Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo I. A. (I. A.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 95-487 taikyti nuteistajam I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-04-29, pabaiga – 2019-04-29, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 6 mėn. 6 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-10-28).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-487 taikyti nuteistajam I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis I. A. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Komisija savo veikloje vadovaujasi jos veiklą griežtai reglamentuojančiais įstatymais, todėl teismo motyvas, kad Komisijos nutarimas priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių bei pasikartojantis su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-18 nutartimi ir visiškai demotyvuojantis ir neteisėtai menkinantis Komisijos darbą, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Teismas, nutartyje dėstydamas motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, grįsdamas nutartį tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais.

Teismo nutarties grindimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų, LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus, o spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti (Vilniaus apygardos teismo 2012-08-31 nutarimas teikimo byloje Nr. 1S-673-209/2012). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas, praeityje padaryti nusikaltimai nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės (Kauno apygardos teismo nutartis teikimo byloje Nr. 1S-454-327/2013).

Nuteistasis nurodo, kad teismas nutartį nepagrįstai argumentuoja tuo, kad jis yra baustas kelis kartus bausmės atlikimo metu drausmine tvarka už vidaus tvarkos pažeidimus, nors drausminės nuobaudos išnykusios, ir jam yra skirti 12 paskatinimų, kas sudaro pagrindą manyti, jog yra teigiamas proveržis jo asmenybėje, bei paneigia teismo argumentą dėl jo elgesio korekcijos tik nuo 2014 m., žinant, kad jis nuo 2013 m. spalio 10 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis. BVK 43 str. 9 d. įtvirtinta nuostata, kad praėjus metams nuo nuobaudos paskyrimo dienos ir nepaskyrus naujos nuobaudos, nuteistasis laikomas neturinčiu nuobaudų, o nuosprendžių ir nutarimų surašymas ir asmens teisinės padėties iškraipymas ar apsunkinimas negalimas.

Nuteistasis nurodo, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, remiantis kuriais lygtinį paleidimą (probaciją) netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo terminas yra pakankamai mažas.

Teismo išvada, jog paleidus jį lygtinai būtų pažeista jo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, tampa niekine žinant, kad efektyvi resocializacija pataisos sistemoje neįmanoma be tam tikrų sąlygų arba veiksnių, tiesiogiai arba netiesiogiai įtakojančių sėkmingus jos taikymo rezultatus. Todėl būtinas diferencijuotų sąlygų sukūrimas ir tobulinimas skirtingoms nuteistųjų kategorijoms, priklausomai nuo jų aktyvaus dalyvavimo pataisos procese ir apskritai nuo jų dalyvavimo socialinėje reabilitacijoje, kaip tai įrodo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos socialinio tyrimo išvada, Psichologinės tarnybos išvada. Sprendžiant kausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą bausmės dalį, administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes (Kauno apygardos teismo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-2001-579/2013). Net ir taikant lygtinį paleidimą, yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tiek teismas, tiek ir Komisija vertina tuos pačius aspektus, vienintelis skirtumas tas, kad teismai papildomai įvertina, ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarkos. Šį veiklos sutapimą lėmė Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalies nuostata, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko teismas, patvirtindamas Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, ir Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatos, kurios neapibrėžia, kokius aspektus turėtų vertinti teismas, kad priimtų nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo, taip apsunkindami, o kartais darydami neįmanomą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistajam, nors teismai, spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu.

Teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas lygtino paleidimo klausimui teisingai išspręsti būtinas aplinkybes ir atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo, nepagrįstai sureikšmindamas nebegaliojančius padarytus vidaus tvarkos pažeidimus ir nepakankamą dėmesį skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos.

Atsižvelgiant į BVK 8 str., skirtingiems žmonėms, net ir padariusiems tokias pačias nusikalstamas veikas, turi būti taikomos skirtingos pataisos priemonės, poveikio metodai ir formos, ir šiam principui realizuoti bausmių vykdymo įstatymai numato platų pataisos priemonių spektrą, neapsiribojant vien kalinimu pataisos namuose.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas.

O atsižvelgiant į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teismui pateiktą medžiagą, joje išdėstytos aplinkybės įrodo, jog jis atitinka BVK 157 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme priimtas nutarimas yra motyvuotas tik klaidingomis teismo prielaidomis, šabloniškas ir neaiškus, kaip tai garantuoja nuosprendžio aprašomoji dalis pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. Jeigu dėl dalies išspręstų klausimų nuosprendyje nėra nurodytų motyvų arba jie išdėstyti neaiškiai, visuomet toks nuosprendis naikinamas kaip neteisingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nacionalinių teismų sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas (2001 m. Nr. 49684/99 Hirvis Aari prieš Suomiją, 1994 m. byla, Nr. 16034/90 Van der Hurk prieš Nyderlandus).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. A. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis teisus, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodyta, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgiama į likusios bausmės dalį, tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio nuostatų, taikyti lygtinį paleidimą galima tik tada, kai įvertinus reikšmingas aplinkybes galima daryti išvadą, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis teisingai pažymi, kad skirtingiems asmenims, net ir padariusiems tokius pačius nusikaltimus, taikomos skirtingos pataisos priemonės, todėl, vadovaujantis BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas ir sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą, be to, tokių, materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą sudarančių, aplinkybių vertinimas negali būti laikomas kaip nuteistojo nubaudimas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju dešimt metų laisvės atėmimo, nes teismas nuosprendžiu vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir, tuo pačiu, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Taigi, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Pabrėžtina, kad teismo sprendimo neįtakoja Komisijos priimtas sprendimas, nes teismas, priimdamas sprendimą, yra savarankiškas ir nešališkas, vadovaujasi tik įstatymais, todėl Komisijos išvados jo negali nulemti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai I. A. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą, taigi nesutiktina, kad teismo sprendimas yra grįstas tik prielaidomis, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nuosprendžiu I. A. skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą nusikaltimą švelnaus nubaudimo, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas, su kuo nesutinka nuteistasis.

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, apylinkės teismas teisingai vertino, kad nepalankiai I. A. charakterizuojančios aplinkybės leidžia abejoti jo atžvilgiu taikytinos probacijos sėkme. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad I. A. elgesys buvo būtent toks – jis 5 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, du kartus baustas drausmine tvarka, tris kartus nuobaudos neskirtos. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau nuteistojo elgesys vertintinas visu bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais periodais, todėl jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Nors nuteistasis yra ir 12 kartų skatintas, tačiau pažeidimų nuteistasis nedaro tik nuo 2014 metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad toks dar tik trumpalaikis teigiamo elgesio pokytis neleidžia manyti, kad nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo.

Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. I. A. bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių ir pavojingų nusikaltimų ir kuri kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui bei sveikatai – neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Teismas pagrįstai vertino ir ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį – 3 ankstesnius teistumus, taip pat tai, kad jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, laisvės atėmimo bausmė sumažinta, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė – nuteistasis I. A. pakartotinai darė nusikaltimus. Ir nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikaltimo, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieką bausmę, sunkumas negali būti vienintelės priežastys netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau nuteistojo pavojingumas visuomenei, jo polinkis nusikalsti, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų pagrįstai suponavo teismui išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir nedarytų nuteistajam poveikio, sustabdant jį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Ir nors I. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (14 balų pagal „OASys“ metodiką), jis įvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, buvo skatintas, pataisos įstaigoje pareiškė norą dirbti, tačiau dėl laisvų darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo, mokėsi, įgijo papildomų darbinių kvalifikacijų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kuria kitus optimistinius ir socialius ateities planus, visgi šios aplinkybės, įvertintos bendrai visų lygtiniam paleidimui aktualių aplinkybių visumoje, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad likusi neatlikta 4 metų 6 mėnesių ir 6 dienų (Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmė, lyginant, kad už labai sunkų nusikaltimą buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, dar yra pakankamai didelė, o atlikta dalis dar nėra adekvati veikos sunkumui ir pavojingumui, todėl lygtinio paleidimo taikymas prasilenktų su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrintų teisingumo principo reikalavimų.

Pastebėtina, kad nuteistojo skunde pateikta teismų praktika nėra analogiška nagrinėjamam atvejui, be to, kaip ir nagrinėjamu atveju, ir skunde nurodytose bylose, lygtinis paleidimas buvo taikytas įvertinus tas pačias aplinkybes, t. y. nuteistojo asmenybę, pa­da­ry­tų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistojo elgesį baus­mės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, tik nurodytais atvejais šios aplinkybės leido teismui daryti išvadas, kad nuosprendžiu paskirtos indi­vi­dua­li­zuotos bausmės tikslai bus įgyvendinti ir pritaikius lygtinį paleidimą, ko šiuo atveju negalima tikėtis.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis I. A. yra atlikęs bausmės dalį, kada galimas lygtinio paleidimo taikymo klausimo svarstymas, tačiau skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir leidžianti manyti, jog probacija gali būti sėkminga, nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytas labai sunkus, pavojingas nusikaltimas, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, kitos aktualios aplinkybės šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog I. A. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo I. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.