Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2021-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-654/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
1A-58-654/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00039-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
Teisėjai
Alenas Piesliakas (pirm.), Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis
A. B., R. M., P. V., J. D., E. S., O. B., T. Š.
Advokatai
Jonas Amšiejus, Silva Mardosaitė, Danutė Kisinienė, Kęstutis Ožiūnas, Adolfas Remeikis, Viktoras Rutkauskas, Violeta Bazienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-654/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00039-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3; 1.1.4.4.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.11.10; 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Aleno Piesliako (pranešėjo ir pirmininko),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistojo A. B. (A. B.) gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,nuteistajam R. M. (R. M.) ir jo gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,nuteistojo P. V. (P. V.) gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,nuteistosios J. D. gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nuteistojo E. S. gynėjai advokatei Violetai Bazienei,nuteistojo O. B. gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,nuteistojo T. Š. (T. Š.) gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu (ZOOM platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S., J. D., A. B., O. B., R. M., P. V. ir T. Š. gynėjo advokato Jono Amšiejaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 500 MGL (18 830 Eur) bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 400 MGL (15 064 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 600 MGL (22 596 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 598 MGL (22 520,68 Eur).

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 150 MGL (5 649 Eur) bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL(3 766 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 198 MGL (7 456,68 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 150 MGL (5 649 Eur) bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. V. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 198 MGL (7 456,68 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

J. D. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 150 MGL (5 649 Eur) bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. D. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 198 MGL (7 456,68 Eur).

E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 150 MGL (5 649 Eur) bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 196 MGL(7 381,56 Eur).

O. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 150 MGL (5 649 Eur) bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir O. B. paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 198 MGL (7 456,68 Eur).

T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 200 MGL (7 532 Eur) bauda;

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 150 MGL (5 649 Eur) bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. Š. paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 298 MGL (11 222,68 Eur).

Tuo pačiu nuosprendžiu:

D. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta subendrinta 600 MGL (22 596 Eur) bauda (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), į kurią įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 punkto a papunktis) ir galutine bausme paskirta 598 MGL (22 520,68 Eur) bauda;

R. B. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) bauda (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) į kurią įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 punkto a papunktys) ir galutine bausme paskirta 298 MGL (11 222,68 Eur) bauda;

A. M. (A. M.) nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) bauda (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), į kurią įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 punkto a papunktis) ir galutine bausme paskirta 298 MGL (11 222,68 Eur) bauda;

J. S. (J. S.) nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) bauda (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), į kurią įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 punkto a papunktis) ir paskirta 298 MGL (11 222,68 Eur) bauda. Paskirta bauda vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutine bausme paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir 298 MGL (11 222,68 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį;

A. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) bauda (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), į kurią įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 punkto a papunktis) ir galutine bausme paskirta 198 MGL (7456,68 Eur).

Nuosprendis šių nuteistųjų atžvilgiu apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. S., J. D., A. B., O. B., R. M., P. V. D. K., R. B., A. M., J. S., T. Š., A. I. nuteisti už tai, kad 2017 m. kovo 27 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.30 val., A. B. ir D. K. susitarę ir veikdami kaip organizatoriai bendrininkų grupe kartu su kaip vykdytojais veikusiais J. S., A. M., T. Š., R. B. ir Baltarusijos Respublikoje veikusiais nenustatytais asmenimis, taip pat kaip padėjėjais veikusiais E. S., O. B., A. I., J. D., P. V., R. M. ir Lietuvos Respublikoje veikusiais dviem nenustatytais asmenimis, A. B. ir D. K. parengę nusikalstamą veiką ir jai vadovaudami, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0546, esančiu Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k. (toliau – VSŽ-0546), išvengdami muitinės kontrolės ne per muitinės kontrolės postą gabeno 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – 6 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, kurių bendra vertė yra 17 333 Eur (toliau – Prekes) bei šias akcizais apmokestinamas Prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 2.2 punkto, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 punkto, kuriame nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, laikymo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, šiomis aplinkybėmis:

1.1. laikotarpiu iki 2017 m. kovo 27 d. 18.00 val. A. B., D. K., P. V. ir R. M. susitarė ir suplanavo bendrai iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k. ribose, išvengiant muitinės kontrolės ne per muitinės kontrolės postą ir Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžiant nustatytą tvarką gabenti 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės cigaretes, nusikalstamos veikos atlikimui bendromis pastangomis susitariant su Baltarusijos Respublikoje veikusiais asmenimis atgabenti Prekes ir jas perduoti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš anksto sutartoje vietoje, pasitelkiant nusikalstamos veikos vykdymui Lietuvos Respublikoje kitus asmenis, nusikalstamos veikos vykdymui numatant ir parūpinant priemones: transportą, ryšio, Prekių gabenimo pėsčiomis priemones, numatant ir suplanuojant bendrininkų veiksmus, tarpusavio ryšio palaikymo būdus mobilaus ryšio telefonais ir radijo stotelėmis, bei paskirstant vaidmenis nusikalstamai veikai įvykdyti ir jos vykdymui palengvinti, tarpusavyje saugant ir pridengiant bendrininkus;

1.2. parengė nusikalstamą veiką aplinkybėmis, kuriomis vykdydami susitarimą ir laikotarpyje iki 2017 m. kovo 27 d. 18.00 val. įgyvendindami nusikalstamos veikos parengimą, tai yra A. B. nusikalstamos veikos darymui Lietuvos Respublikos teritorijoje papildomai pasitelkė J. S., A. M., T. Š., R. B., E. S., O. B., A. I., J. D. ir du nenustatytus asmenis. A. B. bendrai su D. K. suplanavo esmines vadovavimo nusikalstamai veikai sąlygas ir bendrininkų veiksmų kontroliavimo ir koordinavimo būdus, numatė ir parūpino priemones:

· A. B. ir D. K. susitarė, kad A. B. nusikalstamos veikos darymui Lietuvos Respublikos teritorijoje papildomai pasitelks kitus asmenis, parūpins priemones – transportą, ryšio priemones, Prekių gabenimo pėsčiomis priemones, numatys ir suplanuos bendrininkų, veikusių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiksmus, tarpusavio ryšio palaikymo būdus mobilaus ryšio telefonais ir radijo stotelėmis, paskirstys vaidmenis tarp bendrininkų, šioje dalyje, koordinuos jų veiksmus ir vadovaus nusikalstamai veikai, o D. K. suderins su Baltarusijos Respublikoje veikusiais bendrininkais Prekių atgabenimo į sutartą vietą sąlygas ir koordinuos jų veiksmus ir jiems vadovaus perduodant Prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, parūpins radijo ryšio stoteles panaudoti aplinkos stebėjimui, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas;

· D. K. susitarė su Baltarusijos Respublikoje veikusiais asmenimis, kad jie sutartu laiku į sutartą vietą atgabens Prekes ir vadovaujami, kontroliuojami bei koordinuojami D. K., perduos jas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lietuvos Respublikoje veikiantiems bendrininkams, parūpino ir A. B. perdavė dvi radijo ryšio stoteles „Wouxun KG-889“ panaudoti ryšio palaikymui stebint aplinką, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas;

· A. B. susitarė su J. S., A. M., T. Š., R. B., kad jie, kontroliuojami ir koordinuojami A. B. asmeniškai ir per kitus bendrininkus, perims iš Baltarusijos Respublikoje veikiančių asmenų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jų perduodamas Prekes ir toliau Prekes gabens pėsčiomis iki sutartos vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje bei perduos tolesniam gabenimui automobiliu kitam bendrininkui, J. S. perdavė nusikalstamos veikos darymo metu naudoti vieną radijo ryšio stotelę „Wouxun KG-889“;

· A. B. susitarė su P. V., kad šis parūpins Prekių tolesniam gabenimui Lietuvos Respublikoje tinkamą automobilį bei kontroliuojamas ir koordinuojamas A. B. asmeniškai ir per kitus bendrininkus, kol bendrininkai gabens prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atgabens Prekes iki sutartos vietos tolesniam jų gabenimui automobiliu, o taip pat vykdamas pakeliui į sutartą Prekių perėmimo iš bendrininkų vietą, atliks aplinkos stebėjimą, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, o po to Perėmęs prekes, gabens jas automobiliu toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje;

· P. V. Prekių gabenimui numatė ir parūpino automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

· A. B. susitarė su R. M., kad šis parūpins savadarbius nąsčius Prekių gabenimui pėsčiomis ir automobilį, bei automobiliu J. S., A. M., T. Š., R. B. nuveš į bendrininkų sutartą vietą prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos iš Baltarusijos Respublikoje veikiančių bendrininkų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jų perduodamas prekes bei, kontroliuojamas ir koordinuojamas A. B. asmeniškai ir per kitus bendrininkus, kol kiti bendrininkai gabens prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atgabens Prekes iki sutartos vietos tolesniam jų gabenimui automobiliu ir toliau P. V. bus gabenamos automobiliu Lietuvos Respublikos teritorijoje, judėdamas savo parūpintu automobiliu, sutartose vietose atliks aplinkos stebėjimą, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas;

· R. M. parūpino savadarbius nąsčius ir juos perdavė J. S., A. M., T. Š., R. B. Prekių gabenimui pėsčiomis, parūpino automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

· A. B. susitarė su O. B., kad šis parūpins automobilį ir, kontroliuojamas ir koordinuojamas A. B. asmeniškai ir per kitus bendrininkus, kol kiti bendrininkai gabens prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabens Prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, judėdamas savo parūpintu automobiliu, sutartose vietose atliks aplinkos stebėjimą, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas;

· O. B. parūpino automobilį „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

· A. B. susitarė su E. S., A. I., J. D. ir dviem nenustatytais asmenimis, kad jie, kontroliuojami ir koordinuojami A. B. asmeniškai ir per kitus bendrininkus, kol kiti bendrininkai gabens prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabens Prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, sutartose vietose atliks aplinkos stebėjimą, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas;

1.3. toliau vykdydami susitarimą ir iki 2017 m. kovo 27 d. apie 22.30 val. darydami nusikalstamą veiką:

· D. K. su Baltarusijos Respublikoje veikusiais bendrininkais koordinavo tarpusavio veiksmus, kad jie sutartu laiku į sutartą vietą iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos iš Baltarusijos Respublikos pusės atgabentų Prekes, vadovavo šiai nusikalstamos veikos daliai, duodamas šiems bendrininkams nurodymus, kontroliavo ir koordinavo šių bendrininkų veiksmus, kol jie Prekes atgabeno į sutartą vietą. Tuo pačiu metu A. B., D. K. ir O. B., važinėdami O. B. vairuojamu automobiliu „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atliko aplinkos stebėjimą, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, taip saugodami ir pridengdami kitus bendrininkus, o taip pat A. B. pats asmeniškai ir per kitus bendrininkus duodamas bendrininkams nurodymus, vadovavo nusikalstamai veikai, darant nusikalstamą veiką kontroliavo ir koordinavo bendrininkų veiksmus, kuomet jo vadovaujami, kontroliuojami ir koordinuojami;

· R. M. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. S., A. M., T. Š., R. B. nuvežė į bendrininkų sutartą vietą Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k., prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos perimti iš Baltarusijos Respublikoje veikiančių bendrininkų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jų perduodamų Prekių;

· P. V. atvairavo ir automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą, Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k. netoli VSŽ-0546 Prekių perėmimui iš J. S., A. M., T. Š., R. B. ir tolesniam jų gabenimui;

· Prie VSŽ-0546 Baltarusijos Respublikoje veikę nenustatyti bendrininkai Prekes perdavė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o J. S., A. M., T. Š., R. B. Prekes perėmė iš jų ir toliau pėsčiomis šias Prekes gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėdami cigarečių įgijimo, gabenimo, laikymo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k. ribose apie 500 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą link Prekių gabenimui P. V. atvairuoto automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kur Prekes 2017 m. kovo 27 d. apie 22.30 val. paliko siekdami pasišalinti ir išvengti sulaikymo, gavę įspėjimą iš bendrininkų apie Valstybės sienos apsaugos pareigūnų atliekamus įtariamųjų sulaikymo veiksmus;

· D. K., O. B., P. V., R. M., E. S., A. I., J. D. nusikalstamos veikos darymo metu atliko aplinkos stebėjimą, siekdami įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, teikė informaciją bendrininkams apie stebėjimo metu matomas aplinkybes, taip saugodami ir pridengdami kitus bendrininkus, šiomis aplinkybėmis: A. B., D. K. ir O. B. pastarojo vairuojamu automobiliu „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važinėdami Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Gerviškės ir Kaniūkų kaimų ribose bei kelyje Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės; P. V. automobiliu AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdamas pakeliui į sutartą Prekių perėmimo iš bendrininkų vietą Kaniūkų kaimo ribose; R. M. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važinėdamas kelyje Nr. 126 Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės ir šio kelio privažiuojamuose keliuose Kaniūkų kaimo ribose; E. S. pėsčiomis Kaniūkų kaimo ribose; A. I. iš savo sodybos (duomenys neskelbtini), Kužių k., Butrimonių sen.; J. D. iš savo sodybos (duomenys neskelbtini), Kaniūkų k., Gerviškių sen.; vienas nenustatytas asmuo būdamas kelio Šalčininkai-Gerviškės-Eišiškės vietoje tarp Šalčininkų miesto ir Kaniūkų kaimo; kitas nenustatytas asmuo būdamas Gerviškių kaimo ribose prie kelių Nr. 126 Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės ir Nr. 3903 Slidžiūnai-Gerviškės-Narkuškės sankryžos.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti, nes neįrodytą, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

2.1. Skunde nurodė, kad teismas pripažindamas jį kaltu įrodymus įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais apelianto kaltę, o jo kaltė grindžiama vien prielaidomis.

2.2. Apeliantas, aptardamas BK 199 straipsnio 1 dalies, 199² straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas, teigia, kad kitų asmenų veikų rezultatai jam gali būti inkriminuojami tik nustačius jo bendrininkavimą su kitais asmenimis ar veikimo per tarpininką požymius. Jam pateikti kaltinimai, kad jis veikdamas kaip padėjėjas ir vykdydamas bendrininkų susitarimą bei A. B. nurodymus, stebėjo aplinką, teikė informaciją bendrininkams apie stebėjimo metu matomas aplinkybes, yra deklaratyvūs, nes kaip tai buvo daroma ir kokie baudžiamosios bylos įrodymai šias aplinkybes patvirtina, teisminio bylos nagrinėjimo metu nesiaiškinta. Jokie baudžiamosios bylos įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Nei vienas teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis neparodė, kad E. S. padėjo daryti nusikalstamas veikas. Visi tvirtino priešingai, kad jiems nebuvo žinoma, jog nusikalstamų veikų daryme dalyvavo ir jis. Nebuvo atliktas jo atpažinimas pagal nuotraukas, o A. B., kuris pagal nusikalstamos veikos aprašyme nurodytas aplinkybės davė nurodymus, atpažino tik J. D. ir A. I. kaip asmenis, kurie jo prašymu stebėjo aplinką. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik praėjus pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o tai leidžia teigti, kad nei kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo duomenų dėl jo nebuvo ir nėra surinkta. Jo kaltė grindžiama vien prielaidomis, nesant objektyvių ir neginčijamų jo kaltės įrodymų o esant tokioms aplinkybėms, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas. Priimdamas skundžiamą nuosprendį Kauno apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nevisapusiškai ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, įvertino ne visus baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, nesiėmė visų įmanomų priemonių abejonėms pašalinti, apelianto parodymų nevertino visų įrodymų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, todėl padarė klaidingas išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

2.3. Apeliantas teigia, kad kvalifikuodamas nusikalstamą veiką teismas turi padaryti aiškiai suformuotas išvadas, o ne perrašyti nuosprendžio nusikalstamos veikos aprašyme išdėstytas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jis priimtas remiantis ne teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais, o kaltinamajame akte nurodytais duomenimis. Priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas pažeidė rungimosi principą, nes palaikė tik kaltinimo pusę. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, kad visi neaiškumai ir netikslumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau pirmosios instancijos teismas šiais principais nesivadovavo. Baudžiamojoje byloje nepateikta konkrečių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, nes jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme ir nepadėjo padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

3. Nuteistoji J. D. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl jai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – baudos pakeisti ir sumažinti jai paskirtos baudos dydį.

3.1. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas jai paskyrė per didelę baudą. Aptardama BK 54 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo, nuteistoji nurodė, kad parinkdamas konkretų baudos dydį teismas turi įvertinti nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, kurios gali nulemti teisingą baudos dydžio parinkimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas neturėtų skirti tokio dydžio baudos, kurios asmuo, objektyviai vertinant, negalės sumokėti.

3.2. Nuteistoji nurodė, kad nustatydamas skiriamos baudos dydį apygardos teismas atsižvelgė į nustatytas jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau neįvertino ir neatsižvelgė į jos vaidmenį nusikalstamų veikų padarymo metu. Iš nusikalstamų veikų aprašymuose išvardintų asmenų ji pažinojo tik A. B.. Jos vaidmuo buvo antraeilis, ji tik stebėjo aplinką ir jokiais kitais veiksmais prie nusikalstamų veikų padarymo neprisidėjo. Be to, pripažino savo kaltę ir davė išsamius parodymus. Nustatydamas baudos dydį apygardos teismas neįvertino ją charakterizuojančių aplinkybių, kurios skiriasi nuo kitų nuteistųjų. Ji yra garbingo amžiaus, gyvena viena savo sodyboje pamiškėje, gyvena tik iš 260 Eur senatvės pensijos, kitų pajamų negauna, jokios finansinės naudos dėl kontrabandos negavo. Taigi gaudama tik senatvės pensiją, neturi ir neturės galimybės sumokėti jai paskirto dydžio baudos.

4. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl jam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių pakeisti ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį paskirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams; arba sumažinti jam paskirtos baudos dydį iki 200 MGL.

4.1. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme. BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba laisvės atėmimas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakciją teismas galėjo atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 42 straipsnį, laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei bauda, tačiau apeliantas prašo jam vietoj paskirtos baudos paskirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, nes jis neturi ir neturės galimybės sumokėti paskirto dydžio baudą. Šiuo metu jis dirba, tačiau jo darbo užmokestis yra 232,28 Eur, turto į kurį būti galima nukreipti išieškojimą, jis neturi.

4.2. Apeliantas teigia, kad jam buvo paskirta per didelė bauda. Nustatant baudos dydį nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį.

4.3. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas jam paskirtas bausmes, pažeidė BK 63 straipsnio reikalavimus. Jis padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl subendrinant jam paskirtas bausmes turėjo būti taikomas apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdas.

5. Nuteistasis O. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl jam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių pakeisti ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams; arba sumažinti jam paskirtos baudos dydį iki 100 MGL.

5.1. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme. BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba laisvės atėmimas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakciją, teismas galėjo atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 42 straipsnį, laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei bauda, tačiau apeliantas prašo jam vietoj paskirtos baudos, paskirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, nes tokiu atveju geriau bus pasiekti bausmės tikslai. Jam paskirta pirmosios instancijos teismo bauda – 198 MGL yra per didelė ir jis jos nesugebės sumokėti. Jis yra vedęs, augina mažametį vaiką ir šiuo metu jo žmona laukiasi antro vaiko. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, nes gyvena su tėvais jų bute.

5.2. Apeliantas teigia, kad jam buvo paskirta per didelė bauda. Nustatant baudos dydį nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, taip pat nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį.

5.3. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas jam paskirtas bausmes, pažeidė BK 63 straipsnio reikalavimus. Jis padarė dvi nusikalstamas veikas nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl subendrinant jam paskirtas bausmes turėjo būti taikomas apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdas.

6. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sumažinti paskirtos baudos dydį ir paskirti ne didesnę nei 2 000 Eur baudą.

6.1. Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryti pažeidimai, kurie turėjo reikšmės teisingam aplinkybių nustatymui bei objektyviam bylos išnagrinėjimui teisme. Kai kurie kaltinamieji nemoka lietuvių kalbos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jiems nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti vertėjo pagalba. Parodymus jie davė rusų kalba, o ikiteisminio tyrimo pareigūnė, pažeisdama procesines normas, juos užrašė lietuvių kalba. Apklausų protokoluose tokie asmenys buvo priversti pasirašyti nesuprasdami jo teksto. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų buvo prašoma patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nors teisme jie davė kitokius parodymus. Todėl tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamųjų parodymų yra esminių prieštaravimų.

6.2. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai neapklausė pasienio pareigūnų, o tik perskaitė jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, motyvuojant tuo, kad pareigūnai jau neprisimins tiriamų aplinkybių. Būtent pareigūnų parodymais teismas grindė nuteistojo jo kaltę, nors teisme jų ir neapklausė. Be to, pareigūnų ir kitų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei faktinei bylos medžiagai.

6.3. Apeliantas, aptardamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, teigia, kad teismas jo kaltę grįsdamas tik vienų liudytojų parodymais, o kitų liudytojų parodymus atmesdamas, padarė esminį teisės normų pažeidimą. Apeliantas, nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, nes jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, surinkta nebuvo. Taigi, pripažindamas jį kaltu teismas vadovavosi tik prielaidomis.

6.4. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas paskyrė jam per didelę baudą, nes net prokuroras teismui siūlė paskirti jam mažesnę baudą. Tokio dydžio paskirtos baudos jis neturės galimybės sumokėti, nes turi išlaikyti mažamečius vaikus, mokėti kreditus už šeimos būstą, be to, dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino negauna pajamų.

7. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl jam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių pakeisti ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams; arba sumažinti jam paskirtos baudos dydį iki 100 MGL.

7.1. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme. BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba laisvės atėmimas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakciją teismas galėjo atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 42 straipsnį, laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei bauda, tačiau apeliantas prašo vietoj paskirtos baudos paskirti jam laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, nes bus geriau pasiekti bausmės tikslai. Jam paskirta pirmosios instancijos teismo bauda – 198 MGL yra per didelė ir jis jos nesugebės sumokėti. Jis dirba UAB „N“ ir vidutinis jo darbo užmokestis yra 528 Eur. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, nes gyvena su tėvais.

7.2. Apeliantas teigia, kad jam buvo paskirta per didelė bauda. Nustatant baudos dydį nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį.

7.3. Apeliantas nurodė, kad subendrindamas jam paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio reikalavimus. Jis padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl subendrinant jam paskirtas bausmes turėjo būti taikomas apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdas.

8. Nuteistojo T. Š. gynėjas advokatas J. Amšiejus apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl T. Š. paskirtų bausmių – baudų pakeisti ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę.

8.1. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad skiriant bausmę nuteistajam T. Š. turėjo būti taikomos baudžiamojo kodekso nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamąją atsakomybe. BK 90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Be to, nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda (pagal veikos padarymo metu galiojusią redakciją).

8.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog T. Š. gimė (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2017 m. kovo 27 d., nebuvo sulaukęs 17 metų. Be to, prokuroras teismui nepateikė įrodymų, kad nuteistasis T. Š. turi kokio nors turto ar dirba ir turi pajamų sumokėti jam paskirtą baudą. Esant šioms aplinkybėms apygardos teismas neteisingai taikė įstatymo normas, nes parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį nepilnamečiui nuteistajam turėjo vadovautis BK XI skyriaus nuostatomis.

8.3. Gynėjas motyvuoja, kad tiek pagal nacionalinius, tiek pagal tarptautinius teisės aktus, kiekvienas vaikas, pripažintas kaltu dėl baudžiamojo įstatymo pažeidimo, turi teisę, jog būtų atsižvelgta į jo amžių, kad jaustųsi noras padėti jam reintegruotis ir atlikti naudingą darbą visuomenėje. Be to, T. Š. anksčiau neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties, todėl yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas A. Remeikis prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų T. Š., E. S., A. B., P. V., O. B., J. D. gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė T. Š. gynėjo advokato J. Amšiejaus skundą tenkinti iš dalies, o kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Šalies argumentai

Nuteistųjų P. V., O. B., A. B. ir nuteistojo T. Š. gynėjo advokato J. Amšiejaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų J. D. ir E. S. apeliaciniai skundai tenkinami, R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl R. M. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje, įrodymų vertinimo.

11. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) už padėjimą daryti kontrabandą ir padėjimą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis veikus bendrininkų grupėje. Nuosprendžiu R. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu iki 2017 m. kovo 27 d., 18.00 val., jis, kartu su A. B., D. K. ir P. V. susitarė ir suplanavo bendrai iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k. ribose, išvengiant muitinės kontrolės ne per muitinės kontrolės postą ir Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžiant nustatytą tvarką gabenti 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės cigaretes, nusikalstamos veikos atlikimui bendromis pastangomis susitariant su Baltarusijos Respublikoje veikusiais asmenimis atgabenti Prekes ir jas perduoti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš anksto sutartoje vietoje, pasitelkiant nusikalstamos veikos vykdymui Lietuvos Respublikoje kitus asmenis, nusikalstamos veikos vykdymui numatant ir parūpinant priemones. A. B., bendrai su D. K., suplanavo esmines vadovavimo nusikalstamai veikai sąlygas ir bendrininkų veiksmų kontroliavimo ir koordinavimo būdus, numatė ir parūpino priemones. Toliau vykdydami susitarimą ir iki 2017 m. kovo 27 d., apie 22.30 val., darydami nusikalstamą veiką, A. B. susitarus su R. M., šis parūpino savadarbius naščius, automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. S., A. M., T. Š. ir R. B. nuvežė į bendrininkų sutartą vietą Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k., prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos perimti iš Baltarusijos Respublikoje veikiančių bendrininkų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jų perduodamų Prekių ir perdavė savadarbius naščius J. S., A. M., T. Š. ir R. B., po to R. M., kartu su kitais bendrininkais, nusikalstamos veikos darymo metu atliko aplinkos stebėjimą, t. y. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važinėdamas kelyje Nr. 126 Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės ir šio kelio privažiuojamuose keliuose Kaniūkų kaimo ribose siekdamas įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, teikė informaciją bendrininkams apie stebėjimo metu matomas aplinkybes, taip saugodamas ir pridengdamas kitus bendrininkus, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Priimdamas sprendimą dėl visų kaltinamųjų kaltės (taip pat ir dėl R. M. bei E. S. kaltės) pirmosios instancijos teismas tik išvardijo byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, ir nurodęs, kad remiasi jų visuma, nustatė, jog visi šioje baudžiamojoje byloje kaltinami asmenys veikdami bendrininkų grupėje padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas nurodė, kad vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotais veikas pripažinusių kaltinamųjų parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu jie patvirtino ne tik savo nusikalstamus veiksmus, bet ir R. M., E. S., O. B. dalyvavimo nusikalstamose veikose aplinkybes, savo ir jų vaidmenį veikų padaryme, o tyrimo metu duoti parodymai yra patvirtinti kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo įrodymų, nevertino jų reikšmės ir turinio, neatliko reikšmingos įrodymų analizės ir savo išvadas pagrindė lakoniškais argumentais. Iš esmės teismas apsiribojo kaltinimo atkartojimu motyvuojamoje dalyje ir bendro pobūdžio teiginiais, jog visuma aptartų įrodymų bei aptartų aplinkybių patvirtina, kad tyrimo metu kaltinamųjų veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal atitinkamus straipsnius ir už šias veikas jie baustini.

13. Apelianto R. M. nuomone šioje byloje jo kaltė yra preziumuojama, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl R. M. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje, yra teisinga, bet nemotyvuota.

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2017 m. kovo 27 d., apie 21.00, buvo namie ir internete ieškojo sau tinkamo įsigyti automobilio. Rado skelbimą apie parduodamą automobilį „AUDI A6“. Šis automobilis priklausė žmonos draugei. Jo žmona paprašė draugės duoti automobilį pabandyti ir gavusi automobilio raktelius perdavė juos jam. Jis norėjo nuvažiuoti aplankyti savo mamą. Važiuojant link Eišiškių, už Šalčininkų miesto ribų, jį sustabdė apie 20-30 metų amžiaus vyriškis ir paprašė pavežti jį link Eišiškių miestelio. Jiems bevažiuojant link Eišiškių, jie automobiliu pralenkė visureigį su VSAT skiriamais ženklais. Pravažiavus Pošalčio sankryžą, vyriškis paprašė jį išlaipinti. Jam išlipus važiavo toliau. Jam važiuojant jį dar kartą pralenkė visureigis su VSAT skiriamais ženklais. Visureigis jį pralenkė ir nuvažiavo. Privažiavus Kaniūkų kaimo ribas, ant pagrindinio kelio pamatė daug automobilių su švyturėliais. Pagalvojo, kad pareigūnai kažką sustabdė, jis juos pravažiavo ir matė pasienio pareigūnus, šalia jų automobilio buvo sustoję dar keletas automobilių. Bevažiuojant pastebėjo iš paskos važiuojantį automobilį su įjungtais mėlynais švyturėliais. Pavažiavo toliau ir pastebėjo, kad automobilis su švyturėliais artinasi link jo, tada pristabdė ir šalikelėje sustojo. Iš automobilio išlipęs pareigūnas paprašė dokumentų. Jam juos padavus, pareigūnas atsisėdo šalia, keleivio vietoje ir liepė važiuoti paskui automobilį, kuris jį sustabdė. R. M. paklausė, kas atsitiko, pareigūnas tepasakė, kad su jo automobiliu yra kažkas negerai ir kad važiuoja patikrinti. Grįžus atgal į tą vietą, kur jis aplenkė keletą automobilių, prie jo priėjo pareigūnai ir paprašė iš kišenių ištraukti visus daiktus, atliko jo asmens kratą. Jam pareikštame įtarime nurodyti asmenys jam nėra pažįstami, su šiais asmenimis jis telefonu nebendravo, su savimi tą dieną telefono neturėjo, jį buvo palikęs namuose (t. 8, b. l. 23-24).

13.2. Apklaustas teisme nuteistasis davė kitokius parodymus ir nurodė, kad 2017 m. kovo 27 d., dienos metu Šalčininkuose savo nuosavu automobiliu atvažiavo prie parduotuvės. Ten prie jo priėjo du iš matymo pažįstami asmenys, kurie paprašė pavežti iki Eišiškių bei pasiūlė už nuvežimą 20 eurų. Jis sutiko ir nuvežė juos į Eišiškes. Tie du vyrai paprašė po maždaug dviejų valandų juos parvežti iš Eišiškių atgal į Šalčininkus. Jis sutiko. Kadangi tą dieną jis savo telefono su savimi neturėjo, vyrai jam davė savo telefoną bei liepė juo paskambinti jiems po poros valandų. Jie užrašė telefono numerį, kuriuo jis privalėjo paskambinti arba jie patys jam paskambins. Jis grįžo namo. Maždaug po 3-4 valandų, dar šviesiu paros metu, būdamas namuose jis paskambino jiems, tačiau vyrai pasakė, kad jam jų paimti nebereikės. Telefonas, kurį jam davė tie vyriškiai, liko pas jį, manė, jog sutikęs juos dar kartą telefoną gražins. Vėliau jo automobilis neužsivedė, todėl jis paėmė kitą automobilį, kurį norėjo pirkti. Važiavo pas motiną į Eišiškes, už Šalčininkų jį sustabdė nepažįstamas vyras, kuris paprašė pavežti link Eišiškių. Šį vyrą jis kiek pavežė ir jam išlipus, jis pasigedo telefono, kurį jam į Eišiškes vežti vyrai. Telefonas buvo padėtas automobilyje prie magnetofono. Jis telefono pasigedo po to, kai jo į Eišiškes vežtas vyras jau buvo išlipęs iš automobilio (t. 11, b. l. 172). Nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra skirtingi ir nenuoseklūs, be to, jie visiškai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.

13.3. Nuteistojo R. M. versiją iš dalies patvirtina liudytojo A. B. parodymai, kad jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis norėjo parduoti ir buvo įdėjęs skelbimą į internetinį puslapį „Autogidas“. Automobilį tuo metu buvo davęs laikinai naudotis savo seseriai. 2017 m. kovo mėnesį jo sesuo jam paskambino ir pasakė, kad automobilį nori apžiūrėti, išbandyti ir galbūt įsigyti R. M.. A. B. leido seseriai perduoti automobilį R. M.. Jo sesuo perdavė R. M. automobilio raktelius ir šis išvažiavo. Iš paties R. M. po kelių dienų sužinojo, kad 2017 m. kovo 17 d. jis su liudytojo automobiliu buvo sulaikytas policijos pareigūnų įtariant kontrabandą akcizinėmis prekėmis. R. M. jam sakė, kad automobiliu planavo važiuoti pas žmonos mamą. Šio liudytojo parodymai patvirtina tik R. M. versiją dėl automobilio pasiskolinimo, tačiau kiti įrodymai rodo, kad pasiskolintą automobilį R. M. naudojo padėdamas nusikalstamos veikos bendrininkams daryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

14. R. M. kaltę patvirtina kitų nuteistųjų duoti parodymai.

14.1. Nuteistasis R. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas iš karto po įvykio nurodė, kad cigaretes nuo valstybės sienos gabenti jį vežė jam nepažįstamas asmuo, o atvežęs prie miško išleido ir padavė naščius. Nepažįstamas vyriškis vairavo tamsios spalvos „Audi A6“. 2017 m. balandžio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad R. B. pagal jam pateiktas nuotraukas atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 1, ši nuotrauka buvo R. M., kuris 2017 m. kovo 27 d. paėmė jį iš namų ir vežė gabenti kontrabandines cigaretes (t. 5, b. l. 98-102). 2018 m. kovo 2 d. papildomos apklausos metu R. B. nurodė, kad su R. M., pravarde „k“, nekontaktavo. Tik žino, kad šis asmuo taip pat dalyvavo gabenant kontrabandą. Jam nešant cigaretes teko girdėti, kaip kiti dėžes nešę asmenys telefonu su kažkuo kalbėjosi apie asmenį, kurio pavardė „k“, kad jis buvo šalia, netoli Kaniūkų kaimo. Taip pat iš dėžes nešusių asmenų išgirdo, jog asmuo pravarde „k“ dirba pasienio tarnyboje (t. 5, b. l. 111). Apklaustas teisme R. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Teisme parodė, kad R. M. jį ir T. Š. atvežė į vietą, o telefonu su R. M. kalbėjo arba A. M., arba J. S..

14.2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. K. nurodė, kad A. B. dėl automobilio, kuris turėjo išvežti cigaretes, tarėsi su kartu turėjusiu dalyvauti R. M.. Kad tą vakarą dalyvaus R. M., jis nežinojo, nes tokio pokalbio nebuvo, tačiau žinojo, kad jis buvo tas trečias asmuo, kuris su jais dalinsis cigaretes ir kuris lygiomis dalimis atiduos pinigus baltarusiams (t. 6, b. l. 90). 2017 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad D. K. pagal jam pateiktas nuotraukas atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 1, ši nuotrauka buvo R. M., kuris, kaip jam buvo žinoma, 2017 m. kovo 27 d. turėjo dalyvauti gabenant kontrabandines cigaretes per valstybės sieną (t. 6, b. l. 94). Apklausiamas teisme D. K. davė iš esmės panašius parodymus ir paaiškino, kad žmones organizavo A. B., o jis pats su R. M. nesitarė, tik žinojo, kad jis bus. Su R. M. tarėsi A. B.. Cigaretes jis turėjo pasidalinti su R. M. ir A. B.. R. M. nėra jo draugas, jie tiesiog pažįstami. D. K. parodymų analizė rodo, kad jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai iš esmės yra vienodi, todėl apygardos teismas nepagrįstai D. K. teisme duotus parodymus įvertino kritiškai, kaip siekį padėti R. M. išvengti atsakomybės.

14.3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. B. paaiškino, kad kartu su D. K. ir R. M., pravarde „k“, nusprendė užsidirbti pinigų. Trise suplanavo gabenti kontrabandines cigaretes. R. M. turėjo surasti žmonių cigarečių gabenimui. Mano, kad R. B. ir J. S., kurie turėjo pernešti cigaretes, surado R. M.. R. M. jam pasakė, kad kažkuris iš jo nurodytų žmonių žinos vietą, kur bus permestos cigaretės ir nuves likusius iki cigarečių perdavimo vietos. Žinojo, kad R. M. dirba pasienyje, tačiau tą dieną buvo ne tarnyboje. R. M. tą dieną turėjo stebėti aplinką ir pranešinėti ar nėra pasienio pareigūnų (t. 6, b. l. 16). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas paaiškino, kad 2017 m. kovo 27 d. palaikė ryšį beveik su visais bendrininkais, taip pat ir su R. M., pravarde „k“. Iš anksto buvo žinoma, kad R. M. naudos kitą telefono numerį, skirtą tik šiam reikalui. Šį numerį A. B. žinojo iš anksto ir buvo įsivedęs savo telefone pavadinimu „k“. Kartu su D. K. stebint aplinką, vieną kartą buvo susitikę su R. M., Gerviškių kaimo ribose, keletui minučių sustojo ir apsikeitė informacija. Prisimena, kad iš R. M. paėmė telefono pakrovėją (t. 6, b. l. 21). 2018 m. vasario 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. B. pagal jam pateiktas nuotraukas atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 5 (ši nuotrauka buvo R. M.), kuris yra pažįstamas R. M., pravarde „k“ ir su kuriuo iš anksto buvo nutarę gabenti cigaretes. 2017 m. kovo 27 d. bendravo telefonais tikslu perduoti vienas kitam informaciją apie judančius pasienio pareigūnus ir kur nuo Baltarusijos pusės atgabentos dėžės su cigaretėmis. Įvykio dieną su R. M. buvo susitikę Gerviškių kaimo prieigose, kur apsikeitė informacija (t. 6, b. l. 38-39). Teisme A. B. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad įvykio dieną R. M. nematė ir su juo dėl cigarečių kontrabandos tą dieną nesitarė, o buvo susitarę prieš tai. Buvo susitikę su D. K. ir R. M., iki įvykio apsikeitė su juo telefonais ir daugiau nekalbėjo. Telefono pakrovėją atvežė P. V., o ne R. M.. Išdėstyti A. B. parodymai rodo, kad teisme jo duoti parodymai, kad R. M. kontrabandos veiksmuose nedalyvavo, jis apkalbėjo jį, visiškai prieštarauja nuosekliems ir detaliems jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Duodamas prieštaringus parodymus nuteistasis siekia R. M. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir suklaidinti teismą. Teisme pakeisti A. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Be to, su pakeistų parodymų dalimi nesutiko ir nuteistasis D. K., nurodęs, kad R. M., A. B. ir jis niekada nebuvo susitikę prie mokyklos. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja A. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais ir remiasi ikiteisminio tyrimo metu jo duotais nuosekliais ir detaliais parodymais, kurie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus.

14.4. Nuteistasis P. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žinojo, jog aplinką stebėjo ir apie padėtį kitiems asmenims pranešinėjo ir R. M.. Žino, kad jis yra pareigūnas (t. 7, b. l. 176). Apklaustas teisme P. V. paaiškino, kad R. M. įvykio vakarą nematė, su juo nesitarė. Po įvykio iš kitų sužinojo, kad galimai turėjo būti R. M., tą minėjo A. B.. Žinojo, kad bus „k“, bet nežinojo, kas tai per asmuo. Nežinojo, kad R. M. pravardė „k“. Jo naudotame telefone bendrininko, su kuriuo kalbėjo, telefono numeris buvo įvestas prie pravardės „k“, o telefono numerį galėjo duoti A. B..

14.5. Šių liudytojų parodymų visuma patvirtina, kad R. M., pravarde „k“, kaip padėjėjas dalyvavo darant nusikalstamas veikas.

15. R. M. nusikalstamą veikimą ir padėjėjo veiksmų (aplinkos stebėjimas ir bendrininkų informavimą), darant nusikalstamas veikas, įgyvendinimą, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

15.1. 2017 m. liepos 12 d. duomenų išskleidimo ataskaitoje, kurioje pateikti detalūs telefono įrenginio Nokia C3-00 (telefonu naudojosi A. B.) duomenys, matyti, kad vienas iš telefone buvusių adresatų (46 eilutė) yra pavadintas „k“, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 75). Šie duomenys ir anksčiau aptarti liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad R. M., kurio pravardė buvo „k“, nusikalstamos veikos padarymo metu jis naudojo telefoną, kurio numeris buvo (duomenys neskelbtini).

15.2. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – Kriminalinės žvalgybos) protokole ir suvestinėse užfiksuoti nusikalstamų veikų padarymo dieną vykę A. B. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) ir P. V. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) pokalbiai tarpusavyje ir su kitais nusikalstamų veikų padarymo bendrininkais. Šiuos pokalbius ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir paaiškino patys nuteistieji. A. B. patvirtino, kad pokalbis Nr. 538 (pradžia 21:25:36, pabaiga 21:26:09) yra su R. M. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad kažkas išėjo (cigarečių nešikai) ir R. M. turi ryšį radijo stotele su kontrabandines cigaretes nešančiais asmenimis (t. 4, b. l. 94, t. 6 b. l. 24). P. V. patvirtino, kad pokalbis Nr. 1959 (pradžia 21:39:34, pabaiga 21:40:14) vyko tarp jo ir A. B.. Pokalbio metu A. B. klausė, ar asmuo „k“ vis dar yra su P. V., į ką pastarasis atsakė teigiamai. P. V. nurodė, kad turėjo nusiųsti asmenį pravardę „k“ važiuoti ant kelio stebėti nuo Šalčininkų pusės. P. V. patvirtino, kad pokalbis Nr. 1985 (pradžia 22:31:58, pabaiga 22:32:42) vyko tarp jo ir asmens pravarde „k“, kurio metu jis informavo, kad nuo Šalčininkų pusės važiuoja automobilis, galimai policijos pareigūnų, kad pareigūnų automobilis važiuoja lėtai. Nuteistasis nurodė, kad pokalbyje Nr. 1988 pradžia (22:32:47, pabaiga 22:33:27) užfiksuota, kaip jis kalbasi su A. B. apie atvažiuojančius pasienio pareigūnus. A. B. klausė, ar asmuo pravarde „k“ stebi pareigūnus, į ką P. V. atsakė teigiamai. Nuteistasis nurodė, kad pokalbyje Nr.1989 (pradžia 22:33:40, pabaiga 22:33:54) užfiksuota, kaip jis kalba su asmeniu pravarde „k“, kalbama apie tai, kaip „k“ kažkas aplenkė ir važiuoja lėtai, taip buvo kalbama apie pareigūnus (t. 4, b. l. 42-48, t. 7, b. l. 187).

15.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pareigūnas R. Š. paaiškino, kad 2017 m. kovo 27 d. su kitais specialios paskirties užkardos pareigūnais vykdė specialią užduotį pagal kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų pateiktą informaciją. Specialios paskirties užkardoje dirbo du tarnybinių automobilių ekipažai, viename jų buvo jis su pareigūnu V. S.. Jie atvyko netoli Šalčininkų miestelio, prie Tartoko kaimo. Sustojo ir vykdė stebėjimą iš netoliese esančio miško. Stebėjo link Šalčininkų miestelio vedantį kelią. Jau sutemus, apie 22.30 val., radijo ryšiu jiems buvo pranešta, kad prie valstybės sienos Kaniūkų miške pastebėti keturi asmenys, nešini nešuliais, link jų nuo Kaniūkų kaimo pajudėjo automobilis. Tada jų ekipažas pajudėjo link Kaniūkų kaimo, kur tie asmenys buvo pastebėti. Jiems važiuojant jų ekipažą pralenkė tamsios spalvos automobilis „AUDI A6“. Automobilis „Audi“ juos pralenkė lėtai ir nuvažiavo į priekį. Jiems pasirodė, kad automobilio vairuotojas važiavo įtartinai lėtai, galimai stebėdamas pareigūnų judėjimo kryptį. Jie sustojo pažiūrėti, kur automobilis važiuos. Pamatė, kad automobilis nutolęs nuo jų taip pat sustojo. Pareigūnams pajudėjus toliau link Kaniūkų kaimo, jie vėl pastebėjo tą patį automobilį važiuojantį 50 km/h greičiu, kai toje vietoje leistinas greitis buvo 90 km/h. Nusprendė, kad automobilis gali būti susijęs su kontrabandos gabenimu ir priėmė sprendimą jį patikrinti. Privažiavus prie automobilio „Audi A6“, įjungus švyturėlius ir vairuotojui parodžius šviečiantį stop diską, vairuotojas nestojo, nors aiškiai matė, kad yra stabdomas, ir padidinęs greitį nuvažiavo link Butrimonių kaimo. Jų ekipažas vijosi šį automobilį apie 2 kilometrus. Persekiojimo metu „Audi A6“ galėjo važiuoti apie 140 km/h. Gerviškių prieigose automobilis sustojo, jie jį pasivijo ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus (t. 1, b. l. 120-121). Teismo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas R. Š. juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu panašius parodymus davė ir liudytojas V. S. (t. 1, b. l. 117-118), kuris teismo posėdyje taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti kiti pareigūnai, dalyvavę specialioje operacijoje, taip pat patvirtino, kad pareigūnai R. Š. ir V. S. stabdė R. M. vairuojamą automobilį, buvo įjungę švyturėlius ir garsinį signalą. Šie pareigūnų parodymai patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vietos teritorijoje buvo pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis, kuris stabdomas nepakluso pareigūnų reikalavimas ir nesustojo, buvo persekiojamas ir jį sustabdžius paaiškėjo, kad jį vairavo R. M.. Nuteistojo automobilio sustabdymo laikas (22:30 val.), kurį nurodė apklausti liudytojai, iš esmės sutampa su R. M. telefoninių pokalbių laiku, kuriuose jis kalba apie lėtai važiuojantį pareigūnų automobilį, jis nuo 22:31 val. iki 22:33 val. perduoda informaciją (pokalbiai Nr. 1985, 1989).

15.4. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1901(17) nurodyta, kad garso įraše Nr. 538 (pokalbis Nr. 538 tarp A. B. ir R. M.) tikėtina užfiksuotas R. M. balsas, garso įraše Nr. 1985 (pokalbis Nr. 1985 tarp P. V. ir R. M.) tikėtina užfiksuotas R. M. balsas. Specialistų išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tiriamieji garso įrašai yra trumpi, kokybiškos kalbinės medžiagos kiekis identifikuojamiems asmenims nėra pakankamas, kad būtų galima atlikti palyginamuosius statistikinius-parametrinius arba akustinius-parametrinius tyrimus, todėl identifikuojant asmenis pagal balsą pateikiamos tik tikėtinos išvados iš audityvinės analizės. Nagrinėjamu atveju specialistų padarytos išvados yra tikėtinos. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei jomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015, 2K-110-1073/2020). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. ir P. V. pokalbiai vyko su R. M., todėl tikėtinos specialistų išvados apie pokalbiuose nustatytą R. M. balsą sustiprina teismo įsitikinimą dėl nuteistojo dalyvavimo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas.

15.5. 2018 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime mobilaus ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) (R. M. naudotas telefono numeris) išklotinės analizė atskleidžia, kad R. M., 2017 m. kovo 27 d., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) itin aktyviai bendravo su kitais bendrininkais. Tą dieną iš R. M. naudoto telefono numerio skambinta telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi J. S.. Kaip minėta, R. M. daug kartų skambino į A. B. ir P. V. naudotus mobilaus ryšio telefonų numerius, taip pat kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas taip pat dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Išklotinė rodo, kad abonentas iki pat 22:38:46 val. nuolatos bendrauja su nurodytais mobilaus ryšio telefono numeriais. Bendraujant telefonu su kitais abonentais, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis keičiasi, kinta priklausomai nuo to, prie kokio operatoriaus bokšto abonentas jungiasi. R. M. kontaktuojant telefonu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, jo judėjimo trajektorija keičiasi nežymiai, yra aiški, t. y. abonento judėjimo kryptis yra kelias Šalčininkai-Gerviškės. Abonentas jungėsi prie bokštų ir nuolatos buvo Šalčininkų raj., Šaulių k. ir Kaniūkų k. ribose, prie Kaniūkų miško (t. 2, b. l. 159-160). Šioje išklotinėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. M. aktyviai dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, veikos padarymo metu buvo visai netoli nusikaltimo vietos ir padėjo koordinuoti kitų nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmus.

16. Dalis R. M. apeliaciniame skunde ginčijamų aplinkybių, buvo nurodytos ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet teismas skundžiamu nuosprendžiu į šiuos klausimus neatsakė.

16.1. Skunde teigiama, kad dalis nuteistųjų nemoka lietuvių kalbos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu juos apklausiant, jiems nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti vertėjo pagalba. Parodymus jie davė rusų kalba, o ikiteisminio tyrimo pareigūnė, pažeisdama procesines normas, juos užrašė lietuvių kalba. Apklausų protokoluose tokie asmenys buvo priversti pasirašyti nesuprasdami jo teksto. Tarp netinkamai ikiteisminio tyrimo metu užrašytų parodymų ir teisminio nagrinėjimo metu duotų nuteistųjų parodymų yra esminių prieštaravimų. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Nuteistieji, kurių parodymai turėjo reikšmingos įtakos vertinant R. M. veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti dalyvaujant vertėjui ir advokatui. D. K. paaiškino, kad apklausų metu dalyvavo vertėja, o tai patvirtina ir įtariamojo apklausos protokolai, kuriuose yra vertėjos N. B. parašas (t. 6, b. l. 90, 103). R. B. apklausose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo vertėjai V. F. ir N. B. (t. 5, b. l. 99, 115). A. B. apklausose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo vertėja N. B. (t. 6, b. l. 17, 25). P. V. nurodė, kad moka lietuvių kalbą ir jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu vertėjas nebuvo reikalingas (t. 7, b. l. 175). Kiti nuteistieji ar liudytojai, nemokantys lietuvių kalbos, reikšmingų aplinkybių apie R. M. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme negalėjo nurodyti, todėl nagrinėjamu aspektu aplinkybė ar jų apklausose dalyvavo vertėjas, nėra svarbi. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu apklausose dalyvavo ir įtariamųjų advokatai, tai nėra pagrindo tvirtinti, kad įtariamieji buvo verčiami pasirašyti dokumentus, kurių nesupranta. Visi nuteistieji teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nenurodė, kad netinkamas vertėjo dalyvavimo užtikrinimas turėjo įtakos parodymų pakeitimui teisme.

16.2. Skundo argumentas, kad teismas neapklausė pasienio pareigūnų, o tik perskaitė jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, yra nepagrįstas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti pareigūnai dalyvavę specialiojoje užduotyje, sulaikymo operacijose bei atliekant kratas. Pareigūnai teisme buvo apklausiami apie daugiau nei dviejų metų senumo įvykius (nusikaltimas padarytas 2017 m. kovo 27 d., o pareigūnai teisme apklausti tik 2019 m. lapkričio 19 ir 29 d.). Natūralu, kad tam tikras aplinkybes liudytojais apklausiami pareigūnai per pakankamai ilgą laikotarpį galėjo pamiršti, todėl apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai pagarsino pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojai juos patvirtino, patikslino tam tikras aplinkybes ir atsakė į užduotus klausimus. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas R. M. kaltę grindė tik pareigūnų parodymais. Liudytojų pareigūnų parodymai nebuvo vieninteliai, kuriais remiantis įrodyta R. M. kaltė. Reikšmingi pareigūnų parodymai dėl R. M. persekiojimo ir sulaikymo buvo įrodymų visumos dalis, kuria remiantis buvo nustatyta, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir buvo pagrįstai nuteistas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatyti aplinkybę, kas į mišką prie Kaniūkų kaimo atvežė asmenis, turėjusius parnešti cigaretes, nėra galimybių, nes visi nuteistieji šioje dalyje duoda skirtingus parodymus. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. S. paaiškino, kad jį pavežė asmuo vardu R., bet ne R. M., o trys cigaretes nešę asmenys jau buvo vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. paaiškino, kad jį pavežė vyriškis su autobusiuku, nors tyrimo metu nenustatytas nei vienas iš veikos bendrininkų, kuris būtų vairavęs autobusiuką. Nuvežęs vyriškis jį paliko ir netrukus prie jo priėjo iš matymo pažįstami asmenys – A. M., J. S. ir R. B., kurie taip pat turėjo nešti cigaretes. A. M. teisme tiksliai negalėjo paaiškinti, kas jį vežė į Kaniūkų kaimą, o ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jam cigaretes vežti pasiūlė ir iki pasienio pavežė A. B.. Važiuojant iki vietos, kur turėjo būti pernešamos cigaretės, pakeliui jie dar paėmė J. S.. R. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jį iki valstybės sienos pernešti cigarečių pavežė nepažįstamas vyras ir pakeliui važiuodami jie dar paėmė T. Š.. Atvykus į vietą J. S. ir A. M. jau buvo atvykę. Atvežęs juos prie Kaniūkų kaimo vyras jiems padavė savadarbius naščius. Vėlesnio tyrimo metu R. B. iš fotonuotraukų atpažino asmenį vežusį jį ir T. Š. kaip R. M.. Tai, kad jį ir T. Š. atvežė R. M., jis patvirtino ir teisme. Nuteistieji D. K. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad juos ir A. M. su T. Š. pavežė D. K.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. K., kuris atpažino T. Š. kaip asmenį, kurį vežė kartu su kitais nuteistaisiais (t. 1, b. l. 78-83). P. V. tvirtino, kad iki įvykio vietos jis pavežė tik R. B.. Aplinkybė, jog R. M. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė J. S., A. M., T. Š. ir R. B. į bendrininkų sutartą vietą Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k., prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos perimti iš Baltarusijos Respublikoje veikiančių bendrininkų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jų perduodamų Prekių, esant abejonių ir prieštaravimų, kurie negali būti pašalinti, iš kaltinimo šalinama. Šios aplinkybės panaikinimas neturi įtakos R. M. inkriminuotų veikų kvalifikavimui.

Dėl E. S. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje.

18. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) už padėjimą daryti kontrabandą ir padėjimą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis veikus bendrininkų grupėje. Nuosprendžiu E. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu iki 2017 m. kovo 27 d., 18.00 val. A. B. susitarė su juo, kad jis kontroliuojamas ir koordinuojamas A. B. asmeniškai ir per kitus bendrininkus, kol kiti bendrininkai gabens prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabens Prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, sutartose vietose atliks aplinkos stebėjimą, siekiant įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas. Toliau iki 2017 m. kovo 27 d., apie 22.30 val., E. S., vykdydamas susitarimą su A. B., nusikalstamos veikos darymo metu, pėsčiomis Kaniūkų kaimo ribose atliko aplinkos stebėjimą siekdamas įspėti bendrininkus apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, teikė informaciją bendrininkams apie stebėjimo metu matomas aplinkybes, taip saugodamas ir pridengdamas kitus bendrininkus.

19. Apeliacinės instancijos teismas jau minėjo, kad apygardos teismo motyvai yra lakoniški ir apsiribojo iš esmės įrodymų išvardinimu, tačiau priešingai, nei R. M. atveju, teismo sprendimas E. S. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, buvo neteisingas, ką sąlygojo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimai, nes nuosprendyje nėra išdėstyti įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

20. E. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jo nusikalstamos veikos padarymo, nepagrįstos įrodymais, jo kaltė grindžiama prielaidomis. Pateikti kaltinimai, kad jis, veikdamas kaip padėjėjas, stebėjo aplinką, teikė informaciją bendrininkams apie stebėjimo metu matomas aplinkybes, yra deklaratyvūs. Jokie baudžiamosios bylos įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. E. S. kaltė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš esmės grindžiama A. B. parodymais, pokalbių mobiliaisiais telefonais garso įrašais, specialistų išvada dėl balso atpažinimo, tačiau net ir šių įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad E. S., kaip padėjėjas, dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme.

21. BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014,2K-7-173/2014).

Žemesnės instancijos teismas

22. Apklaustas teisme E. S. paaiškino, kad jis nedalyvavo darant nusikalstamas veikas, dėl kurių yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2017 m. kovo 27 d. buvo Šalčininkų mieste, lankėsi pas merginą, kurios vardas J., kartu leido laiką, buvo mieste, vaikščiojo. Jam apie 21-22 val., Šalčininkų mieste, važiuojant motinai priklausančiu automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis sugedo, todėl jis paskambino kaimynui R. B., kad šis jį parvežtų namo. Automobilis buvo paliktas sugedęs prie Šalčininkų autobusų stoties, kažkokio namo kieme. Atvykęs kaimynas jį parvežė į namus Kaniūkų kaime, (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties jis negalėjo būti Šalčininkų raj., Kaniūkų kaimo ir Kužių kaimo ribose bei kontrabanda gabenti cigaretes. Pranešime apie įtarimą nurodytus asmenis – R. M., A. B., D. K. ir P. V. jis pažįsta, o kitų asmenų nepažįsta. Šiems asmenims pargabenti cigaretes nepadėjo. Naudojosi telefonu „Iphone“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), jame buvo įsivedęs R. M. telefono numerį vardu „R“. Neprisimena, ar 2017 m. kovo 27 d. jis bendravo su A. B. ir P. V., o jei ir bendravo, tai nepamena apie ką je kalbėjosi (t. 7, b. l. 17-27). Šių nuteistojo parodymų nepaneigia byloje surinkti įrodymai, kuriais remiantis jis buvo pripažintas kaltu.

23. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. paaiškino, kad jam žinomi E. S., J. D., A. I., su jais visais jis palaikė kontaktą telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio telefono jis 2017 m. kovo 27 d. galėjo skambinti E. S., tačiau šio asmens jis nežino. Galėjo būti taip, kad iš kitų bendrininkų gavo jo numerį, įsivedė jį savo kontaktuose ir palaikė ryšį. Šį asmenį savo telefone ir kontaktuose galėjo būti įsivedęs pravarde „kb“ (t. 6, b. l. 20). Šie parodymai yra abstraktūs ir jais negalima nei patvirtinti, nei paneigti, jog E. S. dalyvavo bendrininkų nusikalstamoje veikoje kaip padėjėjas. Kiti nuteistieji nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių apie E. S. vaidmenį ar veiksmus darant inkriminuotas nusikalstamas veikas.

24. Byloje nėra reikšmingų įrodymų, kad E. S., veikdamas kaip padėjėjas, pėsčias, Kaniūkų kaimo ribose stebėjo aplinką ar teikė informaciją nusikalstamos veikos bendrininkams.

24.1. Liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad atlikdamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir klausydamasis pokalbių nustatė, kad kontrabandos gabenime dalyvavo ir E. S., kuris kontrabandos metu naudojosi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). E. S. stebėjo Kaniūkų kaimo apylinkes ir automobiliu, kuris nenustatytas, išvežė pirmą dalį kontrabandos būdu atgabentų dėžių su cigaretėmis link Šalčininkų miesto. Su šiuo asmeniu telefonais kontaktavo tiek A. B., tiek P. V.. Šias aplinkybes liudytojas nustatė iš telefoninių pokalbių. Tačiau E. S. nebuvo inkriminuotas cigarečių pervežimas automobiliu ir įrodymų apie cigarečių pervežimą byloje nėra (nenustatytas automobilis, kurio galėjo būti pervežtos cigaretės, nerastos pervežtos cigaretės, be pasienio policijos pareigūno pranešimo nėra liudytojų ar kitokių įrodymų, kurie tai patvirtintų). E. S. buvo kaltinamas tik padėjęs kitiems bendrininkams daryti nusikalstamas veikas, pėsčiomis stebėdamas aplinką Kaniūkų kaimo teritorijoje ir perduodamas informaciją bendrininkams, bet įrodymų apie tokius jo veiksmus byloje nėra.

24.2. E. S. kaltė iš esmės grindžiama telefoninių pokalbių įrašais. Teisėjų kolegija įvertino Kriminalinės žvalgybos suvestinėse užfiksuotus asmenų pokalbius. Pokalbyje Nr. 1946 tarp A. B. ir P. V. užfiksuota, kad asmuo, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (kaip nustatė pareigūnas A. I., tai buvo E. S.) vėluoja nuvažiuoti į vietą, iš kurios turėtų paimti kitų bendrininkų atneštas cigaretes. Pokalbyje Nr. 522 A. B. skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), bet jam neprisiskambina (telefonas išjungtas). Pokalbyje Nr. 523 A. B. skambina vienam iš cigaretes nešusių asmenų ir nurodo pasakyti asmeniui, atvažiuojančiam automobiliu paimti cigarečių (abonentui Nr. (duomenys neskelbtini)), kad šis įsijungtų telefoną. Pokalbyje Nr. 524 A. B. klausia, ar asmuo atvažiavo paimti cigarečių, gavęs neigiamą atsakymą, supyksta. Pokalbyje Nr. 525 A. B. skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), bet šis neatsiliepia. Pokalbyje Nr. 526 dar kartą perskambinus abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), šis atsiliepia, o A. B. jį perspėja, kad jo jau seniai laukia cigaretes atnešę bendrininkai ir jis turi greičiau važiuoti jų pasiimti. A. B. nurodė vairuotojui įsijungti raciją ir bendrauti su cigaretes nešusiais asmenimis. Pokalbyje Nr. 528 A. B. klausia P. V., kodėl šis taip vėlai išsiuntė asmenį (abonentą Nr. (duomenys neskelbtini)) pasiimti cigarečių ir klausia ar asmuo, važiuojantis pasiimti cigarečių, turi raciją ir jeigu turi, tegu atiduoda ją cigaretes nešusiems asmenims. Pokalbyje Nr. 529 A. B. nurodė asmeniui, važiuojančiam pasiimti cigarečių, (abonentui Nr. (duomenys neskelbtini)) atiduoti raciją cigaretes nešantiems asmenims. Pokalbyje Nr. 531 A. B. liepia asmeniui, turėjusiam pervežti cigaretes, greičiau siųsti asmenis nešusius cigaretes, kad jie eitų. Pokalbyje Nr. 542 A. B. liepia abonentui (duomenys neskelbtini) pasakyti cigaretes nešantiems asmenims, kad jie iš karto turi visi vėl eiti parnešti cigarečių. A. B. klausia, ar abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) turi ryšį su kitu nusikalstamos veikos bendrininku, į ką šis atsako neigiamai, nes raciją atidavė asmenims, nešusiems cigaretes. Iš šių pokalbių turinio matyti, kad abonentas, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), turėjo paimti kitų asmenų atneštas cigarečių dėžes ir jas išvežti į Šalčininkus. Neužfiksuota, kad jis atliko kokius nors stebėjimo ar informacijos perdavimo veiksmus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pokalbiuose Nr. 526 ir Nr. 529 E. S. atpažino savo balsą, bet negalėjo nurodyti su kuo kalba ir apie ką. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuose pokalbiuose nustatytos aplinkybės nesutampa su E. S. pareikštu kaltinimu. E. S. kaltinime inkriminuota, kad jis Kaniūkų kaimo teritoriją stebėjo pėsčiomis, o pokalbiuose atsispindi, kad asmuo, turėjęs išvežti cigaretes, vairavo automobilį. Šiais pokalbiais negali būti įrodinėjama, kad E. S. padėjo kitiems bendrininkams stebėdamas aplinką Kaniūkų kaimo teritorijoje ir perduodamas informaciją, nes tokie duomenys nebuvo užfiksuoti. Tai, kad E. S. atpažino garso įrašuose savo balsą ir specialistų išvadoje nustatyta, kad garso įrašuose Nr. 526, 529, 531, 542 tikėtina yra E. S. balsas (t. 3, b. l. 156-157), nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis padarė jam kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas. E. S. nebuvo kaltinamas dėl cigarečių pervežimo/gabenimo automobiliu, t. y. aplinkybių, kurios užfiksuotos pokalbių įrašuose, šių pokalbių turinio ryšio su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiais nėra, todėl E. S. yra išteisinamas dėl veiksmų (aplinkos stebėjimas ir informacijos perdavimas), kurie nebuvo pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

25. Apeliacinis teismas nustatė ir kitų skundžiamo nuosprendžio trūkumų. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją dalį sudaro 27 lapai, kuriuose yra perrašinėjami visų bendrininkų veiksmai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistiems inkriminuota bendra veika aprašyta kiekvienam iš nuteistųjų ją išdėstant atskirai.

Dėl bausmių

26. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis. P. V., A. B. ir O. B. mano, kad teismas jiems turėtų sumažinti paskirtos baudos dydį arba paskirti laisvės atėmimo bausmę, kurią turėtų subendrinti apėmimo būdu ir jos vykdymą atidėti (tokį prašymą teismo posėdžio metu pateikė ir J. D. gynėja). J. D. apeliaciniu skundu prašė sumažinti jai paskirtos baudos dydį. R. M. apeliaciniu skundu prašo švelninti bausmę ir paskirti ne didesnę nei 2 000 Eur baudą, t. y. tokią, kokios pirmosios instancijos teisme prašė prokuroras. T. Š. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad T. Š. veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam turėtų būti sumažinta bausmė. Taip pat gynėjas prašė T. Š. atžvilgiu pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatyme numatytą, bausmę.

27. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

28. Skirdamas bausmę nuteistiesiems apygardos teismas laikėsi bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Parinkdamas bausmės rūšį už sunkius nusikaltimus teismas įvertino, kad nusikaltimai yra baigti, padaryti tyčia iš savanaudiškų paskatų, vertino ar nuteistieji dirba, ar mokosi, ar yra registruoti Užimtumo tarnyboje, ar praeityje buvo teisti, ar buvo bausti administracine tvarka, atsižvelgė į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (išskyrus R. M. ir O. B.) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tinkamai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti visiems kaltininkams paskyrus švelniausią BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą.

29. P. V., A. B., O. B. skunduose (taip pat J. D. gynėjos baigiamojoje kalboje) prašoma nuteistiesiems už nusikalstamas veikas paskirti laisvės atėmimo bausmes ir jas subendrinus jų vykdymą atidėti. Toks prašymas yra neteisėtas, nes nuteistieji prašo jiems skirti griežtesnę bausmės rūšį, nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Prokuroras nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, o minėta baudžiamojo proceso norma nenumato galimybės pačiam nuteistajam prašyti bloginti jo teisinę padėtį. BPK 312 straipsnis suteikia nuteistajam teisę apskųsti nuosprendį bet kokiais motyvais, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia jam teisės prašyti pabloginti jo paties padėtį – didinti bausmę, skirti sunkesnę bausmės rūšį, keisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją į sunkesnę ir t. t.

30. Nustatydamas baudų dydžius teismas įvertino jau minėtas aplinkybes, reikšmingas parenkant bausmės rūšį, bausmės taikymo principus ir sprendė, kad nuteistiesiems skirtini mažesni baudų dydžiai, nei įstatymų sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nustatyta, kad bauda už sunkų nusikaltimą yra iki 1 500 MGL. Bausmės vidurkis už sunkų nusikaltimą yra 750 MGL. Teismas bausmes nuteistiesiems diferencijavo pagal kiekvieno nuteistojo skirtingą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, t. y. organizatoriams skyrė didžiausias bausmes, vykdytojams kiek mažesnes, o mažiausio dydžio bausmes skyrė padėjėjams.

31. A. B., P. V., O. B. ir R. M. už padarytas nusikalstamas veikas apygardos teismas paskyrė tinkamo dydžio baudas.

31.1. A. B. už BK 24 straipsnio 4 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismas skyrė 500 MGL (18 830 Eur) baudą, o už BK 24 straipsnio 4 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 400 MGL (15 064 Eur) baudą. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę (baudą), ją netinkamai individualizavo ir neatsižvelgė į jo asmenybę, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Apeliacinis teismas daro išvadą, kad šias aplinkybes apygardos teismas vertino tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį. Skunde A. B. nurodė, kad neturi galimybės sumokėti paskirtos baudos, nes jo vidutinis darbo užmokestis yra tik 232,28 Eur, o kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas, neturi. Tai, kad asmuo gauna mažas pajamas, negali būti priežastis mažinti paskirtų baudų dydį. Sumažinus paskirtą baudą tik tuo pagrindu, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki ir jis neturi pakankamai lėšų paskirtai baudai sumokėti, nuteistasis nebūtų objektyviai skatinamas keisti savo gyvenimą teigiama linkme ir stengtis sumokėti paskirtą baudą bei daugiau nedaryti nusikaltimų. Atsižvelgiant į A. B. organizatoriaus vaidmenį darant nusikalstamas veikas, į aplinkybę, kad nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant finansinės naudos, į kontrabanda gabentų cigarečių vertę (17 333 Eur), paskirtos baudos dydį (mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį), teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos už nusikalstamas veikas nėra per didelės ir konstatuoja, kad skunde nurodytais pagrindais labiau mažinti paskirtų baudų dydžio nėra pagrindo.

31.2. O. B. ir P. V. už BK 24 straipsnio 6 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismas skyrė 150 MGL (5 649 Eur) baudas, o už BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 100 MGL (3 766 Eur) baudas. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji teigia, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę (baudą), ją netinkamai individualizavo ir neatsižvelgė į jų asmenybes, kad jie neteisti, nebausti administracine tvarka. Kaip buvo minėta aptariant A. B. paskirtos bausmės dydį, šias aplinkybes apygardos teismas vertino tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį. O. B. ir P. V. skunduose teigiama, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jų turtinę padėtį ir tai, kad jie neišgalės sumokėti paskirtų baudų. O. B. nurodė, kad yra vedęs, augina mažametį vaiką ir šiuo metu jo žmona laukiasi antro vaiko. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, jis neturi. Apeliacinės instancijos teismas mato, kad nusikalstamos veikos padarymo metu O. B. taip pat turėjo mažametį vaiką (dukra yra gimusi 2014 m.) (t. 14, b. l. 26) ir žinojo apie savo sunkią finansinę padėtį, bet tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos darymo. P. V. nurodė, kad jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 528 Eur ir iš šios sumos jam reikia skirti pinigų pragyvenimui, važiavimui į darbą, susimokėti už butą (gyvena su tėvais). Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, jis neturi. Tačiau P. V. gaunamos pajamos nėra tokios menkos palyginus su paskirtos baudos dydžiu, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad P. V. neišgalės sumokėti jam paskirtos baudos. Jis neprivalo ją sumokėti viena įmoka, jis gali susitarti dėl baudos sumokėjimo termino. O. B. ir P. V. paskirtų baudų dydžiai yra artimi sankcijoje numatytų bausmių minimumui, todėl teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nėra per didelės ir konstatuoja, kad skunde nurodytais pagrindais labiau mažinti paskirtų baudų dydžių nėra pagrindo.

31.3. R. M. už BK 24 straipsnio 6 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismas skyrė 150 MGL (5 649 Eur) baudą, o už BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 100 MGL (3 766 Eur) baudą. Apeliaciniame skunde R. M. nurodė, kad jam turėtų būti paskirta bauda ne didesnė, nei pirmos instancijos teisme prašė prokuroras – 2 000 Eur. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prokuroras teismo prašė R. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje, skirti 2 metų laisvės atėmimą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje, skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdų ir vadovaujantis BK 75 straipsniu subendrintos bausmės vykdymą atidėti 3 metams. Įpareigoti R. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti 40 MGL dydžio (2 000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skunde apeliantas nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties neturės galimybės sumokėti paskirtos baudos (turi išlaikyti mažamečius vaikus, mokėti kreditus už būstą šeimai, dėl pandemijos ir karantino negauna jokių pajamų). Kaip minėta anksčiau, sunki finansinė padėtis negali būti pakankama priežastis mažinti paskirtų baudų dydį. Teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nėra per didelės ir konstatuoja, kad skunde nurodytais pagrindais labiau mažinti paskirtų baudų dydžio nėra pagrindo.

32. Kaip minėta J. D. ir T. Š. už padarytas nusikalstamas veikas apygardos teismas paskyrė tinkamos rūšies bausmę, bet netinkamai nustatė skiriamų baudų dydžius.

32.1. J. D. už BK 24 straipsnio 6 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismas skyrė 150 MGL (5 649 Eur) baudą, o už BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 100 MGL (3 766 Eur) baudą. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodė, kad nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas turi įvertinti nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį, be to, apygardos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į jos vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme bei senyvą amžių, gaunamą mažą pensiją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistosios skundo argumentais ir konstatuoja, kad skirdamas bausmę J. D. apygardos teismas paskyrė per griežtą bausmę, kuri yra neteisinga, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kad J. D. vaidmuo, net kaip ir padėjėjos, buvo antraeilis (lyginant su kitų padėjėjų aktyviais veiksmais), jos asmens pavojingumas yra itin žemas, iš nusikalstamos veikos negavo jokios finansinės naudos, pažinojo tik nusikalstamos veikos organizatorių A. B. ir apie nusikalstamos operacijos veiksmus nieko konkretaus nežinojo, su ja veiksmų plano niekas nederino, jos nusikalstami veiksmai buvo pasyvaus pobūdžio (pasidavė A. B. įtakai, pati nerodė iniciatyvos dalyvauti nusikalstamoje veikoje), savo iniciatyva neatliko jokių papildomų veiksmų, kurie būtų užtikrinę siekiamą nusikalstamų veikų rezultatą. Byloje nustatyta, kad ji iš savo namų stebėjo ir pranešinėjo apie pasienio pareigūnų judėjimą, pokalbiuose girdima, kad ji abejojo dėl daromų veiksmų ir jaudinosi dėl jų pasekmių, jos suteikta informacija neturėjo reikšmingos įtakos nusikalstamos veikos eigai ir nusikalstamų veiksmų sėkmei. Be to, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad J. D. yra senyvo amžiaus, pensininkė ir pragyvena tik iš gaunamos nedidelės pensijos, neturi galimybės dirbti apmokamo darbo ir užsidirbti, priešingai nei kiti nusikalstamos veikos bendrininkai. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas J. D. mažinti paskirtų baudų dydžius iki sankcijos minimumo. Teismo vertinimu toks bausmės dydis būtų teisingas ir juo būtų užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas.

32.2. Nustatydamas bausmės dydį T. Š. apygardos teismas netinkamai vadovavosi įstatymo normomis ir nuteistajam T. Š. už BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrė bausmes neatsižvelgęs į tai, kad veikos padarymo metu T. Š. buvo nepilnametis. Ši nuosprendžio dalis keistina. Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu – 2017 m. kovo 27 d., T. Š. buvo nepilnametis, jam buvo 16 metų (jis gimęs (duomenys neskelbtini)). BK 91 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje (XI skyrius) numatytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

32.3. Teisėjų kolegija šioje byloje pakartotinai apsvarstė T. Š. paskirtos bausmės klausimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės jau buvo aptartos vertinant bausmės rūšies paskyrimo pagrįstumą, šios aplinkybės aktualios nustatant ir bausmės dydį. Nustatydamas bausmės dydį nepilnamečiui teismas papildomai atsižvelgia į tai, kad T. Š. kilęs iš daugiavaikės šeimos, nusikalto pirmą kartą, po veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. BK 90 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314 galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2017 m. spalio 17 d.). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, T. Š. už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos sankcijos minimumui artimos baudos.

32.4. T. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistojo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė. Teismų praktikoje suformuota, kad aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.

32.5. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde jokios išskirtinės aplinkybės taip pat nėra minimos, o nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo nepilnametystės veikos padarymo metu, jau buvo įvertinos skiriat atitinkamą bausmės (baudos) dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepilnamečiui paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistųjų A. B., O. B. ir P. V. apeliacinių skundų argumentais, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

34. Apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių bendrinimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-97-895/2019 ir nurodė, kad kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą) toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio) požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis. Teismas nurodęs, kad nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai sutapčiai, paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.

35. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje susiklosčiusi situacija nebuvo tapati šiai bylai. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nustatyta, kad kaltininkas į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku įvežė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurios nuo muitinės kontrolės buvo slepiamos vilkiko puspriekabės dugno ertmėse esančioje slėptuvėje. Iš karto po to, kai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vilkikas buvo patikrintas muitinės pareigūnų, šio patikrinimo metu buvo rastos neteisėtai atgabentos cigaretes, o kaltininkas buvo sulaikytas. Kaltininko veiksmai laikyti baigta kontrabanda. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pasikėsinimo padaryti BK 199² straipsnyje numatytą nusikaltimą. Kasacinis teismas nenustatė, kad padaręs kontrabandą kaltininkas būtų pradėjęs realizuoti objektyviuosius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, požymius. Teismas konstatavo, kad kaltininko veiksmai negali būti papildomai kvalifikuojami ir kaip pasikėsinimas padaryti BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą ir asmuo dėl šio nusikaltimo buvo pagrįstai išteisintas. Byloje nebuvo ginčijamas nusikalstamų veikų sutapties klausimas ir rezoliucinėje dalyje bausmės nebuvo bendrintos, motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentai neatsispindi rezoliucinėje dalyje.

36. Šiuo klausimu yra gausi teismų praktika. Joje nurodyta, kad reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (tai konstatuota ir išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-92/2005, kasacinėse nutartyse Nr. 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyti papildomi požymiai, lemiantis nusikalstamų veikų padarymo idealiosios sutapties sąlygomis vertinimą, tai vertybės, į kurias kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, nusikalstamų veikų sunkumas, nusikalstamos veikos susijusios su tuo pačiu dalyku, nusikalstamų veikų baigtumo momentas ir laiko tarpas tarp jų. Išanalizavusi kasacinio teismo praktiką, šioje byloje susidariusią padėtį ir sprendimui priimti reikšmingus argumentus, teisėjų kolegija laiko svarbiomis aplinkybėmis tai, kad abu nusikaltimai buvo padaryti iš esmės viena veika, kuri atitinka kelių nusikaltimų sudėties požymius, įvertina padarytų nusikaltimų pavojingumą – tai du apysunkiai nusikalstimai, už kurių padarymą įstatymas nustato tokias pat bausmes, pažeistų vertybių santykį – abiem nusikaltimais pažeidžiama ta pati vertybė – ekonomika ir verslo tvarka, nusikalstamų veikų baigtumo momentą ir laiko tarpą tarp jų – abi nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, akcizais apmokestinamos prekės buvo gabenamos iš karto po jų atgabenimo į Lietuvą kontrabandos būdu, buvo gabenamos tos pačios prekės.

37. Nagrinėjamu atveju cigaretės kontrabandos būdu buvo pergabentos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims jas permetant per valstybės sieną, po ko A. M., J. S., R. B. ir T. Š. paėmė cigaretes ir gabeno jas Lietuvos Respublikos teritorija. Taigi, visa nagrinėjamo įvykio eiga patvirtina, kad nuteistiesiems padarius veiksmus, kurie atitinka kontrabandos sudėtį, jie iš karto pradėjo daryti kitą nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tarp šių nusikaltimų padarymo iš esmės nebuvo jokio laiko tarpo, t. y. nuteistieji šias cigaretes, jas nenustatytiems asmenims permetus iš Baltarusijos pusės, iš karto pradėjo gabenti, o nusikalstami veiksmai nebuvo visiškai skirtingo pobūdžio. Atskirus kaltininkų nusikalstamus veiksmus sieja bendras sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Nagrinėjamu atveju pagrindinis nusikalstamos veikos tikslas – veikiant bendrininkų grupe į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti kontrabandines cigaretes ir jas paėmus nuo sienos ir nunešus iki automobilio pervežti į jų sandėliavimo vietą, tačiau asmenys šių veiksmų nespėjo užbaigti, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Dėl to, priešingai, nei nurodė apygardos teismas, nusikalstamos veikos bendrininkams paskirtos bausmės pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį bendrintinos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu, nes šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o ne realiai nusikaltimų sutapčiai. Šie argumentai ir teisėjų kolegijos išvados liečia ir apeliacinių skundų nepadavusius nuteistuosius, todėl remiantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi teismas švelnina nuosprendį ir pastariesiems.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria E. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl J. D. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo.

J. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 25 MGL (941,50 Eur) baudą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 20 MGL (753,20 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. D. paskirti subendrintą bausmę – 25 MGL (941,50 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir paskirti galutinę bausmę – 23 MGL (866,18 Eur) baudą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl T. Š. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo.

T. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 10 MGL (376,60 Eur) baudą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 8 MGL (301,28 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. Š. paskirti subendrintą bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) baudą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalis dėl A. B., D. K., R. B., A. M., J. S., O. B., P. V., A. I., R. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

A. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 500 MGL (18 830 Eur) baudą ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 400 MGL (15 064 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 500 MGL (18 830 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 498 MGL (18 754,68 Eur) baudą.

D. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 500 MGL (18 830 Eur) baudą ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 400 MGL (15 064 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 500 MGL (18 830 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 498 MGL (18 754,68 Eur) baudą.

R. B. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 200 MGL (7 532 Eur) baudą ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 150 MGL (5 649 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 198 MGL (7 456,68 Eur) baudą.

A. M. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 200 MGL (7 532 Eur) baudą ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 150 MGL (5649 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 198 MGL (7456,68 Eur) baudą.

J. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 200 MGL (7 532 Eur) baudą ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 150 MGL (5649 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti – 198 MGL (7 456,68 Eur) baudą.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant, bei skirti galutinę bausmę – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo ir 198 MGL (7 456,68 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

O. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 150 MGL (5 649 Eur) baudą ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL (3 766 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 148 MGL (5 573,68 Eur) baudą.

P. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 150 MGL (5 649 Eur) baudą ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL (3 766 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 148 MGL (5 573,68 Eur) baudą.

A. I. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 150 MGL (5 649 Eur) baudą ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL (3 766 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 148 MGL (5 573,68 Eur) baudą.

R. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 150 MGL (5 649 Eur) baudą ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL (3 766 Eur) baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną) ir skirti galutinę bausmę – 148 MGL (5 573,68 Eur) baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJustas NamavičiusAlenas Piesliakas