Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo ir įrodymų išreikalavimo

19. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo prijungti Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad J. P. neturi patalpų pastate Laisvės pr. 88, Vilniuje. Taip pat prašo įpareigoti Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendriją pateikti J. P. nuosavybės teise valdomų patalpų pastate Laisvės pr. 88, Vilniuje, duomenis.

20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas prijungti VĮ Registrų centras išrašas dėl butų (patalpų) sąrašo pastate Laisvės pr. 88, Vilniuje, yra vykdomojoje byloje Nr. 0018/19/00454 (v. b. l. 8-9), jo prijungimas nagrinėjant atskirąjį skundą vertintinas kaip perteklinis, todėl jis neprijungtinas. Be to, paminėtina ir tai, kad teismas turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešųjų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

22. Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašydamas išreikalauti konkretų įrodymą, privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis siekė gauti įrodymus, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, įrodymų negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2004). Taigi pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą išreikalauti iš bendrijos įrodymus, pažymi, kad prašymas prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio, pasak pareiškėjo, matyti, kad J. P. neturi patalpų, pastate Laisvės pr. 88, Vilniuje, savo esme prieštarauja pareiškėjo prašymui išreikalauti duomenis iš bendrijos, kad J. P. turi patalpas minėtame pastate. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas antstolės veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, o ne konkretaus asmens skyrimo bendrijos pirmininku teisėtumo klausimas, todėl toks pareiškėjo prašymas neturi teisinės reikšmės apeliacine tvarka peržiūrint Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį. Paminėtina ir tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis pats būtų kreipęsis į bendriją su prašymu minėtus įrodymus gauti, o bendrija būtų atsisakiusi juos pateikti. Be to, kaip jau buvo minėta, esant būtinybei, teismas gali pasinaudoti CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pats gauti duomenis iš viešų registrų.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl nurodytų įrodymų išreikalavimo atmestinas (CPK 199 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme

26. Bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, įvertino visas aplinkybes, susijusias su skundo dalyku, byloje esančių įrodymų visumą, šalių pateiktus procesinius dokumentus. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, ją apskundė apeliacine tvarka, išdėstydamas savo argumentus dėl minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jo teisės į teisingą teismą, kaip ir teisė būti išklausytam šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistos.

Dėl atskirojo skundo

27. Iš vykdomosios bylos Nr. 0018/19/00454 nustatyta, kad antstolė J. B. 2019 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S-19-18-3123-2217, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, priėmė vykdyti Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrijos pirmininkės J. P. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2116-987/2019 dėl 4 281,77 Eur skolos, 29,76 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (4 311,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 268 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrijos naudai. Pareiškėjas 2020 m. vasario 25 d. pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą, argumentuodamas tuo, jog vykdomąjį dokumentą pateikė jo teisės pateikti neturintis asmuo – J. P., kuri nėra bendrijos pirmininkė. Antstolė, vadovaudamasi Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, kuriuose Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrijos pirmininke nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki šiol nurodyta J. P., priėmė 2020 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-20-18-1677, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pakartotinai nutraukti vykdomąją bylą ir vadovaujantis CPK 95 straipsniu už piktnaudžiavimą teise, taip pat prašymo priimti vykdomąjį dokumentą suklastojimą skirti J. P. 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti. Antstolė 2020 m. kovo 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

28. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad J. P. negalėjo pateikti vykdyti vykdomojo dokumento, kadangi ji negali būti išieškotojos Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrijos pirmininkė, t. y. neturi patalpų pastate, esančiame adresu Laisvės pr. 88, Vilniuje, ir neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, bendrijos įstatų 8.1.1., 8.1.2. punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

29. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnis numato vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis). Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). CPK 629 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.

30. Pareiškėjas kaip pagrindu, kuriam esant antstolė neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomojo dokumento kaip pateikto netinkamo asmens, remiasi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato bendrijos pirmininko išrinkimo sąlygas, kas yra susiję su bendrijos pirmininko išrinkimo procedūros teisėtumu, tačiau jie savaime nelemia ir neįtakoja jau išrinkto bendrijos pirmininku asmens įgaliojimų atstovauti bendriją, tarp jų ir galėjimo teikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nurodyti pareiškėjo argumentai, susiję su patalpų turėjimu pastate, kuriame įsteigta bendrija, ir dėl to (ne)galėjimu būti išrinktam bendrijos pirmininku, nėra šios bylos dėl skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas, taigi jie nevertintini. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, pareiškėjo, bendrijos ar J. P. dėl patalpų pastate turėjimo ar siekti nustatyti ir įvertinti aplinkybes, kurios, kaip jau buvo minėta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

31. Pareiškėjas skunde taip pat remiasi bendrijos įstatų 8.1.1. ir 8.1.2. punktais. Iš į vykdomąją bylą Nr. 0018/19/00454 pateiktų bendrijos įstatų matyti, kad 8 skirsnio 8.1 punkte numatyta, kad bendrijos organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas (8.1.1. punktas) ir vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas (8.1.2 punktas). Šie pareiškėjo nurodyti bendrijos įstatų papunkčiai daro tik nuorodą į bendrijos valdymo struktūrą, tačiau neįtvirtina jokių nuostatų, kurių atžvilgiu būtų galima vertinti esant jų pažeidimą šios bylos kontekste.

32. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0018/19/00454 esančio 2020 m. vasario 25 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrijos organai yra visuotinis narių susirinkimas, vadovas, revizorius. Minėto išrašo duomenys patvirtina, kad bendrijos vadove – bendrijos pirmininke 2015 m. gruodžio 3 d. išrinkta J. P., duomenys registruoti 2015 m. gruodžio 17 d. Iš Juridinių asmenų registro išrašo duomenų matyti, kad duomenų dėl vadovo išrinkimo įregistravimo pagrindas – 2015 m. gruodžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 15-001. Minėtame išraše nurodyta, kad taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu: vienasmenis atstovavimas; juridinio asmens vardu veikia vadovas. Pagal bendrijos įstatų 8.2 punktą bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą – pirmininką. Bendrijos įstatai įtvirtina, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis (10.3.4. punktas), atstovauja bendrijai teismuose ir kitose valdymo ir valdžios institucijose (10.3.5. punktas), atstovauja bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla (10.3.12. punktas).

33. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

34. Nagrinėjamu atveju antstolė, spręsdama, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti – būtent, ar jį pateikė turintis teisęs jį pateikti asmuo – juridinio asmens atstovas, pagrįstai rėmėsi Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Antstolė, nustačiusi, kad prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su vykdomuoju dokumentu pateikusi J. P. oficialiame rašytiniame įrodyme – Juridinių asmenų išraše, jo pateikimo metu buvo išieškotojos Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrijos vadove – pirmininke, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė, spręsdama vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, neturėjo pagrindo kvestionuoti bendrijos pirmininkės išrinkimo procedūrų teisėtumo, vertinti su tuo susijusių aplinkybių ar bendrijos įstatus, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0018/19/00454 (CPK 629 straipsnio 9 punktas).

35. Pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad su jo skundu dėl antstolės veiksmų sutiko tiek J. P., tiek Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrija, kadangi jie nepateikė atsiliepimų į skundą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų pateikimas yra teisės išreikšti savo poziciją įgyvendinimas (CPK 142 straipsnis), tačiau tokio atsiliepimo nepateikimas pats savaime nesuponuoja to, jog jo nepateikęs asmuo sutinka su skundo argumentais, kad pripažįsta jame keliamus reikalavimus.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, jog antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomojo dokumento, o vėliau vykdomąją bylą nutraukti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.