- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-54-557-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02008-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- L. J., D. U.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-557/2012
Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02008-2008-8
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B., vadovaujantis BK 40 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. atleistas pagal J. P. laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta,
L. J. pagal BK 24 str. 6 d., 222 str. 1 d., 24 str. 6 d., 220 str. 1 d. išteisinta nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių,
D. U. pagal BK 24 str. 6 d., 222 str. 1 d. išteisinta nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „S.“ medicinos centro turtą – 5508,36 Lt nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, ir šiuos pinigus kaip lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, perduodant juos valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. atleistas pagal laidavimą. Priimdamas šį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis:
1) apgaulingai tvarkė apskaitą: R. B., būdamas UAB ,,S.“ medicinos centro, į/k. (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p., kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, bei nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 p., kuriame nurodyta, kad „kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą...“, UAB „S.“ medicinos centras darbuotojai, bendruomenės slaugytojai D. U., kuri pagal įmonės gen. direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3 buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, darbą su elektroniniu kasos aparatu, bei kitoms slaugytojoms nurodė, kad dalis gautų pinigų iš fizinių asmenų už jiems suteiktas medicinines paslaugas nebūtų fiksuojami elektroniniu kasos aparatu bei nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas, o gauti ir elektroniniu kasos aparatu neapskaityti grynieji pinigai būtų atiduodami jam. R. B., suvokdamas pavojingo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdamas, kad neapskaitant elektroniniu kasos aparatu gautų grynų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito, vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, tyčia organizavo apgaulingą UAB „S.“ medicinos centro buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad gavus pinigus iš fizinių asmenų už jiems suteiktas paslaugas nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas bei pirminiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais nebūtų įformintos ir UAB „S.“ medicinos centro kasoje apskaitytos laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautos įplaukos, o būtent:
laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkėms D. J. (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-04) ir N. S. (laikotarpiu nuo 2006-05-05 iki 2008-03-31) apie 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas, UAB „S.“ medicinos centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gautų pinigų, dėl ko pastarosios, būdamos suklaidintos, apskaitos registruose neužregistravo duomenų apie UAB „S.“ medicinos centro laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 iš viso 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų pinigų: 2006 m. – 41 834,75 Lt, 2007 m. – 22 992,50 Lt, 2008 m. – 11 142,95 Lt, iš viso 75 970,20 Lt,
be to, jis laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 davė žodinius nurodymus UAB „S.“ medicinos centro apskaitininkei L. J., kuri pagal UAB „S.“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 ,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centras darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, apskaičiuoti įmonės darbuotojams atlyginimus bei juos išmokėti. L. J., vykdydama gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, nesuvokdama R. B. nusikalstamų ketinimų, laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 61 atveju priskaičiavo iš viso 36 815,75 Lt, kuriuos R. B. vėliau buhalterinėje apskaitoje neparodė darbo užmokesčio bei už darbo laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 nepagrindė kasos išlaidų orderiais 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, kurį R. B. nurodymu išmokėjo L. J. arba kitos bendrosios praktikos slaugytojos, bei UAB „S.“ medicinos centro apskaitos registre „Kasos knyga“ neįrašė duomenų apie darbuotojams 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, bei nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei N. S. apie 61 atveju darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl ko ši, būdama suklaidinta, įmonės buhalterinės apskaitos registre neįrašė duomenų apie UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams už darbo laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, o būtent:
2007 m. gruodžio mėn. A. B. išmokėjo 51,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. B. išmokėjo 74,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. A. B. išmokėjo 82,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. T. U. išmokėjo 87,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. T. U. išmokėjo 72,27 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. I. Š. išmokėjo 263,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. I. Š. išmokėjo 619,46 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. A. M. išmokėjo 564,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. M. išmokėjo 393,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. G. K. išmokėjo 62,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. G. K. išmokėjo 153,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. L. išmokėjo 596,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. L. išmokėjo 696,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. L. išmokėjo 575,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. G. išmokėjo 910,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. G. išmokėjo 1669,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. G. išmokėjo 1019,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. I. išmokėjo 972,52 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. R. I. išmokėjo 2010,47 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. R. I. išmokėjo 1734,00 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Z. B. išmokėjo 364,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Z. B. išmokėjo 784,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. mėn. Z. B. išmokėjo 634,12 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Č. R. išmokėjo 700,53 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Č. R. išmokėjo 1275,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. O. K. išmokėjo 2,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. O. K. išmokėjo 17,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. O. L. išmokėjo 6,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. O. L. išmokėjo 27,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. R. išmokėjo 1369,28 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. J. D. išmokėjo 454,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. J. D. išmokėjo 259,92 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. L. B. išmokėjo 30,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. L. B. išmokėjo 245,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. N. K. išmokėjo 426,26 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. N. K. išmokėjo 355,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. N. K. išmokėjo 209,82 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. D. išmokėjo 219,66 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. D. išmokėjo 259,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. D. išmokėjo 106,04 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. C. K. išmokėjo 88,16 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. C. K. išmokėjo 56,73 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. C. K. išmokėjo 95,81 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Č. S. išmokėjo 52,67 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Č. S. išmokėjo 773,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. Č. S. išmokėjo 49,23 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. M. S. išmokėjo 932,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. M. S. išmokėjo 998,65 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. M. S. išmokėjo 1596,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. A. D. išmokėjo 17,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. D. išmokėjo 1011,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. A. D. išmokėjo 1138,75 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. P. B. išmokėjo 120,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. P. B. išmokėjo 76,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Z. L. išmokėjo 12,05 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. J. D. išmokėjo 19,41 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. J. J. išmokėjo 166,22 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Ž. Š. išmokėjo 39,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. Š. išmokėjo 124,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.
Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų pagal UAB „S.“ medicinos centro gen. direktoriaus R. B. organizuojamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centras veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2) siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: R. B., būdamas UAB ,,S.“ medicinos centro, į/k (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str., kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 vykdydamas ūkinę finansinę veiklą bei veikdamas per įmonės vyr. finansininkes D. J. (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-04) ir N. S. (laikotarpiu nuo 2006-05-05 iki 2008-03-31), nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „S.“ medicinos centro buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų 75 970,20 Lt pajamų, į 2006 metų, 2007 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, o būtent:
UAB „S.“ medicinos centro laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 metinėje pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204D), 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma“, užpildytoje 2007-09-06 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, neparodė apmokestinamojo pelno 41 834,75 Lt bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 6275,21 Lt pelno mokesčio.
UAB „S.“ medicinos centro laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 metinėje pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204D), 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma”, užpildytoje 2008-09-09 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, neparodė apmokestinamojo pelno 22 992,50 Lt bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 3448,88 Lt pelno mokesčio.
Be to, jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, veikdamas per UAB „S.“ medicinos centras apskaitininkę L. J., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 įmonės darbuotojams išmokėjo 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, neatvaizduoto įmonės buhalterinėje apskaitoje, bei nepateikė duomenų vyr. finansininkei N. S. apie 61 atveju darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl ko ši, būdama suklaidinta, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio – viso 9342,97 Lt bei į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei ją elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:
2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų suma“, užpildytoje 2008-01-21 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, – nenurodė iš viso 11 943,20 Lt; 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – nenurodė iš viso 3000,11 Lt;
2007 m. gruodžio mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje, užpildytoje 2008-01-15 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 10 539,98 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 3000,11 Lt;
2008 m. sausio mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje, užpildytoje 2008-02-14 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 1650,77 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 3963,35 Lt;
2008 m. vasario mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje užpildytoje 2008-03-15 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 9725,00 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 2379,51 Lt.
Be to, R. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ (galioja nuo 2005-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo, kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36 815,75 Lt, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12 912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 1103,31 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV – 2008 metų I ketvirčius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent:
2008-01-04 užpildytoje ir 2008-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10 539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų – 4078,22 Lt;
2008-04-10 užpildytoje ir tą pačią dieną elektroniniu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje Rodiklis F6 „pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė 26 275,77 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje Rodiklis M3 „apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt;
Tokia savo veika R. B. į deklaracijas ir finansines ataskaitas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei jas pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
L. J. buvo kaltinama tuo, kad:
padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą: ji, būdama UAB ,,S.“ medicinos centro, į/k (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), apskaitininke, pagal UAB „S.“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 „Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centras darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“, privalėdama surašyti apskaitos dokumentus laiku ir teisingai, rašyti į juos tik tikrus duomenis bei atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“, 16 punktą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl neoficialių žiniaraščių vedimo bei dalies ūkinių operacijų nefiksavimo nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad pasinaudojus jos teikiamais klaidingais duomenimis apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščius ir pridengdama direktorių R. B. sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams, o būtent:
laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu UAB „S.“ medicinos centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atveju priskaičiavo iš viso 36 815,75 Lt buhalterinėje apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio, 61 atveju ji arba veikdama per įmonės bendrosios praktikos slaugytojas, nesupratusias jos nusikalstamos veikos pobūdžio, išmokėjo iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio įmonėje dirbusiems darbuotojams, nefiksavo oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje įvykusių ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu už bendrą 29 639,04 Lt sumą, o būtent:
2007 m. gruodžio mėn. A. B. išmokėjo 51,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. B. išmokėjo 74,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. A. B. išmokėjo 82,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. T. U. išmokėjo 87,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. T. U. išmokėjo 72,27 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. I. Š. išmokėjo 263,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. I. Š. išmokėjo 619,46 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. A. M. išmokėjo 564,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. M. išmokėjo 393,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. G. K. išmokėjo 62,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. G. K. išmokėjo 153,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. L. išmokėjo 596,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. L. išmokėjo 696,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. L. išmokėjo 575,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. G. išmokėjo 910,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. G. išmokėjo 1669,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. G. išmokėjo 1019,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. I. išmokėjo 972,52 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. R. I. išmokėjo 2010,47 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. R. I. išmokėjo 1734,00 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Z. B. išmokėjo 364,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Z. B. išmokėjo 784,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. mėn. Z. B. išmokėjo 634,12 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Č. R. išmokėjo 700,53 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Č. R. išmokėjo 1275,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. O. K. išmokėjo 2,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. O. K. išmokėjo 17,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. O. L. išmokėjo 6,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. O. L. išmokėjo 27,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. R. išmokėjo 1369,28 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. J. D. išmokėjo 454,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. J. D. išmokėjo 259,92 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. L. B. išmokėjo 30,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. L. B. išmokėjo 245,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. N. K. išmokėjo 426,26 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. N. K. išmokėjo 355,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. N. K. išmokėjo 209,82 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. D. išmokėjo 219,66 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. D. išmokėjo 259,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. D. išmokėjo 106,04 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. C. K. išmokėjo 88,16 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. C. K. išmokėjo 56,73 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. C. K. išmokėjo 95,81 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Č. S. išmokėjo 52,67 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Č. S. išmokėjo 773,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. Č. S. išmokėjo 49,23 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. M. S. išmokėjo 932,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. M. S. išmokėjo 998,65 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. M. S. išmokėjo 1596,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. A. D. išmokėjo 17,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. D. išmokėjo 1011,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. A. D. išmokėjo 1138,75 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. P. B. išmokėjo 120,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. P. B. išmokėjo 76,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Z. L. išmokėjo 12,05 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. J. D. išmokėjo 19,41 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. J. J. išmokėjo 166,22 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Ž. Š. išmokėjo 39,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. Š. išmokėjo 124,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje,
neužregistravo šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įmonės kasos knygoje, bei nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei N. S., dėl ko pastaroji, būdama suklaidinta, neįregistravo šių ūkinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu už bendrą 29 639,04 Lt sumą, šių patirtų išlaidų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, neišrašė šioms išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, šių ūkinių operacijų neįregistravo laikotarpio nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 UAB „S.“ medicinos centro buhalterinės apskaitos registruose. Tokiu būdu L. J. pridengdama gen. direktoriaus R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, iš anksto žinodama, kad jos pateikiami direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės išlaidas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, gen. direktoriaus R. B. nurodymu pateikė jam žinomai neteisingus oficialius ir teisingus neoficialius mokėjimo žiniaraščius, turint tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimus, dėl ko už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
siekdama išvengti mokesčių į finansines ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: ji, būdama UAB ,,S.“ medicinos centro, į/k (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), apskaitininke, pagal UAB „S.“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 ,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, ataskaitų pateikimą, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos” (galioja nuo 2005-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36 815,75 Lt, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12 912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 1103,31 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV – 2008 metų I ketvirčius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent:
2008-01-04 užpildytoje ir 2008-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10 539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų – 4078,22 Lt;
2008-04-10 užpildytoje ir tą pačią dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje Rodiklis F6 „pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė 26 275,77 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje Rodiklis M3 „apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt.
Tokia savo veika L. J., padėdama išvengti mokesčių, finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei jas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas L. J. dėl šių kaltinimų išteisino nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.
D. U. buvo kaltinama tuo, kad ji padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą: ji, būdama UAB ,,S.“ medicinos centro, į/. (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), bendruomenės slaugytoja, pagal gen. direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3 būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, darbą su elektroniniu kasos aparatu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingu už UAB „S.“ medicinos centras buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos Aprašo 5 p., „Kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą...“, privalėdama atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.” medicinos centras veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad neapskaitant elektroniniu kasos aparatu gautų grynų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos suvestinius registrus – sąsiuvinius ir, pridengdama direktorių R. B., sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams, o būtent:
laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 vykdydama gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, UAB „S.“ medicinos centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas medicinines paslaugas neapskaitė elektroniniu kasos aparatu (tipas OMRON; modelis RS-19 MF; korpuso Nr.C00400356) gautų pinigų: 2006 m. – 41 834,75 Lt, 2007 m. – 22 992,50 Lt, 2008 m. – 11 142,95 Lt, iš viso 75 970,20 Lt, šiuos gautus pinigus registravo neoficialiuose registruose – sąsiuviniuose, tokiu būdu pridengdama įmonės gen. direktoriaus R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, jam neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą gautų įplaukų bei D. U. iš anksto žinodama, kad jos pateikiami gen. direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės gautas pajamas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, gen. direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu pateikė jam teisingus neoficialius registrus – sąsiuvinius, turint tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimus, dėl ko laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centras veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apylinkės teismas D. U. dėl šio kaltinimo išteisino nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir nuteisti: pagal BK 220 str. 1 d. - 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 str. 1 d. - 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL dydžio baudą (13 000 Lt); L. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d., ir nuteisti: pagal BK 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d. - 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d. - 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ir galutinę bausmę paskirti 80 MGL (9 100 Lt) dydžio baudą; D. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d. ir nuteisti - 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukdamas bei išteisindamas D. U. pagal BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., L. J. pagal BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d., neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl nuosprendis naikinimas ir priimtinas naujas nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendyje išdėstęs kaltinamųjų parodymus teismas konstatavo, kad „be kaltinamųjų parodymų R. B. kaltė bei L. J. ir D. U. nekaltumas grindžiamas ir šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais“. Teismas skundžiamame nuosprendyje pasirėmė vien tik kaltinamųjų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, o visiškai nevertino bei neanalizavo ne tik kaltinamųjų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, rašytinės bylos medžiagos, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet kaip ir įrodymų visumos, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodyta, kad „kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos atmeta ir kodėl. <...> Aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti BPK 305 str. 3 d. reikalavimus. <...> Toliau nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo ir išteisinimo pagrindas“. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Jeigu byloje yra prieštaringų įrodymų, svarbu atkreipti dėmesį į tai ir, prieš vertinant įrodymus bei vienais grindžiant nuosprendį, imtis priemonių prieštaravimams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007-12-01 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).
Šiuo konkrečiu atveju teismas neanalizavo, nevertino, kaltinamosios L. J. prisipažinimo padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei L. J. 2008-03-15 įtariamojo apklausos metu duotų parodymų, kurių metu ji patvirtino, kad įmonės direktoriaus R. B. nurodymu kai kuriems gydytojams, kurie dirba UAB „S.“ medicinos centras, be pagrindinio atlyginimo, atvaizduoto įmonės buhalterinėje apskaitoje, apskaičiuoja ir atlyginimus, kurie nėra atvaizduojami įmonės buhalterinėje apskaitoje. Šiuos atlyginimus apskaičiuoja pagal pateiktus mėnesio apyvartos sąrašus pritaikydama tam tikrą procentą, kurį nurodo įmonės direktorius. Procento dydį direktorius su gydytoju yra sutaręs asmeniškai, tai yra nuo 30 iki 50 proc. nuo konkretaus gydytojo mėnesio, įmonėje gautos pajamų sumos. Sąrašus su mėnesine apyvarta pateikia tie darbuotojai, kurie dirba su kasos aparatu. Tuos pačius duomenis turi ir direktorius R. B.. Šis neoficialus atlyginimas yra skaičiuojamas nuo bendros sumos, kurią gydytojas uždirbo per mėnesį, neatsižvelgiant į tai, kiek pinigų buvo įnešta į įmonės kasą ir kiek nebuvo įnešta. Kad dalis gautų pajamų nėra įnešama į įmonės kasą numano iš to, kad jai pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose ties kai kuriomis pinigų sumomis yra nurodytas minuso ženklas, kuris gali reikšti, kad šie pinigai neįnešti į kasą. Paskaičiavusi oficialius bei neoficialius atlyginimus ji užpildo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Žiniaraštyje, kuris nėra oficialus, yra nurodyta bendra išmokama gydytojui suma į rankas. Po to, kai ji apskaičiuoja atlyginimus, tiek oficialų, tiek neoficialų, ji iš kasos paima reikiamą kiekį pinigų, kuriuos sudeda į vokus, ant kurių užrašo gydytojo vardo pirmą raidę bei pavardę, bei kartu su oficialiu ir neoficialiu atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais perduoda darbuotojui, kuris vyksta į (duomenys neskelbtini). Ten tuos vokus ir žiniaraščius perduoda ten dirbantiems darbuotojams. Pinigų sumai, paimtai iš kasos, kuri yra skirta neoficialaus atlyginimo išmokėjimui, išrašo kasos išlaidų orderį, pagrindu nurodo paskolos grąžinimą direktoriui R. B.. Direktorius orderyje pasirašo. Vėliau abu atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai yra sugrąžinami jai. Neoficialų atlyginimų žiniaraštį ji atiduoda direktoriui, kuris patikrinęs tą žiniaraštį vėliau jį sunaikina. Tiek oficialiame žiniaraštyje, tiek ir neoficialiame gydytojai gaudami vokus su pinigais pasirašo. Jei žiniaraščiuose nėra gydytojų parašų, vadinasi jie dar nėra atsiėmę atlyginimo. Neoficialūs atlyginimai yra mokami tik įmonėje dirbantiems kai kuriems gydytojams bei meistrui R. R., kitas įmonės personalas gauna tik oficialų, t.y. apskaitoje atvaizduotą atlyginimą.
Taip pat teismas neanalizavo bei nevertino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojų J. D., L. B., N. K., P. B., A. B., A. M., V. L., V. G., R. K. I., Z. B., O. K., O. L., V. D., C. K., Č. S., Z. L., J. J., R. Š. parodymų, kas ir kada bei kokiu būdu jiems išmokėdavo atlyginimus. Dalis liudytojų nurodė, kad atlyginimus jiems išmokėdavo L. J. bei D. U.. Taip pat teismas neanalizavo bei nevertino liudytojos N. S. parodymų, kad į L. J. pareigas įėjo atlyginimų darbuotojams skaičiavimas bei deklaracijų pildymas ir pateikimas. Liudytojos D. J. parodymų, kad įmonėje kasininke dirbo D. U., o UAB „S. medicinos centre“ gauti gryni pinigai buvo fiksuojami kasos aparatu, o vėliau D. U. gautus ir elektroniniu kasos aparatu apskaitytus pinigus atnešdavo į buhalteriją. Liudytojos V. K. parodymų, kad iš centro pasiimdavo įvairius dokumentus ir atlyginimų žiniaraščius, kuriuos jai įduodavo D. U.. Liudytojų J. L., E. L. parodymų, duotų tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyr. slaugytoja D. U., jai pradėjus dirbti prie kasos aparato, pasakė, kad reikės ne visus gautus pinigus iš pacientų įnešti į kasą, t.y. išspausdinti čekį, kadangi įmonės direktorius jai yra sakęs, kad reikalingi neapskaityti pinigai, iš kurių yra išmokami atlyginimai. D. U. jai paaiškino, kad sąsiuviniuose yra registruojamos visos dienos gautos pajamos, t.y. ties gydytojų pavardėmis yra rašoma pinigų suma ir jei prie tos sumos dedamas pliusas tai reiškia, kad šie pinigai yra įnešti į kasą, o jei dedamas minusas tai reiškia, kad šie pinigai nėra įnešami į kasą. Taip pat ties pinigų suma, skliaustuose, yra nurodomas privačių asmenų skaičius, iš kurių tie pinigai yra gauti. Kiek reikia neįnešti pinigų į kasą, t.y. neišduoti kasos aparato čekių, nurodyta nebuvo. Dienos pabaigoje reikėdavo užpildyti ataskaitą už dienos darbą ir ją nusiųsti faksu direktoriui R. B.. Direktorius paskambinęs klausdavo, kodėl nėra minusinių pinigų. Yra mačiusi, kaip D. U. paimdavo iš dėžutės pinigus, kurie nebuvo įmušti į kasą, ir su jais nueidavo pas įmonės direktorių R. B.. Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyr. slaugytoja D. U. žodžiu yra sakiusi, kad išduoti vokus ir paimti gydytojų parašus šiuose žiniaraščiuose yra nurodęs įmonės direktorius R. B.. Taip pat vyr. slaugytojos D. U. nurodymu rašydavo įmonės dienos pajamas į languotą sąsiuvinį. Į šį sąsiuvinį taip pat rašydavo pati vyr. slaugytoja D. U. bei bendrosios praktikos slaugytoja J. L.. Šiuose sąsiuviniuose buvo nurodoma diena, kurią yra gaunamos pajamos, taip pat yra parašoma, iš ko gaunamos pajamos. Sąsiuviniuose yra nurodyti gydytojų vardai, ties jų vardais yra rašoma, kiek šis gydytojas gavo tą dieną pajamų, o skliausteliuose nurodoma, iš kelių pacientų jis gavo tuos pinigus. Ties pinigų suma parašytas pliusas reiškia, kad šie pinigai yra įnešti į kasos aparatą. Pinigų sumos, ties kuria nurodytas minusas, kasoje nebūdavo, jie buvo įdėti į tam skirtą plastikinę baltą dėžutę, kuri būdavo įdedama į seifą. Pasibaigus darbui tame sąsiuvinyje yra braukiamas brūkšnys ir suskaičiuojamos bendros pajamos įmuštos į kasos aparatą bei įdėtos į tą plastikinę dėžutę. Darbo pabaigoje pinigai iš kasos yra išimami ir sudedami į žalios spalvos dėžutę, kuri kartu su balta dėžute yra įdedamos į seifą. Per savo darbo laikotarpį kasoje nei karto nėra dėjusi gautų pinigų į baltą dėžutę, o visus įnešdavo į kasą. Nurodymą pildyti tokius sąsiuvinius yra davusi vyr. slaugytoja D. U., tai pat ji yra sakiusi, kad dėl minusų ir pliusų dėjimo tuose sąsiuviniuose nurodymą yra davęs direktorius R. B.. Taip pat nevertino liudytojo R. R. parodymų, kad UAB „S.“ medicinos centre dirba universaliu statybininku nuo 2007 m. lapkričio mėn. Įsidarbinant UAB „S.“ medicinos centras dėl darbo sąlygų kalbėjosi su direktoriumi R. B.. Sutarė, kad atlyginimas bus 1 000 Lt į rankas per mėnesį. Po kurio laiko direktoriaus paprašė padidinti atlyginimą. Sutarė, kad atlyginimas bus padidintas vienu tūkstančiu litų per mėnesį ir iš viso gaus 2 000 Lt į rankas. Suprato, kad bus mokamas oficialus 1 000 Lt atlyginimas per mėnesį į rankas, o likusi dalis atlyginimo bus neoficiali. Atlyginimas būdavo išmokamas adresu (duomenys neskelbtini). Atlyginimas buvo išmokamas vieną kartą per mėnesį, grynais į rankas, jį išmokėdavo buhalterė vardu Lijana. Pagal parodytus žiniaraščius be pavadinimo ties jo vardu ir pavarde yra nurodytos sumos 2 000 Lt, 2 000 Lt, 1 950 Lt bei jo parašas, tai reiškia, kad tokią pinigų sumą gavo už darbą. Kiek pamena, gaudamas atlyginimą pasirašydavo tik viename žiniaraštyje. Pasirašyti žiniaraštį pateikdavo buhalterė vardu Lijana, ji ir nurodydavo pasirašyti žiniaraštyje.
Taip pat teismas neanalizavo bei nevertino ir rašytinės bylos medžiagos - 2001-09-13 UAB „S.“ medicinos centras gen. direktoriaus įsakymo Nr. 3 apie tai, kad D. U. paskirta atsakinga už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, o taip pat paskirta kasininko pareigoms. Darbuotojų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei grynus pinigus UAB „S.“ medicinos centras laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-08 atsakė bendruomenės slaugytoja D. U. paskirta direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 3. Kasos knygos (pradėtos 2005-03-14, baigtos 2007-07-05), kurią vedė bendruomenės slaugytoja D. U.. Šiuo atveju teismas pasirėmė vien tik kaltinamųjų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, o visiškai nevertino bei neanalizavo ne tik kaltinamų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat rašytinės bylos medžiagos, pažeisdamas BPK 20 str. bei BPK 305 str. 3 d. nuostatas, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet ir kaip įrodymų visumos, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.
Dėl aukščiau paminėtų priežasčių ir BPK 20 str. bei BPK 305 str. pažeidimų teismas padarė visiškai nepagrįstas ir nelogiškas išvadas nuosprendyje konstatuodamas, kad išteisintosios L. J. bei D. U., darydamos paminėtus pažeidimus, negalėjo suvokti tikrų savo direktoriaus R. B. ketinimų apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti mokesčių, ir sąmoningai padėjo jam siekti šių nusikalstamų tikslų. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „S. medicinos centras“ direktoriui R. B. sumanymas išvengti privalomų įmokų bei nemokėti mokesčių ir taip pagerinti įmonės finansinę būklę kilo neapskaitant gautų grynų pinigų į kasą, o tam tikslui įgyvendinti jis pasitelkė bendrininkes - D. U. bei L. J., kurios nusikaltime atliko padėjėjų vaidmenį - neapskaitydamos dalies gautų pinigų kasos aparatu, pagal gautus ir kasos aparatu neapskaitytus pinigus sudarant neoficialius atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, išmokant darbuotojams neoficialų atlyginimą bei valstybinėms institucijoms pildant ir pateikiant neteisingus duomenis apie mažesnių privalomų mokėti mokesčių priskaičiavimą. Bendrininkų R. B. veiksmai buvo suderinti su padėjėjomis D. U., L. J., nes be padėjėjų D. U., L. J. indėlio nusikalstamos veikos negalėjo būti realizuotos. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad „padėjimas padaryti nusikaltimą yra galimas tik esant tyčinei kaltės formai, o padėjėjas turi aiškiai suvokti, kokių tikslų siekia asmuo, kuriam jis padeda“, tačiau neteisingai konstatavo, kad „nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jos žinojo apie R. B. vykdomą nusikalstamą veiką apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, o L. J. žinojo ir apie R. B. nusikalstamus ketinimus, jo nurodymu pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, siekiant išvengti mokesčių ir savo veiksmais aktyviai siekė padėti jam padaryti šiuos nusikaltimus“. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstamos veikos bendrininkų L. J. bei D. U. suvokimo pagrindą sudarė ne tik tai, kad joms buvo tiesiogiai žinoma apie R. B. ketinimus, šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino L. J., liudytojos J. L., E. L., bet taip pat būtina atsižvelgti ir į nusikaltimo padėjėjų L. J., D. U. išsilavinimą, darbo patirtį, užimamas pareigas ir kt. aplinkybes: L. J. turi aukštąjį (neuniversitetinį) išsilavinimą, nuo 2002 m. UAB „S.“ medicinos centre dirbanti apskaitininke, kasininke, D. U. - aukštesniojo išsilavinimo, nuo 2001-09-13 paskirta į kasininko pareigas, taip pat atsakinga už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, nuo 2006-01-01 iki 2006-05-08 atsakė už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei grynus pinigus, nuo 2005-03-14 iki 2007-07-05 pildė kasos knygą ir pan. Iš baudžiamosios bylos faktinių duomenų matyti, kad valingus L. J. bei D. U. veiksmus nulėmė konkretus tikslas - padėti UAB „S. medicinos centras“ direktoriui R. B. nemokėti mokesčių nuo visų gautų pinigų sumos, neapskaitant dalies gautų grynųjų pinigų kasos aparatu, pagal gautus ir kasos aparatu neapskaitytus pinigus sudaryti neoficialius atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, išmokėti darbuotojams neoficialų atlyginimą. Šį tikslą D. U. ir L. J. realizavo. Tai patvirtina ir teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad „kaltinamosios - bendruomenės slaugytoja D. U. ir apskaitininkė L. J., būdamos atsakingos už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centras darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą tiriamuoju laikotarpiu, nesilaikė LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatos, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. nuostata, kurioje nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 p. nuostatos, kurioje nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir padarė minėtus pažeidimus“. Būtent šiuo konkrečiu atveju nusikaltimo tikslo siekimas ir patvirtina padėjėjų D. U. bei L. J. subjektyvinę pusę - tyčios elementą. Be to, L. J. tyčią akivaizdžiai įrodo ir tai, kad pastaroji, dirbdama apskaitininke ir skaičiuodama atlyginimus darbuotojams bei pildydama oficialius ir neoficialius atlyginimų žiniaraščius turėjo teisingus duomenis apie tai, kiek UAB „S. medicinos centras“ darbuotojams realiai išmokėjo darbo užmokesčio, tačiau pildydama valstybinėms institucijoms pateiktas deklaracijas nurodė mažesnes darbuotojams išmokėtas darbo užmokesčio sumas. Šie duomenys neabejotinai įrodo, kad L. J., žinodama, kiek realiai buvo išmokėta darbo užmokesčio, sąmoningai į valstybinėms institucijoms teikiamas deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, L. J. pildydama deklaracijas išskaičiavo ir mokėtinas atitinkamų mokesčių sumas. Tai patvirtina, kad ji, parodydama deklaracijose tikrus duomenis apie realiai išmokėtą darbo užmokestį, būtų privalėjusi priskaičiuoti daug didesnes mokėtinas mokesčių sumas į valstybės biudžetą. Tokiais veiksmais ji taip pat padėjo ne tik apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, bet ir įgyvendinti pagrindinį R. B. tikslą - apgaulingai tvarkant apskaitą išvengti mokesčių. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1999-06-29 nutartyje byla Nr. 2K-422/1999 (skelbta 1999 m. „Teismų praktika“ Nr. 12, p. 217-221) nurodyta, kad „Bendrininkavimas yra bendra ir vieninga kelių asmenų veika. Bendrininkavimo esmė yra ta, kad visi bendrininkai atsako susitarimo ribose už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojas ar vykdytojai. Padėjėjas savo nusikalstamą veiką dažnai atlieka anksčiau, negu nusikaltimo objektyviąją pusę realizuoja nusikaltimo vykdytojas ir, kaip nusikaltimo bendrininkas atsako susitarimo ribose už veiksmus, kuriuos padarė nusikaltimo vykdytojai“.
Teismo padaryta išvada, kad „iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad analogiško pobūdžio pažeidimus dirbant su kasos aparatu bei perduodant neoficialius pinigus gydytojams darė ir kitos medicinos centre dirbusios darbuotojos, tačiau jos baudžiamojon atsakomybėn patrauktos nėra“ negali ir neturi būti aplinkybe lemiančia sprendžiant L. J. bei D. U. kaltės klausimą. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju teismas pažeidė BPK 255 str. 1 d. numatytą reikalavimą nagrinėti bylą tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Asmens baudžiamoji atsakomybė yra individuali ir negali priklausyti nuo kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės. Visais atvejais dėl kiekvieno kaltu pripažįstamo asmens teismas turi individualiai įvertinti įrodymus ir konstatuoti, kad jų pakanka arba ne šiam asmeniui nuteisti. Negali asmens kaltės klausimas priklausyti nuo to, ar kaltais dėl tos pačios ar kitos nusikalstamos veikos baudžiamojon atsakomybėn paraukti ir kiti asmenys. Jeigu teismo nuomone nusikalstamą veiką gali būti padarę kiti asmenys, motyvuota nutartimi apie tai turėjo pranešti prokurorui BPK 257 str. nustatyta tvarka.
Teismo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą padaryti BPK 20 str. bei BPK 305 str. pažeidimai turėjo įtakos teismui taikant ir BK 40 str. 1 d., kurio nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tam turi būti ir visos kitos būtinos sąlygos: asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų - atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.) - nustatymas. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis - tai kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo - jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2008-02-26 nutartis 2K-57/2008). Taip pat teismų praktikoje laikoma, kad prisipažinimas laikomas savanorišku, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2009-03-10 nutartis 2K-91/2009). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2010-04-13 nutartis byloje Nr.2K-193/2010).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nagrinėdamas bylą bei priimdamas nuosprendį visiškai neanalizavo bei nevertino R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Remiantis bylos duomenims matyti, kad R. B. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., 2008 m. kovo 17 d. įtariamojo apklausos metu R. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies ir parodymus dėl sveikatos būklės pareiškė norą duoti kitą dieną. 2008 m. kovo 27 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad „parodymus duosiu tuomet, kai bus įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą ir kai bus atlikta UAB „S. medicinos centras“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, o savo kaltę dėl įteikto pranešimo apie įtarimą aš pripažįstu iš dalies“. 2008 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos metu R. B. savo kaltę pripažino pilnai bei nurodė, kad dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltas yra tik jis vienas, o D. U. ir L. J., dirbdamos UAB „S. medicinos centras“ vykdė jo nurodymus ir jos nežinojo, kad įmonėje apgaulingai tvarkoma apskaita bei dalis gautų pinigų iš klientų nėra atvaizduojama įmonės apskaitoje, o gauti pinigai yra išmokami gydytojams kaip atlyginimas. 2008 m. lapkričio 24 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies bei nurodė, kad pinigus pacientai palikdavo slaugytojoms, dirbusioms prie elektroninio kasos aparato, nurodydami, kad šie pinigai yra skirti būtent tam gydytojui, pas kurį jie lankėsi. Darbuotojoms sakė, kad jei asmuo paliko pinigus konkrečiam gydytojui, vadinasi šiuos paliktus visus pinigus ir reikia perduoti tam gydytojui, kuriam šie pinigai buvo palikti. Apie tai, kad šiuos pinigus reiktų įnešti į įmonės kasą ar atvaizduoti elektroniniu kasos aparatu, darbuotojams nesakė. Taip pat nesakė, kad dalį gautų pinigų iš klientų reikia neįnešinėti į įmonės kasą. Visi pinigai, kurie nebuvo apskaitomi elektroniniu kasos aparatu, būdavo paliekami pacientų savanoriškai. Darbuotojai dirbę prie elektroninio kasos aparato neįneštus pinigus į kasą perduodavo jam. Tuomet jis asmeniškai arba per UAB „S.“ medicinos centras slaugytojas šiuos pinigus perduodavo gydytojams. Bendrosios praktikos slaugytoja D. U. sakydavo, kad yra grynų pinigų, kuriuos pacientai paliko gydytojams, ir kad šie pinigai nėra įnešti į įmonės kasą, o jis nieko nesiėmė, kad tokių atvejų nebūtų. Žinodavo, kiek konkrečiam gydytojui reikia perduoti pinigų iš sąrašų, kuriuos pateikdavo D. U.. Nurodydavo apskaitininkei L. J. papildomai išmokėti ir tuos pinigus. L. J. perduodavo pinigus sakydamas, kiek ir kam reikia išmokėti. Kodėl ir kokie čia pinigai, L. J. neaiškino. 2009 m. kovo 27 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies ir nurodė, kad D. U. nebuvo davęs konkretaus nurodymo nefiksuoti dalies gautų pajamų elektroniniu kasos aparatu, tai išėjo savaime, t.y. pokalbio su D. U. metu. Jai sakė, kad jei pacientas atėjęs į kasą sumokėti pinigus neprašo kasos kvito, tai pinigų į kasą galima ir nemušti. Kitiems UAB „S.“ medicinos centras darbuotojams nieko nesakė, kad nemuštų kasos aparato kvito. Neįmuštus į kasos aparatą pinigus jam atiduodavo D. U. grynais. Ji taip pat vesdavo sąsiuvinį, kuriame fiksuodavo, koks gydytojas konkrečią dieną uždirbo pinigų ir kiek iš tų pinigų yra atvaizduota elektroniniu kasos aparatu, o kiek neatvaizduota. Visus tuos pinigus, kurie būdavo neįmušti į įmonės kasą, perduodavo gydytojams, sau nieko nepasilikdavo. L. J. nedavė nurodymo apskaičiuoti neoficialius atlyginimus gydytojams. Tuos atlyginimus apskaičiuodavo pats, kadangi pats su gydytojais derindavo valandinį jų atlyginimą ir žinodavo, kiek konkretus gydytojas dirbo valandų per mėnesį ir uždirbo pajamų. L. J. nurodydavo, kiek papildomai reikia perduoti konkrečiam gydytojui pinigų, neaiškindamas, už ką tie pinigai jiems yra mokami. L. J. savo iniciatyva sudarydavo žiniaraščius, pagal kuriuos ji ar kiti įmonės darbuotojai išmokėdavo tuos atlyginimus gydytojams. Žiniaraščius L. J. sudarydavo tik tam, kad ji galėtų atsiskaityti, kad tikrai tie duoti pinigai yra išmokėti gydytojams. Dėl ko buvo mokamas neoficialus atlyginimas R. R., paaiškinti negali. Kiek pamena, jam buvo sumokėta iš asmeninių pinigų už gerą darbą. 2009 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad D. U. ir L. J. dirbdamos UAB „S.“ medicinos centras vykdė jo nurodymus, jos tikrai nežinojo apie tai, kad įmonėje yra apgaulingai tvarkoma apskaita, t.y., kad dalis gautų pinigų iš klientų nėra atvaizduojama įmonės apskaitoje bei kad tie gauti pinigai yra išmokami gydytojams kaip atlyginimas. D. U. ir L. J., darbiniais santykiais būdamos priklausomos nuo jo sprendimų ir nurodymų, vykdydavo jo paliepimus, o kaip būdavo ir ar apskritai būdavo atvaizduojami iš klientų gauti pinigai ir kokiu pagrindu buvo nurodoma apskaičiuoti ir išmokėti didesnį atlyginimą darbuotojams, jos nežinojo. Joms nieko nėra apie tai sakęs. Taip pat apie gautas ir neatvaizduotas pajamas bei neoficialius išmokėtus atlyginimus įmonės buhalterės taip pat nieko nežinojo. Tikrieji duomenys buvo žinomi tik jam vienam ir pagal juos buvo pildomos deklaracijos ir ataskaitos. Asmenys, kurie pildė deklaracijas ir ataskaitas, tame tarpe ir L. J., į jas duomenis įrašydavo tik tokius, kokius žinodavo, o tikruosius duomenis žinodavo tik jis vienas.
Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu davė gan prieštaringus parodymus, kuriais siekė sušvelninti ne tik savo kaltę, bet ir padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkėms - L. J. bei D. U.. Kaltinamasis R. B. savo parodymais niekaip neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Nusikalstamų veikų aplinkybės buvo išaiškintos ikiteisminio tyrimo metu suriktais duomenimis. O R. B., atsisakydamas duoti parodymus bei vėlesnėje ikiteisminio tyrimo bylos stadijoje, teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus ir pripažindamas savo kaltę jau buvo susipažinęs su specialisto išvada dėl UAB „S. medicinos centras“ ūkinės finansinės veiklos bei baudžiamosios bylos medžiaga ir aiškiai suprato, kad visiškas kaltės neigimas būtų buvęs beprasmiškas, todėl davė tokius parodymus, kuriais siekė ne tik sušvelninti savo kaltę, bet ir padėti išvengti atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkėms. Taigi, jo prisipažinimas yra tik pripažinimas pačių nusikalstamų veikų fakto, o ne nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Toks jo prisipažinimas visiškai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, todėl negali būti laikomas visišku prisipažinimu ir tuo labiau nuoširdžiu gailėjimusi. Teismas, neįvertinęs visų byloje esančių duomenų, pasirėmė vien tik kaltinamojo R. B. teisminiame nagrinėjime duotais parodymais, todėl padarė klaidingą išvadą, kad „R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas“.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kad „R. B., veikiamas vieningos tyčios, siekiant sumažinti mokesčių dydį, padarė du glaudžiai tarpusavyje susijusius nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus“. Kadangi BK 40 str. 1 d. nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl teismas, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. dėl dviejų nusikalstamų veikų (nesunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Netinkamai taikydamas BK 40 str. nuostatas, teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį ir kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė.
Teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo R. B., išteisintosios L. J. ir D. U. bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl išteisintųjų L. J. ir D. U. kaltės
Prokuroras apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį L. J. ir D. U. atžvilgiu, pasirėmė vien tik kaltinamųjų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, visiškai nevertino bei neanalizavo ne tik kaltinamų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat rašytinės bylos medžiagos, pažeisdamas BPK 20 str. bei BPK 305 str. 3 d. nuostatas šių duomenų neanalizavo.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, apeliacinės instancijos teisme, remiantis BPK 324 str. 6 d. nuostatomis, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklaustos išteisintosios D. U. ir L. J., apklaustas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo R. B., perskaityti išteisintosios L. J. bei asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat perskaityti liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Išteisintoji D. U. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (8 t., b.l. 61-64) parodė, kad 2001 m. pradėjo dirbti UAB „S.“ medicinos centre ir dirbo iki 2008 metų. Tuo metu dirbo 5 kabinetai, 1 gydytojas iš ryto ir 2 gydytojai po pietų. Ji dirbo slaugytoja su gydytojais ir taip pat dirbo su kasos aparatu. Ji buvo apmokyta, kaip dirbti su kasos aparatu. Kadangi dirbo tik kelios slaugytojos, o darbo su laiku didėjo, reikėjo dirbti ir su keliais gydytojais, ir įmušti gaunamus pinigus į kasą, tai ne visada suspėdavo. Pacientai su gydytojo išrašytu lapeliu turėdavo atsiskaityti, tai palikdavo pinigus registratūroje ir išeidavo, nes darbuotojos nespėdavo tų pinigų įnešti į kasą, nes reikėdavo eiti pas kitą gydytoją į kitą kabinetą. Direktorius pastebėjęs, kad pinigai neįmušami į kasą, pasakė, kad jų tada ir nemušti, o jis pats susitvarkys. Ji tik po to sužinojo, kad buvo atsakinga dirbti su kasos aparatu. Kasos knygą vedė visos slaugytojos, nes ji nedirbo ištisą parą. Buvo tokių atvejų, kad ji neįmušdavo pinigų į kasą, tada įrašydavo į atskirą sąsiuvinį ir galvojo, kad buhalteriškai viskas susitvarkys. Darbdavys jai liepė taip dirbti, tai buvo jos pirma darbovietė ir taip pat dirbo pirmą kartą su kasos aparatu. Apie tokias darbo sąlygas, kad nespėja įmušti į kasą, direktoriui sakė. Pinigus, kurie nebūdavo įnešami į kasą, perduodavo direktoriui. Perduodavo tas asmuo, kuris dirbdavo vakare. Jei ji dirbdavo, tai susitikrindavo gautus pinigus su sąsiuviniu, kur rašydavo, kiek pinigų įmušta į kasą, o kiek ne. Tuo laiku jai buvo pasakyta direktoriaus, kad su finansais jis susitvarkys. Visų pinigų jos nespėdavo įmušti į kasą. Kai nedirbdavo su gydytoju, tai grįždavo prie kasos aparato, bet tų pinigų nebemušdavo į kasą, nes taip liepė direktorius. Įmušti vieną kvitą užtrunka apie 5 min., nes reikėjo įmušti pagal kodus. Pacientui atėjus į centrą pagal išankstinę registraciją užvedama registracijos kortelė, įdedamas apmokėjimo lapelis, kuriame gydytojas užpildo, kiek reikės mokėti. Po to asmuo patenka pas gydytoją. Pasibaigus vizitui pacientas išeina su lapeliu, kuriame nurodyta, kiek reikia sumokėti už paslaugas. Gydytojas nurodydavo eiti į registratūrą, kurioje yra kasos aparatas. Asmuo atiduoda lapelį ir pinigus, ir kas tuo metu yra registratūroje, juos priima. Jei nebūdavo jos ar kitos slaugytojos, tai registratūroje visada būdavo valytoja ir laborantė, tačiau jos negalėdavo tų pinigų įmušti į kasą. Jei reikėdavo grąžos, tai žmogus palaukdavo. Visos slaugytojos turėjo leidimą dirbti su kasos aparatu, o neturėjo tik valytoja ir laborantė. Jei prie kasos būdavo ji ar kita slaugytoja, tai pinigus į kasą jos įmušdavo. Po to direktorius pasakė, kad gali nemušti visų pinigų, nes jis pats susitvarkys. Galėjo nemušti tų pinigų, kur asmenys nereikalaudavo kasos čekio. Patys žmonės neklausdavo, ar jos išduos kasos čekį, ar ne. Jei būdavo daugiau žmonių, tai paduodavo lygiai pinigų su lapeliu, pasakius, kad gerai, jie išeidavo. Ji neįmušdavo apie 1/3 priimtų pinigų. Jei asmuo nereikalauja kasos čekio, tai ir nemušdavo tų pinigų į kasą. Ji dirbo seniausiai, tai kitos slaugytojos jos klausė, kaip vesti oficialųjį sąsiuvinį, kurį vėliau direktorius pasiimdavo. Su buhalterinės apskaitos įstatymu supažindinta nebuvo. Jai buvo liepta taip daryti ir ji darė. Atėjus naujai darbuotojai paaiškindavo, kaip įmušti pinigus į kasą, ir sakė, jei nespėja, tai įrašyti į sąsiuvinį. Taip sakė B., L. V., J. L., E. L.. Jei jos klausdavo, tai taip ir pasakydavo. Ji ilgiausiai buvo pradirbusi, tačiau duoti nurodymus kitoms slaugytojoms negalėdavo. Joms nurodymus duodavo direktorius, ji jas tik apmokydavo dirbti. Ji sakydavo slaugytojoms, taip pat ir direktorius sakė, jei jos nespėja įmušti pinigų į kasą, tai nemušti, o įrašyti į sąsiuvinį. Pildydama kasos knygą, duomenis įrašydavo iš kasos aparato. Imdavo iš kasos aparato vakarinę ataskaitą ir įrašydavo į kasos knygą, o pinigus padėdavo buhalterijoje į seifą. Kur neįmušdavo tų pinigų, tai juos pasiimdavo direktorius ir sakė, kad susitvarkys pats. Direktoriaus nurodymas nepildyti duomenų iš sąsiuvinio į kasos knygą buvo. Jų nebuvo kasoje, tai ir neįrašydavo į kasos knygą. Direktorius sakė, kad tie pinigai yra apskaitomi. Pinigai pagal sąsiuvinį taip pat buvo laikomi seife, kol pasiimdavo direktorius. Buhalterė D. J. inkasuodavo tuos pinigus. Jos buhalterei atiduodavo pinigus iš kasos, o likusius pinigus pasiimdavo direktorius. Direktoriui atiduodavo suskaičiuotus pinigus, o kodėl reikėjo atiduoti tuos pinigus, ji nežino. Direktorius sakė, kad visus tuos pinigus oficialiai buhalteriškai susitvarko. Dėl atlyginimų mokėjimo, tai kai vietoje būdavo buhalterė, tai ji ir mokėdavo. Būdavo, kad atveždavo vokus su gydytojų pavarde ir reikėdavo pasirašyti kažkokius lapus. Yra atvežusi ir administratorė, ir vairuotojas. Gal jai ir teko atiduoti gydytojui voką su pinigais. Tie vokai buvo laikomi registratūroje. Vienam gydytojui buvo skirtas vienas vokas ir kai gydytojai juos pasiimdavo, tai patys žinojo, kur reikia pasirašyti. Už voko perdavimą ir parašo paėmimą atsakinga ji nebuvo, tik buhalterė pasakydavo perduoti gydytojams ir tiek. Ji pasirašė įsakymą, kad moka dirbti su kasos aparatu. Su jokiomis taisyklėmis nebuvo supažindinta, tik buvo išmokyta dirbti su kasos aparatu. Jos niekas net neklausė, davė pasirašyti ir viskas, kaip ir kitoms slaugytojoms. Kol darbe būdavo apimtis mažesnė, tai jos išduodavo kasos kvitą, o kai išaugo apimtis, nebespėjo kvito išduoti. Dabar ji supranta, kad darė negerai, o tuo metu jai buvo pasakyta, kad viską atlieka sąžiningai. Ji nežinojo tos taisyklės, kad kiekvienu atveju privalo išduoti kasos čekį. Direktorius minėjo, kad naudoja kasos pajamų orderius, sakė, kad tuos pinigus buhalteriškai susitvarko. Ji fiksavo visus pinigus, kurie įmušami į kasą ir kurie neįmušami, nes jie buvo užrašomi į sąsiuvinį. Tuo metu dirbo 8-10 slaugytojų ir visos dirbo su kasos aparatu, visos turėjo įsakymus. Kitos slaugytojos neturėjo specialaus įsakymo dirbti su kasos aparatu. Ji dirbo tik su kasos aparatu, o ne kasininke. Ji tik pasirašė įsakymą ir tiek. Ji dėl to įsakymo priekaištų nereiškė. Buvo tik kasos aparatas, o ne kasa. Jei klientas turėdavo pinigų lygiai, kiek reikia sumokėti už paslaugą, tai palikęs pinigus išeidavo. Ji dirbo pamaininį darbą, 1 dieną iš ryto, o 1 dieną po pietų. Kai po pietų nedirbdavo, tai kasos knygą sutvarkydavo kita slaugytoja. Seifo raktas, kur palikdavo pinigus, būdavo paliktas buhalterijoje. Kitos slaugytojos taip pat pildė kasos knygą. Jos išsilavinimas medicininis, yra med. sesuo, baigusi medicinos mokyklą. Baigiantis darbo dienai vaistinė buvo sujungta su medicinos centru ir vaistinėje įjungdavo signalizaciją, todėl laiku turėdavo išeiti. Ji dirbo su visais gydytojais ir kur reikėdavo, ten eidavo. Pagrindinis darbas būdavo dirbti su daktarais ir per darbo laiką daugiau nei pusę laiko dirbdavo su gydytojais. Dirbti su kasos aparatu ją apmokė asmuo, kuris pastatė kasos aparatą. Buvo tokios kalbos, kad reikėtų priimti atskirą darbuotoją darbui su kasos aparatu, bet direktorius pasakė, kad privalo dirbti visus darbus, reikės dirbs ir valytojomis. Į sąsiuvinį įrašydavo gydytojo pavardę, kiek įmušta pinigų į kasą ir kiek neįmušta. Tai matydavosi pagal gydytojo išrašytus lapelius, kuriuos darbo eigoje suskaičiuodavo, kai turėdavo laisvų tarpų. Ji grįžusi iš gydytojo įrašydavo į sąsiuvinį ir vėl bėgdavo dirbti. Įrašyti būdavo lengviau, nei sutvarkyti kasą, nes kai mušdavo į kasą, reikėjo įmušti gydytojo kodą ir sumą su paslaugos kodu, be to, būdavo kelios paslaugos. Į sąsiuvinį paslaugų nerašydavo. Kasa buvo įrengta taip, kad reikėdavo įvesti pagal paslaugas, o sąsiuvinyje būdavo įrašoma jau bendra suma. Kasos išlaidų, pajamų orderio nerašė. Visiškos atsakomybės sutartis su ja sudaryta nebuvo. Tiek vieni pinigai, tiek kiti būdavo padedami į seifą, kuriame buvo dvi dėžutės. Dažniausiai direktorius ateidavo pats pasiimti tų pinigų, kurie neįnešti į kasą, o jei jo nebūdavo, tai sudėdavo į tą dėžutę, kur jau buvo sutarę. Sąsiuvinyje rašė dvi sumas, o kasos knygoje tik tai, kas įmušta į kasą.
Išteisintoji L. J., kurios parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaityti, 2008-03-15 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama tyrėjo (5 t., 44-45) savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad UAB „S.“ medicinos centro apskaitininke dirba nuo 2002 m. Nuo 2006 m. į jos pareigas įeina atlyginimų skaičiavimas darbuotojams, kasos knygos pildymas, avansinių apyskaitų pildymas, darbų sauga, ketvirtinių Sodros ataskaitų parengimas. Įmonės direktoriaus R. B. nurodymu ji kai kuriems gydytojams, kurie dirba UAB „S.“ medicinos centre, be pagrindinio atlyginimo, atvaizduoto įmonės buhalterinėje apskaitoje, apskaičiuoja ir atlyginimus, kurie nėra atvaizduojami įmonės buhalterinėje apskaitoje. Šiuos atlyginimus ji apskaičiuoja pagal jai pateiktus mėnesio apyvartos sąrašus, pritaikydama tam tikrą procentą, kurį jai nurodo įmonės direktorius. Procento dydį direktorius su gydytoju yra sutaręs asmeniškai, t.y. nuo 30 iki 50 procentų nuo konkretaus gydytojo mėnesio įmonėje gautos pajamų sumos. Sąrašus su mėnesine apyvarta jai pateikia tie darbuotojai, kurie dirba su kasos aparatu. Tuos pačius duomenis, t.y. sąrašus su apyvarta turi ir direktorius R. B.. Šis neoficialus atlyginimas yra skaičiuojamas nuo bendros sumos, kurią gydytojas uždirbo per mėnesį, neatsižvelgiant į tai, kiek pinigų buvo įnešta į įmonės kasą ir kiek nebuvo įnešta. Kad dalis gautų pajamų nėra įnešama į įmonės kasą ji numato iš to, kad jai pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose ties kai kuriomis pinigų sumomis yra nurodytas minuso ženklas, mano, jis galėtų reikšti tai, kad šie pinigai neįnešami į kasą, tačiau ji tiksliai to nežino. Paskaičiavusi oficialius bei neoficialius atlyginimus, ji užpildo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Žiniaraštyje, kuris nėra oficialus, yra nurodoma bendra išmokama gydytojui suma į rankas, t.y. į šiame žiniaraštyje nurodytą sumą įeina buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas atlyginimas. Įmonėje ne visiems gydytojams yra mokamas neoficialus atlyginimas, o tik tiems, kurie taip gauti atlyginimą yra susitarę su direktoriumi. Oficialus atlyginimas gydytojams yra skaičiuojamas pagal darbo sutartyje numatytą valandinį atlyginimą. Po to, kai ji apskaičiuoja atlyginimus tiek oficialų, tiek neoficialų, ji iš kasos paima reikiamą kiekį pinigų, kuriuos sudeda į vokus, ant kurių užrašo gydytojo vardo pirmą raidę bei pavardę ir kartu su oficialiu ir neoficialiu atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais perduoda darbuotojui, kuris vyksta į (duomenys neskelbtini), kur yra medicinos centras. Ten jis tuos vokus ir žiniaraščius perduoda ten dirbantiems darbuotojams. Pinigų sumai, paimtai iš kasos, kuri yra skirta neoficialaus atlyginimo išmokėjimui, ji išrašo kasos išlaidų orderį, pagrindu nurodo paskolos grąžinimą direktoriui R. B.. Direktorius orderyje pasirašo. Vėliau abu atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai sugrąžinami jai, o ji oficialų atlyginimų žiniaraštį prideda prie kasos dokumentų, o neoficialų atiduoda direktoriui, kuris patikrinęs tą žiniaraštį vėliau jį sunaikina. Tiek oficialiame žiniaraštyje, tiek ir neoficialiame gydytojai gaudami vokus su pinigais pasirašo. Jei žiniaraščiuose nėra gydytojų parašų, vadinasi, jie dar nėra atsiėmę atlyginimo. Kas konkrečiai jiems atiduoda vokus su pinigais, ji nežino, nes pinigų mokėjime ji nedalyvauja, o tik paskaičiuoja atlyginimus direktoriaus nurodymu. Neoficialūs atlyginimai mokami tik įmonėje dirbantiems kai kuriems gydytojams bei meistrui R. R., kitas įmonės personalas gauna tik oficialų, t.y. apskaitoje atvaizduotą atlyginimą. Ji taip pat gauna tik apskaitoje atvaizduotą atlyginimą. Kada buvo pradėti mokėti neoficialūs atlyginimai, ji nepamena, tačiau nuo 2007-10-01 neoficialus atlyginimas buvo mokamas. UAB „S.“ medicinos centras vyr. buhalterė N. S.. Ar ji žinojo apie tai, kad įmonėje yra mokamas neoficialus atlyginimas darbuotojams, ji nežino, šia tema nėra su ja bendravusi. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, ji tik vykdė įmonės direktoriaus R. B. nurodymus, kadangi nenorėjo prarasti darbo.
Papildydama parodymus 2008-07-02 parodė (5 t., 47-48), kad UAB „S.“ medicinos centras gen. direktorius R. B. jos prašydavo, kad ji papildomai kai kuriems gydytojams, kuriuos jis nurodydavo, paskaičiuotų papildomai išmokėtiną pinigų sumą. Ar tai buvo atlyginimas, ar tai premija, ar dar kas nors, ji nežino. Šią išmokėtiną pinigų sumą ji apskaičiuodavo pagal konkretaus gydytojo per mėnesį gautų pajamų sumą, pritaikydama tam tikrą procentą nuo to gydytojo mėnesinės pajamų sumos. Tokį apskaičiavimo būdą jai nurodė direktorius. Kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, procento dydį jai nurodydavo gen. direktorius R. B.. Po to, kai ji apskaičiuodavo tas sumas, direktorius R. B. duodavo savo asmeninius pinigus tam, kad ji galėtų sumokėti gydytojams tuos papildomus pinigus. Mano, kad direktorius duodavo tuos pinigus, kuriuos gaudavo iš kasos pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai pagal orderį jam buvo išmokami kaip paskolos grąžinimas. Be to, dar nori papildyti, kad gydytojams, kurie dirbo UAB „S.“ medicinos centras (duomenys neskelbtini), ji asmeniškai išmokėdavo tiek atlyginimą, tiek ir tuos pinigus, kuriuos išmokėjimui jai duodavo R. B.. Atlyginimo ir tuos papildomai apskaičiuotus pinigus ji sudėdavo į vokus, kuriuos atiduodavo konkrečiam gydytojui arba perduodavo kitiems darbuotojams, kad vokus galėtų nuvežti į UAB „S.“ medicinos centrą, adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad ten būtų galima vokus su pinigais perduoti gydytojams. Apskaičiuodama papildomai išmokėtinus pinigus ji pildydavo žiniaraštį, kurio forma yra tokia pati, kaip ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių. Šiuose papildomai išmokėtų pinigų žiniaraščiuose ji įrašydavo tiek gydytojo atlyginimą, tiek ir tuos papildomus pinigus, t.y. bendrą išmokamų pinigų sumą. Gydytojai, gaudami atlyginimą ir papildomus pinigus, pasirašydavo dviejuose žiniaraščiuose. Viename už išmokamą atlyginimą už darbą, o kitame už bendrą išmokamą sumą. Už bendrą išmokamą sumą reikėdavo pasirašyti tam, kad ji galėtų parodyti direktoriui, kad jo duoti asmeniniai pinigai yra išmokėti nurodytiems gydytojams. Jai buvo parodyti lapai, kuriuose nurodyti gydytojų vardai ir pavardės, sumos bei parašai. Šiuos lapus pildė ji, juose yra nurodytos sumos, išmokėtos gydytojams į rankas. Šias nurodytas sumas sudaro gydytojo atlyginimas bei papildomai pagal direktoriaus prašymą apskaičiuoti pinigai. Lapai, kurių dešiniajame žemutiniame kampe yra nurodyti skaičiai „3“ ir „4“ yra už 2007 m. gruodžio mėn. Lapas, kuris pažymėtas Nr. 1, yra už 2008 m. sausio mėn., o lapas su numeriu „2“, yra už 2008 m. vasario mėn. Jei lape nėra gydytojo parašo, tai reiškia, kad šie pinigai jam nėra išmokėti. Dar direktorius R. B. jai yra nurodęs, kad prie UAB „S.“ medicinos centras darbuotojo – universalaus meistro R. R. atlyginimo kiekvieną mėnesį reikia pridėti tam tikrą sumą pinigų. Šios sumos ji nepamena. Kodėl reikėjo taip daryti, ji nežino. Šis priedas R. R. taip pat buvo išmokamas iš direktoriaus duotų pinigų. Kada R. R. buvo pradėti mokėti papildomi pinigai, ji nepamena.
Išteisintoji L. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (8 t., b.l. 125-126) parodė, kad tą dieną, kai buvo įmonėje patikrinimas, ji buvo viena. Nebuvo nei direktoriaus, nei vyriausiosios buhalterės. Buvo 5-6 žmonės buhalterijoje, visi dokumentai buvo keliami į viršų, viskas skaičiuojama, rūšiuojama, ji pati patyrė didelį stresą, nesuvokė, kaip ir kas ten vyksta. Kai sekančią dieną paskambino ir pasakė, kad jai pareikštas įtarimas, buvo stresinė situacija, nepamena, kokius davė parodymus ir kaip pasirašė. Neoficialus atlyginimas buvo pasakytas apklausos metu. Ji neįsivaizdavo, kad tai neoficialus atlyginimas. Kiekvieną mėnesį direktorius pasiimdavo paskolą, ji išrašydavo kasos išlaidų orderį ir jis pasirašydavo. Tada būdavo grąžinti, ji galvoja, tie patys pinigai, kad sudėti juos į vokus ir išdalinti gydytojams. Jos sveikatos būklė buvo negera, kaip galima visą naktį nemiegojus duoti parodymus. Buhalterė N. S. parodymuose sakė, kad ji (L. J.) teikė deklaracijas mokesčių inspekcijai, dėl to ir buvo paimtas iš mokesčių inspekcijos raštas, kad to nebuvo. Kiekvienas asmuo būdamas stresinėje būklėje gali prišnekėti nesąmonių. Apklausoje dalyvavęs advokatas negali įvertinti jos būsenos, nes ji su juo nebendravo ir jis negali pasakyti, kaip ji jautėsi. Pirmoje apklausoje jai advokatas buvo paskirtas valstybės, o antroje apklausoje dalyvavo jos pasirinktas advokatas D. P.. Ji galvojo, kad tie pinigai buvo iš paskolos, nes tuo momentu buvo mokami labai dideli atlyginimai apie 100 000 Lt kas mėnesį, galvojo, kad juos ji priskaičiuos. Ji nesuvokė, kaip pasakė. Dabar nors ir yra stresas, bet ne toks, koks buvo tada. Ji nėra baigusi buhalterijos mokslų ir buvo paprašyta, kad padėtų skaičiuoti atlyginimus su vyriausiosios buhalterės priežiūra. Ji ir dabar neturi buhalterinio išsilavinimo. Tada stresinė būsena buvo tokia, bet nesulyginsi, kokia buvo tada ir kokia yra dabar. Ji ir dabar negaluoja, prastai miegojo ir tai normalu. Patikrinimas vyko vieną dieną prieš darbo pabaigą ir iš darbo grįžo apie 20 val.-21 val., o ryte atėjusi į darbą sužinojo, kad turi nuvykti į FNTT duoti parodymus kaip įtariamoji. Vienos nakties pailsėti jai neužteko. Ne kiekvieną dieną atvyksta FNTT darbuotojai ir mokesčių inspekcija, paima dokumentus ir jai tai buvo neįprasta ir stresas. Kai vyko patikrinimas, ji niekur negalėjo išeiti, kai vyko patikrinimas, šalia jos sėdėjo FNTT darbuotojas, darė kratą. Prieš pirmą apklausą neleido pakalbėti su advokatu. Ji jau buvo kabinete, kai atėjo advokatas, ir pats pirmas išėjo, nesidomėjo, kokie jai pareikšti įtarimai. Su R. B. laišku susipažino, ten parašyta tiesa. Ji tada dirbo administratore ir ketvirčiui buvo įdarbinta buhaltere, turėjo mažą vaiką, buto paskolą ir R. B. prieštarauti negalėjo, kad neprarastų darbo. Ji nesuvokė, kad davė parodymus neteisingai, tik dabar sako teisingai. Galvojo, kad R. B. duoda asmeninius pinigus, ir kaip juos galima įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Ji nesuvokė ir galvojo, kad tie pinigai asmeniniai ir geri. Jei direktorius liepė taip daryti, tai kaip ji jam galėjo pasipriešinti. Ji niekada direktoriui nesipriešino, visada galvojo apie darbo vietą, kad gautų atlyginimą. Ji nesuvokė, kad tai buhalteriškai neteisingai, todėl nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą. Kai dirbo, tai tuo metu jos išsilavinimas buvo įstaigų administratorės ir tai nesusiję su buhalterija. Negali paaiškinti, kokia prasmė iš savo pinigų mokėti kitiems atlyginimą, reikia klausti direktoriaus. Ji iš savo pinigų kitiems atlyginimo nemokėjo. Antrą atlyginimo žiniaraštį sukūrė pati, kad įrodytų tą faktą, kad pinigus, kuriuos jis davė, pasiėmė ne sau, o juos gavo tie, kam jie buvo paskirti. Direktorius duodavo papildomus pinigus ir juos ji įrašydavo į antrą žiniaraštį ir į įmonės apskaitą neįtraukdavo, nes jie buvo pažymėti išlaidų orderiu kaip paskola. Ji buvo tik apskaitininkė, priimta tik dviem valandoms atlyginimo skaičiavimui ir sąskaitų išrašinėjimui, ir vyr. buhalterė pasakė, kad direktorius yra įnešęs pinigus ir galima išmokėti direktoriui paskolą, bet kokią paskolos sumą, jai nėra žinoma. Antrą žiniaraštį sugalvojo pati, kad įrodytų direktoriui, kad asmenys gavo tuos pinigus, kuriems direktorius ir buvo paskyręs. Kiekvieną mėnesį visus atlyginimus jie derindavo, todėl sugalvojo, kad ir šitą jam reikės parodyti, kad jis pats pasižiūrėtų. Kadangi daktarai pas juos dirbo antraeilėse pareigose, būdavo tokių, kad per mėnesį jie neturėdavo pacientų, tai tie žiniaraščiai direktoriui net nebūdavo parodomi, nes trūkdavo parašo ar ko ir jie nebūdavo sugrąžinti. Antrąjį žiniaraštį ji sugalvojo padaryti pati. Paneigia tą faktą, kad direktorius tuos dokumentus sunaikindavo, nes jos kabinetas buvo pirmame aukšte, o direktoriaus - trečiame. Ji negali pasakyti, kodėl kitaip sakė tyrimo metu, nes tikrai buvo stresinėje situacijoje.
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo R. B., kurio parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaityti, 2008-11-24 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo (5 t., b.l. 13-14) savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad dirba UAB „S.“ medicinos centro generaliniu direktoriumi. UAB „S.“ medicinos centras įsikūręs (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). UAB „S.“ medicinos centro veikla yra antrinės medicinos pagalbos suteikimas. Teritorinės ligonių kasos už suteiktas UAB „S.“ medicinos centras paslaugas apmoka maždaug nuo 2003-2004 metų, o nuo 2007 m. padidino apmokamų paslaugų sumą. UAB „S.“ medicinos centras vyr. buhalterė yra N. S.. Įmonės kasininkas yra L. J.. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų 223 atvejų laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 gautų pinigų, kurie nebuvo įnešti į įmonės kasą, jis gali parodyti, kad šiuos pinigus pacientai palikdavo slaugytojoms, dirbusioms prie elektroninio kasos aparato, nurodydami, kad šie pinigai yra skirti būtent tam gydytojui, pas kurį jie lankėsi. Tokią situaciją jis žinojo ir darbuotojoms sakė, kad jei asmuo paliko pinigus konkrečiam gydytojui, vadinasi šiuos paliktus visus pinigus ir reikia perduoti tam gydytojui, kuriam šie pinigai buvo palikti. Apie tai, kad šiuos pinigus reiktų įnešti į įmonės kasą ar atvaizduoti elektroniniu kasos aparatu, jis įmonės darbuotojams nesakė, taip pat įmonės darbuotojams, dirbantiems prie elektroninio kasos aparato, nėra sakęs, kad dalį gautų pinigų iš klientų reikia neįnešinėti į įmonės kasą, t.y. neišduoti kasos aparato kvito. Visi pinigai, kurie nebuvo apskaitomi elektroniniu kasos aparatu, būdavo paliekami pacientų savanoriškai. Visus pinigus, kuriuos palikdavo klientai ir jie nebūdavo įnešti į įmonės kasą, darbuotojai, dirbę prie elektroninio kasos aparato, perduodavo jam asmeniškai. Jie taip pat perduodavo sąrašą su sumomis, kiek konkrečiam gydytojui reikia perduoti pinigų. Tuomet jis asmeniškai arba per UAB „S.“ medicinos centras slaugytojas šiuos pinigus perduodavo gydytojams. UAB „S.“ medicinos centras buhalterės D. J. bei vėliau N. S. apie tokius pinigų perdavimus įmonėje dirbantiems gydytojams nieko nežinojo. Kodėl pacientai palikdavo gydytojams pinigus darbuotojoms, dirbančioms prie elektroninio kasos aparato, jis paaiškinti negali. Taip pat negali paaiškinti, kodėl dalis pinigų būdavo atvaizduojami įmonės kasoje, o dalis ne. Jam bendrosios praktikos slaugytoja D. U. sakydavo, kad yra grynųjų pinigų, kuriuos pacientai paliko gydytojams, ir kad šie pinigai nėra įnešti į įmonės kasą, o jis žinodamas, kad įmonės finansinė padėtis yra bloga, nieko nesiėmė, kad tokių atvejų nebūtų, t.y. visus tuos gautus ir neapskaitytus pinigus perduodavo įmonėje dirbantiems gydytojams. Jis žinodavo, kiek konkrečiam gydytojui reikia perduoti pinigų iš jam pateiktų sąrašų, kuriuos jam pateikdavo D. U.. Taip pat pranešime apie įtarimą yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 61 atveju UAB „S.“ medicinos centras darbuotojams buvo papildomai priskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimas, kuris nebuvo atvaizduotas įmonės apskaitoje. Nori parodyti, kad šiuos atlyginimus jis apskaičiuodavo pats asmeniškai. Šiuos atlyginimus jis apskaičiuodavo pagal slaugytojos D. U. jam pateiktus duomenis. Tiksliau nieko papildomai skaičiuoti nereikėdavo, kadangi jis tik nurodydavo apskaitininkei L. J. papildomai išmokėti ir tuos pinigus, kuriuos gydytojams palikdavo pacientai. Jis L. J. perduodavo šiuos pinigus sakydamas, kiek ir kam reikia išmokėti. Kodėl ir kokie čia pinigai, L. J. jis neaiškino, o ar ji ką nors suprato ar ne, jis nežino, tačiau nurodymo apskaičiuoti atlyginimus, kurie nebus atvaizduoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, jis jai nedavė. Jis žinojo, kad šie išmokami gydytojams pinigai yra jų atlyginimas, tačiau, kaip jau buvo minėjęs, įmonėje buvo sunki materialinė padėtis ir nebuvo galimybės nuo šių piniginių sumų papildomai mokėti mokesčius, todėl šios sumos ir nebuvo atvaizduojamos įmonės buhalterinėje apskaitoje bei nebuvo deklaruojamos tiek mokesčių inspekcijai, tiek ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tačiau jis tikėjosi, kad kai UAB „S.“ medicinos centras materialinė padėtis pagerės, tai įmonė pataisys pateiktas deklaracijas ir nuo šių sumų sumokės reikiamus mokesčius. Kadangi, kaip jau buvo minėjęs, kad ta dalis grynų pinigų, kurie nebuvo atvaizduoti įmonės apskaitoje, buvo skirta konkrečiam gydytojui, todėl jis tos dalies ir negalėjo sumažinti, t.y. iš tos dalies sumokėti mokesčius. Apie įmonės teikiamas deklaracijas ir ataskaitas jis nieko labai paaiškinti negali, jas teikdavo buhalterės elektroniniu būdu. Kiek jam yra suprantama, tas ataskaitas jos teikdavo pagal jų turimus duomenis ir mano, kad teisingas, o apie tai, kad dalis gautų pinigų nėra įnešama į įmonės kasą bei gydytojams perduodami pinigai, kurie taip pat nėra atvaizduojami įmonės apskaitoje, jos nežinojo, todėl tokių duomenų į ataskaitas ir deklaracijas įrašyti ir negalėjo. Asmeniškai jis apie tai, kad deklaracijos ir ataskaitos yra pateikiamos neteisingos, negalvojo, manė, kad pagerėjus finansinei padėčiai bus galima duomenis pataisyti ir pateikti teisingus. Dabar supranta, kad nebuvo galima neįnešinėti pinigų į įmonės kasą, kuriuos pacientai palikdavo gydytojams, taip pat suprantu, kad nebuvo galima tų pinigų perduoti gydytojams neatvaizduojant jų buhalterinėje apskaitoje, dabar žino, kad visus gautus pinigus reikia įnešti į įmonės kasą, o išmokant pinigus darbuotojams - juos visus atvaizduoti apskaitoje. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, pasižada, kad daugiau taip niekuomet nebus. Padarytą žalą valstybei jau atlygino.
Papildydamas parodymus 2009-03-27 parodė (5 t., b.l. 22-23), kad D. U. jis nebuvo davęs konkretaus nurodymo nefiksuoti dalies gautų pajamų elektroniniu kasos aparatu, tai išėjo savaime, t.y. pokalbio su D. U. metu jis jai yra sakęs, kad jei pacientas atėjęs į kasą susimokėti pinigus neprašo kasos kvito, tai pinigų į kasą galima ir nemušti, tačiau jei pacientas kasos kvito prašo, tai pinigus į elektroninį kasos aparatą reikia įmušti būtinai. Kada buvo toks pokalbis su D. U., jis nepamena. Kitiems UAB „S.“ medicinos centras darbuotojams jis nieko nėra sakęs, kad nemuštų kasos aparato kvito. Neįmuštus į kasos aparatą pinigus jam atiduodavo D. U. grynais. Ji taip pat vesdavo sąsiuvinį, kuriame fiksuodavo, koks gydytojas konkrečiai, konkrečia dieną uždirbo pinigų ir kiek iš tų pinigų yra atvaizduota elektroniniu kasos aparatu, o kiek nėra atvaizduota. Kaip jau ir yra minėjęs, visus tuos pinigus, kurie būdavo neįmušti į įmonės kasą, jis perduodavo gydytojams, sau nieko nepasilikdavo. Dėl L. J. gali parodyti, kad jis jai nedavė nurodymo apskaičiuoti neoficialius atlyginimus gydytojams, kaip jau yra sakęs, tuos atlyginimus jis skaičiuodavo pats, kadangi jis pats su gydytojais derindavo valandinį jų atlyginimą ir žinodavo, kiek konkretus gydytojas dirbo valandų per mėnesį ir uždirbo pajamų. Jis L. J. nurodydavo, kiek papildomai reikia perduoti konkrečiam gydytojui pinigų, neaiškindamas, už ką tie pinigai jiems yra mokami. L. J. savo iniciatyva sudarydavo žiniaraščius, pagal kuriuos ji ar kiti įmonės darbuotojai išmokėdavo tuos atlyginimus gydytojams. Žiniaraščius L. J. sudarydavo tik tam, kad ji jam galėtų atsiskaityti, kad tikrai tie jo duoti pinigai yra išmokėti gydytojams. Ar L. J. suprato, kad ji išmoka ar perduoda išmokėjimui neoficialius gydytojų atlyginimus bei kad pildo neoficialų atlyginimų žiniaraštį, jis nežino, tačiau jis jai nėra sakęs, kad tie jo duoti pinigai išmokėjimui yra neoficialus atlyginimas. Neoficialus atlyginimas be gydytojų buvo išmokėtas pranešime apie įtarimą nurodytais laikotarpiais ir R. R., kuris dirbo pagalbiniu darbininku. Dėl kokios priežasties šiam darbuotojui buvo išmokėtas neoficialus atlyginimas, jis paaiškinti negali, nes nepamena. Kiek jis pamena, jam buvo sumokėta iš jo asmeninių pinigų už gerą darbą. Iš principo jis pripažįsta, kad jo leidimu nebuvo fiksuojamos visos įmonėje gautos pajamos, tačiau tai buvo daroma ne dėl to, kad nuslėpti kokius tai mokesčius, o dėl to, kad būtų galima išmokėti gydytojų prašomą pinigų sumą už jų darbą. Taip pat jis pripažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodytais laikotarpiais ir nurodytiems UAB „S.“ medicinos centras darbuotojams buvo išmokėtas neoficialus, t.y. buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotas atlyginimas. Priduria, kad UAB „S.“ medicinos centras finansininkės apie tai, kad daliai darbuotojų yra išmokamas neoficialus atlyginimas ir kad dalis gautų pajamų nėra fiksuojama elektroniniu kasos aparatu, nieko nežino. Deklaracijas ir ataskaitas valstybinėms institucijoms jos teikdavo elektroniniu būdu, pagal joms žinomus duomenis. Jis nesiekė tyčia apgaulingai tvarkyti UAB „S.“ medicinos centras buhalterinę apskaitą, tikėjosi, kad taip visiems bus geriau, tačiau nepagalvojo, kad dėl to nukenčia valstybė, t.y. nėra sumokami visi mokesčiai. Šiai dienai UAB „S.“ medicinos centras visus paskaičiuotus mokesčius yra sumokėjusi, t.y. žala, padaryta valstybei, yra atlyginta. Dėl padaryto labai gailisi.
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo R. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (8 t., b.l. 126-127) parodė, kad Lietuvoje yra tokia praktika, kad pacientai palikdavo gydytojams papildomus pinigus, nes stengdavosi taip atsilyginti. Pas juos paslaugos buvo mokamos ir nemokamos. Negali paaiškinti, kodėl pacientas nepalikdavo tiesiogiai gydytojui. Jis darbuotojams iš savo pinigų nemokėdavo, tik buvo pasakyta, kad moka iš savo paskolos. Taip sakydavo, kad neįpainiotų L. J. į tą reikalą. Tuos pinigus, kuriuos surinkdavo iš pacientų, jis pasiimdavo kaip paskolą, o atiduodavo jai matant ir žinant tokią pat sumą iš savo paskolos. Negerai, kad taip elgėsi, bet pasidavė tokiai situacijai. Jis skolino centrui. Visa ta įmonė pastatyta jo lėšomis. Jis yra Vokietijos pilietis, turėjo savo įmonę, kai čia atvažiavo, investavo ir sukūrė tą įmonę. Viskas, kas yra, tai yra jo sukurta. Jo paskola įmonei buvo reali. Jis perka aparatūrą Vokietijoje, parveža čia, užpajamuoja buhalterijoje tą turtą ir jam pasidaro skola. Toks skolinimas vyko per keletą kartų, bet pagrinde pirko aparatūrą, nes viskas sukurta jo lėšomis. Ta suma keitėsi, nes kiek pinigų būdavo, tiek pasiimdavo. Dabar ta suma keitėsi, nes įneša jau mažiau, bet įmonė jam skolinga virš 500 000 Lt. Dabar iš įmonės nieko neuždirba, tik žiūri, kaip atsiimti savo įneštus pinigus, nes paskaičiavo, kad reikėtų po 5000 Lt pasiimti ir dar 10 metų dirbti, nes apyvarta nėra tokia didelė. Jis darbuotojams buvo pasakęs, jei pacientai palieka pinigus, tai nenešti jų į kasą, jis susitvarkys pats. Bet taip gavosi, kad jų neįformino, bet darbuotojai apie tai nežinojo. Į kasą liepė nemušti, kad galėtų išmokėti didesnį atlyginimą. Jis apskaičiuodavo pagal pacientams atliktas konsultacijas. Jis žinojo, kiek pacientų aptarnaudavo, taip ir apskaičiuodavo. Su gydytoju derino pačioje pradžioje, kiek gydytojas turi už kiekvieną konsultaciją gauti, kokį procentą ir tą procentą mokėdavo. Atskirai jau nebederindavo, nes buvo susitarimas. Kiek būdavo pacientų, tai tokį procentą jis ir paskaičiuodavo. Jei gydytojas atliko konsultaciją ir ji yra įvertinta tam tikra suma, tai iš tos sumos gydytojas gauna tam tikrą procentą. Tai buvo mokama kaip dalis atlyginimo. Nieko sau nepasilikdavo, viską atiduodavo. Tyrimo metu iš dalies prisipažino, nes jis buvo vienas kaltas, nes buvo sakoma, kad yra grupinis nusikaltimas, o jis tai neigė. Kaltė buvo tik jo vieno, jis žinojo, ką daro, ir nenorėjo painioti kitų darbuotojų. Visą atsakomybę ėmėsi ant savęs. Savo kaltės nuo pat pradžių neneigė ir prisipažįsta pilnai. Labai gailisi, kad įsipainiojo į tokią praktiką su atsiskaitymais gydytojams ir tas yra neteisingai. Ne visada grynus pinigus jam paduodavo D. U., kada ji dirbdavo, tada paduodavo, nes slaugytojos dirbo pamainomis ir jos paduodavo. Moterys nuo to skaičiavimo buvo izoliuotos ir net nežinojo, jis keisdavo tuos pinigus ir L. J. nieko nežinojo. Jis L. J. paduodavo sąrašą, kiek reikia mokėti gydytojams, ji perkeldavo į žiniaraščius ir ji todėl taip teigia, kad jos iniciatyva buvo padaryti tie žiniaraščiai. Ypatingo nurodymo nereikėjo. Tų žiniaraščių jis nenaikindavo, jie ir buvo pas L. J.. Buvo sunkesnis laikotarpis, per kurį jis ir nusižengė. Tada jis nežinojo, kad reikia visus pinigus įnešti į apskaitą, po to patikslino, kad viską apgalvojo, visą tą padėti, kad pilnai yra kaltas, todėl ir pasakė, kad pilnai pripažįsta kaltę.
Liudytojas R. R., kurio parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaityti BPK 276 str. 4 d. numatytu pagrindu byloje esantiems įrodymams patikrinti, 2008-06-06 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo (4 t., b.l. 38-39) parodė, kad UAB „S.“ medicinos centre dirba universaliu statybininku nuo 2007 m. lapkričio mėn. Prieš įsidarbinant UAB „S.“ medicinos centras dėl darbo sąlygų kalbėjosi su direktoriumi R. B.. Žodžiu sutarė, kad jo atlyginimas bus 1000 Lt į rankas per mėnesį. Praėjus maždaug savaitei laiko nuo darbo pradžios jis R. B. nurodė, kad sutartas atlyginimas jo netenkina, todėl paprašė jam padidinti atlyginimą. Su R. B. žodžiu sutarė, kad jam atlyginimas bus padidintas vienu tūkstančiu litų per mėnesį ir iš viso gaus 2000 Lt į rankas. Jis suprato, kad jam bus mokamas oficialus 1000 Lt atlyginimas per mėnesį į rankas, o likusi dalis atlyginimo bus neoficiali. Kad jam bus mokamas neoficialus atlyginimas jis suprato iš to, jog nebuvo keičiamos darbo apmokėjimo sąlygos darbo sutartyje, o jis pradėjo gauti didesnį atlyginimą. Atlyginimas jam būdavo išmokamas adresu (duomenys neskelbtini). Atlyginimas buvo išmokamas vieną kartą per mėnesį, grynais į rankas, jį išmokėdavo buhalterė, vardu Lijana. Pagal jam parodytus žiniaraščius be pavadinimo ties jo vardu ir pavarde yra nurodytos sumos 2000 Lt, 2000 Lt, 1950 Lt bei jo parašas, tai reiškia, kad tokią pinigų sumą jis tikrai yra gavęs už darbą, tačiau kokį mėnesį gavo šiuos atlyginimus, nepamena. Kiek prisimena, gaudamas atlyginimą jis pasirašinėdavo tik viename žiniaraštyje. Pasirašyti žiniaraštį pateikdavo buhalterė vardu Lijana, ji nurodydavo pasirašyti žiniaraštyje. UAB „S.“ medicinos centro direktorius R. B. atlyginimo asmeniškai nėra mokėjęs.
Po liudytojo R. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymo apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. B. parodė (8 t., b.l. 127), jog dabar nepamena ir negali pasakyti, kiek mokėjo R. R.. Kad 1000 Lt tai galėjo būti, kad 2000 Lt, tai nežino, iš kur jis tai paėmė. Kažkiek buvo primokėta, bet kiek, tiksliai negali prisiminti. Gal papildomai kiek ir mokėjo. Priedas buvo, bet tikrai ne dvigubai. Kad jis gaudavo po 1000 Lt į rankas tai sutinka, bet dvigubai tikrai negaudavo. 2000 Lt tikriausiai buvo paskaičiuota ant popieriaus, bet tiksliau negali pasakyti.
Prokuroras išteisintąsias D. U. ir L. J. baudžiamojom atsakomybėn prašo patraukti pagal BK 24 str. 6 d., 222 str. 1 d., t.y. už padėjimą UAB „S.“ medicinos centro gen. direktoriui R. B. apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, o L. J. ir pagal BK 24 str. 6 d., 220 str. 1 d., t.y. už UAB „S.“ medicinos centro finansinėse ataskaitose neteisingų duomenų įrašymą bei jų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tokiu būdu padedant UAB „S.“ medicinos centro gen. direktoriui R. B. išvengti mokesčių. Nors tiek išteisintosios D. U. ir L. J., tiek asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. neigia tarp jų buvus susitarimą veikti bendrai nusikalstamai ir D. U. bei L. J. padėjimą R. B. pasiekti nusikalstamų tikslų – išvengti privalomų mokėti mokesčių, apeliacinis teismas, išanalizavęs bei įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme metu surinktus bylos duomenis sprendžia, jog išteisintosios D. U. ir L. J. padarė joms inkriminuotas nusikalstamas veikas, o pirmosios instancijos teismas, jų atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas ir to pasekoje netinkamai išsprendė D. U. ir L. J. kaltės klausimą.
Iš byloje esančios Darbo sutarties Nr. 3 (2 t., b.l. 135-136) matyti, jog 2001-09-11 tarp UAB „S.“ medicinos centro, atstovaujamo direktoriaus R. B., ir D. U. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ji priimta į darbą bendruomenės slaugytojos pareigoms. 2001-09-13 buvo priimtas gen. direktoriaus R. B. Įsakymas Nr. 3 (2 t., b.l. 134), kuriuo D. U. paskirta atsakinga už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi; pavesta D. U. eiti kasininko pareigas; leista D. U. dirbti su elektroniniu kasos aparatu. Kasos knyga, pradėta 2005-03-14 ir baigta 2007-07-05 (2 t., b.l. 31-45) patvirtina, jog D. U. suprato einanti kasininko pareigas, kadangi už kasininką pasirašinėdavo pati D. U.. Ir nors teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 72-73) bei apklausiama apeliacinės instancijos teisme (8 t., b.l. 61-64) D. U. nurodė nežinojusi, kad kiekvienu atveju iš paciento už suteiktas medicinines paslaugas paimdama pinigus privalo išduoti kasos čekį, su jokiomis taisyklėmis bei buhalterinės apskaitos įstatymu nebuvo supažindinta, tik buvo išmokyta dirbti su kasos aparatu, apeliacinis teismas pažymi, jog įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, teisiamojo posėdžio metu D. U. nurodė supratusi, jog dirbdama yra atsakinga už darbą su kasos aparatu, iš byloje esančio 2001-09-13 gen. direktoriaus R. B. Įsakymo Nr. 3 (2 t., b.l. 134) matyti, jog su šiuo įsakymu D. U. pasirašytinai buvo supažindinta 2001-09-13, todėl darytina išvada, jog išteisintoji D. U. žinojo, kad ji yra paskirta eiti kasininko pareigas, ir suprato, kad vykdydama šias pareigas yra atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, kad privalo besąlygiškai laikytis teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatų, t.y. laiku ir teisingai fiksuoti visas ūkines operacijas.
Ikiteisminio tyrimo metu D. U. pareiškus įtarimą savo kaltės ji nepripažino, parodymus duoti atsisakė (5 t., b.l. 64). Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 72-73) bei apeliacinės instancijos metu (8 t., b.l. 61-64) D. U. parodė, jog pinigus, gautus iš pacientų, elektroniniu kasos aparatu neapskaitydavo dėl per didelio darbo krūvio ir laiko stokos, o tai pastebėjęs direktorius R. B. pasakė, kad jų tada ir neapskaityti, nurodė pats susitvarkysiąs su kasos aparatu neapskaitytais pinigais. Tačiau tokie išteisintosios D. U. parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-15 apklausiant ją liudytoja (2 t., b.l. 22-24, šie jos parodymai perskaityti rašytinės bylos tyrimo pirmosios instancijos teisme metu, garsinant priedus prie specialisto išvados, 7 t., b.l. 74) jos duotiems parodymams, kur ji parodė, jog dirbdama savo darbą vykdydavo direktoriaus R. B. nurodymus, vienas iš tokių nurodymų buvo dalį gautų pinigų iš kliento už medicinines paslaugas neapskaityti elektroniniu kasos aparatu. Direktorius R. B. maždaug nuo 2006 m., tikslios datos neprisimena, jai nurodė, kad dalies pinigų, gautų iš klientų už gydytojų suteiktas paslaugas, ji neapskaitytų elektroniniu kasos aparatu. Taip direktorius nurodė daryti todėl, kad yra sunki įmonės mterialinė padėtis ir trūksta pinigų įmonės išlaikymui. Tiksliai kiek, kokių ir kada pinigų reikia neapskaityti kasos aparatu, direktorius nenurodė, jis tik pasakė, kad tai jos atsirinktų savo nuožiūra, priklausomai nuo situacijos. Todėl ji matydama, kad klientui yra nereikalingas kasos kvitas (čekis), tos sumos ir neapskaitydavo elektroniniu kasos aparatu. Šiuos neapskaitytus pinigus ji padėdavo į seifą, kuris stovi pas juos darbe, registratūroje, šalia elektroninio kasos aparato. Vėliau šiuos pinigus, kurie buvo neapskaityti kasos aparatu, pasiimdavo direktorius R. B.. Ji savo ruoštu kiekvienos darbo dienos pabaigoje užrašydavo į sąsiuvinį, kiek per tą dieną pas gydytoją buvo klientų, kiek iš klientų paimta pinigų, ir parašydavo, kiek iš tų pinigų apskaitė kasos aparatu, o kiek neapskaitė. Šalia tų piniginių sumų, kurios buvo apskaitytos kasos aparatu, ji užrašydavo pliuso ženklą, o šalia tų piniginių sumų, kurios nebuvo apskaitytos kasos aparatu, užrašydavo minuso ženklą. Dienos pabaigoje išvesdavo bendrą sumą apskaitytų pinigų su pliuso ženklu ir neapskaitytų pinigų su minuso ženklu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pirminius išteisintosios D. U. parodymus laiko atitinkančiais tikrąsias nagrinėjamų įvykių aplinkybes, kadangi jie sutampa su liudytojų J. L. bei E. L. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, ir jais remiasi, vertindamas D. U. teisme duotus parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 79-80) liudytoja J. L. parodė, jog kiekvieną vakarą direktoriui būdavo pranešama, kiek yra pinigų. Dienos metu įmušti pinigai ir neįmušti buvo surašomi ant lapo. Daugiau būdavo įmuštų nei neįmuštų pinigų. Iš direktoriaus intonacijos buvo galima suprasti, jog jis norėjo, kad daugiau pinigų būtų neįmušta. Vėliau jos nebeprileido prie kasos aparato, nes ji visus pinigus įmušdavo. Darbuotojams buvo pasakyta, jei visus pinigus įmušite, direktorius bus nepatenkintas. Su ja kartu dirbo dar dvi slaugytojos – E. L. ir D. U.. D. U. pasakė: „jei nori čia dirbti, turi būti ir juodų, ir baltų pinigų“. Patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-15 apklausiama liudytoja (2 t., b.l. 25-27, šie parodymai perskaityti rašytinės bylos tyrimo pirmosios instancijos teisme metu, garsinant priedus prie specialisto išvados, 7 t., b.l. 74) J. L. parodė, jog vyr. slaugytoja D. U., kai J. L. pradėjo dirbti prie kasos aparato, jai pasakė, kad reikės ne visus gautus pinigus iš pacientų įnešti į kasą, t.y. išspausdinti čekį, kadangi įmonės direktorius jai yra sakęs, kad reikalingi neapskaityti pinigai, iš kurių yra išmokami atlyginimai. D. U. J. L. paaiškino, kad sąsiuviniuose yra registruojamos visos dienos gautos pajamos, t.y. ties gydytojų pavardėmis yra rašoma pinigų suma, ir jei prie tos sumos dedamas pliusas, tai reiškia, kad šie pinigai yra įnešti į kasą, o jei dedamas minusas, tai reiškia, kad šie pinigai nėra įnešami į kasą. Kiek reikia neįnešti pinigų į kasą, t.y. neišduoti kasos aparato čekių, nurodyta nebuvo, būdavo atsižvelgiama į tam tikrą situaciją, į konkretų asmenį. Dienos pabaigoje reikėdavo užpildyti ataskaitą už dienos darbą ir ją nusiųsti faksu direktoriui R. B., kuris vėliau paskambindavo telefonu. Tuo metu, kai ji siųsdavo ataskaitas direktoriui, jis jai paskambinęs klausdavo, kodėl nėra minusinių sumų. Mano, dėl šios priežasties, kad ji mušdavo visus pinigus į kasą, prie kasos ji dirbo tiek trumpai. Kiek jai yra žinoma, pinigai, kurie buvo neįmušti į kasą, buvo dedami į atskirą dėžutę. Ji yra mačiusi, kaip D. U. paimdavo iš tos dėžutės pinigus, kurie nebuvo įmušti į kasą, ir su jais nueidavo pas įmonės direktorių R. B.. Liudytoja E. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 81-82) parodė, jog nuo 2008-01-03 iki rugsėjo mėn. dirbo slaugytoja UAB „S.“ medicinos centre. Po pusantro mėnesio pradėjo dirbti su kasa. Ją su kasa dirbti apmokė D. U.. Direktoriaus paliepimu D. U. jai pasakė, kad ne visus pinigus reikia mušti į kasą. Po to pats direktorius ją išsikvietė ir pasakė tą patį. J. L. buvo sakiusi, kad direktorius bus nepatenkintas, jei bus mažai minusinių pinigų. Ji visada mušė pinigus į kasą. Pinigus, kuriuos mušdavo, dėdavo į kasą, o neįmušti pinigai buvo dedami į plastmasinę dėžutę prie kasos. Direktorius ateidavo tuos pinigus pasiimti. Ji su kasa dirbo tik tada, kai nebūdavo D. U.. Ji sąsiuvinį, kuriame būdavo gydytojo pavardė ir suma, siuntė faksu administratorei. Ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-15 apklausiama liudytoja (2 t., b.l. 28-30, šie parodymai perskaityti rašytinės bylos tyrimo pirmosios instancijos teisme metu, garsinant priedus prie specialisto išvados, 7 t., b.l. 74) E. L. parodė, kad vyr. slaugytojos D. U. nurodymu rašydavo įmonės dienos pajamas į languotą sąsiuvinį. Į šį sąsiuvinį taip pat rašydavo pati vyr. slaugytoja D. U. bei bendrosios praktikos slaugytoja J. L.. Šiuose sąsiuviniuose buvo nurodoma diena, kurią yra gaunamos pajamos, taip pat yra parašoma, iš ko gaunamos pajamos. Sąsiuviniuose yra nurodyti gydytojų vardai, ties jų vardais yra rašoma, kiek šis gydytojas gavo tą dieną pajamų, o skliausteliuose nurodoma, iš kelių pacientų jis gavo tuos pinigus. Ties pinigų suma parašytas pliusas reiškia, kad šie pinigai yra įnešti į kasos aparatą. Pinigų sumos, ties kuria nurodytas minusas, kasoje nebūdavo, jie buvo įdėti į tam skirtą plastikinę baltą dėžutę, kuri būdavo įdedama į seifą. Pasibaigus darbui tame sąsiuvinyje yra braukiamas brūkšnys ir suskaičiuojamos bendros pajamos įmuštos į kasos aparatą bei įdėtos į tą plastikinę dėžutę. Darbo pabaigoje pinigai iš kasos yra išimami ir sudedami į žalios spalvos dėžutę, kuri kartu su balta dėžute yra įdedamos į seifą. Per savo darbo laikotarpį kasoje nei karto nėra dėjusi gautų pinigų į baltą dėžutę, o visus įnešdavo į kasą, t.y. į kasos aparatą. Nurodymą pildyti tokius sąsiuvinius yra davusi vyr. slaugytoja D. U., tai pat ji yra sakiusi, kad dėl minusų ir pliusų dėjimo tuose sąsiuviniuose nurodymą yra davęs direktorius R. B..
Remiantis aukščiau aptartais liudytojų J. L. ir E. L. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, bei D. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant liudytoja, teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad UAB „S.“ medicinos centro gen. direktorius R. B. buvo davęs išteisintajai D. U. nurodymą ne visas pinigų sumas, gautas iš pacientų, apskaityti elektroniniu kasos aparatu. Tuo tarpu D. U., apmokydama naujas slaugytojas dirbti elektroniniu kasos aparatu, pastarosioms taip pat nurodydavo, jog ne visos pinigų sumos, gautos iš pacientų, turi būti apskaitomos elektroniniu kasos aparatu, nurodydavo, jog turi būti ir „juodų“ – neapskaitytų, ir „baltų“ - apskaitytų pinigų. Liudytoja J. L. taip pat įvardijo tokios dvigubos buhalterinės apskaitos vedimo tikslą, kurį jai buvo nurodžiusi D. U. - iš buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų buvo išmokami atlyginimai UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams. Netikėti ar abejoti liudytojų J. L. bei E. L. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Šių liudytojų parodymai tarpusavyje, o taip pat ir su ikiteisminio tyrimo metu D. U. duotais parodymais apklausiant ją liudytoja, sutampa. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog minėtos liudytojos gali būti šališkos, suinteresuotos melagingu D. U. apkalbėjimu, tokių aplinkybių nenurodė ir išteisintoji D. U., todėl apeliacinis teismas jai remiasi ir laiko patikimais. Tuo tarpu D. U. paaiškinimą, kad pinigai, gauti iš pacientų, nebuvo apskaitomi elektroniniu kasos aparatu dėl laiko stokos ir didelio darbo krūvio, apeliacinis teismas laiko jos pasirinktu gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdu, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tiek liudytoja J. L., tiek liudytoja E. L. nurodė, kad visus pinigus, gautus iš pacientų, jos apskaitydavo elektroniniu kasos aparatu, nenurodė, kad to padaryti nebūtų spėjusios dėl per didelio darbo krūvio. Išteisintosios D. U. parodymus iš dalies paneigia ir R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b.l. 22-23), kur jis nurodė, kad pokalbio su D. U. metu jis jai yra sakęs, kad jei pacientas atėjęs į kasą susimokėti pinigus neprašo kasos kvito, tai pinigų į kasą galima ir nemušti. Visiškai nelogiškas R. B. paaiškinimas, duotas ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b.l. 13-14), kad 223 atvejais laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 gauti pinigai iš pacientų nebuvo užfiksuoti elektroniniu kasos aparatu dėl to, kad neva tuos pinigus pacientai palikdavo slaugytojoms, dirbusioms prie elektroninio kasos aparato, kad šie pinigai būtų perduodami tam gydytojui, pas kurį jie lankėsi. Nei liudytoja J. L., nei liudytoja E. L., nei išteisintoji D. U. nenurodė, kad pacientai gydytojams, pas kuriuos jie lankėsi, palikdavo pinigų, prašydami jiems juos perduoti, priešingai, iš aukščiau aptartų D. U., J. L. ir E. L. parodymų matyti, jog jos visos suprato, kad pacientų duodami pinigai – tai užmokestis už suteiktas paslaugas, tačiau, anot D. U., jie nebuvo apskaityti dėl laiko stokos, o liudytojų J. L. ir E. L. teigimu, kuriuo apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti, tie pinigai nebuvo apskaityti UAB „S.“ medicinos centro gen. direktoriaus R. B. reikalavimu, kuris D. U. buvo gerai žinomas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsiželgdamas į aukščiau aptartus liudytojų bei pačios išteisintosios D. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant liudytoja, byloje esančius rašytinius įrodymus: 2001-09-13 gen. direktoriaus R. B. Įsakymą Nr. 3 (2 t., b.l. 134) bei Kasos knygą (2 t., b.l. 31-45), į išteisintosios D. U. amžių, turimą aukštesnįjį išsilavinimą (5 t., b.l. 64), darbo patirtį (5 t., b.l. 77, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ji klaidingai nurodė, kad tai jos pirma darbovietė, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog jos darbo patirtis yra nuo 1993 m.), UAB „S.“ medicinos centre užimamas pareigas - nuo 2001-09-13 paskirta į kasininko pareigas, kurias realiai atliko, sprendžia, jog išteisintoji D. U. suprato, kad eidama jai pavestas pareigas yra atsakinga už grynųjų pinigų paėmimą iš medicinos centro pacientų ir tinkamą, savalaikį bei teisingą jų registravimą, tačiau vykdydama UAB „S.“ medicinos centro gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymą ne visas pinigų sumas, gautas iš pacientų, apskaityti elektroniniu kasos aparatu, sąmoningai nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų, t.y. dalį ūkinių operacijų – pinigų priėmimo iš pacientų už jiems suteiktas medicinines paslaugas nefiksavo elektroniniu kasos aparatu bei neišdavė pastariesiems kasos aparato kvito. Specialisto išvada Nr. 5-3/80 (1 t., b.l. 140-165) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas medicinines paslaugas elektroniniu kasos aparatu neapskaityta iš viso 75 970,20 Lt (2006 m. – 41 834,75 Lt; 2007 m. – 22 992,50 Lt; 2008 m. – 11 142,95 Lt). Tiek išteisintoji D. U., tiek liudytojos J. L. ir E. L. nurodė, kad visa pinigų suma, gauta iš paciento, t.y. tiek apskaityta elektroniniu kasos aparatu, tiek neapskaityta buvo nurodoma neoficialiame registre - sąsiuvinyje, kuris vėliau būdavo perduodamas gen. direktoriui R. B.. Ir nors D. U. nurodė maniusi, kad gen. direktorius R. B. kasos aparatu neapskaitytą pinigų sumą pats sutvarkys buhalteriškai, apeliacinis teismas šiais D. U. parodymais netiki. Remiantis liudytojų J. L. ir E. L. parodymais darytina išvada, jog D. U. buvo žinoma, kad iš buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų bus mokami neoficialūs pinigai UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams, kadangi ji pati J. L. buvo nurodžiusi, kad „jei nori čia dirbti, turi būti ir juodų, ir baltų pinigų“ (7 t., b.l. 79-80), „reikės ne visus gautus pinigus iš pacientų įnešti į kasą, t.y. išspausdinti čekį, kadangi įmonės direktorius jai (D. U.) yra sakęs, kad reikalingi neapskaityti pinigai, iš kurių yra išmokami atlyginimai“ (2 t., b.l. 25-27).
Byloje esanti Darbo sutartis Nr. 26 (2 t., b.l. 138-139) patvirtina, jog tarp UAB „S.“ medicinos centro, atstovaujamo direktoriaus R. B., ir L. J. (M.) darbo sutartis buvo sudaryta 2002-02-28. L. J. buvo priimta į apskaitininkės pareigas. 2006-05-05 direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. Įsakymu Nr. 30 (2 t., 137) pavesta apskaitininkei L. J. nuo 2006-05-09 tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį, tvarkyti pagalbinių medžiagų, pirkėjų ir atskaitingų asmenų apskaitą.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 44-45), kaip aukščiau aptarta, išteisintoji L. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įmonės direktoriaus R. B. nurodymu ji kai kuriems gydytojams, kurie dirba UAB „S.“ medicinos centre, be pagrindinio atlyginimo, atvaizduoto įmonės buhalterinėje apskaitoje, apskaičiuoja ir atlyginimus, kurie nėra atvaizduojami įmonės buhalterinėje apskaitoje. Šiuos atlyginimus ji apskaičiuoja pagal jai pateiktus mėnesio apyvartos sąrašus, pritaikydama tam tikrą procentą. Šis neoficialus atlyginimas yra skaičiuojamas nuo bendros sumos, kurią gydytojas uždirbo per mėnesį, neatsižvelgiant į tai, kiek pinigų buvo įnešta į įmonės kasą ir kiek nebuvo įnešta. Paskaičiavusi oficialius bei neoficialius atlyginimus, ji užpildo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Žiniaraštyje, kuris nėra oficialus, yra nurodoma bendra išmokama gydytojui suma į rankas, t.y. į šiame žiniaraštyje nurodytą sumą įeina buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas atlyginimas. Oficialus atlyginimas gydytojams yra skaičiuojamas pagal darbo sutartyje numatytą valandinį atlyginimą. Po to, kai ji apskaičiuoja atlyginimus tiek oficialų, tiek neoficialų, ji iš kasos paima reikiamą kiekį pinigų, kuriuos sudeda į vokus. Pinigų sumai, paimtai iš kasos, kuri yra skirta neoficialaus atlyginimo išmokėjimui, ji išrašo kasos išlaidų orderį, pagrindu nurodo paskolos grąžinimą direktoriui R. B.. Neoficialūs atlyginimai mokami tik įmonėje dirbantiems kai kuriems gydytojams bei meistrui R. R.. Apklausiama po kelių mėnesių L. J. ėmė keisti savo parodymus dėl nelegaliai UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams mokėtų atlyginimų, nurodė (5 t., 47-48), kad UAB „S.“ medicinos centras gen. direktorius R. B. jos prašydavo, kad ji papildomai kai kuriems gydytojams, kuriuos jis nurodydavo, paskaičiuotų papildomai išmokėtiną pinigų sumą. Ar tai buvo atlyginimas, ar tai premija, ar dar kas nors, ji nežino. Po to, kai ji apskaičiuodavo tas sumas, direktorius R. B. duodavo savo asmeninius pinigus tam, kad ji galėtų sumokėti gydytojams tuos papildomus pinigus. Mano, kad direktorius duodavo tuos pinigus, kuriuos gaudavo iš kasos pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai pagal orderį jam buvo išmokami kaip paskolos grąžinimas. Dar direktorius R. B. jai yra nurodęs, kad prie UAB „S.“ medicinos centras darbuotojo – universalaus meistro R. R. atlyginimo kiekvieną mėnesį reikia pridėti tam tikrą sumą pinigų. Šis priedas R. R. taip pat buvo išmokamas iš direktoriaus duotų pinigų. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu (6 t., b.l. 99) L. J. savo kaltės nepripažino, parodė (7 t., b.l. 11-12), kad UAB „S.“ medicinos centre nuo 2006-05-09 tvarkė kasą, dirbo apskaitininke, apskaičiuodavo atlyginimus. Darbo užmokestį paskaičiuodavo pagal darbo sutartis. Pinigai darbuotojams būdavo išmokami grynais arba per banką. Pinigai būdavo sudedami į vokus ir atiduodami dirbančiai slaugytojai. Taip pat ji duomenis pateikdavo Sodrai. Kadangi direktorius įmonei buvo paskolinęs pinigų, atsiiminėjo juos pagal kasos išlaidų orderius. Ji nesuvokė, kad gali padėti R. B. vykdyti apgaulingą apskaitą. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (8 t., b.l. 125-126) išteisintoji L. J. nurodė neįsivaizdavusi, kad darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Kiekvieną mėnesį direktorius pasiimdavo paskolą, todėl galvojo, kad R. B. duoda asmeninius pinigus. Ji nesuvokė, kad tai buhalteriškai neteisinga, todėl R. B. duoti pinigai nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą. Antrą atlyginimo žiniaraštį sukūrė pati, kad įrodytų, kad pinigus, kuriuos R. B. davė, pasiėmė ne sau, o juos gavo tie, kam jie buvo skirti. Iš aptartų išteisintosios L. J. parodymų matyti, jog iš pradžių pripažinusi savo kaltę ir faktines bylos aplinkybes, vėliau ėmė savo kaltę ir jos pačios nurodytas aplinkybes neigti. Tačiau tokį išteisintosios parodymų kitimą apeliacinės instancijos teismas vertina jos pasirinkta gynybos nuo pareišktų kaltinimų pozicija, kadangi jos kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodo ne tik pirminiai jos parodymai, kuriais apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti, bet ir kita bylos medžiaga.
Išteisintoji L. J. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 44-45) buvo nurodžiusi, kad įmonės direktoriaus R. B. nurodymu ji kai kuriems gydytojams be pagrindinio atlyginimo, atvaizduoto įmonės buhalterinėje apskaitoje, apskaičiuoja ir atlyginimus, kurie nėra atvaizduojami įmonės buhalterinėje apskaitoje. Šiuos atlyginimus ji apskaičiuoja pagal jai pateiktus mėnesio apyvartos sąrašus, kuriuos jai pateikia tie darbuotojai, kurie dirba su kasos aparatu. Tuos pačius duomenis, t.y. sąrašus su apyvarta turi ir direktorius R. B.. Tokius išteisintosios L. J. parodymus patvirtina aukščiau aptartų liudytojų J. L. ir E. L. duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 79-80) liudytoja J. L. parodė, jog kiekvieną vakarą direktoriui būdavo pranešama, kiek yra pinigų, ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 25-27) ji nurodė, jog dienos pabaigoje reikėdavo užpildyti ataskaitą už dienos darbą ir ją nusiųsti faksu direktoriui R. B.. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 73-74) R. B. pripažino, jog kiekvieną dieną darbuotojos jam pateikdavo sąsiuvinį, kur buvo viskas užfiksuota. Tuo tarpu liudytoja E. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 81-82) parodė, kad ji sąsiuvinį, kuriame būdavo gydytojo pavardė ir suma, siuntė faksu administratorei (pažymėtina, jog UAB „S.“ medicinos centro administratorė dirbdavo (duomenys neskelbtini), kaip ir apskaitininkė L. J.). Taigi, iš šių aptartų parodymų darytina neabejotina išvada, jog duomenys iš neoficialaus registro - sąsiuvinio, kuriame būdavo nurodyta tiek elektroniniu kasos aparatu apskaityta, tiek neapskaityta pinigų suma, gauta iš pacientų, būdavo perduodami ne tik UAB „S.“ medicinos centro gen. direktoriui R. B., bet ir apskaitininkei L. J., kad įmonėje dirbantiems asmenims būtų paskaičiuojamas darbo užmokestis. Apeliaciniam teismui kelia abejonių R. B. tiek ikiteisminio tyimo metu (5 t., b.l. 13-14, 22-23), tiek teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 73-74), tiek apeliacinės instacijos metu (8 t., b.l. 126-127) duoti parodymai, kad L. J. paskaičiuodavo tik oficialų darbo užmokestį, o papildomai darbuotojams mokėtiną pinigų sumą neva suskaičiuodavo jis, t.y., anot jo, nieko papildomai skaičiuoti nereikėdavo, kadangi jis tik nurodydavo apskaitininkei L. J. papildomai išmokėti ir tuos pinigus, kuriuos gydytojams palikdavo pacientai. Ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 44-45) L. J. buvo nurodžiusi, jog oficialius bei neoficialius atlyginimus skaičiuodavo ji. Apklausiama po kelių mėnesių parodė (5 t., 47-48), kad UAB „S.“ medicinos centras gen. direktorius R. B. jos prašydavo, kad ji papildomai kai kuriems gydytojams, kuriuos jis nurodydavo, paskaičiuotų papildomai išmokėtiną pinigų sumą. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 71-72) taip pat nenurodė, kad papildomus atlyginimus būtų skaičiavęs gen. direktorius R. B.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad už darbo užmokesčio apskaitą atsakinga buvo L. J., R. B. parodymus atmeta kaip nepagrįstus, ir vadovaujasi išteisintosios L. J. parodymais, kad būtent ji paskaičiuodavo tiek oficialų, tiek ir papildomą (neoficialų) darbo užmokestį UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams. Be to, pagrindą netikėti R. B. parodymais duoda dar ir tai, kad apklausiami teisiamojo posėdžio metu liudytojai – UAB „S.“ medicinos centro darbuotojai G. K. (6 t., b.l. 101), J. D. (6 t., b.l. 118-119), N. K. (6 t., b.l. 119-120), S. S. (6 t., b.l. 191-192), Z. L. (6 t., b.l. 194), O. K. (6 t., b.l. 194), C. K. (7 t., b.l. 19), Z. B. (7 t., b.l. 20), V. D. (7 t., b.l. 20) bei R. K. I. (7 t., b.l. 40-41) nurodė, kad jiems, kaip atlyginimas, būdavo mokamas tam tikras procentas nuo sumos, kurią sumokėdavo pas juos apsilankę pacientai. Šį procentą jie buvo sutarę su direktoriumi R. B.. Iš šių liudytojų parodymų seka, jog visgi atlikti paskaičiavimus išmokant darbo užmokesčius reikėdavo, ką ir buvo nurodžiusi išteisintoji L. J..
Žemesnės instancijos teismas
L. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 44-45) nurodė, jog paskaičiavusi oficialius bei neoficialius atlyginimus, ji užpildo du atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 72-73) bei apeliacinės instancijos metu (8 t., b.l. 125-126) ji taip pat nurodė pildžiusi du žiniaraščius, paaiškino, jog tai buvo daroma tuo pagrindu, kad įrodytų direktoriui, jog asmenys, kuriems jis buvo paskyręs papildomai pinigų, tuos pinigus gavo. Tačiau pažymėtina, jog nei vienas teisiamojo posėdžio metu apklausiamas UAB „S.“ medicinos centro darbuotojas nenurodė, kad jiems, be atlyginimo, būtų mokami kokie tai papildomi pinigai. Liudytojas G. K. (6 t., b.l. 101) parodė, kad darbo užmokestį derino su R. B., gaudavo 30 procentų nuo sumos, kurią sumokėdavo pas jį apsilankę ligoniai. Procentas keitėsi, visada tai jis derindavo su direktoriumi R. B.. Pinigus išmokėdavo buhalterijoje, kartais registratūroje. Liudytoja J. D. (6 t., b.l. 118-119) parodė, jog dėl darbo sąlygų ir atlyginimo tarėsi su R. B., buvo sutarę, kad ji gaus 30 procentų nuo paciento sumokėtos sumos. Atlyginimą jai perduodavo registratorė, pora kartų atlyginimą jai išmokėjo L. J.. Liudytoja L. B. (6 t., b.l. 119) parodė, jog visas darbo sąlygas ir atlyginimą derino su R. B., atlyginimą išmokėdavo buhalterė L. J. arba registratorė. Liudytoja N. K. (6 t., b.l. 119-120) parodė, jog dėl darbo sąlygų ir atlyginimo tarėsi su R. B., atlyginimai būdavo mokami buhalterijoje, juos išmokėdavo L. J., apie neoficialius atlyginimus jokių kalbų nebuvo, kiek uždirbdavo, tiek ir gaudavo, gydytojams premijų už gerą darbą niekas neskiria. Liudytoja P. B. (6 t., b.l. 120) parodė, jog dėl darbo užmokesčio tarėsi su R. B., atlyginimus išmokėdavo buhalterė L. J.. Liudytojas Č. S. (6 t., b.l. 191-192) parodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta su R. B., nuo sumos jis gaudavo 1/3 ar 1/4 dalį, R. B. darbo užmokesio jam nemokėjo. Liudytojas O. L. (6 t., b.l. 192) taip pat parodė, jog darbo sutartį jis sudarė su R. B., o atlyginimą jam mokėdavo buhalterė. Liudytoja V. L. (6 t., b.l. 193-194) parodė, kad dėl darbo atlyginimo tarėsi su direktoriumi, atlyginimą išmokėdavo buhalterė L. J. arba būdavo perduodami seselei. Liudytojas C. K. (7 t., b.l. 19) parodė, jog darbo sutartį sudarė su R. B., atlyginimą jam mokėjo UAB „S.“ medicinos centras. Liudytoja R. Š. (7 t., b.l. 19-20) parodė, jog atlyginimą jai išmokėdavo buhalterė Lijana. Liudytoja Z. B. (7 t., b.l. 20) parodė, jog darbo sutartį sudarė su direktoriumi, su juo sutarė dėl atlyginimo, pinigus dažniausiai ji pasiimdavo registratūroje. Liudytojas A. M. (7 t., b.l. 20-21) parodė, jog dėl darbo tarėsi su R. B., atlyginimą mokėjo buhalterė arba registratūroje. Liudytoja R. K. I. (7 t., b.l. 40-41) parodė, jog į darbą ją priėmė direktorius R. B., buvo sutarta, kiek procentų ji gaus. Liudytojos V. G. (7 t., b.l. 41) ir A. B. taip pat parodė, jog dėl darbo tarėsi su direktoriumi. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, jog UAB „S.“ medicinos centro darbuotojai dėl darbo sąlygų ir atlyginimo tardavosi su gen. drektoriumi R. B., ir nei vienas iš jų nenurodė, kad be darbo užmokesčio gen. direktorius R. B. būtų pažadėjęs mokėti dar ir papildomus priedus/premijas.
L. J. parodymus, kad įmonėje buvo pildomi ir pasirašinėjami (atsiimant darbo užmokestį) du atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytojomis apklausiamos E. L. (2 t., b.l. 28-30) bei D. U. (2 t., b.l. 22-24). Nors apklausiami teisiamojo posėdžio metu UAB „S.“ medicinos centre dirbę gydytojai negalėjo tiksliai prisiminti, keliuose žiniaraščiuose jie atsiimdami atlyginimą pasirašydavo, liudytoja V. L. (6 t., b.l. 193-194) patvirtino, kad ji pasirašinėdavo ant dviejų žiniaraščių; liudytoja V. D. (7 t., b.l. 20) parodė, jog pasirašydavo ant žiniaraščio, kažkada yra pasirašiusi ir ant daugiau žiniaraščių; liudytojas A. M. (7 t., b.l. 20-21) parodė, jog lygtai pasirašydavo ant dviejų važtaraščių. Tačiau nei vienas liudytojas, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, negalėjo nurodyti, kodėl jie pasirašinėdavo ne ant vieno, o dviejuose žiniaraščiuose, kodėl viena suma buvo didesnė, kita – mažesnė, taip pat nei vienas nepatvirtino išteisintosios L. J. 2008-07-02 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (5 t., 47-48), jog galimai didesnė pinigų suma buvo dėl jiems mokamos papildomos premijos ar priedų. Iš teisiamojo posėdžio metu (6 t., b.l. 120) pagarsintų liudytojos N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (4 t., b.l. 60-61) matyti, jog ji tai pat nurodė pasirašinėjusi keliuose žiniaraščiuose, paaiškino, jog atlyginimą jai išmokėdavo buhalterė Lijana. Pinigus ji gaudavo pagal tą žiniaraštį, kuriame būdavo nurodyta didesnė pinigų suma. Antrame žiniaraštyje būdavo nurodyta žymiai mažesnė pinigų suma, kiek ji pamena, jai sakė, kad tai mokesčių suma Sodrai. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 42) apklausiama liudytoja J. J. nurodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu ji nurodė (4 t., b.l. 28-29), jog dažniausiai atsiimant atlyginimą buhalterė jai duodavo pasirašyti dviejuose žiniaraščiuose sakydama, kad viename žiniaraštyje yra nurodytas atlyginimas, apskaičiuotas pagal pajamas, gautas iš privačių pacientų, o kitame žiniaraštyje yra nurodytas atlyginimas pagal Teritorinių ligonių kasų apmokėjimus. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 20) liudytoja Z. B. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b.l. 64-65) liudytoja Z. B. parodė, jog kartą yra klaususi, kodėl turi pasirašyti dviejuose žiniaraščiuose, jai pasakė, kad pagal vieną žiniaraštį yra mokesčiai Sodrai, o pagal kitą – VMI, dėl pajamų mokesčio. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 41) liudytoja V. G. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b.l. 13-14) liudytoja V. G. parodė, jog atlyginimą jai išmokėdavo įmonės buhalterės Danutė ir Lijana, gaudama atlyginimą pasirašydavo dviejuose žiniaraščiuose. Negali tiksliai pasakyti, kodėl reikėdavo pasirašyti dviejuose žiniaraščiuose, tačiau jai buhalterė yra sakiusi, kad žiniaraštyje, kur nurodyta mažesnė pinigų suma, yra mokesčiai, tačiau, kokie mokesčiai, ji nežino. Kaip matyti, UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams buvo aiškinama, jog sumos žiniaraščiuose skiriasi dėl mokamų skirtingų mokesčių ir pan. Nelogiška, kad jei L. J., kaip ji teigia, buvo žinoma, kad mažesnė pinigų suma – tai darbuotojų užmokestis paskaičiuotas pagal jų darbo sutartis, didesnė – neva tai jų darbo užmokestis su gen. direktoriaus R. B. papildomai duotais pinigais, L. J. tokių paaiškinimų nenurodė darbuotojams, o aiškino, kad sumos skiriasi dėl skirtingų mokesčių. Apeliacinis teismas laiko, jog L. J. buvo žinoma, kad sumos žiniaraščiuose skiriasi ne dėl to, kad gydytojams gen. direktorius R. B. mokėdavo papildomas premijas, tačiau dėl to, kad mažesnė pinigų suma – tai buvo oficialus įmonės buhalterinėje apskaitoje atvaizduojamas darbuotojų darbo užmokestis, tuo tarpu didesnė suma – realiai UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams išmokama pinigų suma – neoficialus atlyginimas. Kad įmonėje buvo mokami neoficialūs darbo atlyginimai, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus patvirtino ir liudytojas R. R. (4 t., b.l. 38-39). Ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 44-45) L. J. taip pat buvo nurodžiusi, jog neoficialūs atlyginimai mokami tik įmonėje dirbantiems kai kuriems gydytojams bei meistrui R. R.. R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b.l. 22-23) taip pat pripažino, jog neoficialus atlyginimas be gydytojų buvo išmokėtas pranešime apie įtarimą nurodytais laikotarpiais ir R. R., kuris dirbo pagalbiniu darbininku. Ir nors po liudytojo R. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymo apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. parodė (8 t., b.l. 126-127), jog nesutinka, kad R. R. gaudavo į rankas 2000 Lt, apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors šie jo parodymai buvo duoti tyrėjui ir jie nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu, aplinkybė, kad UAB „S.“ medicinos centre buvo mokamas neoficialus atlyginimas, įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, o liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 44-45) L. J. parodė, jog po to, kai ji apskaičiuoja atlyginimus tiek oficialų, tiek neoficialų, ji iš kasos paima reikiamą kiekį pinigų, kuriuos sudeda į vokus, ant kurių užrašo gydytojo vardo pirmą raidę bei pavardę ir kartu su oficialiu ir neoficialiu atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais perduoda darbuotojui, kuris vyksta į (duomenys neskelbtini), kur yra medicinos centras. Ten jis tuos vokus ir žiniaraščius perduoda ten dirbantiems darbuotojams. Aplinkybę, kad vokai su pinigais ir žiniaraščiai būdavo vežami į UAB „S.“ medicinos centrą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina 2008-03-14 apžiūros protokolas (1 t., b.l. 37-42), iš kurio matyti, jog UAB ,,S.“ medicinos centro patalpose, registratūroje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastas vokas su užrašu ,,gyd. A. M.“, kuris buvo padėtas ant stalo prie elektroninio kasos aparato, atplėšus voką rasta 750 Lt. Seife po elektroniniu kasos aparatu rasti kiti vokai su užrašais: ,,Gyd. T. U.“ (rasta 1126 Lt), ,,Gyd. U. R.“ (rasta 930 Lt), ,,Gyd. J. Č.“ (rasta 630 Lt), ,,Gyd. Č. R.“ (rasta 940,10 Lt), ,,Gyd. J. B.“ (rasta 260,76 Lt), ,,Gyd. G. E.“ (rasta 17 Lt), ,,Gyd. P. Š.“ (rasta 654,50 Lt), iš viso vokuose rasta 5 308,36 Lt suma. Šalia voko su užrašu ,,Gyd. A. M.“ buvo padėtas „mokamasis žiniaraštis“ Nr. 3 ir į jį įdėtas lapas, kuriame surašyta vienuolika vardų ir pavardžių bei nurodytos pinigų sumos, šalia piniginių sumų, buvo šešių darbuotojų parašai. Seifo apatiniame stalčiuje buvo laikomas „Mokamasis žiniaraštis“ Nr. 1, kuriame buvo įdėtas lapas su vienuolika vardų ir pavardžių, nurodytos pinigų sumos ir darbuotojų parašai.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausiama apeliacinės instancijos metu (8 t., b.l. 61-64) išteisintoji D. U. negalėjo tiksliai nurodyti, ar yra perdavusi UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams vokus su pinigais, nurodė, jog gal jai ir teko atiduoti gydytojui voką su pinigais. Tačiau, kad pastaroji tikrai yra perdavinėjusi gydytojams vokus su pinigais, teisiamojo posėdžio metu patvirtino UAB „S.“ medicinos centre dirbę gydytojai, t.y. liudytojas A. M. (7 t., b.l. 20-21), nurodydamas, jog Dalia jam kartais duodavo atlyginimą ir pateikdavo žiniaraštį, bei liudytoja J. J. (7 t., b.l. 42), parodydama, jog atlyginimą jai buvo mokėjusi D. U.. Liudytoja D. J. teisiamojo posėdžio metu (6 t., b.l. 192-193) tai pat parodė, jog atlyginimus UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams išmokėdavo ji pati arba įmonės kasininkė D. U.. Kad D. U. yra perdavinėjusi vokus su pinigias UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams, patvirtino ir liudytoja J. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 25-27, šie parodymai, kaip minėta, perskaityti rašytinės bylos tyrimo pirmosios instancijos teisme metu, garsinant priedus prie specialisto išvados, 7 t., b.l. 74), t.y., jog yra mačiusi, kaip vyr. slaugytoja D. U. UAB „S.“ medicinos centro gydytojams duodavo vokus, ant kurių būdavo užrašytas gydytojo vardas. Duodama vokus D. U. gydytojui taip pat duodavo pasirašyti žiniaraštyje. Be to, yra girdėjusi, kad įmonėje dirbantys gydytojai klausdavo D. U., ar dar neatvažiavo vokai, t.y., ar dar nėra atvežtas atlyginimas. Kad vokai su pinigais UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams buvo perdavinėjami su D. U. žinia, patvirtina ir liudytojos E. L. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 28-30) duoti parodymai, jog vyr. slaugytojos D. U. nurodymu UAB „S.“ medicinos centro gydytojams ji perduodavo vokus, paimdama iš jų parašus ant jai duotų žiniaraščių. Gydytojai pasirašydavo žiniaraštyje, kurio pirmasis lapas būdavo užpildytas. Šiame žiniaraštyje būdavo įdėtas analogiškas žiniaraštis, tačiau ant jo pirmojo lapo jokių užrašų nebuvo. To žiniaraščio antrame puslapyje buvo nurodytas gydytojų vardas, pavardė, suma. Vokas buvo duodamas vienas. Vyr. slaugytoja D. U. žodžiu jai yra sakiusi, kad išduoti vokus ir paimti gydyojų parašus šiuose žiniaraščiuose yra nurodęs įmonės direktorius R. B.. Pažymėtina ir tai, jog ir pati išteisintoji D. U. ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-15 apklausiama liudytoja (2 t., b.l. 22-24) buvo nurodžiusi, jog į jos darbo vietą kartą per mėnesį įmonės darbuotojas (vairuotojas), vardu Zenonas, arba įmonės administratorė V. K. atveždavo vokus, kuriuose būdavo sudėti pinigai, ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščius. Atlyginimų mokėjimo žiniaraščius atveždavo po du. Šiose abiejose žiniaraščiuose būdavo surašyti tų pačių gydytojų pavardės ir skirtingos sumos šalia jų pavardžių. Gydytojas pasiimdavo voką su pinigais, ant kurio būdavo užrašyta jo pavardė, pasirašydavo abiejose žiniaraščiuose. Vėliau su kitais įmonės dokumentais ji vairuotojui arba administratorei V. K. atiduodavo abu pasirašytus atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 21) patvirtino, jog buhalterė L. J. jai įduodavo paketus ir liepdavo juos nuvežti į (duomenys neskelbtini). Ji juos perduodavo D. U.. Matė, kad paketų viduje yra vokai, tačiau nežino, ar tai buvo neoficialus darbo užmokestis gydytojams. Į atskirą įmautę būdavo įdėti žiniaraščiai. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b.l. 5-6) liudytoja V. K. parodė, jog įvairius dokumentus ir atlyginimų žiniaraščius, kuriuos jai įduodavo D. U., ji nuveždavo atgal L. J.. Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu matyti, jog išteisintoji D. U. perduodavo UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams vokus su pinigais ir duodavo pastariesiems pasirašyti dviejuose žiniaraščiuose, o vėliau minėtus žiniaraščius su darbuotojų parašais per administratorę ar įmonės vairuotoją grąžindavo L. J.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į liudytojos J. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 25-27), kurių metu ji parodė, jog pati D. U. jai buvo nurodžiusi, kad neapskaityti pinigai reikalingi atlyginimų išmokėjimui, sprendžia, jog išteisintajai D. U. buvo žinoma, kad atlyginimai UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams yra mokami ne tik iš įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų, bet tai pat ir iš buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų, kurie UAB „S.“ medicinos centro gen. direktoriaus R. B. reikalavimu ir jos pačios duotais nurodymais kitoms slaugytojoms nebuvo apskaitomi elektroniniu kasos aparatu. O kad kasose nesusidarytų trūkumas, kaip nurodė L. J. (5 t., 44-45), pinigų sumai, paimtai iš kasos, kuri skirta neoficialaus atlyginimo išmokėjimui, ji išrašydavo kasos išlaidų orderį, pagrindu nurodydavo paskolos grąžinimą direktoriui R. B.. Nors išteisintoji L. J. apeliacinės instancijos metu aiškino, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo stresinėje būsenoje, neva nepamenanti, kokius davė parodymus ir kaip pasirašė, apeliacinis teismas pažymi, jog apklausos metu dalyvavo gynėjas, ji neišreiškė pageidavimo dėl blogos savijautos atsisakyti duoti parodymus, L. J. parodymai nuoseklūs, atitinkantys faktines bylos aplinkybes, ji pasirašė, kad protokolą perskaitė, iš jos žodžių surašyta teisingai, parodymus patvirtino savo parašu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti įtariamojo apklausos protokole (5 t., b.l. 44-45) užfiksuotų parodymų teisingumu ir patikimumu.
Atsižvelgiant į išteisintosios L. J. turimą aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (5 t., b.l. 44, 8 t., b.l. 111), darbo patirtį, užimamas pareigas - nuo 2002 m. UAB „S.“ medicinos centre dirbanti apskaitininke, nuo 2006-05-09 jai taip pat pavesta tvarkyti įmonės kasą, darytina išvada, jog ji aiškiai suvokė, kad būdama UAB ,,S.“ medicinos centro apskaitininke yra atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centras darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, tačiau nepaisydama to vykdė gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, priskaičiavusi ir pati arba per bendrosios praktikos slaugytojas išmokėjo UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams papildomą darbo užmokestį, o šių ūkinių operacijų įmonės Kasos knygoje neregistravo, nors iš Kasos knygų (2 t., b.l. 31-45, 46-51) matyti, jog už Kasos knygos pildymą atsakinga buvo ji (iki jos – išteisintoji D. U.). Specialisto išvadoje Nr. 5-3/80 (1 t., b.l. 140-165) konstatuota, jog UAB ,,S.” medicinos centras apskaitininkė L. J., būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centras darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatos, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. nuostatos, kurioje nurodyta, kad ,,Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 p. nuostatos, kurioje nurodyta, kad ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, UAB ,,S.” medicinos centras buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė darbuotojams A. B., T. U., I. Š., A. M., G. K., V. L., V. G., R. I., Z. B., Č. R., O. K., O. L., R. R., J. D., L. B., N. K., V. D., C. K., Č. S., M. S., A. D., P. B., Z. L., J. D., J. J., Ž. Š., R. Š. už darbo laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 61 atveju priskaičiuoto iš viso 36 815,75 Lt darbo užmokesčio bei 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio bei UAB ,,S.” medicinos centras darbuotojams už darbo laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 nepagrindė kasos išlaidų orderiais 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, UAB ,,S.” medicinos centras apskaitos registre ,,Kasos knyga” neįrašė duomenų apie UAB ,,S.” medicinos centras darbuotojams už darbo laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. (6 t., b.l. 192-193) parodė, jog būdama UAB „S.“ medicinos centro vyr. finansininke žiniaraščius pildydavo pagal jai patektus pirminius dokumentus, kuriuos jai pateikdavo L. M. (J.). Liudytoja N. S. (6 t., b.l. 99-100) taip pat parodė, jog duomenis apie darbuotojų atlyginimus jai pateikdavo L. J.. Minimos aplinkybės taip pat patvirtina, kad L. J. žinojo, jog UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams išmokama didesnė pinigų suma, negu nurodoma oficialioje įmonės apskaitoje, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad ir tos papildomos sumos būtų užfiksuotos apskaitoje.
Specialisto išvadoje Nr. 5-3/80 (1 t., b.l. 140-165) konstatuota, jog UAB „S.“ medicinos centre tiriamuoju laikotarpiu už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei grynus pinigus UAB „S.“ medicinos centre atsakė: laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-08 bendruomenės slaugytoja D. U., paskirta direktoriaus R. B. 2001-09-13 Įsakymu Nr. 3; laikotarpiu nuo 2006-05-09 iki 2008-03-31 – apskaitininkė L. J., paskirta 2006-05-05 Įsakymu Nr. 30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismui buvo pateikta: 2004-11-17 gen. direktoriaus R. B. Įsakymas Nr. 49, kuriuo L. S. nuo 2004-11-17 priimta į darbą registratorės pareigoms, paskirta atsakinga už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, pavesta L. S. eiti kasininko pareigas bei leista jai dirbti su EKA (8 t., b.l. 118); 2007-01-02 direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. Įsakymas Nr. KĮ-1, kuriuo Z. M. nuo 2007-01-03 iki 2007-01-31 priimta dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, jai leista dirbti su EKA, Z. M. paskirta atsakinga už kasos aparato operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi darbo metu, jai pavesta eiti kasininko pareigas (8 t., b.l. 119); 2007-12-17 laikinai pavaduojančios gen. direktorių B. B. Įsakymas Nr. KĮ-58, kuriuo J. L. nuo 2007-12-17 priimta dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, jai leista dirbti su EKA, ji paskirta atsakinga už kasos aparato operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi darbo metu, pavesta eiti kasininko pareigas (8 t., b.l. 120). Specialisto išvadoje Nr. 5-3/80 (1 t., b.l. 140-165) konstatuota, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas tiriamojo laikotarpio UAB „S.“ medicinos centras sąrašas asmenų, kurie tiriamuoju laikotarpiu atsakė už elektroninio kasos aparato taisyklių laikymąsi bei už EKA grynuosius pinigus. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog sąrašas asmenų – tai 6.3 priedas. Apraše (1 t., b.l. 138-139) nurodyta, jog 6.3 priedas – tai UAB „S.“ medicinos centro darbuotojų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas (2 t., b.l. 132-133). Iš to seka, jog L. S., Z. M. bei J. L. buvo atsakingos už elektroninio kasos aparato taisyklių laikymąsi bei už EKA grynuosius pinigus, tuo tarpu D. U. ir L. J. atsakingos buvo už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei grynus pinigus UAB „S.“ medicinos centre, taigi jų atsakomybė nebuvo tapati. Be to, apeliacinis teismas sutinka su prokuroro argumentu, jog byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinimų ir dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota teismui, todėl galimai ir kitų UAB „S.“ medicinos centro darbuotojų padaryti pažeidimai neturi esminės įtakos sprendžiant D. U. ir L. J. kaltės klausimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 29 punkte išaiškinta, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris); 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nustatyta, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. R. B., būdamas UAB „S.“ medicinos centro gen. direktoriumi, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Kaip matyti, nei D. U., nei L. J. nėra BPK 222 str. 1 d. nustatytos veikos specialusis subjektas, tačiau pažymėtina, jog jos teisiamos ne kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., vykdytojos, bet kaip vykdytojo R. B., t.y. specialaus apgaulingos apskaitos tvarkymo subjekto, padėjėjos. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (kasacinė nutartis Nr. 2K-590/2010).
Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog išteisintosios L. J. bei D. U., darydamos joms inkriminuotus nusikaltimus, negalėjo nesuvokti tikrų savo direktoriaus R. B. ketinimų apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti mokesčių, ir sąmoningai padėjo jam siekti šių nusikalstamų tikslų. UAB „S.“ medicinos centro direktoriui R. B. sumanymas išvengti privalomų įmokų bei nemokėti mokesčių ir taip pagerinti įmonės finansinę būklę kilo neapskaitant gautų grynų pinigų iš pacientų į kasą, o tam tikslui įgyvendinti jis pasitelkė bendrininkes - D. U. bei L. J., kurios nusikaltime atliko padėjėjų vaidmenį - neapskaitydamos dalies gautų pinigų kasos aparatu, pagal gautus ir kasos aparatu neapskaitytus pinigus sudarant neoficialius atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, išmokant darbuotojams neoficialų atlyginimą. R. B. tikslas išvengti mokesčių negalėjo būti pasiektas be padėjėjų D. U. ir L. J. pagalbos. Apeliacinis teismas laiko, jog tiek išteisintųjų D. U. ir L. J., tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. B. veiksmuose apgaulingai tvarkant UAB „S.“ medicinos centro buhalterinę apskaitą yra būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai. R. B. parodymai, kad jo nusikalstami ketinimai jo vadovaujamos įmonės darbuotojoms D. U. ir L. J. nebuvo žinomi, laikytini siekiu padėti savo nusikalstamų veikų bendrininkėms - L. J. bei D. U. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Būtina pažymėti, jog baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijose išvardytų veikų (apgaulingos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo; buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo) padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 28 punkte išaiškinta, jog asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos; asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams; asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, kreditorių tinklas ir pan.; įsipareigojimų struktūra – informacija apie kreditorius, t. y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/80 (1 t., b.l. 140-165) konstatuota, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus dėl UAB ,,S.” medicinos centro LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.” medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kiekviena ūkinė operacija pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. - tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį bei struktūrą. R. B., L. J. bei D. U. nusikalstamos veikos pasireiškė dvigubu buhalterinės apskaitos vedimu, dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose. Nors BK 222 str. 1 d. numatyti padariniai yra alternatyvūs, apeliacinio teismo vertinimu, dėl R. B., L. J. ir D. U. atliktų nusikalstamų veikų apgaulingai tvarkant bei padedant apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą (pinigų iš pacientų paėmimo, nelegalaus darbo užmokesčio išmokėjimo įmonės darbuotojams ir šių ūkinių operacijų nefiksavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje), sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, nagrinėjamu atveju kilo visos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės – negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.” medicinos centro veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje taip pat konstatavo, jog dėl įvykdytų nusikalstamų veikų - agaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti UAB „S.” medicinos centro veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šios aplinkybės proceso dalyviai neginčija.
Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentu, jog L. J. tyčią veikti nusikalstamai įrodo ir ta aplinkybė, kad būdama apskaitininke ir skaičiuodama atlyginimus darbuotojams bei pildydama oficialius ir neoficialius atlyginimų žiniaraščius, ji turėjo teisingus duomenis apie tai, kokią pinigų sumą UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams realiai išmokėjo, tačiau pildydama finansines ataskaitas nurodė mažesnes darbuotojams išmokėtas darbo užmokesčio sumas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 21 punkte išaiškinta, kad BK 220 str. nustatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Sutinkamai su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 1 d., „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka Draudėjas...“. Šiuo atveju Draudėjas – UAB „S.“ medicinos centras. R. B., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už apdraustų asmenų socialinio draudimo įmokų teisingą apskaičiavimą ir sumokėjimą, o taip pat apie teisingų duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikimą Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose.
Specialisto išvadoje Nr. 5-3/80 (1 t., b.l. 140165) konstatuota, jog UAB „S.“ medicinos centras (direktorius R. B.) kaip Draudėjas nuo kiekvienam apdraustam asmeniui 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36 815,75 Lt neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12 912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso 1103,31 Lt. Taip pat konstatuota, jog UAB „S.“ medicinos centras (direktorius R. B.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV – 2008 metų I ketvirčius nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV – 2008 m. I ketvirčius, 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ (2008 m. I ketvirčio deklaracijoje Rodiklis F6) nenurodė iš viso 36 815,75 Lt darbo apmokėjimo, iš jų: už 2007 metų IV ketvirtį – 10 539,98 Lt, 2008 metų I ketvirtį – 26 275,77 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje (2008 m. I ketvirčio rodiklis M3) už 2007 metų IV – 2008 m. I ketvirčius neapskaičiavo per ataskaitinius ketvirčius (mėnesiais) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų iš viso 14 015,77 Lt, iš jų: už 2007 metų IV ketvirtį – 4078,22 Lt, 2008 metų I ketvirtį – 9937,55 Lt.
Nors byloje nėra duomenų, kad išteisintoji L. J. turėjo pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikti finansines ataskaitas bei išskaičiuoti ir sumokėti socialines draudimo įmokas ir priskaičiuoti bei sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 44-45) apklausiama L. J. parodė, jog nuo 2006 m. į jos pareigas įeina atlyginimų skaičiavimas darbuotojams, kasos knygos pildymas, avansinių apyskaitų pildymas, darbų sauga, ketvirtinių Sodros ataskaitų parengimas. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 71-72) ji pripažino, kad duomenis Sodrai pateikdavo ji. Liudytoja N. S. teisiamojo posėdžio metu (6 t., b.l. 99-100) taip pat parodė, jog ketvirtines ataskaitas Sodrai teikė apskaitininkė L. J.. Kadangi L. J. skaičiuodavo atlyginimus darbuotojams, ji ir teikdavo Sodrai socialinio draudimo bei sveikatos draudimo deklaracijas. Formas pasirašydavo L. J. ir direktorius. Kad būtent išteisintoji L. J. pildydavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas, patvirtina byloje esančios 2008-01-04 bei 2008-04-10 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos už 2007 metų IV bei 2008 metų I ketvirčius (2 t., b.l. 111, 112-122), kurių vienoje (2 t., b.l. 111) už vyr. finansininką pasirašė L. J., kitoje (2 t., b.l. 112) nurodyta, jog pranešimą užpildė L. J.. Kaip aukščiau aptarta, L. J. pripažino, jog ji ne tik skaičiuodavo atlyginimus darbuotojams, paruošdavo ketvirtines ataskaitas, bet jas Sodrai ir pateikdavo. Kolegijos vertinimu, L. J. žinodama, kiek realiai buvo išmokėta įmonės darbuotojams darbo užmokesčio, sąmoningai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose finansinėse ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos pateikė, kadangi parodydama finansinėse ataskaitose tikrus duomenis apie realiai išmokėtą darbo užmokestį, būtų privalėjusi priskaičiuoti daug didesnes mokėtinas mokesčių sumas. Tokiais savo veiksmais L. J. padėjo įgyvendinti pagrindinį R. B. tikslą - apgaulingai tvarkant apskaitą išvengti mokesčių.
Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas sprendžia, jog D. U. ir L. J. atžvilgiu nepagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl jis naikinamas ir jų atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
L. J. padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą: ji, būdama UAB ,,S.“ medicinos centro, į/k (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), apskaitininke, pagal UAB „S.“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 „Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centras darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“, privalėdama surašyti apskaitos dokumentus laiku ir teisingai, rašyti į juos tik tikrus duomenis bei atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“, 16 punktą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl neoficialių žiniaraščių vedimo bei dalies ūkinių operacijų nefiksavimo nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad pasinaudojus jos teikiamais klaidingais duomenimis apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščius ir pridengdama direktorių R. B. sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams, o būtent:
laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu UAB „S.“ medicinos centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 61 atveju priskaičiavo iš viso 36 815,75 Lt buhalterinėje apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio, 61 atveju ji arba veikdama per įmonės bendrosios praktikos slaugytojas, nesupratusias jos nusikalstamos veikos pobūdžio, išmokėjo iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio įmonėje dirbusiems darbuotojams, nefiksavo oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje įvykusių ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu už bendrą 29 639,04 Lt sumą, o būtent:
2007 m. gruodžio mėn. A. B. išmokėjo 51,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. B. išmokėjo 74,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. A. B. išmokėjo 82,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. T. U. išmokėjo 87,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. T. U. išmokėjo 72,27 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. I. Š. išmokėjo 263,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. I. Š. išmokėjo 619,46 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. A. M. išmokėjo 564,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. M. išmokėjo 393,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. G. K. išmokėjo 62,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. G. K. išmokėjo 153,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. L. išmokėjo 596,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. L. išmokėjo 696,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. L. išmokėjo 575,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. G. išmokėjo 910,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. G. išmokėjo 1669,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. G. išmokėjo 1019,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. I. išmokėjo 972,52 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. R. I. išmokėjo 2010,47 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. R. I. išmokėjo 1734,00 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Z. B. išmokėjo 364,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Z. B. išmokėjo 784,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. mėn. Z. B. išmokėjo 634,12 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Č. R. išmokėjo 700,53 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Č. R. išmokėjo 1275,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. O. K. išmokėjo 2,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. O. K. išmokėjo 17,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. O. L. išmokėjo 6,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. O. L. išmokėjo 27,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. R. išmokėjo 1369,28 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. J. D. išmokėjo 454,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. J. D. išmokėjo 259,92 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. L. B. išmokėjo 30,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. L. B. išmokėjo 245,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. N. K. išmokėjo 426,26 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. N. K. išmokėjo 355,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. N. K. išmokėjo 209,82 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. D. išmokėjo 219,66 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. D. išmokėjo 259,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. D. išmokėjo 106,04 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. C. K. išmokėjo 88,16 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. C. K. išmokėjo 56,73 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. C. K. išmokėjo 95,81 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Č. S. išmokėjo 52,67 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Č. S. išmokėjo 773,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. Č. S. išmokėjo 49,23 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. M. S. išmokėjo 932,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. M. S. išmokėjo 998,65 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. M. S. išmokėjo 1596,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. A. D. išmokėjo 17,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. D. išmokėjo 1011,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. A. D. išmokėjo 1138,75 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. P. B. išmokėjo 120,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. P. B. išmokėjo 76,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Z. L. išmokėjo 12,05 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. J. D. išmokėjo 19,41 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. J. J. išmokėjo 166,22 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Ž. Š. išmokėjo 39,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. Š. išmokėjo 124,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje,
neužregistravo šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įmonės kasos knygoje, bei nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei N. S., dėl ko pastaroji, būdama suklaidinta, neįregistravo šių ūkinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu už bendrą 29 639,04 Lt sumą, šių patirtų išlaidų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, neišrašė šioms išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, šių ūkinių operacijų neįregistravo laikotarpio nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 UAB „S.“ medicinos centro buhalterinės apskaitos registruose. Tokiu būdu L. J. pridengdama gen. direktoriaus R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, iš anksto žinodama, kad jos pateikiami direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės išlaidas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, gen. direktoriaus R. B. nurodymu pateikė jam žinomai neteisingus oficialius ir teisingus neoficialius mokėjimo žiniaraščius, turint tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimus, dėl ko už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, L. J., siekdama padėti R. B. išvengti mokesčių, į finansines ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: ji, būdama UAB ,,S.“ medicinos centro, į/k (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), apskaitininke, pagal UAB „S.“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 ,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, ataskaitų pateikimą, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos” (galioja nuo 2005-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36 815,75 Lt, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12 912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 1103,31 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV – 2008 metų I ketvirčius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent:
2008-01-04 užpildytoje ir 2008-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10 539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų – 4078,22 Lt;
2008-04-10 užpildytoje ir tą pačią dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje Rodiklis F6 „pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė 26 275,77 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje Rodiklis M3 „apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt.
Tokia savo veika L. J., padėdama R. B. išvengti mokesčių, finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei jas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
D. U. padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą: ji, būdama UAB ,,S.“ medicinos centro, į/. (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), bendruomenės slaugytoja, pagal gen. direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3 būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, darbą su elektroniniu kasos aparatu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingu už UAB „S.“ medicinos centras buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos Aprašo 5 p., „Kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą...“, privalėdama atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.” medicinos centras veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad neapskaitant elektroniniu kasos aparatu gautų grynų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos suvestinius registrus – sąsiuvinius ir, pridengdama direktorių R. B., sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams, o būtent:
laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 vykdydama gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, UAB „S.“ medicinos centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas medicinines paslaugas neapskaitė elektroniniu kasos aparatu (tipas OMRON; modelis RS-19 MF; korpuso Nr.C00400356) gautų pinigų: 2006 m. – 41 834,75 Lt, 2007 m. – 22 992,50 Lt, 2008 m. – 11 142,95 Lt, iš viso 75 970,20 Lt, šiuos gautus pinigus registravo neoficialiuose registruose – sąsiuviniuose, tokiu būdu pridengdama įmonės gen. direktoriaus R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, jam neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą gautų įplaukų bei D. U. iš anksto žinodama, kad jos pateikiami gen. direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės gautas pajamas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, gen. direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu pateikė jam teisingus neoficialius registrus – sąsiuvinius, turint tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimus, dėl ko laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centras veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pripažinus, kad išteisintosios D. U. ir L. J. padarė joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš R. B. pareikštų kaltinimų pašalino aplinkybes, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė padedant D. U. ir L. J.. Apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad:
R. B. apgaulingai tvarkė apskaitą: jis, būdamas UAB ,,S.“ medicinos centras, į/k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p., kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, bei nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 p., kuriame nurodyta, kad „kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą...“, UAB „S.“ medicinos centras darbuotojai, bendruomenės slaugytojai D. U., kuri pagal įmonės gen. direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3 buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, darbą su elektroniniu kasos aparatu, bei kitoms slaugytojoms nurodė, kad dalis gautų pinigų iš fizinių asmenų už jiems suteiktas medicinines paslaugas nebūtų fiksuojami elektroniniu kasos aparatu bei nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas, o gauti ir elektroniniu kasos aparatu neapskaityti grynieji pinigai būtų atiduodami jam. R. B., suvokdamas pavojingo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ medicinos centras veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdamas, kad neapskaitant elektroniniu kasos aparatu gautų grynų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito, vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, tyčia, padedant UAB „S.“ medicinos centro bendruomenės slaugytojai D. U., organizavo apgaulingą UAB „S.“ medicinos centras buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad gavus pinigus iš fizinių asmenų už jiems suteiktas paslaugas nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas bei pirminiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais nebūtų įformintos ir UAB „S.“ medicinos centras kasoje apskaitytos laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautos įplaukos, o būtent:
laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkėms D. J. (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-04) ir N. S. (laikotarpiu nuo 2006-05-05 iki 2008-03-31) apie 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas, UAB „S.“ medicinos centras patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gautų pinigų, dėl ko pastarosios, būdamos suklaidintos, apskaitos registruose neužregistravo duomenų apie UAB „S.“ medicinos centras laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-12 iš viso 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų pinigų: 2006 m. – 41 834,75 Lt, 2007 m. – 22 992,50 Lt, 2008 m. – 11 142,95 Lt, iš viso 75 970,20 Lt,
be to, jis laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 davė žodinius nurodymus UAB „S.“ medicinos centras apskaitininkei L. J., kuri pagal UAB „S.“ medicinos centras direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 ,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centras darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, apskaičiuoti įmonės darbuotojams atlyginimus bei juos išmokėti. L. J., vykdydama gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 61 atveju priskaičiavo iš viso 36 815,75 Lt buhalterinėje apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio bei už darbo laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 nepagrindė kasos išlaidų orderiais 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, kurį išmokėjo pati arba veikdama per įmonės bendrosios praktikos slaugytojas, nesupratusias jos ir R. B. nusikalstamos veikos pobūdžio, bei UAB „S.“ medicinos centras apskaitos registre „Kasos knyga“ neįrašė duomenų apie darbuotojams 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, bei nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei N. S. apie 61 atveju darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl ko ši, būdama suklaidinta, įmonės buhalterinės apskaitos registre neįrašė duomenų apie UAB „S.“ medicinos centras darbuotojams už darbo laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29, 61 atveju išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, o būtent:
2007 m. gruodžio mėn. A. B. išmokėjo 51,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. B. išmokėjo 74,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. A. B. išmokėjo 82,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. T. U. išmokėjo 87,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. T. U. išmokėjo 72,27 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. I. Š. išmokėjo 263,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. I. Š. išmokėjo 619,46 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. A. M. išmokėjo 564,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. M. išmokėjo 393,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. G. K. išmokėjo 62,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. G. K. išmokėjo 153,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. L. išmokėjo 596,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. L. išmokėjo 696,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. L. išmokėjo 575,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. G. išmokėjo 910,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. G. išmokėjo 1669,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. G. išmokėjo 1019,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. I. išmokėjo 972,52 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. R. I. išmokėjo 2010,47 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. R. I. išmokėjo 1734,00 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Z. B. išmokėjo 364,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Z. B. išmokėjo 784,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. mėn. Z. B. išmokėjo 634,12 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Č. R. išmokėjo 700,53 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Č. R. išmokėjo 1275,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. O. K. išmokėjo 2,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. O. K. išmokėjo 17,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. O. L. išmokėjo 6,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. O. L. išmokėjo 27,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. R. išmokėjo 1369,28 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. J. D. išmokėjo 454,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. J. D. išmokėjo 259,92 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. L. B. išmokėjo 30,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. L. B. išmokėjo 245,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. N. K. išmokėjo 426,26 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. N. K. išmokėjo 355,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. N. K. išmokėjo 209,82 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. V. D. išmokėjo 219,66 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. V. D. išmokėjo 259,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. V. D. išmokėjo 106,04 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. C. K. išmokėjo 88,16 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. C. K. išmokėjo 56,73 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. C. K. išmokėjo 95,81 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Č. S. išmokėjo 52,67 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Č. S. išmokėjo 773,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. Č. S. išmokėjo 49,23 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. M. S. išmokėjo 932,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. M. S. išmokėjo 998,65 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. M. S. išmokėjo 1596,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. A. D. išmokėjo 17,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. A. D. išmokėjo 1011,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. vasario mėn. A. D. išmokėjo 1138,75 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. P. B. išmokėjo 120,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. P. B. išmokėjo 76,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. sausio mėn. Z. L. išmokėjo 12,05 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. J. D. išmokėjo 19,41 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. J. J. išmokėjo 166,22 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. Ž. Š. išmokėjo 39,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėn. R. Š. išmokėjo 124,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.
Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, pagal UAB „S.“ medicinos centras gen. direktoriaus R. B. organizuojamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centras veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, R. B., siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: R. B., būdamas UAB ,,S.“ medicinos centras, į/k (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str., kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, bei veikdamas per įmonės vyr. finansininkes D. J., (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-04) ir N. S., (laikotarpiu nuo 2006-05-05 iki 2008-03-31), nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „S.“ medicinos centras buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų 75 970,20 Lt pajamų, į 2006 metų, 2007 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, o būtent:
UAB „S.“ medicinos centras laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 metinėje pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204D), 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma“ užpildytoje 2007-09-06 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, neparodė apmokestinamojo pelno 41 834,75 Lt bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 6275,21 Lt pelno mokesčio.
UAB „S.“ medicinos centras laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 metinėje pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204D), 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma” užpildytoje 2008-09-09 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, neparodė apmokestinamojo pelno 22 992,50 Lt bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 3448,88 Lt pelno mokesčio.
Be to, jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, padedant UAB „S.“ medicinos centro apskaitininkei L. J., laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-29 įmonės darbuotojams išmokėjo 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, neatvaizduoto įmonės buhalterinėje apskaitoje, bei nepateikė duomenų vyr. finansininkei N. S. apie 61 atveju darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl ko ši, būdama suklaidinta, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio – viso 9342,97 Lt bei į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei ją elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:
2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ užpildytoje 2008-01-21 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, – nenurodė iš viso 11 943,20 Lt; 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – nenurodė iš viso 3000,11 Lt;
2007 m. gruodžio mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje užpildytoje 2008-01-15 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 10 539,98 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 3000,11 Lt;
2008 m. sausio mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje užpildytoje 2008-02-14 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 1650,77 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 3963,35 Lt;
2008 m. vasario mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje užpildytoje 2008-03-15 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 9725,00 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 2379,51 Lt.
Be to, R. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ (galioja nuo 2005-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo, kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36 815,75 Lt, padedant apskaitininkei L. J., neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12 912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 1103,31 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV – 2008 metų I ketvirčius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent:
2008-01-04 užpildytoje ir 2008-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10 539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų – 4078,22 Lt;
2008-04-10 užpildytoje ir tą pačią dieną elektroniniu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje Rodiklis F6 „pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė 26 275,77 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje Rodiklis M3 „apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt;
Tokia savo veika R. B. į deklaracijas ir finansines ataskaitas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei jas pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Dėl BK 40 str. nuostatų taikymo R. B. atžvilgiu
BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pirmoji iš BK 40 str. 2 d. 1 p. nurodytų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 str. nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, 2K-632/2005, 2K-P-82/2010). Teismų praktikoje idealia nusikalstamų veikų sutaptimi paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinė nutartis 2K-412/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis galima ir tais atvejais, kai asmuo atlieka kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau visi veiksmai seka vienas paskui kitą, yra padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir esant bendram sumanymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-92/2005).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog R. B. anksčiau neteistas, pripažino, kad R. B., siekdamas sumažinti mokesčių dydį, padarė du, t.y. nesunkų, BK 220 str. 1 d. numatytą, ir apysunkį, BK 222 str. 1 d. numatytą, tyčinius nusikaltimus. Konstatavo, jog nusikalstamas veikas jis įvykdė veikiamas vieningos tyčios, veikos glaudžiai tarpusavyje susijusios, tačiau nenurodė, ar R. B. padarytos veikos atitinka realią, ar idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal teismų praktiką, jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 222 str. ir atitinkamus kitus BK straipsnius (kasacinė nutartis 2K-430/2009). R. B. padarė dvi nusikalstamas veikas – apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (BK 222 str. 1 d.) ir valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas (BK 220 str. 1 d.). Būtent apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tuo pačiu metu R. B. padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas. Taigi, jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.
Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 str. 2 d. 2 p., yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t.y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama lengvinančia jo atsakomybę.
Nors R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo teisiamojo posėdžio metu bei apklausiamas apeliacinės instancijos metu pripažino ir nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, apeliacinio teismo vertinimu, R. B. duoti parodymai negali būti laikomi nuoširdžiais, kadangi jis neigė nusikalstamas veikas vykdęs kartu su bendrininkėmis D. U. ir L. J., tokiu būdu siekdamas padėti joms išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į R. B. parodymus apie nusikalstamų veikų aplinkybes, daro išvadą, jog negalima pripažinti, kad jis padėjo teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamų veikų detales, todėl apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir gailėjimąsi. Nenustačius BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. B. atžvilgiu taikė BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Nuosprendis, priimtas R. B. atžvilgiu, naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.).
Dėl bausmių skyrimo
Nustačius, kad R. B. atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikytos BK 40 str. nuostatos, bei pripažinus D. U. ir L. J. kaltomis dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, sprendžiamas bausmių skyrimo klausimas.
R. B. padarė dvi tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamų veikų įvykdymo praėjus ilgam laikotarpiui naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų daugiau nėra padaręs, nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą pilnai ir be ginčo atlygino (4 t., b.l. 98-106, 8 t., b.l. 107, 108). Nors R. B. yra senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų, tačiau jis ir šiuo metu dirba, charakterizuojamas itin teigiamai. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad nusikaltimai padaryti finansų sistemai, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), apeliacinio teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriant švelniausią straipsnių sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Esant R. B. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatomas mažesnis už BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 3 p. numatytą šios bausmės vidurkį (taikomos nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 47 str. 3 d. 2 p., 3 p. nuostatos). Kadangi R. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, skiriant galutinę subendrintą bausmę taikomos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., o ne BK 63 str. 1 d. 4 d., kaip prašo prokuroras, nuostatos ir bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
L. J., kaip padėjėja, padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Ji nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamų veikų įvykdymo praėjus ilgam laikotarpiui naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų daugiau nėra padariusi. L. J. dirba, augina tris mažamečius vaikus, neigiamai ją charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad nusikaltimai padaryti finansų sistemai, apeliacinio teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. J. už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriant švelniausią straipsnių sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Kadangi L. J. vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis, ji veikė kaip padėjėja, bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatomas mažesnis už BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 3 p. numatytą šios bausmės vidurkį. Kadangi L. J. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, skiriant galutinę subendrintą bausmę taikomos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. nuostatos ir bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
D. U., kaip padėjėja, įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Ji nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamų veikų įvykdymo praėjus ilgam laikotarpiui naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų daugiau nėra padariusi. D. U. dirba, neigiamai ją charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad nusikaltimas padarytas finansų sistemai, apeliacinio teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. U. už nusikalstamą veiką skiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Kadangi D. U. vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis, ji veikė kaip padėjėja, bausmės dydis nustatomas mažesnis už BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytą šios bausmės vidurkį.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2008-03-19 nutarimu laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės į UAB „S.” medicinos centro turtą – 5508,36 Lt, surastus operatyvaus patikrinimo metu. Nustatyta, jog šiuo metu UAB „S.“ medicinos centras su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais yra atsiskaičiusi pilnai (4 t., b.l. 98-106, 8 t., b.l. 107, 108), nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga. Todėl konfiskuoti šiuos UAB „S.“ medicinos centras priklausančius pinigus nebėra įstatyminio pagrindo („Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgos“ 5 p.). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB „S.“ medicinos centro turtą – pinigines lėšas 5508,36 Lt - naikintinas ir šie pinigai, saugomi FNTT prie LR VRM sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinami UAB „S.“ medicinos centrui.
Kadangi prie bylos saugoti 3 vokai su 4 mokamaisiais žiniaraščiais, 8 sąsiuviniais bei 8 tuščiais vokais su užrašytomis gydytojų pavardėmis jau yra sunaikinti (t. 7, b. l. 179), dėl jų atskiras sprendimas nepriimamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 3 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., ir jį nubausti:
pagal BK 222 str. 1 d. – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda; pagal BK 220 str. 1 d. – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą. Nustatyti, kad nuteistasis R. B. paskirtą baudą turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. B. panaikinti.
L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 220 str. 1 d., ir ją nubausti:
pagal BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 24 str. 6 d., 220 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą. Nustatyti, kad nuteistoji L. J. paskirtą baudą turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
D. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., ir nubausti ją 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Nustatyti, kad nuteistoji D. U. paskirtą baudą turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „S.“ medicinos centras turtą – pinigines lėšas 5508,36 Lt sumoje - panaikinti ir šiuos pinigus, saugomus FNTT prie LR VRM sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 108), grąžinti UAB „S.“ medicinos centras.