciją, garbę ir orumą, neabejotinai ieškovui padaryta neturtinės žalos, nes tai negalėjo nesukelti asmeniui neigiamų išgyvenimų, streso, nerimo, pažeminimo jausmo, bendravimo galimybių sumažėjimo, ką patvirtina ir teismo posėdžio metu ieškovo duoti paaiškinimai, kurie teikia pagrindą pripažinti įrodytu ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą – neigiamus išgyvenimus, atsiradusius dėl paskelbtų ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų. Nors ieškovas ginčo situacijoje ir traktuotinas kaip trumpalaikis viešasis asmuo, tačiau itin jautrios informacijos nekaltumo prezumpcijos požiūriu paskelbimas apie ieškovą, atskleidžiant jo asmens duomenis, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytą ieškovui neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 5, 6 dalys). Sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad dėl ieškovo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo ir jo metu taikytų procesinių prievartos priemonių panaudojimo ieškovas patyrė dvasinius nepatogumus, išgyvenimus, sveikatos (fizinės, psichinės) sutrikimus (sutrikdymus), nes tokios procesinės prievartos priemonės yra taikomos BPK nustatyta tvarka. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje ir publikacijas apie tai pateikė ne tik atsakovė. Atitinkamos informacijos sklaidą bei su tuo susijusius neigiamus ieškovo išgyvenimus lėmė ne tik atsakovės veikla bei publikacijos. Ieškovas ir pats aktyviai viešina savo veiklą elektroninėje erdvėje – veda puslapį, kuriame skelbia įrašus bendravimo su moterimis tema, kurios turinys gali būti vertinamas nevienareikšmiškai moraliniu požiūriu, pripažintina, jog tokia veikla taip pat prisideda prie ieškovo atpažįstamumo viešosiose erdvėse ir galimos nebūtinai teigiamos visuomenės narių reakcijos. Ieškovas nurodydamas teiginius, kad dėl atsakovės publikacijų prarado klientus, nebegali įsidarbinti, nepateikė pakankamai duomenų šiems teiginiams pagrįsti. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis apie ieškovo sveikatos būklę, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog sveikatos sutrikimus lėmė būtent atsakovės publikacijos, o ne ieškovo atžvilgiu inicijuotas baudžiamasis procesas, jo metu taikytos kardomosios priemonės ar kiti veiksniai. Ieškovo pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad jis profesionaliai vertėsi fotografo veikla, gaudavo iš jos pajamas, kurių nebegali gauti būtent dėl ginčo publikacijų. Poreikis ieškovo paslaugoms taip pat galėjo sumažėti ir dėl paties ikiteisminio tyrimo fakto. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgdamas į teiginių, kurie buvo paskelbti nekaltumo prezumpcijos požiūriu ieškovo atžvilgiu nekorektiškai, kiekį, jų svorį (reikšmingumą) paskelbtų publikacijų kontekste, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti yra adekvati kompensacija už ieškovo patirtus neturtinio pobūdžio praradimus;

4.7. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, o ginčo publikacijose 1, 3 ir 5 teikiami asmens nekaltumo prezumpciją pažeidžiantys teiginiai, siekiant išvengti tolesnio tokių teiginių žalingo poveikio asmeniui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nebėra aktuali, reikalavimas pašalinti publikacijas 1, 3 ir 5, kuriose pateikiama asmens atžvilgiu nekorektiška informacija, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta, kad kitos publikacijos (išskyrus 1, 3 ir 5) pažeistų ieškovo garbę, orumą ar privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl likusių publikacijų pašalinimo. „Teisę būti pamirštam“ nustatantis Reglamento 17 straipsnis nėra taikoma, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Ieškovo nurodomos publikacijos paskelbtos visuomenės informavimo priemonėse (informaciniame internetiniame portale ir socialinėje paskyroje), kurių pagrindinė funkcija yra visuomenės informavimas, kas atitinka Reglamente nurodomą žurnalistikos tikslą.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylos išsprendimui faktines aplinkybes: „Iš byloje esančio policijos pranešimo teksto (http://policija.lrv.lt/lt/naujienos/sulaikytas-fotografas-itariamas-merginu-prievartavimu) matyti, kad 2018-07-18 policija internetiniame puslapyje paskelbė, kad: ,,sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusį asmenį, viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį. Kviečiame atsiliepti visas nukentėjusias. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo, kurio metu nustatyta, kad prisistatantis fotografu D. asmuo internete ieško merginų, norinčių tapti fotomodeliais. Pažadėjęs tarptautinę modelio karjerą, jis sutaria dėl fotosesijos, atsiveda merginą į butą Vilniuje, fotografuoja, o vėliau, galbūt apsvaiginęs nenustatytais preparatais ir pasinaudodamas bejėgiška būkle, lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią. <...> Minėtasis „fotografas“ nustatytas ir sulaikytas.“ Tuo tarpu iš pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vadovo S. G. spaudos konferencijos vaizdo-garso įrašo matyti, kad minėtoje spaudos konferencijoje S. G. nurodė, kad „pažadėjęs tarptautinę modelio karjerą, jis susitaria dėl fotosesijos, atsiveda merginą į butą Vilniuje, fotografuoja, o vėliau, galbūt apsvaiginęs nenustatytais preparatais ir pasinaudodamas bejėgiška būkle, lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią“ (sprendimo 37 punktas). Tačiau kitame punkte pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kuria klaidingai palaikė reikšminga: „Visgi svarbu pažymėti, kad policijos pranešime ieškovas nebuvo identifikuotas, nebuvo nurodyti jo asmens duomenys, tuo tarpu atsakovės publikacijoje šie duomenys nurodomi.“ (sprendimo 41 punktas). Atsakovė pažymi, kad „žurnalistai turi ... remtis keliais šaltiniais“ (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Remdamasis keliais šaltiniais, neapsiribodamas vien tik policijos pranešimu, žurnalistas elgiasi visiškai teisėtai. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė rėmėsi ir naujienų portalo 15min viešai paskelbta informacija, kad fotografas D. yra A. A.: „Po pirmojo 15min straipsnio apie Sexymodels.eu skelbiamas merginų, tarp jų - ir nepilnamečių, atrankas erotinėms fotosesijoms, svetainės administratoriai pakoregavo potencialių modelių amžių. Dabar atrankose laukiamos tik pilnametės merginos. Tačiau tai nekeičia fakto, kad fotografu prisistatęs D., kuris, kaip paaiškėjo, yra visai ne D., o „Alfa vyru“ save tituluojantis A. A., dar penktadienį 17-etę įkalbinėjo pozuoti.“ (Nepilnametes erotikai viliojęs „fotografas“ - ir teistas, ir baustas gašlūnas „Alfa vyras“ // www.15min.lt, 2018-07-02). Šis šaltinis visiškai teisėtas, nes straipsnis iki šiol yra viešai skelbiamas. Įtariamojo sunkiais nusikaltimais prieš nukentėjusiųjų lytinio apsisprendimo laisvę – ieškovo įvardijimas straipsnyje nebuvo savitikslis, jis neabejotinai gynė viešąjį interesą, kad visos nukentėjusios būtų nustatytos ir būtu įvykdytas teisingumas. Būtent toks buvo policijos pranešimo žiniasklaidai tikslas. Atsakovė nepadarė nieko neteisėta, kai skelbdamas policijos pranešimą papildė jį iš kito šaltinio gauta informacija apie įtariamojo rezonansiniame ikiteisminiame tyrime tapatybę;

5.2. Tais atvejais, kai žurnalistai gauna informaciją iš oficialiu valstybės ar savivaldybės institucijų, jie neprivalo tikrinti pateiktos informacijos tikrumo. Taigi negali kelti abejonių, kad naujienų portalo DELFI žurnalistai pagrįstai pasitikėjo oficialiais šaltiniais, iš kurio surinktą informaciją galima pranešti skaitytojams be pateiktos informacijos tikrinimo. Pirmosios instancijos teismo Publikacijose 1 ir 3 išskirti žodžiai visiškai (pažodžiui) sutampa su Vilniaus policijos pranešimu. Nėra abejonių, kad ginčo žodžiai paimti iš policijos pranešimo. Taip pat nėra abejonių, kad informacijos šaltinis tinkamai nurodytas. Taigi yra visos sąlygos taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį dėl redakcinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo žalos atlyginimo. Tokiu atveju taikytina ir Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalis: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.“ Žodžius „viliojusį merginas fotomodelio karjera ir jas, apsvaigintas, prievartavusį“ pirma viešai paskleidė Vilniaus policija. Publikacijoje 1 ir Publikacijoje 3 šie žodžiai visiškai (pažodžiui) sutampa su Vilniaus policijos pranešimu. Taigi dėl nekorektiškai suformuluoto policijos pranešimo ieškovas turėjo reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ne visuomenės informavimo priemonei, o Vilniaus policijai;

5.3. Ieškinys teismui pateiktas 2022-09-27, tačiau argumentai ir reikalavimai pareikšti dėl 20 publikacijų, paskelbtų nuo 2018-07-18 iki 2022-06-06. Atsakovė prašė ir tebeprašo taikyti 3 metų ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už 1 - 18 publikacijas ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Šioje byloje vyksta ginčas tarp privačių asmenų dėl tam tikrų publikacijų. Apie publikacijas ieškovas žinojo ir nedelsdamas gynė savo tariamai pažeistas teises. Apie galimai pažeistas teisės ieškovui buvo žinoma vėliausiai 2018-08-24, kai ieškovas kreipėsi su skundu į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20104-1044/2020 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „15min“ dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo ieškinys šioje byloje yra analogiškas tiek savo reikalavimais, tiek ginčijamomis publikacijomis. Ieškovui nebuvo kliūčių pareikšti ieškinį prieš atsakovą 2020 ar 2021 metais, tačiau ieškovas tai padarė tik 2022-09-27. Ieškovas neskundė administraciniam teismui Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018-11-20 sprendimo Nr. (SK-180) SPR-178 „Dėl interneto portaluose www.delfi.lt, www.lzinios.lt, www.kaisiadorieciams.lt, www.15min.lt, www.tv3.lt apie A. A. paskelbtos informacijos“, kuriuo ieškovo skundas pripažintas nepagrįstu. Ieškovas taip pat nesikreipė su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Vadovautis suformuota nuoseklia teismų praktika, ginčijant kelias interneto svetainėje paskelbtas publikacijas senaties terminas skaičiuojamas nuo atitinkamos publikacijos publikavimo dienos. Reikalavimui priteisti neturtinę žalą dėl Publikacijų 1, 3 ir 5 suėjo trejų metų ieškinio senatis.