Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui K. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, sutikdama, jog atsakovo teikiamas išlaikymas sūnui galėtų būti ir mažesnis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaiko dar du vaikus. Paaiškino, kad sūnus lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasę, todėl atsirado išlaidos mokyklinėms prekėms, kurių nebuvo priteisiant išlaikymą 2010 m. Sūnus ne tik mokosi mokykloje, bet susitinka su kitais vaikais, dalyvauja įvairiose šventėse, vyksta į išvykas su šeima, klasės draugais, todėl reikia lėšų vaiko laisvalaikiui užtikrinti. Pažymėjo, kad sūnui reikalingi akiniai, kuriuos dėl sūnaus judrumo ir besikeičiančio regėjimo tenka keisti 2-3 kartus per metus. Sūnus yra augantis, siekdama palaikyti gerą sveikatą, perka įvairius vitaminus, papildus (geležies preparatus), o sūnui susirgus - ir vaistus. Sūnų yra apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų, kas mėnesį moka draudimo įmokas. Ieškovės vidutinis atlyginiams per mėnesį siekia apie 700 Eur, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena draugui priklausančiame būste, nuosavybės teise jai priklauso 1999 m. gamybos menkavertis automobilis. Ieškovės nuomone, atsakovo nurodomos pajamos teiktoje pažymoje neatspindi visų gaunamų pajamų, jos žiniomis atsakovo atlyginimas yra didesnis, nes dalis atlyginimo mokama neapskaitytais pinigais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. teismo įsakymą atsakovas privalo mokėti sūnaus A. P. išlaikymui po 86,88 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Pagal teismo įsakymą atsakovas privalo vaiko išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 86,88 Eur. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra paauglys, jo poreikiai maistui, rūbams, avalynei nuolat kinta, be to, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Pagal teismo įsakymą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 86,88 Eur, tokia suma nėra pakankama vaiko net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą sūnui, nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų apie 353 Eur per mėnesį, pagal kurį A. rūbams avalynei reikia 74-78 Eur, mokyklinėms priemonėms 20 Eur, vaistams, vitaminams 30 Eur, laisvalaikiui 32 Eur, telefonui 7 Eur, maistui 150 Eur, kirpyklai 5 Eur, higienos prekėms 11 Eur per mėnesį, trumpoms atostogoms 30 Eur, vasaros atostogoms 200 Eur. Vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro 55 Eur per mėnesį. Papildomai ieškovė patiria vienkartines išlaidas dviračiui, telefonui, akiniams. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodomomis išlaidomis, atsiliepime į ieškinį išsakė nuomonę, kad ieškovė turėtų pateikti įrodymai apie patiriamas išlaidas. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan.

Dėl išlaidų mokymosi priemonėms ieškovė įrodymų nepateikė, atsižvelgiant į tai, kad sūnus lanko gimnazijos 7 klasę yra poreikis ugdymo priemonėms, mokyklinės priemonės yra reikalingos kasdien, tik gal būt ne kiekvieną mėnesį jų dydis toks pat (didesnė suma reikalinga prieš prasidedant mokslo metams, mažesnė – mokslo metų eigoje), tačiau, įvertinus mokymosi priemonių kainas rinkoje, 15 Eur suma mokyklinėms prekėms per mėnesį laikytina pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kad maisto papildai, vitaminai reikalingi ne tik sergant, bet ir gerai fizinei bei psichinei būklei palaikyti, teismas išlaidas vaistams (vitaminams) taip pat pripažįsta pagrįstomis.

Ieškovė, apskaičiuodama išlaidų dydį laisvalaikiui, nurodė, jog šių poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga atitinkamai 20 Eur bei papildomai pramogoms 12 Eur, atostogoms 230 Eur. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą vaiko laisvalaikiui būtina 32 Eur kas mėnesį, atskirai skaičiuojant išlaidas atostogoms. Kadangi muziejų lankymas susijęs su turiningo laisvalaikio leidimu, teismo vertinimu šios išlaidos priskirtinos prie išlaidų laisvalaikiui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovas turėtų būti suinteresuotas visapusišku vaiko lavinimu ir skatinti sūnų užsiimti papildoma veikla, teismas pripažįsta, jog išlaidos laisvalaikiui taip pat įtrauktinos į būtinųjų išlaidų krepšelį. Vaikui augant plečiasi jo socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į šalių sūnaus amžių (13 metų), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaiko socializacijos poreikis didėja, tačiau vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Įvertinus rinkoje vyraujančias pramogų kainas, galimybę laisvalaikį leisti ne tik perkant mokamas pramogas, pagrįstomis išlaidomis laisvalaikiui pripažintina 25 Eur suma kas mėnesį. Nors ieškovė atskirai apskaičiavo išlaidas atostogoms, tačiau bendra išlaidų suma per visus metus laisvalaikiui neviršija teismo nustatytos sumos, dėl ko teismas sprendžia, kad išlaidos atostogoms gali būti įtrauktos į būtinųjų išlaidų krepšelį.

Ieškovė, pateikdama patiriamų išlaidų suvestinę, nurodė, jog patiria vienkartines išlaidas dviračiui, akiniams, telefonui. Šios išlaidos priskirtinos išlaidoms ilgalaikiam daiktams įsigyti. Nors ilgalaikiai daiktai ir nėra (neturėtų būti) perkami kas mėnesį ar kas metus (pav. dviratis, telefonas), tačiau savaime suprantama, kad sūnui reikalingi ne tik ieškovės nurodyti daiktai (dviratis, akiniai, telefonas), bet ir baldai, namų tekstilė ir kt. daiktai, kuriais turi pasirūpinti ieškovė, kad užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui Pagal ieškovės skaičiavimą išlaidos ilgalaikiams daiktams per metus sudarytų 540 Eur arba 45 Eur per mėnesį, teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis.

Ieškovė nurodė, jog sūnui tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro 55 Eur, Būsto poreikis pripažįstamas būtinuoju vaiko poreikiu. Pagal ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu išlaidos komunaliniams ir nuomos mokesčiams tenkanti vaiko dalis yra mažesnė nei suvestinėje nurodė ieškovė, kadangi šeima nuomos mokesčio nemoka, be to, šeimą sudaro trys asmenys, todėl būsto išlaikymo išlaidos dalintinos visiems šeimos nariams. Ieškovė negalėjo bent apytiksliai nurodyti patiriamas išlaidas apmokėjimui už elektrą, vandenį, šildymą ir kitas paslaugas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, mokėtinus mokesčius, teismo vertinimu vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis yra mažesnė nei ieškovės nurodoma (55 Eur).

Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad tenka su sūnumi lankytis pas stomatologą, kurio paslaugos taip pat kainuoja. Iš išlaidų būtinųjų vaiko poreikiams suvestinės matyti, kad šių išlaidų neįtraukė į išlaidų krepšelį, todėl dėl jų dydžio teismas nepasisako, tačiau atkreipia ieškovės dėmesį, jog vaikų dantų gydymas yra nemokamas. Jeigu ieškovė patirtų gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo. Gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis.

Atsakovas, teikdamas atsiliepimą, nenurodė, kokias išlaidas laiko per didelėmis, apsiribodamas bendro pobūdžio pastebėjimu, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaidas. Pagal ieškovės apskaičiavimą į išlaidų krepšelį įtrauktos tik būtiniausios išlaidos, kurių dydis nėra per didelis ar nepagrįstas. Be to, ieškovė, apskaičiuodama būtinas išlaidas vaiko poreikiams, neįtraukė išlaidų maitinimui mokykloje, išlaidų draudimo įmokoms. Pastebėtina ir tai, kad pagal pateiktus duomenis (išrašą iš medicininių dokumentų) sūnui reikalingi akiniai, pagal ieškovės paaiškinimus dėl prasto regėjimo nuolat tenka vykti konsultacijoms pas gydytoją, pasirūpinti tinkamais akiniais, kas taip pat padidina vaiko išlaikymo išlaidas.

Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, apskaičiuodama didesnes, nei būtina, kai kurių neįtraukdama. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį konstatuotina, jog sūnaus poreikius užtikrina 450 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad sūnaus poreikius užtikrina 450 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu 73,50 Eur, ir yra 376,50 Eur.

Nustačius, kad vaikų būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Ieškovei VĮ „Registrų centras“ duomenis nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise valdo transporto priemonę (VĮ „Regitra“ pažyma). Ieškovė taip pat gauna pajamas iš darbinės veiklos, pagal jos paaiškinimą vidutinis darbo užmokestis šiuo metu didesnis nei nurodoma pažymoje ir siekia apie 700 Eur.

Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turo nėra įgijęs, transporto priemonių jo vardu neregistruota, pajamas sudaro 522,79 Eur darbo užmokestis. Atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus.

Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas nenurodė savo visų pajamų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė, teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį, remiasi registrų duomenimis ir atsakovo pateikta pažyma apie pajamas.

Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ieškovė turi transporto priemonę ir jos pajamos šiek tiek didesnės, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovė didesne dalimi nei atsakovas privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo, kadangi ieškovė užtikrina vaikui gyvenimo sąlygas ir vykdo kasdienę vaiko priežiūrą. Ieškovė, su kuria liko gyventi sūnus, turi daugiau dėmesio skirti jo poreikių patenkinimui, todėl ieškovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą vaikui.

Ieškovo nuomone mokant teismo nustatyto dydžio išlaikymą būtų pažeisti kitų nepilnamečių vaikų interesai. Tačiau aplinkybė, kad ieškovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymą sūnui A. Teikiant išlaikymą ieškovo jaunesniesiems vaikams, negali nukentėti kt. vaikų interesai, aplinkybė, jog atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą vyresniajam sūnui.

Atsakovas nurodydamas, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti didesnį išlaikymą nei 150 Eur, nenurodė įtikinamų priežasčių, dėl kurių negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Atsakovui nepateikus duomenų apie kokius nors sveikatos sutrikimus (nedarbingumą), darytina išvada, kad atsakovas turėtų siekti gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas neįrodė, kad, būdamas darbingas, daugiau prisidėti prie nepilnamečio sūnaus A. išlaikymo, negali.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas atsiliepime teigė, kad turi įsiskolinimų, tačiau įrodymų apie tai nepateikė, dėl ko teismas neturi galimybės įvertinti kaip jo turimi kreditoriniai įsipareigojimai įtakoja turtinę padėtį. Kartu pastebėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė, sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo sūnui A. ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovo sūnaus A. išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė įrodymų apie turėtas išlaidas nepateikė, pagal jos paaiškinimą išlaidas sudaro 200 Eur už ieškinio parengimą teismui. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą atstovavimo išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai šaliai atstovauja advokatas ar padėjėjas, tokių įrodymų ieškovė neteikė, todėl ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės I. G. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2010 m. spalio 14 d. Plungės apylinkės teismo įsakymu nustatytą išlaikymo iš K. P. sūnui A. P. dydį ir iš K. P. sūnaus A. P., gim. 2008 m. rugsėjo 2 d., išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. kovo 18 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš K. P. 37 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. 2-1206-514/2022).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.