- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 2-7613-996/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02757-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo
- Atsakovas
- J. B., C. B.
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro atstovui viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro direktoriui I. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro ieškinį atsakovams J. B., C. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
viešoji įstaiga Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 28–31) atsakovams J. B. (ankstesnė pavardė L. R.) ir C. B. (toliau kartu – atsakovai), prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų 5 000 JAV dolerių skolą (paskolą), 3 632,65 JAV dolerių palūkanas, sumokant įsiskolinimą eurais pagal JAV dolerio ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę priteistos sumos mokėjimo dieną, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad 2015 m. pradžioje į jį kreipėsi atsakovai su prašymu suteikti jiems vartojimo paskolą JAV doleriais, 2015 m. sausio 15 d. prašyme suteikti paskolą atsakovai nurodė pageidavimą iš jo gauti 6 000 JAV dolerių paskolą, tačiau buvo sutarta, kad prašyme nurodoma suma yra maksimali ir jis jiems paskolins 5 000 JAV dolerių, o vėliau, esant galimybei, likusią sumą, atsakovai nurodė pinigus jiems pervesti į jų bendrai valdomą sąskaitą, atidarytą atsakovo C. B. vardu SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 15 d. pervedė 5 000 JAV dolerių į atsakovų nurodytą sąskaitą, pinigus atsakovai priėmė, patvirtindami pakvitavimo įrašu ant prašymo suteikti paskolą originalo, jog paskolą gavo, dėl palūkanų dydžio nebuvo susitarta, tepažymint, kad jos bus mokamos pagal įstatymą. Nurodė, kad pareikalavus paskolą grąžinti, atsakovai ėmė slapstytis, jie nei paskolos, nei palūkanų nesumokėjo iki šiol. Teigė, kad atsakovų prašymas dėl paskolos suteikimo su pakvitavimu apie jos gavimą ir įsipareigojimu paskolą grąžinti, mokėjimo pavedimas yra laikomi rašytine paskolos sutartimi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnyje nurodytas nuostatas dėl reikalavimų paskolos sutarties formai; iš atsakovų pareikalauta pinigus grąžinti suėjus metų terminui, tačiau atsakovai į reikalavimus nereagavo, pažeidė prievolę grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas (CK 6.63 straipsnis). Nurodė, kad atsakovai prašymą dėl paskolos išreiškė bei surašė bendrai, nurodydami, kad pinigus gauna bendai į vieno iš jų nurodytą banko sąskaitą, kadangi paskola suteikta abiems atsakovams nenustatant kiekvienam iš jų suteikiamos paskolos dalies, ji laikytina nedaloma (CK 6.6 straipsnis), todėl atsakovų prievolė yra solidari. Pažymėjo, kad iš atsakovų priteistinos įstatymo nustatytos palūkanos, jas skaičiuojant pagal paskolos davėjo komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu (14,42 procentų), palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskola bus grąžinta (CK 6.872 straipsnis), todėl nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 15 d. priskaičiuota 3 632,65 JAV dolerių palūkanų, taipogi atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. I, b. l. 46–48), kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantys, prašė ieškinį atmesti bei priteisti jiems iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; paaiškino, kad jų prašymas suteikti paskolą buvo adresuotas I. R., o kad paskolą suteiks ieškovas nebuvo kalbama, tai, kad pinigus pervedė kitas asmuo, sužinojo tik pamatę pavedimą, jie lietuvių kalbos nemoka, tekstą diktavo I. R. nuo jų nusplėpdamas faktą, kad pinigus suteiks ieškovas, buvo tartasi, kad paskola bus beprocentinė ir suteikta 10 metų terminui, todėl ieškovas dar neturi teisės reikalauti skolos grąžinti, taip pat visiškai niekuo nepagrįstas ieškovo palūkanų skaičiavimas.
Ieškovas pateikė teismui dubliką (t. I, b. l. 81–82), kuriame pažymėjo, jog atsakovai iš esmės neprieštarauja ieškinio reikalavimui, tenurodydami, kad paskolą gavo ne iš to asmens ir tai, jog pinigus pervedė kitas asmuo, sužinojo tik pamatę pavedimą, kas, ieškovo teigimu, rodo, jog atsakovai tarėsi būtent su juo (ieškovu) dėl paskolos gavimo, paskolą iš jo (ieškovo) gavę tam neprieštaravo, pinigų nei tik paskolą gavę, nei vėliau negrąžino, juos priėmė sąskaitoje bei panaudojo savo poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad nuo paskolos suteikimo praėjo daugiau nei 5 metai ir atsakovai visą tą laiką nereiškė jokių pretenzijų dėl paskolos davėjo asmens, neginčijo paskolos sutarties, nepervedė pinigų atgal. Nurodė, kad atsakovai akcentuoja, jog buvo tartasi, kad paskola bus beprocentinė ir suteikta 10 metų terminui, tačiau tokio susitarimo nebuvo, jų tvirtinimai niekuo nepagrįsti, kadangi paskolos dalykas pinigai, tai preziumuojama, kad paskolos sutartis atlygintinė ir paskolos davėjas turi teisę reikalauti atlyginimo iš paskolos gavėjo, taip pat atsakovai sutinka, jog palūkanos skaičiuotinos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, palūkanos ir buvo skaičiuotos remiantis nurodytu principu. Nurodė, jog atsakovai ir kitose bylose nesąžiningai, su tikslu vilkinti bylos nagrinėjimą, melagingai nurodo, jog nesupranta valstybinės kalbos, tačiau kaip matyti iš pačios paskolos sutarties, ji buvo sudaryta jiems supranta kalba, jų pačių surašyta ir pasirašyta.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė tripliką (t. I, b. l. 84), kuriame nurodė, jog sutinka, kad iš jų būtų priteista skola – 5 000 JAV dolerių, tačiau kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, pažymėdami, kad neskundė sutarties sudarymo, neginčija pinigų gavimo, nes, kaip nurodyta atsiliepime, paskola buvo beprocentinė ir 10 metų terminui, ieškovo pateiktas jų rašytas raštelis neatitinka CK 6.870 straipsnio nuostatų, taip pat CK 6.871 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja sutarties rašytinės formos. Nurodė, kad ieškovas pagal CK 6.886 straipsnio 4 dalį vartojimo paslaugos teikti negali, pagal šį straipsnį kredito davėjas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais dėl savo komercinės veiklos teikia arba įsipareigoja teikti vartojimo kreditus, kai tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokia veikla turi teisę užsiimti, todėl pervesti pinigai laikytini kaip beprocentinė paskola.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad paskolos sutartis sudaryta neterminuota pagal pareikalavimą, atsakovams buvo suteikta 5 000 JAV dolerių paskola, atsakovai po 5 000 JAV dolerių paskolos jiems suteikimo nebeprašė suteikti jiems dar 1 000 JAV dolerių paskolą, palūkanos skaičiuojamos nuo tos sumos, kuri atsakovams buvo perduota; ieškovas paskolų neteikia, tai buvo vienkartinis atvejis.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas nurodė, kad atsakovai sutinka, jog iš jų būtų priteista 5 000 JAV dolerių skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau likusioje dalyje ieškinys turėtų būti atmestas, paaiškindamas, kad atsakovai su I. R. (ieškovo direktoriumi) pažįstami jau nuo 2009 m., paskolos raštelio tekstą atsakovui C. B. diktavo I. R., tai jis (I. R.), turėdamas teisinį išsilavinimą ir pasinaudodamas atsakovų teisiniu neišprusimu, darė sąmoningai, tikrieji šalių ketiminai buvo susitarimas dėl beprocentinės paskolos suteikimo 10 metų terminui, atsakovai paskolos negrąžino, nes suprato, kad paskola jiems suteikta 10 metų, be to, pats ieškovas paskolos sutarties iki galo neįvykdė, nes prašymas buvo suteikti 6 000 JAV dolerių paskolą, o suteikta buvo 5 000 JAV dolerių paskola, ieškovas neprašė nutraukti paskolos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. sausio 15 d. atsakovai rašytiniu prašymu nenurodytam subjektui paprašė suteikti jiems 6 000 JAV dolerių paskolą, pinigus pervedant į atsakovo C. B. vardu SEB banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 6), ieškovo vadovas I. R. 2015 m. sausio 15 d. priėmė įsakymą suteikti atsakovams 5 000 JAV dolerių vartojimo paskolą (t. I, b. l. 8), 2015 m. sausio 15 d. ieškovas į atsakovo C. B. sąskaitą SEB banke pervedė 5 000 JAV dolerių, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai paskola atsakovams pagal jų 2015 m. sausio 15 d. prašymą suteikti paskolą (t. I, b. l. 5), atsakovas C. B. raštu patvirtino, kad 5 000 JAV dolerių į savo sąskaitą gavo (t. I, b. l. 6–7), ieškovas 2016 m. sausio 15 d., 2020 m. sausio 16 d. surašė atsakovams raginimus sumokėti paskolą ir palūkanas (t. I, b. l. 11, 12).
CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį, <...> jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.
CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Pirmiausia akcentuojama tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).
Pabrėžtina, kad šalys laisvos susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų (neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas nekilo, kad 2015 m. sausio 15 d. prašymas abiems atsakovams suteikti 6 000 JAV dolerių paskolą, pinigus pervedant į atsakovo C. B. nurodytą sąskaitą SEB banke, su įsipareigojimu pinigus grąžinti, yra surašytas atsakovo C. B. ranka, o jį pasirašė abu atsakovai. Taip pat ginčas tarp šalių nekilo ir dėl to, kad atsakovas C. B. ant prašymo suteikti 6 000 JAV dolerių paskolą surašė patvirtinimą, kad 5 000 JAV dolerių 2015 m. sausio 15 d. gavo į savo prašyme nurodytą sąskaitą (t. I, b. l. 6–7). Ieškovas teigė, kad prašyme suteikti paskolą atsakovai nurodė pageidavimą iš jo gauti paskolą, tačiau, pastebėtina, tokio teiginio (paskolą gauti būtent iš ieškovo) prašyme nėra. Tačiau nors prašyme suteikti paskolą nenurodyta kokiam subjektui prašymas adresuojamas, bet ieškovo atliktą 5 000 JAV dolerių į nurodytą sąskaitą pervedimą (5 000 JAV dolerių paskolos gavimą iš ieškovo) atsakovas C. B. patvirtino raštu ant prašymo suteikti paskolą, į bylą pateiktas 2015 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 36 patvirtina, kad 5 000 JAV dolerių į atsakovo C. B. sąskaitą kaip paskolą abiems atsakovams pagal jų 2015 m. sausio 15 d. prašymą pervedė ieškovas (t. I, b. l. 5). Byloje nėra įrodymų, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. pavedimo atlikimo atsakovai būtų ginčiję paskolą suteikusį asmenį, vadinasi, gavę pavedimą matė, kas jiems suteikė paskolą (to jie ir neginčija), ir su tuo sutiko, taip patvirtindami, kad paskolą suteikė tinkamas asmuo, t. y. asmuo, kuriems jie prašymą suteikti paskolą pateikė, taipogi, tokiu savo elgesiu jie sutiko ir su gauta 5 000 JAV dolerių paskolos suma, visus tuos metus į ieškovą dėl didesnės paskolos sumos suteikimo nebesikreipė, taigi, juos tenkino gauta paskolos suma. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų, negu nurodyta sutartyje (šiuo atveju sutartyje buvo nurodyta 6 000 JAV dolerių, o gauta 5 000 JAV dolerių), paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos (šiuo atveju dėl 5 000 JAV dolerių) (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Pagal visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovas ir atsakovai 2015 m. sausio 15 d. sudarė rašytinę sutartį dėl 5 000 JAV dolerių paskolos suteikimo (CK 6.871 straipsnio 3 dalis, 6.875 straipsnio 3 dalis), kuri ieškovo atsakovams buvo suteikta tą pačią dieną.
Nors atsakovai nurodė, kad su ieškovu tarėsi, jog paskola suteikiama 10 metų terminui, todėl gavę raginimus grąžinti paskolą jie jos negrąžino, tačiau teismo posėdžio metu atsakovų atstovas patvirtino, kad atsakovai sutinka, jog iš jų ieškovui būtų priteista 5 000 JAV dolerių skola, nors 10 metų terminas dar nėra suėjęs, todėl atsižvelgęs į tokią atsakovų poziciją, teismas, kartu įvertinęs CK 6.6 straipsnio nuostatas dėl solidariosios skolininkų pareigos, priteisia ieškovui solidariai iš atsakovų 5 000 JAV dolerių skolą, ją sumokant eurais pagal JAV dolerio ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną.
Taip pat teismo posėdžio metu atsakovų atstovas patvirtino, kad atsakovai sutinka, jog iš jų ieškovui būtų priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 5 000 JAV dolerių sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismas priteisia ieškovui solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 000 JAV dolerių) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas dar prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų 3 632,65 JAV dolerių palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 15 d. (pagal 14,42 procentų palūkanų normą), kadangi, nurodė, buvo pažymėta tik tai, kad palūkanos bus mokamos pagal įstatymą, jie konkrečiai nesusitarė dėl palūkanų normos, todėl pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, su kuo atsakovai nesutiko, teigdami, kad jie buvo sutarę, jog paskola bus 10 metų terminui ir bus beprocentinė, be to, paskola yra beprocentinė dar ir dėl to, jog pagal CK 6.886 straipsnio 4 dalį, ieškovas paskolos teikti negalėjo. Pirmiausia pastebėtina tai, kad niekuo nepagrįstas ieškovo teiginys, jog šalių buvo pažymėta, kad palūkanos bus mokamos pagal įstatymą, prašyme suteikti paskolą tokio teiginio nėra, į bylą nepateiktas joks įrodymas, kad šalys būtų taręsi dėl palūkanų mokėjimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų įsipareigojimą ieškovui mokėti ieškovo vienašališkai apskaičiuotas palūkanas. Svarbu pastebėti tai, kad ieškovas neginčijo atsakovų atstovo teiginio, jog ieškovo atstovas I. R. su atsakovais buvo pažįstamas nuo 2009 m., ką patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys – dar 2012 m. baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-816/2012 I. R. liudijo, jog jis per savo įmonę buvo suteikęs atsakovams patalpas gyvenimui ir daiktų laikymui. Taip pat ieškovas neginčijo atsakovų teiginio, kad ieškovo atstovas I. R. paskolos tekstą diktavo atsakovui C. B., tuo tarpu pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. I. R. teismo posėdžio metu pripažino turintis teisinį išsilavinimą, tuo tarpu atsakovai yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai (kinė ir rusas), teisinio išsilavinimo neturintys asmenys, todėl akivaizdu, kad jie I. R., kaip asmeniu, pažįstamu nuo 2009 m., kuris buvo per savo kitą įmonę suteikęs jiems gyvenamąsias patalpas, pasitikėjo. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad prieš pateikdamas šį ieškinį ieškovas į teismą su ieškiniu atsakovams buvvo kreipęsis ne dėl 5 000 JAV dolerių paskolos grąžinimo, o dėl 5 000 JAV dolerių grąžinimo, kaip atsakovams pervestų per klaidą be pagrindo (civilinė byla Nr. Nr. 2-5114-863/2020), kas rodo, kad paties ieškovo pirminė pozicija buvo tokia, jog pinigai pervesti atsakovams nesulygstant jokių palūkanų mokėjimo. Taigi, šių aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovų paaiškinimais, jog jie su ieškovu susitarė dėl beprocentinės paskolos jiems suteikimo, todėl teismas daro išvadą, kad sudarant paskolos sutartį tikrieji šalių ketinimai buvo neatlygintinė paskola, todėl pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 3 632,65 JAV dolerių palūkanų priteisimo nėra, toks ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – teismas priteisia ieškovui solidariai iš atsakovų 5 000 JAV dolerių skolą, nurodydamas ją sumokėti eurais pagal JAV dolerio ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 000 JAV dolerių) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro jo sumokėtas 285 Eur žyminis mokestis, kitų įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsakovai pateikė prašymą priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys patenkintas 58 procentais, todėl teismas ieškovui iš atsakovų priteisia 165,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 82,65 Eur.
Teismas šioje byloje patyrė 12,31 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 12 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą priporcingai iš šalių: 5 Eur iš ieškovo ir 7 Eur iš atsakovo C. B. (CPK 88, 96 straipsniai).
Teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui viešajai įstaigai Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centrui (į. k. 125289421) solidariai iš atsakovų J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir C. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 000 (penkių tūkstančių) JAV dolerių skolą, ją sumokant eurais pagal JAV dolerio ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 000 JAV dolerių) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui viešajai įstaigai Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centrui (į. k. 125289421) iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 82,65 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovui viešajai įstaigai Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centrui (į. k. 125289421) iš atsakovo C. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 82,65 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro (į. k. 125289421) 5 Eur (penkių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo C. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.