- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eI3-2966-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01118-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Baltijos regiono turtas“
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VMI Sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” skundo“ (toliau – ir MGK Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatos pritaikytos ne tam subjektui. Akivaizdu, kad tiek patikrinimo akte, tiek ir Skundžiamame sprendime VMI visuose epizoduose akcentuoja pareiškėjos akcininkų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus, kuriais buvo tariamai piktnaudžiauta teisėmis, tačiau pati pareiškėja nei aktyviais, nei pasyviais veiksmais savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Kaip teigia VMI, mokestinę naudą tikrinamuoju laikotarpiu gavo buvę pareiškėjos akcininkai, o ne pati pareiškėja. Kadangi šiuo metu pareiškėjos akcininkai yra pasikeitę, pelno mokestį apskaičiavus pareiškėjai netiesiogiai nukentėtų visiškai nesusiję asmenys - dabartiniai naujieji pareiškėjos investuotojai. MGK ir VMI argumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo visus išteklius ir priemones toliau vykdyti statybų plėtros veiklą, yra visiškai nepagrįsti. Iš operatyvaus patikrinimo ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei darbuotojų, nei kitų resursų, reikalingų vykdyti statybų veiklą. Tai paneigia VMI ir MGK teiginius, kad pareiškėjai buvo perduotas projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapų vystymas tik siekiant gauti mokestinės naudos, kadangi tikrasis turto perdavimo tikslas buvo investicinės grąžos siekimas.
Pareiškėja teigia, jog MGK sprendimas pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą. Nepaisant to, kad MGK sprendimas neturi precedento galios, tokios pačios situacijos turėtų būti vertinamos vienodai. Tapačioje situacijoje kitoje byloje, kurios aplinkybės buvo iš esmės tapačios, buvo priimtas kitoks sprendimas. Mokesčių mokėtojų lygybės principas nurodo, kad taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai yra lygūs ir mokesčiai turi būti paskaičiuojami vienodai. Nors MGK nurodo, kad net viena skirtinga faktinė aplinkybė gali suponuoti visiškai kitokio sprendimo priėmimą, iš dviejų MGK sprendimų akivaizdu, kad faktinės aplinkybės iš esmės tapačios.
Nurodo, jeigu pareiškėjos atžvilgiu buvo pagrįstai pritaikytos Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatos, pareiškėjai nepagrįstai paskaičiuotas pelno mokestis nuo pajamų, gautų iš visų projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapo objektų pardavimo. VMI patikrinimo akte ir sprendime aiškiai nurodo, kad pareiškėja buvo dirbtinai įterpta tarp pardavėjo ir pirkėjų, nepaisant to, kad VMI nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo perduotas projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapo nekilnojamasis turtas, buvo sudarytos rezervacinės sutartys tik dėl 32 nekilnojamojo turto vienetų iš 52 bei su tokia pozicija sutiko MGK. VMI nustatė, kad likusią dalį nekilnojamojo turto vienetų pardavė pati pareiškėja. Todėl neteisinga teigti, kad pareiškėja buvo formaliai įterpta visų nekilnojamojo turto vienetų atžvilgiu. Pareiškėja perėmusi „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapų vystymą priiminėjo savarankiškus sprendimus, pvz. dėl turto pardavimo kainos, pirkėjų paieškos, sutarčių sudarymo ir pan. Tiek MGK, tiek VMI nurodo, kad pareiškėjos veikla ir priimami sprendimai buvo savarankiški. Todėl sprendimas apmokestinti visų I ir II etapo objektų pardavimo pajamas yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja pačios VMI pozicijai. MGK ir VMI sprendimai prieštarauja Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio nuostatoms, kurios numato, kad susiję asmenys iš kiekvieno sandorio turi gauti tiek pajamų, kiek gautų nesusiję asmenys. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatų taikymas neeliminuoja pareigos taikyti šias nuostatas ir pareiškėjai apskaičiuoti pelno mokestį nuo tokių pajamų kokias ji turėjo uždirbti, jeigu pradėtas statyti objektas būtų jos įgytas už tikrąją rinkos kainą.
Pareiškėjos teigimu, mokestinio ginčo situacijoje ji neturėjo ir negalėjo turėti įtakos tam, kaip buvo sukonstruotas akcininkų turto perleidimas jai pačiai didinant pareiškėjos įstatinį kapitalą bei kaip toks turto perleidimas buvo apmokestintas pelno mokesčiu, kadangi ne pareiškėja, o jos akcininkai turėjo būti apmokestinti pelno mokesčiu perleidžiant turtą pareiškėjai. Savo ruožtu pareiškėja visą tikrinamąjį laikotarpį atitiko visus kolektyvinio investavimo subjektams taikomus reikalavimus ir vykdė statybų bei nekilnojamojo turto pardavimo veiklą. Šias aplinkybes patvirtina ir pats mokesčių administratorius, kuris analizuodamas pareiškėjos veiksmus aiškiai nurodė, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įterpė pareiškėją turint vienintelį tikslą - pasinaudoti palankesniu apmokestinimu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog viena iš esminių MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų – ar veiksmais, ūkiniais sandoriais buvo siekiama mokestinės naudos, tačiau ginčo atveju mokesčių administratoriaus pozicija – prieštaringa. Bendrovė elgėsi sąžiningai, buvo išvystyti 8 etapai, mokesčių administratorius analizavo 2015-2018 m. laikotarpį, bet pažeidimus nustatė tik dėl dviejų etapų (2015-2016 m.), nors bendrovė pardavė virš 300 butų ir kotedžų, tuo tarpu I ir II etapų metu - 52 vnt. Bendrovė jau ją steigiant turėjo tikslą vykdyti tęstinę ūkinę komercinę veiklą. Dar 2015 m. gruodžio mėn. buvo įsigytas papildomas sklypas, sudarytos papildomos sutartys su tarpininkais, rezervacijos sutartys dėl būsimų butų, taigi, bendrovė 2015-2018 metais visą laiką vykdė veiklą. Nėra teisingas teiginys, jog mokestinės naudos siekimas - vienintelis tikslas. Vėlesni bendrovės veiksmai patvirtina, jog bendrovės tikslas - išvystyti visą „Karaliaučiaus slėnis“ projektą. Mokesčių administratorius nustatė pažeidimus 2015-2016 m. kai buvo gautos I ir II etapo pajamos, tačiau pareiškėja 2015-2016 metais vystė ir vėlesnius etapus – įsigytas sklypas, vykdyti vėlesni pardavimai, tačiau dėl vėlesnių etapų, mokesčių administratorius pažeidimų nenustatė. Bendrovė už 2015-2016 m. laikotarpį ir piktnaudžiavo PM lengvata, ir sąžiningai naudojosi kitų vystytų etapų atžvilgiu - tai nelogiška ir nesąžininga. Abejojo, ar tikrai pareiškėja tas subjektas, kuris gavo mokestinę naudą. Atkreipė dėmesį į Patikrinimo akto 17 psl. išdėstytas aplinkybes (pareiškėja įterpta tarp pirkėjo ir pardavėjo, kad išvengti mokestinės prievolės). Pareiškėjos teigimu, mokestinę naudą gavo akcininkai, o ne bendrovė, todėl neaišku, kodėl priskaičiuoti mokesčiai bendrovei. Tokia mokesčių administratoriaus pozicija yra nenuosekli lyginant su MGK 2017-03-09 išnagrinėtame mokestiniame ginče pateikta pozicija. Net jeigu būtų nustatyta, jog MAĮ 69 str. nuostatos taikytos pagrįstai, kėlė klausimą, kokios pajamos turėjo būti apmokestinamos. Mokesčių administratorius apmokestino nuo visų I ir II etapų parduotų butų (baigtumas 61 proc.). Turtą baigė statyti bendrovė, 10 turtinių vienetų pardavė 2016 m. praėjus pusmečiui, po to, kai turtą perėmė bendrovė - dėl šių aplinkybių nėra pagrįsta mokesčių administratoriaus pozicija, jeigu atkuriamos iškreiptos aplinkybės, jos turi atkuriamos tiksliai. Pažymėjo, jog 20 butų pardavė pati bendrovė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Paaiškina, jog mokesčių administratorius pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertino, jog pareiškėjos akcininkai veikė tikslu sukurti formalias prielaidas pasinaudoti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte numatyta apmokestinimo išimtimi ir, atsižvelgęs į tai, kad statybų veiklos pajamų gavimas pareiškėjai buvo perkeltas siekiant mokestinės naudos, tačiau ne vykdant įprastinę investicinei bendrovei būdingą ekonominę veiklą, vadinasi, PMĮ įtvirtintos lengvatos taikymo sąlygos, siekiant ja pasinaudoti, buvo įvykdytos tik formaliai, apmokestino PM faktiškai šias pajamas gavusią pareiškėją, t. y. pareiškėjos iš statybų projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapų pardavimų gautas pajamas priskyrė pareiškėjos apmokestinamosioms pajamoms bei, remdamasis PMĮ nuostatomis, apskaičiavo pareiškėjos 2015–2016 m. laikotarpiu gautą apmokestinamąjį pelną bei apmokestino jį 15 proc. PM tarifu.
Atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjos skunde dėstomų su MAĮ 69 straipsnio 1 dalies netinkamu taikymu susijusių argumentų, pažymi, jog LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas mokesčių apskaičiavimo būdas yra taikomas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Tai yra nors vertinami ir mokesčių administratoriaus „perapibūdinami“ sandoriai būna realiai sudaryti, juos sudarius, keičiasi turto savininkai, pagal juos atliekami mokėjimai arba vykdomos užskaitos, tačiau tokių sandorių sudarymas stokoja ekonominio tikslingumo ir pagrindimo, o sudarytų sandorių (įvykdytų operacijų) pasekoje atsiradę pokyčiai sudaro formalias sąlygas nemokėti mokesčio, jį sumažinti, jį atidėti, jo mokėjimą nukelti neapibrėžtam laikui. Pažymi ir tai, kad įstatymai neįpareigoja mokesčių mokėtojo rinktis tokį sandorių sudarymo, atitinkamos veiklos vykdymo būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui. Akivaizdu, jog sąžiningai veikiantis asmuo (teisės subjektas, mokesčių mokėtojas) turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis, jei tik nėra pažeidžiamas draudimo piktnaudžiauti teise principas, todėl mokesčių mokėtojo naudojimasis mokestine lengvata ar neapmokestinimo sąlygomis pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti mokestinį piktnaudžiavimą. LVAT ne sykį yra akcentavęs ir tai, jog MAĮ 69 straipsnio 1 dalis yra skirta mokestiniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise principo laikymąsi, šiuo tikslu eliminuojant mokesčių mokėtojų galimybę įgyti nepagrįstą mokestinę naudą.
Pažymi, jog pareiškėja viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu tvirtino, kad jog pagrindinis veiklos tikslas, įskaitant ir tikrintąjį laikotarpį, buvo turto investavimas bei pajamų uždirbimas. Pareiškėjos atstovai skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu akcentavo ir pareiškėjos įsteigimo tikslą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginče aptariamo nekilnojamojo turto savininkai ir vystytojai, veikę jungtinės veiklos sutarties pagrindu, dėl papildomų plėtros galimybių ir dėl atsakomybės ribų nepasidalijimo nusprendė veiklą vykdyti per įsteigtą investicinį fondą – pareiškėją. Pasisakydama dėl šių pareiškėjos akcentuojamų aplinkybių, Komisija pagrįstai pastebėjo, kad kiekvieno verslo sąlygomis veikiančio ūkio subjekto ar įmonės tiek įsteigimo, tiek ir jos veiklos tikslas yra pajamų uždirbimas. Be to, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, Komisijos vertinimu, kelia abejonių pareiškėjos atstovų deklaruojamu pirminiu pareiškėjos kaip kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo tikslu. Ginčo byloje nustatyta, kad dvi naujai (2014 m. gegužės mėn.) įsteigtos statybų plėtrą vykdančios įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios visos akcijos priklauso M. V., kuris yra ir šios bendrovės vadovas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios visos akcijos nuo 2015-07-31 iki 2019-05-09 priklausė K. M., bendrovės vadovas – M. M., 2014-07-18 lygiomis dalimis (po ½) įsigijo ginče aptariamą žemės sklypą bei tą pačią dieną pasirašė jungtinės veiklos sutartį, turėdamos tikslą nuosavybės teise lygiomis dalimis valdomame žemės sklype pastatyti 14 vienbučių sublokuotų namų ir 38 kotedžo tipo butus bei ateityje parduoti žemės sklypą ir statinius jame tretiesiems asmenimis. Partneriai sutartyje įsipareigojo veikti bendrai statant statinius žemės sklype ir parduodant statinius ir žemės sklypą tretiesiems asmenims, apsprendė kiekvienam iš partnerių tenkančias patiriamų išlaidų, nuosavybės teisių į statinius dalis ir t. t. Kaip nustatė mokesčių administratorius pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu, jau 2014-11-01 UAB „Eksvilinas“ pasirašė pirmąją preliminarią statinio ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo / rezervavimo sutartį, o laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-08-06, t. y. iki pareiškėjos akcijų įsigijimo (2015-08-04) ir jau būdamas pareiškėjos akcininku (2015-08-06), sudarė 32 būsimo kotedžo tipo butų rezervavimo sutartis. Pastebi, kad nuo 2015-04-04 pasirašytose rezervavimo sutartyse (gerokai anksčiau, nei JAR buvo įregistruota pareiškėja (2015-07-13) jau buvo nurodyta sąlyga, kad pardavėjas (UAB „Eksvilinas“) turi teisę perleisti turtą investicinės bendrovės nuosavybėn ir tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja perleisti visus savo įsipareigojimus ir teises, kylančias iš šios sutarties, investicinei bendrovei. Ir nors ginče deklaruojamas pareiškėjos įsteigimo tikslas – tolesnė nekilnojamojo turto plėtra, jo vystymas, byloje nustatyta, kad pareiškėjos akcininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis priklausęs žemės sklypas, jo kaip turtinio įnašo atsiskaitant už akcijas įnešimo į pareiškėją metu, jau buvo visiškai užstatytas, kitų sklypo vystymo galimybių nebebuvo, o šiame sklype pastatytų statinių baigtumas buvo 60–61 proc. (UAB „Capital vertinimas“ 2015-07-30 surašyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15-N07-37, 2015-08-04 akcijų pasirašymo sutartis). Pastebi ir tai, jog statinių (butų / kotedžų) statybos baigtumas akcijų pasirašymo sutartyje buvo užfiksuotas 2015-06-15 (kadastro duomenų fiksavimo data), tuo tarpu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuo šios datos iki akcijų pasirašymo sutarties per pusantro mėnesio laikotarpį statybas ir toliau vykdė pareiškėjos akcininkai, yra akivaizdu, kad akcijų pasirašymo metu perduodant nekilnojamąjį turtą, statinių statybos baigtumas buvo gerokai didesnis. Šią išvadą, atsakovo nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, kad praėjus tik 17 dienų nuo ginče aptariamo nekilnojamojo turto kaip turtinio įnašo perėmimo, pareiškėja jau savo vardu pradėjo sudarinėti notarines žemės sklypo dalių bei jame esančių butų / kotedžų pirkimo–pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis (patikrinimo akto 5 priedas).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, vertinant ginče aptariamą 2015-08-04 akcijų pasirašymo sutartį ekonominės realybės aspektu kitų tikslų, nei mokestinio pranašumo (mokestinės naudos) siekis, ginčo byloje nenustatyta. Pareiškėja 2015-08-04 akcijų pasirašymo sutarties pagrindu perėmė iš savo akcininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik statybų plėtrai vykdyti reikalingą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą bei ne mažesnio nei 60 proc. statybos baigtumo nebaigtą statybą), bet ir visas kitas akcininkų su statomu turtu susijusias teises ir pareigas, finansinius įsipareigojimus ir pan.
Atsakovė teigia, jog pareiškėja skunde, ginčydama atsakovo sprendimą, pateikė visą eilę argumentų, susijusių su tuo, kad tiek pareiškėja kaip kolektyvinis investavimo subjektas, tiek ir jos vykdyta veikla atitiko visus IISKISĮ kolektyvinio investavimo subjektams keliamus reikalavimus. Pasak pareiškėjos, IISKISĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai yra vieninteliai, pagal kuriuos yra sprendžiamas subjektų, veikiančių pagal šį įstatymą, teisėtumas, pareiškėja šiuos kriterijus atitiko. Be to, pareiškėja buvo įsteigta siekiant vykdyti ilgalaikę investavimo į nekilnojamojo turto projektų plėtrą veiklą, taigi, jos tikslas nebuvo vienkartinis sandoris. Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų akcentuotina, jog pareiškėjos kaip kolektyvinio investavimo subjekto veiklos atitikties IISKISĮ keliamiems reikalavimams vertinimas nėra šio mokestinio ginčo dalykas, todėl nei atsakovė nei Komisija nevertino pareiškėjos skunde dėstomų argumentų, susijusių su tuo, kaip ir kokia apimtimi Pareiškėjos veikla atitiko IISKISĮ nuostatas, tokio vertinimo neturėtų atlikti ir Teismas.
Pareiškėja kaip vieną nesutikimo su VMI prie FM ir Komisijos sprendimų argumentais nurodo ir tai, kad analogiškoje situacijoje, kurioje ginčas vyko dėl to, ar mokesčių mokėtojas, perleidęs kontroliuojamai bendrovei (asmeniui, kuriam taikoma kolektyvinio investavimo subjekto gautų pajamų apmokestinimo PM lengvata) savo veiklą, siekė ekonominių tikslų, ar vis dėl to pagrindinis tikslas buvo įgyti mokestinį pranašumą, PM buvo apskaičiuotas būtent kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, o ne pačiam subjektui. Pareiškėja tvirtina, jog minimame mokestiniame ginče priimtas Komisijos 2017-03-09 sprendimas Nr. S-55 yra suformavęs aiškų teisinį precedentą, todėl ir mokesčių teisės aktų taikymas bei sprendimas šioje mokestinėje bylose turėtų būti identiški. Pasisakydama dėl šių pareiškėjos argumentų pastebi, jog Komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus konkretų mokestinį ginčą, neturi jokios teisinio precedento galios nagrinėjant kitą mokestinį ginčą, kaip kad skunde tvirtina pareiškėja.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog esminis skirtumas tarp I ir II etapų nuo kitų vykdytų etapų, jog I ir II etapai pradėti vykdyti UAB „Eksvilinas‘ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jungtinės veiklos sutartį, buvo pastatyti butai ir prieš pat jų pardavimą perduoti bendrovei, nors realiai galėjo pačios parduoti, tačiau to jos nedarė, nors vėliau abi šios bendrovės dalyvavo kaip nepriklausomi investuotojai. Vėliau bendrovė vykdė veiklą pati. I ir II etapų butų pardavimas - neįprastinė pareiškėjos kaip kolektyvinio investavimo veikla – perduota jos akcininkų, su tikslu, jog pajamos būtų neapmokestinamos. Apmokestinamas asmuo, kuris faktiškai gavo pajamos. Faktinė pajamų gavėja – bendrovė, todėl ji ir apmokestinta. Apmokestintos visos pajamos, gautos per I ir II etapą už butų pardavimą. Mokesčių administratorius įvertino, jog akcijų įsigijimo sandoris atitiko įstatymo reikalavimus, bet bendrovė įkurta tikslu, kad būtų gautos neapmokestinamos pajamos (jau buvo sudarytos rezervavimo sutartys, turtas pastatytas). Pagal LVAT praktiką prievolę mokėti mokesčius nustačius piktnaudžiavimo faktą galima perkelti asmeniui faktiškai gavusiam pajamas, ką mokesčių administratorius ir padarė (šiuo atveju pajamas gavo pareiškėja). Tai nebuvo įprastinė bendrovės veikla, o jos akcininkų prieš tai vykdyta veikla. Tai įrodo nustatytų aplinkybių visuma. Bendrovė vėliau tęsė savo akcininkų veiklą, visi sandoriai buvo sudaryti, nors pareiškėjos vardu, bet tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir kitų dviejų bendrovių (su tais pačiais tarpininkais ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas tarp šalių kilęs dėl VMI 2020-12-20 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir MGK 2021-03-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog VMI skundžiamu Sprendimu patvirtino 2020-10-21 patikrinimo aktu Nr. (21.222) FR0680-455 pareiškėjai papildomai apskaičiuotą 248 862 Eur PM, apskaičiavo 108 170 Eur PM delspinigius, skyrė 24 886 Eur PM baudą.
Pareiškėja, nesutikdama su VMI Sprendimu, 2021-01-11 pateikė skundą MGK, kuri 2021-03-19 sprendimu iš esmės patvirtino VMI poziciją.
Taigi, byloje nustatyta, jog mokestinis ginčas tarp šalių vyksta dėl papildomai apskaičiuotų PM bei su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos mokesčių administratoriui pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu konstatavus, kad pareiškėjos akcininkai, siekdami pasinaudoti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte (ginčo laikotarpiu galiojusi 2013-12-12 priimto PMĮ 12, 30, 43 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-661 redakcija, taikoma apskaičiuojant 2013 m. ir vėlesnių metų PM) įtvirtinta kolektyviniams investavimo subjektams taikoma gaunamų investicinių pajamų neapmokestinimo PM lengvata, sudarė 2015-08-04 akcijų pasirašymo sutartį, kurios pasėkoje akcininkų uždirbtas vykdant projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapus statybų plėtros veiklos pajamas gavo ne patys akcininkai, o pareiškėja kaip kolektyvinio investavimo subjektas, tuo tarpu pareiškėjos akcininkams, šiai nemokant PM nuo gautų investicinių pajamų, buvo išmokėtos didesnės PM neapmokestinamos dividendų sumos (PMĮ 33 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja iš esmės neginčija Inspekcijos nustatytų faktinių ginčo aplinkybių, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus pateiktu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu.
Pareiškėja teigia, jog mokesčių administratorius jos mokestinio patikrinimo metu nepagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrindė išvadų, kad pareiškėjos vykdytų operacijų vienintelis tikslas buvo mokestinės naudos siekimas, kad pareiškėja piktnaudžiavo PMĮ nustatyta lengvata ir kad pareiškėjos veikla negali būti pateisinta nei ekonominės logikos, pasireiškiančios didžiausio pelno siekimu mažiausiomis sąnaudomis, nei kitomis aplinkybėmis. Pareiškėjos nuomone, net ir tuo atveju, jeigu ginčo situacijoje galėtų būti taikomos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, jos šiuo atveju pritaikytos netinkamai - ne tam subjektui, nes mokesčių administratorius akcentavo pareiškėjos akcininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus, kuriais buvo tariamai piktnaudžiauta teisėmis, tačiau pati pareiškėja nei aktyviais, nei pasyviais veiksmais savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Pareiškėja visą tikrinamąjį laikotarpį ne formaliai, tačiau faktiškai atitiko visus IISKISĮ kolektyvinio investavimo subjektams keliamus reikalavimus ir veiklą vykdė vadovaudamasi geriausia ir rinkoje įprasta fondų valdymo praktika. Pareiškėja buvo įsteigta siekiant vykdyti ilgalaikę investavimo į nekilnojamojo turto projektų plėtros veiklą ir Inspekcija neįrodė, kad ji buvo dirbtinai įterpta tarp nekilnojamojo turto objektų pardavėjo ir pirkėjų siekiant nemokėti PM. Be to, pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja perėmė tik 26 rezervavimo sutartis iš parduotų 52 objektų, PM apskaičiavo nuo pajamų, gautų iš visų vykdant projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapus pastatytų objektų pardavimo.
MAĮ 69 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog siekiant įrodyti aptariamą piktnaudžiavimą teise, be kita ko, tikslu taikyti MAĮ būtina (1) nustatyti įgyjamo mokestinio pranašumo prieštaravimą moksčių įstatymų nuostatomis siekiamam tiklsui, ir (2) objektyvių požymių visumą, kuri patvirtintų, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra įgyti mokestinį pranašumą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-715/2013; 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-145-602/2016).
LVAT ne sykį yra akcentavęs ir tai, jog MAĮ 69 straipsnio 1 dalis yra skirta mokestiniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise principo laikymąsi, šiuo tikslu eliminuojant mokesčių mokėtojų galimybę įgyti nepagrįstą mokestinę naudą. Netoleruotina ir viešąjį interesą pažeidžiančia turėtų būti pripažįstama situacija, kai dėl atitinkamame mokestiniame santykyje dalyvavusių asmenų piktnaudžiavimo teise mokesčių mokėtojai išvengtų jiems tenkančių mokestinių prievolių, atitinkamos sumos nebūtų sumokėtos į biudžetą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-12 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-715/2013). Toleruojant tokią situaciją, be kita ko, būtų pažeisti mokesčių mokėtojų lygybės ir visuotinio privalomumo principai (MAĮ 7 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis), nebūtų užtikrinti iš atsakingo valdymo principo kylantys reikalavimai, susiję su biudžeto pajamų surinkimu. Tai ne tik lemia, kad mokesčių įstatymų nuostatų taikymas negali būti išplėstas tiek, kad apimtų veiksmus, atliekamus turint tikslą piktnaudžiaujant pasinaudoti apmokestinimo išimtimi ar kita mokesčio lengvata, bet ir įpareigoja mokesčių administratorių bei mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją atsisakyti leisti pasinaudoti mokesčių įstatymų nuostatomis, kai jomis remiamasi ne siekiant įgyvendinti šių nuostatų tikslus, bet siekiant pasinaudoti jomis nustatyta lengvata, nors galimybės pasinaudoti šia lengvata sąlygos buvo įvykdytos tik formaliai. Pats toks atsisakymas suteikti teisę arba lengvatą dėl su piktnaudžiavimu susijusių aplinkybių tėra paprasta konstatavimo, kad piktnaudžiavimo teise atveju objektyvios sąlygos, kurios būtinos, kad būtų suteikta siekiama teisė ar lengvata, nėra įvykdytos, išdava (pvz., LVAT 2020-05-13 nutartis adm. byloje Nr. eA-909-602/2020, 2020-07-01 nutartis adm. byloje Nr. A-862-438/2020).
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėja Juridinių asmenų registre įregistruota 2015-07-13 kaip informuotiesiems investuotojams skirta atvirojo tipo investicinė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėją įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos įstatinis kapitalas - 3 000 Eur, jį sudarė 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė - 30 Eur. Pareiškėjos valdymas, remiantis 2015-07-31 valdymo perdavimo sutartimi, buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-07-31 Pareiškėjos akcijas už nominaliąją jų vertę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis, t. y. po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną (2015-07-31) akcininkai nusprendė padidinti pareiškėjos įstatinį kapitalą nuo 3 000 Eur iki 2 056 980 Eur, naujai išleidžiant 68 466 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų 30 Eur nominalios vertės akcijų, už akcijas atsiskaitant nekilnojamuoju turtu.
Žemesnės instancijos teismas
2015-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėja pasirašė akcijų pasirašymo sutartį (MGK bylos 1 t., b. l. 85-94), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 33 815 vnt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 34 651 vnt. pareiškėjos akcijų, už akcijas atsiskaitė nepiniginiais įnašais - 2 053 980 Eur vertės nekilnojamuoju turtu - žemės sklypu ir jame pastatytais / statomais pastatais, esančiais adresais: Karaliaučiaus g. 9A, 9B, 9C, 9F, 9P, 9N, 9M, 9L, 9K, 9J, 9H, 9G, 9E, 9D, Vilniaus m. sav. Akcijų pasirašymo sutartimi pareiškėjos akcininkai perdavė, o pareiškėja priėmė visas teises ir pareigas, kylančias pasirašantiems asmenims ir / ar kiekvienam iš jų atskirai pagal turto preliminarias / rezervavimo tretiesiems asmenims sutartis, statinio statybos valdymo ir kitas, susijusias su bendru turtiniu įnašu, turto statybomis ir kitokiais santykiais, tiesiogiai susijusiais su turtu, sutartis. Šios sutarties pagrindu pareiškėja taip pat įgijo ir finansinius įsipareigojimus, kuriuos sudarė statybos darbų vykdymo išlaidos ir kitos su turtu susijusios išlaidos (sutarties 2.3 punktas).
Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo metu surinktų duomenų, pareiškėja 2015-08-04 akcijų pasirašymo sutartimi perėmusi iš savo akcininkų visus įsipareigojimus, susijusius su ginče aptariamo nekilnojamojo turto statyba, faktiškai perėmė ir toliau tęsė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-18 jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdytą nekilnojamojo turto objektų statybų veiklą vystant projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II statybų etapus (MGK bylos 1 t., b. l. 85-94). Patikrinimo metu nustatyta, jog patys akcininkai, perleidę pareiškėjai visą savo vykdytą statybų plėtros verslą (veiklą), toliau šios veiklos nebevykdė. Pareiškėjai pagal akcijų pasirašymo sutartį buvo perduoti ir trečiųjų asmenų pagal preliminariąsias / rezervavimo sutartis UAB „Eksvilinas“ sumokėti avansai, tačiau, kaip nustatė mokesčių administratorius, neatsižvelgiant į tai, kad akcijų pasirašymo dieną pareiškėjos turimas lėšas tesudarė 3 000 Eur įnašas įstatiniam kapitalui formuoti, kitų lėšų, skolintų ar nuosavų, pareiškėja neturėjo, šalių susitarimu avanso pinigų sumos perdavimas pareiškėjai buvo atidėtas 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 4.7 punktas), o realiai taip ir nebuvo perduotas.
Nustatyta, jog 2016-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėja pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, jog Pareiškėja 589 188,81 Eur sumą, lygią akcininkų iš trečiųjų asmenų gautiems avansams, išskaitys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų dividendų. Jau po 17 dienų po turto perėmimo, pareiškėja, sudarydama notarines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pradėjo perimtų objektų - žemės sklypo dalių ir jose pastatytų (statomų) butų / kotedžų pardavimus. Nuo 2015-08-21 iki 2015-12-31 pareiškėja sudarė 42, nuo 2016-01-01 iki 2016-05-23 - 10 pirkimo-pardavimo sutarčių, pagal kurias pardavė visus vystant statybų projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapus pastatytus butus / kotedžus. Pareiškėja, vadovaudamasi PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatomis, šias 2015 ir 2016 m. gautas pajamas priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms, apmokestinamojo pelno ir PM neapskaičiavo. Be to, mokesčių administratorius, įvertinęs aprašytąsias bei kitas pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog tiek pareiškėjos įsteigimą, tiek jos akcijų apmokėjimą turtu sąlygojo mokestinės naudos siekis, t. y. siekis jungtinę veiklą vykdžiusiems pareiškėjos akcininkams nemokėti PM nuo iš statybų plėtros veiklos, vykdant projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapų objektų pardavimus, uždirbto pelno. Atsižvelgęs į tai, mokesčių administratorius pareiškėjos patikrinimo metu taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį ir pareiškėjos iš statybų projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapų pardavimų gautas pajamas priskyrė pareiškėjos apmokestinamosioms pajamoms bei, remdamasis PMĮ nuostatomis, apskaičiavo pareiškėjos 2015-2016 m. laikotarpiu gautą apmokestinamąjį pelną bei apmokestino jį 15 proc. PM tarifu.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad dvi naujai (2014 m. gegužės mėn.) įsteigtos statybų plėtrą vykdančios įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios visos akcijos priklauso M. V., kuris yra ir šio bendrovės vadovas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios visos akcijos nuo 2015-07-31 iki 2019-05-09 priklausė K. M., bendrovės vadovas - M. M., 2014-07-18 lygiomis dalimis įsigijo ginče aptariamą žemės sklypą bei tą pačią dieną pasirašė jungtinės veiklos sutartį, turėdamos tikslą nuosavybės teise lygiomis dalimis valdomame žemės sklype pastatyti 14 vienbučių sublokuotų namų ir 38 kotedžo tipo butus bei ateityje parduoti žemės sklypą ir statinius jame tretiesiems asmenimis. Partneriai sutartyje įsipareigojo veikti bendrai statant statinius žemės sklype ir parduodant statinius ir žemės sklypą tretiesiems asmenims, apsprendė kiekvienam iš partnerių tenkančias patiriamų išlaidų, nuosavybės teisių į statinius dalis ir t. t. Kaip nustatė mokesčių administratorius Pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu, jau 2014-11-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pirmąją preliminarią statinio ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo / rezervavimo sutartį, o laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-08-06, t. y. iki Pareiškėjos akcijų įsigijimo (2015-08-04) ir jau būdamas Pareiškėjos akcininku (2015-08-06), sudarė 32 būsimo kotedžo tipo butų rezervavimo sutartis. Nuo 2015-04-04 pasirašytose rezervavimo sutartyse (gerokai anksčiau, nei JAR buvo įregistruota Pareiškėja (2015-07-13) jau buvo nurodyta sąlyga, kad pardavėjas (UAB „Eksvilinas“) turi teisę perleisti turtą investicinės bendrovės nuosavybėn ir tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja perleisti visus savo įsipareigojimus ir teises, kylančias iš šios sutarties, investicinei bendrovei. Ir nors ginče deklaruojamas pareiškėjos įsteigimo tikslas - tolesnė nekilnojamojo turto plėtra, jo vystymas, byloje nustatyta, kad pareiškėjos akcininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis priklausęs žemės sklypas, jo kaip turtinio įnašo atsiskaitant už akcijas įnešimo į pareiškėją metu, jau buvo visiškai užstatytas, kitų sklypo vystymo galimybių nebebuvo, o šiame sklype pastatytų statinių baigtumas buvo 60-61 proc. (UAB „Capital vertinimas“ 2015-07-30 surašyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15-N07-37, 2015-08-04 akcijų pasirašymo sutartis).
Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvada vertinant byloje aptariamą 2015-08-04 akcijų pasirašymo sutartį ekonominės realybės aspektu, nes kitų tikslų, nei mokestinio pranašumo (mokestinės naudos) siekis, mokestinio patikrinimo metu nenustatyta. Pareiškėja 2015-08-04 akcijų pasirašymo sutarties pagrindu perėmė iš savo akcininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik statybų plėtrai vykdyti reikalingą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą bei ne mažesnio nei 60 proc. statybos baigtumo nebaigtą statybą), bet ir visas kitas akcininkų su statomu turtu susijusias teises ir pareigas, finansinius įsipareigojimus ir pan. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja perėmė visą savo akcininkų iki 2015 m. rugpjūčio mėn. vykdytą statybų plėtros verslą ir šio verslo modelį. Dar daugiau, pareiškėja veikdama kaip investicinė bendrovė nebuvo savarankiška nuo akcininkų priimdama su savo investicine veikla susijusius sprendimus. Nustatyta, kad pareiškėjos organizacinę struktūrą sudarė bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, valdymo įmonė, kuriai buvo perduotas pareiškėjos valdymas, valdymo įmonės išrinktas investicinis komitetas, pareiškėjos apskaitą tvarkantis subjektas. Taigi, pareiškėjos akcininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juos atstovavę M. V., kuris, kaip minėta, buvo ir statybų valdytojo UAB „Citus Construction“ vadovas, ir M. M.) ne tik tvirtino pareiškėjos finansines ataskaitas, bet ir priėmė sprendimus dėl pareiškėjos uždirbto pelno paskirstymo (įskaitant sprendimą skirti ir išmokėti dividendus), turėjo teisę tvirtinti, pakeisti valdymo įmonę, tvirtinti, pakeisti turto saugotoją, statybų valdytoją, pritarti valdymo įmonės sudaromoms sutartims (išskyrus įgyvendinant priimtus investicinius sprendimus dėl pareiškėjos turto investavimo), jeigu tokių sutarčių vertė buvo didesnė nei 300 000 Eur (Pareiškėjos įstatų 7.2–7.5 punktai, MGK bylos 1 t., b. l. 67-68).
Be to, mokestinio patikrinimo byloje esantys duomenys (pareiškėjos dividendų paskirstymo ir išmokėjimo lentelė, MGK bylos 1 t., b. l. 32-33) patvirtina, jog pareiškėja nuo 2015-08-21 iki 2016-05-31 pardavusi visus I ir II statybų etapų objektus iš viso gavo 4 782 871 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 1 004 403 Eur PVM, o jos akcininkams už laikotarpį, pasibaigusį 2016-06-30, buvo paskirti išmokėti 1 645 584 Eur dividendai, išmokėti 1 056 395 Eur dividendai, paskirsčius pareiškėjos 2016 m. uždirbtą pelną, 2017-03-09 paskirti išmokėti 2 674 074 Eur ir 2017-03-10 išmokėti 3 085 470 Eur dividendai.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktikos nuostatas, įvertinęs šioje mokestinėje byloje surinktų duomenų visumą, šalių pozicijas ginčo klausimu, neturi pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus konstatuotomis išvadomis, kad formaliai įstatymų reikalavimus atitinkančia ginče aptariama akcijų perleidimo sutartimi pareiškėjai kaip kolektyvinio investavimo subjektui perleidus visas teises ir pareigas, susijusias su jos akcininkų turtiniu įnašu esančio turto statybomis, pardavimu ir kt., neabejotinai buvo gauta mokestinė nauda, nes vykdant statybų projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapų metu pastatytų butų / kotedžų pardavimus, iš šių pardavimų pajamos nebuvo apmokestintos PM (pritaikyta PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta lengvata) bei, kad pagrindinis šio sandorio tikslas buvo siekis tenkinti pareiškėjos akcininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, t. y. neapmokestinti gautų butų / kotedžų pardavimų pajamų PM ir tokiu būdu gauti iš pareiškėjos didesnius dividendus.
Kaip matyti iš 2020-10-20 Patikrinimo akto turinio, mokesčių administratorius įvertino, jog bendrovės (UAB “Eksvilinas” ir UAB “(duomenys neskelbtini)”), būdamos pelno mokesčio mokėtojomis, kurių pelnas iš statybų plėtros veiklos būtų apmokestinamas standartiniu 15 proc. pelno mokesčio tarifu, įregistravo įmonę, kuri formaliai atitiko keliamus reikalavimus investicinių bendrovių veiklai, ir kurios dėl šių priežasčių pelnas ir pajamas iš investicinės (statybų plėtros) veiklos yra pelno mokesčiu neapmokestinamos. Tokiu būdu UAB ““(duomenys neskelbtini) ir UAB “(duomenys neskelbtini)”, perdavusios Turtą – žemės sklypą ir jame pastatytus statinius bendrovei, sumažino savo 2015 m. ir 2016 m. apmokestinamąjį pelną ir išvengė (sumažino) mokėtino pelno mokesčio. Tai įrodo, kad buvo siekiama mokestinio pranašumo nepasirenkant teisėto elgesio modelio. Sandorių sudarymo metu UAB “(duomenys neskelbtini) ir UAB “(duomenys neskelbtini)”, IISATIUAB “(duomenys neskelbtini)”, statytojas UAB “(duomenys neskelbtini), pardavimų atstovas ir buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB “(duomenys neskelbtini), jų vadovai, Investicinio komiteto pirkiminkas, yra tie patys, ar susiję asmenys, todėl galima teigti, kad šie asmenys priimdami sprendimu galėjo daryti įtaką ir žinojo apie sudaromų sandorių mokestines pasekmes. Tokie veiksmai rodo bendrovės nesąžiningumą, kuriais pažeidžiamas draudimo piktnaudžiauti teise principas (MGK bylos 1 t., b. l. 78).
Teismo nuomone, iš šių aplinkybių mokesčių administratorius darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos akcininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, patys jungtinės veiklos sutarties pagrindu išvystę statybų projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapus vos ne iki pilno šio projekto baigtumo, t. y. pastatę nekilnojamojo turto objektus (butus / kotedžus) iki jų pardavimo, šių objektų pardavimą ir uždirbtų pajamų išmokėjimą perleido naujai įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui - pareiškėjai. Be to, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes šiuo ginčo aspektu mokesčių administratorius pagrįstai nurodė ir tai, jog naujai įsteigtas kolektyvinio investavimo subjekto - pareiškėjos, kuri, kaip įrodinėjama ginče, iš karto po nekilnojamojo turto perėmimo toliau vystė statybų projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II etapus, turimos piniginės lėšos tesudarė 3 000 Eur (įnašas įstatiniam kapitalui suformuoti), tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš trečiųjų asmenų gautos avansų sumos (589 188,81 Eur) pareiškėjai taip ir neperdavė.
Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog tiek dokumentai, tiek faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėjos tikslas buvo ne vienkartinis sandoris, kurio metu gaunama mokestinė nauda, tačiau ilgalaikė investavimo į nekilnojamojo turto projektų plėtros veikla. Šiuo atveju pritartina Komisijos išsakytam argumentui, jog kiekvieno verslo sąlygomis veikiančio ūkio subjekto ar įmonės tiek įsteigimo, tiek ir jos veiklos tikslas yra pajamų uždirbimas, tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismo nuomone, kelia abejonių pareiškėjos atstovų deklaruojamu pirminiu pareiškėjos kaip kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo tikslu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, statinių (butų / kotedžų) statybos baigtumas akcijų pasirašymo sutartyje buvo užfiksuotas 2015-06-15 (kadastro duomenų fiksavimo data), tuo tarpu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuo šio datos iki akcijų pasirašymo sutarties per pusantro mėnesio laikotarpį statybas ir toliau vykdė pareiškėjos akcininkai, todėl, teismo vertinimu, Komisija darė pagrįstą išvadą, jog akivaizdu, kad akcijų pasirašymo metu perduodant nekilnojamąjį turtą, statinių statybos baigtumas buvo gerokai didesnis. Šią išvadą patvirtina ir ta byloje nustatyta aplinkybė, kad praėjus tik 17 dienų nuo ginče aptariamo nekilnojamojo turto kaip turtinio įnašo perėmimo, pareiškėja jau savo vardu pradėjo sudarinėti notarines žemės sklypo dalių bei jame esančių butų / kotedžų pirkimo-pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis (patikrinimo akto 5 priedas).
Pareiškėja nurodo ir tai, kad analogiškoje situacijoje, kurioje ginčas vyko dėl to, ar mokesčių mokėtojas, perleidęs kontroliuojamai bendrovei (asmeniui, kuriam taikoma kolektyvinio investavimo subjekto gautų pajamų apmokestinimo PM lengvata) savo veiklą, siekė ekonominių tikslų, ar vis dėl to pagrindinis tikslas buvo įgyti mokestinį pranašumą, PM buvo apskaičiuotas būtent kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, o ne pačiam subjektui.
Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog šiuo atveju turėjo būti apmokestinta ne pareiškėja, bet akcininkai. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino esminį skirtumą tarp I ir II etapų butų pardavimo ir vėlesnių etapų butų pardavimo vertinimo mokestinio patikrinimo metu, t. y. jog I ir II etapų butų pardavimas - neįprastinė pareiškėjos kaip kolektyvinio investavimo veikla – perduota jos akcininkų, su tikslu, jog pajamos būtų neapmokestinamos. Apmokestinamas asmuo, kuris faktiškai gavo pajamas. Faktinė pajamų gavėja – bendrovė, todėl ji ir buvo apmokestinta. Mokesčių administratorius įvertino, jog akcijų įsigijimo sandoris atitiko įstatymo reikalavimus, bet bendrovė įkurta tikslu, kad būtų gautos neapmokestinamos pajamos (jau buvo sudarytos rezervavimo sutartys, turtas pastatytas). Šiuo atveju pritartina atsakovo teiginiui, jog pagal LVAT praktiką prievolę mokėti mokesčius nustačius piktnaudžiavimo faktą galima perkelti asmeniui faktiškai gavusiam pajamas, ką mokesčių administratorius šioje nagrinėjamoje situacijoje ir padarė (ginčo atveju pajamas gavo pareiškėja).
Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, kad tiek pareiškėja kaip kolektyvinis investavimo subjektas, tiek ir jos vykdyta veikla atitiko visus IISKISĮ kolektyvinio investavimo subjektams keliamus reikalavimus. Pasak Pareiškėjos, IISKISĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai yra vieninteliai, pagal kuriuos yra sprendžiamas subjektų, veikiančių pagal šį įstatymą, teisėtumas, Pareiškėja šiuos kriterijus atitiko. Be to, pareiškėja buvo įsteigta siekiant vykdyti ilgalaikę investavimo į nekilnojamojo turto projektų plėtrą veiklą, taigi, jos tikslas nebuvo vienkartinis sandoris. Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų akcentuotina, jog pareiškėjos kaip kolektyvinio investavimo subjekto veiklos atitikties IISKISĮ keliamiems reikalavimams vertinimas nėra šio mokestinio ginčo dalykas, todėl nei atsakovas, nei Komisija nevertino pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, kaip ir kokia apimtimi pareiškėjos veikla atitiko IISKISĮ nuostatas, tokio vertinimo nagrinėjamu atveju neatliks ir teismas.
Be to, nesutiktina su pareiškėja, jog konstatuodama pareiškėjos padarytą pažeidimą, Inspekcija remiasi būtent rezervavimo sutarčių perdavimo faktu, nes iš aptartų aplinkybių visumos matyti, jog konstatuojant pareiškėją padarius ginče aptariamą pažeidimą, buvo vertintas ne vien tik rezervavimo sutarčių perdavimas, bet visa eilė aplinkybių, susijusių su akcininkų vykdyto statybų plėtros verslo perdavimu pareiškėjai bei vėliau sekusių pačios pareiškėjos veiksmų visuma. Ginčo byloje nustatytos aplinkybės, jog formaliai sudarytos akcijų pasirašymo sutarties pagrindu pareiškėjai buvo perduoti visi jos akcininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statyti nekilnojamojo turto objektai (kurių statybos baigtumas perdavimo metu buvo vienodas), jog pareiškėja šios sutarties pagrindu gavo PM neapmokestinamas pajamas pardavusi visus, o ne tik tuos, kurių rezervavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus ji perėmė, objektus, suponuoja pagrįstą išvadą, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjos PM bazę, pagrįstai į ją įtraukė pareiškėjos pajamas, gautas pardavus visus projekto „Karaliaučiaus slėnis“ I ir II statybų etapų metu pastatytus nekilnojamojo turto objektus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėja mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.