Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-118-816/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
1-118-816/2012
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00235-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
N. K., L. L.
Civilinis ieškovas
N. Z., J. L. R., C. B., K. Č., A. D.
Advokatai
Boleslovas Ališauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-118-816/2012Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00235-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.4.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja J. E.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Marijai Zubrickienei,dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatui Boleslovui Ališauskui,kaltinamajam L. L., jo gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. Z., jo atstovui advokatui V. G.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. L. R., C. B., K. Č., A. D.,vertėjoms Daivai Petrovienei, Olgai Lyginai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1983-01-17 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aštuonių klasių išsimokslinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistas 11 kartų:

1998-06-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams su 1/10 turto konfiskavimu. Pritaikius BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;1999-06-09 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d., 16 str., 2 d., 271 str. 3 d., 271 str. 4 d., 272 str. 2 d., 42 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. 2000-05-11 amnestijos sprendimu atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;2001-09-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 42 str., 35 str. - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;2002-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 3 d., 35 str.- laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. 2003-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika iš 271 str. 3 d. perkvalifikuota į 178 str. 2 d. , paskirtos laisvės atėmimo bausmės nemažinant, panaikinant turto konfiskavimą;2002-01-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu;2005-04-11 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;2007-08-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 mėnesiams;2008-10-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (13 veikų), 22 str. 1 d. (5 veikos), 178 str. 2 d. (5 veikos), 187 str. 3 d. (3 veikos) - laisvės atėmimu 2 metams;2011-09-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;2011-10-05 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams;2011-11-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 10 mėnesių. Paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-09-15 ir 2011-10-05 nuosprendžiais ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams,

teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje - 22 straipsnio 1 dalyje – 178 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje – 187 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje – 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, ir

L. (L.) L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1979-04-13 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsimokslinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistas 4 kartus:

2008-01-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį - 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;2011-04-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;2011-09-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį – 182 straipsnio 3 dalį – areštu 80 parų;2011-12-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Paskirta bausmė subendrinta su 2011-09-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo paskirtąja bausme bei galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams.

teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas BK 25 straipsnio 2 dalyje – 22 straipsnio 1 dalyje - 178 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje – 187 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, nuo 2011-04-16 apie 19.00 val. iki 2011-04-18 8.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs N. Z. priklausančio sodo namelio, esančio Pavilnio sodų 13 - oji g. 2, Vilniuje, lango stiklą - 10 Lt vertės, įsibrovė į šį namelį bei pagrobė nukentėjusiajam N. Z. priklausančius daiktus: pilkos spalvos medžiaginę striukę - 50 Lt vertės ir rudos spalvos medžiaginę striukę - 50 Lt vertės; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugadinęs N. Z. priklausančio garažo, esančio toje pačioje vietoje, pakabinamą spyną 20 Lt vertės, įsibrovė į šį garažą bei išdaužęs ten stovėjusio automobilio „Ford Sierra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklą 60 Lt vertės, iš automobilio pagrobė akumuliatorių 180 Lt vertės, iš automobilio kuro bako - 40 litrų dyzelinio kuro 140 Lt vertės; iš garažo pagrobė svetimus daiktus: pilkos spalvos sudedamą dviratį 150 Lt vertės, tamsiai mėlynos spalvos dviratį 280 Lt vertės, 4 vnt. tuščias 20 litrų metalines talpas, kurios vienos vertė 30 Lt, bendrai 120 Lt sumai, vieną 20 litrų metalinę talpą 30 Lt vertės su 20 litrų dyzelinio kuro - 70 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam N. Z. bendrą 1 140 Lt dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais N. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, nuo 2011-02-04 apie 16.00 val. iki 2011-04-19 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinęs K. Č. priklausančio namo, esančio Pavilnio sodų 12 - oji g. 17, Vilniuje, įeinamąsias duris, 1000 Lt vertės, įsibrovė į šį namą bei pagrobė nukentėjusiajam K. Č. priklausančius daiktus: šaldytuvą „Beco“ 400 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“ 300 Lt vertės, klozetą 50 Lt vertės, skalbimo mašiną „Siemens“ 600 Lt vertės, 120 x 60 cm. dydžio radiatorių 150 Lt vertės, 60 x 40 cm. dydžio radiatorių 100 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 400 Lt vertės, 30 metrų ilgio elektros prailgintuvą 30 Lt vertės, 20 metrų ilgio elektros prailgintuvą 20 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. Č. 2 050 Lt dydžio turtinę žalą ir sugadindamas turto už 1000 Lt. Šiais savo veiksmais N. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, jis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-07-08 apie 14.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš namo kiemo, esančio J. K. g. 26, Vilniuje, pagrobė A. D. priklausančius daiktus: automobilio „Renault Espace“ išardytą variklį 50 Lt vertės, du pusašius, kurio vieno vertė 250 Lt, bendrai 500 Lt sumai, sankabos diską 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. D. 850 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais N. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

N. K. su L. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent:

jie, 2011-05-02 apie 02. 44 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje išlaužę J. L. R. priklausančio namo, esančio Versmių g. 65, Vilniuje, įeinamąsias metalines duris, įsibrovė į namą bei pasikėsino pagrobti J. L. R. priklausančius daiktus: elektrinį pjūklą 80 Lt vertės, elektrinį pjūklą 70 Lt vertės, 10 metrų kabelio 10 Lt vertės, 2 vnt. metalo pjaustymo diskų, kurio vieno vertė 2 Lt, bendrai 4 Lt sumai, laužtuvą 5 Lt vertės, elektrinį šviestuvą 130 Lt vertės, 2 vnt. lempučių, kurios vienos vertė 26 Lt, bendrai 52 Lt sumai, iš viso turto 351 Lt sumai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes pastebėję nukentėjusiąją ir policijos pareigūnus pasišalino iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais N. K. ir L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

N. K. su L. L. sugadino svetimą turtą, o būtent:

jie, 2011-05-02 apie 02.44 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, įsibraudami į J. L. R. priklausantį namą, esantį Versmių g. 65, Vilniuje, sugadino namo įeinamąsias metalines duris 500 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. L. R. 500 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais N. K. ir L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2011-04-16 N. Z. priklausančio turto vagystės

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl šios padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai (t. 6, b. l. 46) bei patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 metų balandžio mėnesio viduryje, naktį, laiko neatsimena, norėdamas ką nors pagrobti, vienas atėjo prie sodo namelio, esančio Pavilnio sodų 13 - oji g. 2, Vilniuje. Su savimi turėjo metalinį laužtuvą, su kuriuo pabandė atidaryti namelio langą, tačiau lango atidaryti nepavyko, kadangi lango stiklas sudužo. Per atsiradusią lange ertmę įsibrovė į šį namelį ir pagrobė iš ten pilkos ir rudos spalvų striukes. Po to, su tuo pačiu laužtuvu nulaužė garažo, kuriame stovėjo automobilis „Ford Sierra“, spyną ir iš garažo pavogė vieną dviratį, 20 litrų talpos metalines talpas, tarp kurių buvo ir tuščių ir su dyzeliniu kuru. Taip pat išdaužęs automobilio vairuotojo lango stiklą atidarė variklio dangtį ir pavogė akumuliatorių. Iš automobilio kuro bako išsipylė dyzelinio kuro, kurį irgi pagrobė. Visus pavogtus daiktus kitą dieną pardavė nepažįstamiems asmenims Juodajame kelyje, Vilniuje. Parduodamas daiktus nesakė, jog jie vogti (t. 4, b. l. 38 – 39). Papildomai parodė, kad pripažįsta civilinį ieškinį dėl šios nusikalstamos veikos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. 6, b. l. 46 – 47). 2011-12-19 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis N. K. nurodė nusikalstamos veikos padarymo vietą bei patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 4, b. l. 40 - 44).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, mato pirmą kartą. Grįžęs iš ligoninės, nusprendė garaže patikrinti savo automobilį. Jam paskambino kaimynai, ir pasakė, kad išlaužtos jo garažo durys. Nuvykęs pamatė, kad spynos išlaužtos, nuplėštos, automobilis sudaužytas, pavogta 60 litrų dyzelinio kuro, kanistrai, išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, išlaužtas vairo mechanizmas, pavogtas akumuliatorius, du dviračiai. Buvo įsibrauta ir į sodo namelį, išdaužus lango stiklą, sudaužė radioimtuvą, stovėjusį ant palangės, pavogė naują striukę. Žiūrėdamas į kaltinamuosius, mano, kad nei vienas iš jų pro tą langą nepralįstų, nes jis net galvos ten neįkiša, mano kad su jais buvo vaikas, kuris įlindo į vidų, jiems atidarė duris, o jie įėjo į vidų. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Kadangi niekas iš pagrobtų daiktų nebuvo grąžinta, todėl prašo civilinį ieškinį tenkinti. Sodo namelyje negyvena, tik atvažiuoja į sodą dirbti. Pavogtus iš jo daiktus negalėjo be automobilio išnešti, nes akumuliatorius yra sunkus. (t. 6, b. l. 47 – 48). Ikiteisminio tyrimo metu N. Z. pirminiame pareiškime dėl įvykdytos vagystės bei jo apklausos metu iš esmės davė analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes, išvardino pagrobtus ir sugadintus daiktus bei nurodė jų vertę (t. 1, b. l. 8, 44 – 45, 47 - 48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – Pavilnio Sodų 13 – oji g. 2, Vilniuje, nukentėjusiajam N. Z. priklausantis sodo namelis ir garažas. Apžiūros metu buvo nustatyti laužimosi pėdsakai – išdaužytas sodo namelio lango stiklas ir sugadinta garažo vartų spyna; buvo apžiūrėtas garaže stovintis automobilis „Ford Sierra“ su išdaužytu vairuotojo durelių stiklu; buvo paimti ant lango rėmo ir kituose vietose paliktų kraujo pėdsakų mėginiai (t. 1, b. l. 9 – 12, 15 – 23).

Atlikus daktiloskopinį rankų pėdsakų tyrimą buvo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu ant paimtų daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais yra rankų pėdsakų tinkamų asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 25, 27 - 28). Tikrinant latentinius rankų pėdsakus Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatytas ir nukopijuotas vienas rankos piršto pėdsakas sutampa su N. K. rankos piršto antspaudu (t. 1, b. l. 29).

Atlikus daktiloskopinį rankų pėdsakų tyrimą pasitvirtino, kad vienas rankos piršto pėdsakas nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės yra paliktas N. K. kairės rankos bevardžiu pirštu (t. 1, b. l. 33 – 36).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo N. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos vagystės iš N. Z. sodo namelio ir garažo padarymo yra visiškai įrodyta kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis, įsibrovęs į sodo namelį ir garažą, įveikdamas kliūtis, pagrobė nukentėjusiajam N. Z. priklausančius daiktus.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. Z. pateikė civilinį ieškinį dėl 1160 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 49). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis N. Z. patikslino ieškinį prašydamas priteisti 1 160 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos (t. 6, b. l. 18). Patikslintame ieškinyje nurodė, kad padarytą turtinę žalą sudaro pagrobtų ir sugadintų daiktų bendra vertė, o neturtinę žalą sudaro nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai, kuriuos jis patyrė dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes po nusikalstamos veikos padarymo buvo priverstas naudoti įvairius vaistus. Patyrė didelių nepatogumų dėl to, kad negalėjo naudotis sugadintu automobiliu bei dėl sunkios finansinės padėties turėjo ieškoti meistrų, kurie suremontuotų automobilį kuo pigiau. Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis pateikė automobilio akumuliatoriaus įsigijimo kvitą 200 Lt sumai ir garantinį taloną. Neturtinei žalai pagrįsti pateikė epikrizę, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-01-22 iki 2011-01-26 jis buvo tiriamas VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje (t. 6, b. l. 22, 23).

Pagal CK 6.249 straipsnį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis N. K. nukentėjusiojo N. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, likusią dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą pažymėtina, kad Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertinant neturtinę žalą pinigais, nustatant jos dydį, atsižvelgiama į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis N. Z. patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir neigiamus išgyvenimus. Būdamas brandaus amžiaus dėl pagrobto automobilio akumuliatoriaus nukentėjusysis neabejotinai patyrė nepatogumų, nes negalėjo naudotis automobiliu bei turėjo papildomų rūpesčių dėl naujo akumuliatoriaus įsigijimo. Iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis buvo gydomas VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje, tad šio nusikaltimo padarymas galėjo pakenkti jo ir taip blogai sveikatai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis N. K. yra jauno amžiaus, darbingas, bet niekur nedirba, ne vieną kartą teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiojo N. Z. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai priteisiant jam iš kaltinamojo N. K. 1 160 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos (BPK 113 str. 2 d., 115 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str.).

Dėl K. Č. priklausančio turto vagystės ir sugadinimo

Kaltinamasis N. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl šių padarytų nusikalstamų veikos pripažino visiškai (t. 6, b. l. 46) bei patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 m. balandžio mėnesio viduryje, naktį, laiko neatsimena, siekdamas ką nors pagrobti, vienas atėjo prie statomo namo, esančio Pavilnio sodų 12 - oji g. 17, Vilniuje. Su savim turėjo laužtuvą, su kuriuo išlaužė namo įeinamąsias duris bei įsibrovęs į namą pavogė du elektros prailgintuvus, du elektrinius radiatorius, šaldytuvą „Beco“, skalbimo mašiną „Siemens“, mikrobangų krosnelę „Siemens“, baltos spalvos klozetą ir televizorių „Samsung“. Neatsimena, ar dar ką pavogė. Visus pavogtus daiktus, išskyrus klozetą, pardavė nepažįstamiems asmenims Juodajame kelyje, Vilniuje. Parduodamas daiktus nesakė, jog jie vogti. Klozetą buvo paliktas prie jo namo, esančio Juodasis kelias g. 62, Vilniuje (t. 4, b. l. 38 - 39). Papildomai parodė, kad pripažįsta civilinį ieškinį dėl šios nusikalstamos veikos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (t. 6, b. l. 46 – 47).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Apie nusikalstamą veiką sužinojo, kai paskambino iš policijos. Įvykio metu buvo išlaužtos durys ir nerado daiktų – šaldytuvo, skalbimo mašinos, televizoriaus, mikrobangų krosnelės, poros radiatorių ir kt. Klozetas buvo rastas, bet su nuskeltu tvirtinimu, sugadintas. Palaiko civilinį ieškinį dėl 3 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. pirminiame pareiškime dėl vagystės ir jo apklausos metu davė iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes, išvardino pagrobtus ir sugadintus daiktus bei nurodė jų vertę (t. 1, b. l. 53, 88 – 89, 90).

2011-04-20 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – K. Č. priklausantis gyvenamasis namas, esantis adresu: Pavilnio sodų 12 – oji g. 17, Vilnius. Apžiūros metu buvo nustatyti gyvenamojo namo durų laužimo pėdsakai, namo viduje buvo rasti kraujo, avalynės, pirštinių, nuorūkų pėdsakai, kurių fragmentai buvo paimti asmens identifikavimui nustatyti (t. 1, b. l. 55 – 57, 60 – 72).

Paimtų objektų fragmentų tyrimo metu buvo padarytos išvados, kad nustatyti, ar ant tirti pateikto popieriaus lapo esantys avalynės pėdsakų fragmentai yra tinkami juos palikusiai avalynei identifikuoti, negalima, nes nepateikus konkrečios avalynės neįmanoma teisingai įvertinti pėdsakų fragmentuose atsispindėjusių detalių ir kvalifikuoti jas kaip individualiuosius požymius; ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateiktos pagalvės užvalkalo dalies rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant cigaretės nuorūkos (t. 1, b. l. 76 – 78, 83 – 84).

Nustatant sutapimus DNR registre buvo nustatyta, kad žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, genotipas DNR registre sutapo su kaltinamojo N. K. genotipu (t. 1, b. l. 85).

2011-06-29 kratos N. K. gyvenamajame name metu buvo rasti ir paimti daiktai reikšmingi nusikalstamai veikai tirti: mikrobangų krosnelė „Samsung M1712NR“ ir baltos spalvos klozetas su bakeliu ir dangčiu (t. 1, b. l. 99 – 100).

Kratos metu paimtų daiktų apžiūros metu nukentėjusysis K. Č. atpažino klozetą su bakeliu ir dangčiu, kaip jam priklausantį daiktą, kuris 2011-02-04 buvo pagrobtas iš jo gyvenamojo namo (t. 1, b. l. 101 – 103, 105). Po kratos metu paimtų daiktų apžiūros klozetas su bakeliu ir dangčiu grąžintas nukentėjusiajam K. Č., mikrobangų krosnelė „Samsung“ – kaltinamojo N. K. sugyventinei G. L. (t. 1, b. l. 104, 107).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo N. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos vagystės iš K. Č. gyvenamojo namo ir jo turto sugadinimo padarymo yra visiškai įrodyta kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis, kadangi įsibraudamas, įveikdamas kliūtis, į K. Č. gyvenamąjį namą kaltinamasis ne tik pagrobė K. Č. priklausančius daiktus, bet sugadino jo turtą (įeinamąsias duris), kurių vertė viršija 1 MGL (1 000 Lt).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 929). Pareikštas K. Č. 3 000 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis visiškai įrodytas teisiamajame posėdyje ištirtais faktiniais duomenimis, kaltinamojo pripažintas (BPK 113 str. 2 d., 115 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str.).

Dėl pasikėsinimo pavogti J. L. R., C. B. priklausantį turtą ir turto sugadinimo

Kaltinamasis N. K. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nepripažino bei parodė, kad gyvena adresu Juodasis kelias 62, Vilniuje. Nežino, kur randasi namas adresu Versmių g. 65, Vilniuje, ir niekada šiame name nebuvo. J. B. nepažįsta, su ja įvykio naktį automobiliu nevažiavo. Kaltinamąjį L. L. pažįsta, nes jo sugyventinė bendrauja su jo žmona, o jie su Leonidu tik pasisveikina ir tiek. Įvykio dieną L. L. nematė. Patvirtino, kad turi pravardę „Kolobok“. (t. 6, b. l. 46 – 47, 168).

Kaltinamasis L. L. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nepripažino bei parodė, jog palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nesikėsino įvykdyti vagystę iš namo adresu Versmių g. 65, Vilniuje. N. K. pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. J. B. nepažįsta ( t. 4, b. l. 11 - 12). Papildomai parodė, kad kur randasi namas adresu Versmių g. 65, Vilniuje, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu darant atpažinimą jis buvo atvežtas iš kalėjimo į Vilniaus miesto 4 policijos komisariatą, kokiu tikslu niekas jam nieko nesakė, asmens, kuris jį atpažino nematė, piršto antspaudai iš jo paimti nebuvo, į įvykio vietą jis nuvežtas nebuvo. Sulaikytas buvo 2011-06-27, gegužės mėnesį dar buvo laisvėje. Tą naktį, kai buvo įvykdyta vagystė, buvo namuose su žmona, per tvorą nešokinėjo. Civilinio ieškinio dėl šios nusikalstamos veikos nepripažįsta. J. B. nepažįsta, su ja automobiliu nevažiavo įvykio naktį, telefonu su ja nebendravo (t. 6, b. l. 47). 2009 metais patyrė trėaumą, buvo pas gydytoją, poliklinikoje nuolat lankosi, buvo ir reabilitacijoje po patirtos kojos traumos. Vietoj kulno jam įdėti varžtai ir plokštės, todėl bėgioti negali (6 t., b. l. 168).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas C. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad namo Versmių g. 65, Vilniuje, savininkė yra J. L. R., o jis yra jos apsaugos darbuotojas. Versmių g. 65, Vilniuje, saugo jos ir savo daiktus. Įvykio dieną jis, kaip atsakingas už objektą, buvo įvykio vietoje ir matė, kaip vykdomas nusikaltimas. J. L. R. apie nusikalstamą veiką sužinojo tik ryte Vilniaus miesto 4 PK. 2011-05-02 1.00 val. suveikė namo signalizacija. Tarp 1.00 val. iki 5.00 val. ryto vagys laisvai elgėsi, krovė ir vežė pavogtus daiktus. Jis atvyko į įvykio vietą po to, kai suveikė signalizacija, kažkur per 32 minutes. Jis atvažiavo 02.00 val. nakties ir pastebėjo automobilį, kuris stovėjo prie jo namo. Iškvietė policiją. Atvykus su policija prie namo, staiga iš jo išbėgo vaikinas, apsirengęs su juodos spalvos striuke su kapišonu, t. y. Nikolajus, ir nubėgo į tamsą. Nikolajų atpažino pagal kūno sudėjimą ir balsą. Jie artėjo prie namo ir jis, matyt, išgirdęs balsus bei pastebėjęs policijos pareigūnų žibintuvėlius, pro laužtuvu išlaužtas duris puolė į tamsą. Išbėgęs vaikinas nubėgo prie stovėjusio automobilio, kuris jį išvežė. Automobilyje sėdėjo mergina, jos atpažinimas nebuvo daromas. Kitas vagis buvo likęs namo viduje ir tik ryte išbėgo per skardas, kurios sukėlė triukšmą. Jis liko dirbti prie namo, o pareigūnai išvažiavo. Jis į namą nėjo, nes laukė, kol ryte atvažiuos tyrėjai, kad pėdsakų nesunaikintų. Kai Leonidas bėgo per skardas, jis turėjo su savimi filmavimo kamerą, bet kol ją įjungė, jis peršoko per tvorą ir pabėgo. Jis buvo su raudonu kapišonu. Jo dėmesį atkreipė skardos triukšmas ir atsisukęs pamatė jį. Tai buvo jau 8 val. ryto, šviesu, matė veidą, o kai pamatė, jog jis nukreipė į jį kamerą, raudonos spalvos kapišoną labiau užsitraukė ant veido. Kai L. L. bėgo, jis nuo jo buvo maždaug 10 - 12 metrų atstumu, todėl gerai jį įsidėmėjo. Turtinę žalą sudaro 500 Lt, nes buvo išlaužta jo įrengta ir jo vardu priduota signalizacija ir 600 Lt vertės durys, iš viso 1 100 Lt. Už naujos signalizacijos sumontavimą sumokėjo 200 Lt ir už detales - 300 Lt. Taip pat jJam padaryta ir moralinė žala, nes du vagys kėsinosi į jo gyvybę, jis patyrė stresą, pergyvenimus, nemiegojo naktimis, 68 kartus suveikus signalizacijai buvo priverstas važiuoti iš miesto į Pavilnį. Dabar pamatęs kaltinamuosius, prisiminė tos nakties įvykio aplinkybes, o tada buvo streso būsenos (t. 6, b. l. 48 – 50). Ikiteisminio tyrimo metu C. B. iš esmės davė analogiškus parodymus dėl įvykio aplinkybių, tačiau tiksliai neįvardino įvykio vietoje pastebėtų asmenų, apibūdino juos pagal amžių ir drabužius (t. 2, b. l. 78 - 81).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-05-02 anksti ryte apie 2 val. suveikė jos namo Versmių g. 65, Vilniuje, signalizacija, ji gavo apie tai informuojančią SMS žinutę. Signalizacija suveikė 3 kartus, ji gavo 3 SMS žinutes. Ji iš karto dar iš namų, esančių Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, paskambino policijai telefonu 112, policijos pareigūnai pažadėjo greitai atvykti. Su savo įgaliotu asmeniu C. B., kuris gyvena netoli jos, apie 2 val. nakties automobiliu nuvažiavo prie namo Versmių g. 65, Vilniuje. Paeglinės - Grūdų gatvių sankryžoje stovėjo kažkoks automobilis, kurio vairuotojo sėdynėje sėdėjo viena mergina. Ji įsidėmėjo to automobilio valstybinį numerį ir nuvažiavo toliau link savo namo Versmių gatvėje laukti policijos. Apvažiavo aplink, pasitiko policiją ir grįžo prie namo Versmių g. 65, Vilniuje. Tas automobilis toliau stovėjo. Policijos pareigūnai vaikščiojo aplink jos namą, šaukė juos ir tada vienas žmogus nubėgo, o policijos pareigūnai naktį atvažiavo be žibintuvėlių, kas sutrukdė pamatyti išbėgusį asmenį tamsiu paros metu. Namas Versmių g. 65, Vilniuje, šiuo momentu priklauso jai. UAB „Emu Group“ suteikė jai įgaliojimą saugoti šį namą, tvarkyti jį. Name ir aplink namą viskas priklauso jai ir C. B.. Namas yra areštuotas, o ji yra vienintelė UAB „Emu Group“ akcininkė. Nukentėjusioji yra ji, o ne UAB „Emu Group“, nes kai buvo įvykdyta vagystė, ji buvo namo savininkė. Šiuo metu perdavė akcijas I. R. ir C. B.. Ji nukentėjo asmeniškai nuo šios nusikalstamo veikos, nes įsilaužė į namą Versmių g. 65, Vilniuje, sulaužė duris, o ji yra įgaliota prižiūrėti namą, jį saugoti, tame name viskas priklauso jai ir C. B.. Elektrinis „Bosch“ firmos metalo pjūklas priklausė jai, jo vertė 200 - 300 Lt, pjūklo dokumentų neturi. Kitas pjūklas C. B., jo vertės nežino. 50 metrų kabelis elektrai buvo naujas, jį gavo kaip palikimą iš savo vyro, jis brangiai kainuoja. Pjaustymo diskai buvo arba jos, arba C. B., čia jų bendri daiktai, su kuriais jie kartu dirba. Įvykio metu buvo išlaužtos durys, namo pamatai. Durys yra dvigubos, vienos pusės buvo išlaužti vyriai, dėl ko negali uždaryti durų. Kai atvažiavo naktį, iš tolo pamatė vieną žmogų, kuris įsėdo į stovėjusį automobilį v/n (duomenys neskelbtini) Tas žmogus buvo N. K., kurį ji atpažino pagal ūgį, nes vienas buvo aukštas, kitas žemas. Kitas kaltinamasis L. L. sėdėjo namo viduje. Kai ji grįžo su automobiliu iš miesto su meistru, pamatė, kaip L. L. išbėgo per tvorą, buvo apsirengęs striukę su kapišonu. Matė jį 30 m atstumu apie 8.00 val. ryte. L. L. dar prieš 2011-05-02 buvo ne vieną kartą mačiusi, jis tame rajone vaikšto, jai labai gerai pažįstamas veidas. Name Versmių g. 65, Vilniuje, negyvena, bet kiekvieną dieną ten dirba. Kaltinamąjį L. L. atpažįsta pagal ūgį, lieknumą, nosį. Policijos pareigūnai naktį namo vidaus neapžiūrinėjo, žiūrėjo tik iš išorės. Namo viduje viskas buvo išversta, išlaužta signalizacija. Durys buvo nuimtos. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 600 Lt civilinį ieškinį, tačiau šiuo metu palaiko patikslintą ieškinį su didesne prašoma priteisti 2600 Lt dydžio suma, nes įvykio metu buvo sulaužyti namo pamatai, 1/3 dalis namo jau griūva. Kreipėsi į meistrą dėl remonto darbų atlikimo, tačiau vien medžiagos kainuoja 2 000 Lt, o kiek kainuos darbas, dar nežino. Dar prašo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš abiejų kaltinamųjų. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dvejus metus po jos vyro mirties (mirė 2009 metais gegužės mėnesį) pastoviai kažkas laužiasi į jos namą, 68 kartus suveikė signalizacija laikotarpiu nuo 2010 metų 10 mėn. iki 2012-05-02, o kiek dar buvo laužiamasi iki to, kai buvo sudaryta sutartis su šia saugos firma, negali suskaičiuoti. Po šio įvykio pablogėjo jos sveikata. Tai patvirtinančio dokumento neturi. Neturtinė žala pasireiškė dideliais išgyvenimais. Apsauga name yra įrengta. Sutartį su firma GSM sudarė C. B., bet namą saugo ne firma, o įrengta signalizacija. 2011-05-02 buvo sugadinta signalizacija, naujos nenupirko, netvarkė. Signalizacija yra pajungta prie TELE 2 tinklo ir kai į namą kažkas laužiasi ar gaisras, ji ir C. B. į telefonus gauna SMS žinutes, kad suveikė signalizacija. Nuo automobilio, stovėjusio Grūdų gatvėje, ji buvo 50 metrų atstumu. Valstybinį numerį pamatė, kai važiavo nuo namo atgal į miestą (t. 6, b. l. 101 – 102). Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu J. L. R. paaiškinimų dėl įvykio vietoje pastebėtų asmenų nedavė, paklausta buvo atliekama dalyvaujant rusų kalbos vertėjui (t. 2, b. l. 83, 85 – 86). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji J. L. R. parodė vietą, kur ji 2011-05-02 įvykio metu matė stovėjusį automobilį (t. 2, b. l. 89 – 94).

Liudytojas I. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo įmonė įsigijo iš J. L. R.nekilnojamąjį turtą adresu Versmių g. 65, Vilniuje. Jis yra UAB „Emu Group“ direktorius. Namas adresu Versmių g. 65, Vilniuje, priklauso jo įmonei, kuri yra davusi leidimą gyventi ir laikyti daiktus tame name C. B. ir J. L. R. Name visi absoliučiai daiktai yra nurodytų nukentėjusių asmenų. Įmonės daiktų name nėra. Yra davę raštu patvirtinimą, jog visas turtas, esantis name Versmių g. 65, Vilniuje, priklauso J. L. R. ir C. B.. Signalizaciją įrenginėjo jie, kurie taip pat sudarė sutartį su įmone, kuri signalizaciją aptarnavo. Dėl pasikėsinimo įsibrauti, apvogti namą jo įmonė jokios žalos nepatyrė, pretenzijų jokių neturi, kadangi nėra įmonės daiktų. Pagal susitarimą namu naudojasi J. L. R. ir C. B.. Su J. L. R. bendrauja rusų kalba, kurios pilnai ji nesupranta. Ji supranta paprastas frazes ir žodžius. Iš esmės kartu su ja būna C. B., kuris pilnai supranta rusų kalbą ir jis, jo žiniomis, yra jos įgaliotas asmuo, tai jie bendrauja tiesiogiai per J. L. R. su C. B. (t. 6, b. l. 164 – 165).

Liudytoja J. B. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 metų balandžio mėnesio viduryje susipažino su vaikinu L. L.. Neužilgo Leonidas supažindino ją su savo draugu N. K., kuris su savo automobiliu „Audi“ nuvežė ją prie N. K. namo. 2011-05-01 apie 23. 00 val. – 23. 30 val. jai paskambino L. L. ir pasakė, kad jam reikia pavažiuoti pas N. K.. Naujininkų mikrorajone, Vilniuje, jį paėmė L. L., kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos medžiagine striuke su gaubtu, ir jie atvažiavo prie J. K. g. 62, Vilniuje, namo, kur paėmė N. K., kuris su savimi turėjo metalinį geležį, iš vieno galo lenktą, apie pusantro metro ilgio, kas tai buvo tiksliai nesuprato. Ji buvo su automobiliu „Rover“, (duomenys neskelbtini) Jie privažiavo prie kažkokio namo, kur vaikinai išlipo ir liepė jai laukti. N. K. su savimi išnešė minėtą metalinį geležį. Kur vaikinai nuėjo nežino. Neužilgo privažiavo policijos automobilis ir dar keli automobiliai. Už 30 min. prie jos automobilio pribėgo N. K., kuris įlipęs į automobilį pasakė jai greitai išvažiuoti. Su savimi N. K. nieko neturėjo, taip pat neturėjo ir ankščiau turėto metalinio geležio. Ji įjungė šviesas ir pradėjo važiuoti, tačiau N. K. pasakė šviesas išjungti. N. K. rodė, kur važiuoti. Po to pasakė sustoti ir išlipo iš automobilio, o jai liepė laukti. Iš karto atvažiavo policijos automobilis ir jį su savo automobiliu „Rover“ buvo pristatyta į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą (t. 3, b. l. 58 – 59). Papildomai paaiškino, kad nepažįsta nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų. Atpažinimo metu vienas iš jai parodytų asmenų buvo iš matymo panašus, tačiau kokiomis aplinkybėmis ji su juo susipažino, bendravo, nepamena ir atsakyti negali. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo stresinėje būsenoje, labai nervinosi ir pergyveno dėl to, kad buvo sulaikyta, todėl bijojo, kad ją vėl sulaikys. Ikiteisminio tyrimo metu baimės įtakoje suklydo atpažinimo metu. Ar 2011-05-02 buvo prie namo Versmių g. 65, Vilniuje, nepamena. Turi automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo naktį važinėja. Išskyrus atpažinimą, visus kitus parodymus palaiko. Ikiteisminio tyrimo metu jokių pavardžių nenurodė. Pirma apklausa vyko be advokato. Atpažinimai buvo du. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas moralinis spaudimas, ji buvo labai išsigandusi kalėjimo aplinkos, todėl atpažino viską, ką jai pateikė, tačiau atpažinimo protokole užfiksuoti jos parodymai nėra melagingi. Vienas vaikinas buvo panašus, bet nėra įsitikinusi, ar čia tas pats, o antro nepamena, nes jį buvau mačiusi tamsoje keletą kartų, be to, buvo girta, paskutinį, tą antrą kartą, kai jį matė, buvo už vairo, žiūrėjo į kelią, kad nepadarytų avarijos, į šonus nesidairė. Kai ji atvežė vaikinus ir paleido, nematė, kur jie nuėjo. Vienas sugrįžo, o kur buvo antras, nežino, įlipęs vaikinas apie jį nesakė, vėliau jo nematė. Tą vaikiną, kuris sugrįžo į automobilį, prieš tai gal vieną kartą buvo mačiusi, bet gerai nepamena, nes buvo neblaivi. Neatsimena, nes turi problemų su atmintimi, jai ir dabar sudėtinga dirbti, pastoviai vartoja atmintį gerinančius vaistus, iš veidų labai blogai žmones atsimena. Apytiksliai parodė tą vietą, kurioje buvo nuvežusi vaikinus ir išleido, bet pati nežino, kaip ten nuvažiuoti. Į įvykio vietą ją nuvežė pareigūnai, parodė tą gatvę, kurioje ji buvo ir tada ji maždaug parodė dvi ar tris vietas, nes negalėjo prisiminti, prie kurio namo stovėjo ir pareigūnai ją ten nufotografavo, atrodo, prie dviejų vietų. Prieš duodant parodymus, buvo perspėta dėl melagingų parodymų davimo, pasirašė. Negali nurodyti tų vaikinų, kurie įsėdo į jos automobilį. Vienas vaikinas buvo vardu Leonidas, kuris jai skambino ir kurį ji vežė, o kito nepamena (t. 6, b. l. 104 – 106).

Liudytoja V. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariate tyrėja ir atliko pirminius tyrimo veiksmus dėl vagystės iš namo Versmių g. 65, Vilniuje. Atlikinėjo J. B. apklausą, kai ji buvo įtariamoji, dalyvaujant advokatui K. O., kurį pasamdė jos motina. Psichologinis spaudimas J. B. atžvilgiu nebuvo daromas. Jokių pastabų dėl apklausos protokolų pareikšta nebuvo. Apklausos metu J. B. minėjo, jog susipažino su draugu Leonidu. Buvo paimta J. B. telefono numerio išklotinė. Operatyviniai darbuotojai atliko telefono numerių išklotinės analizę ir buvo nustatyta, jog tie numeriai priklauso Leonidui ir N. K.. Po mėnesio ar pusantro mėnesio buvo atliktas J. B. parodymų patikrinimas vietoje kartu su jos advokatu. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, J. B. pati parodė, kur gyvena N. K.. Ji parodė namo kiemą ir pasakė, kad iš namo išėjo K. su laužtuvu, įsėdo į jos automobilį ir jie išvažiavo. Buvo atliktas atpažinimas pagal fotonuotraukas, po to prokuroro nurodymu buvo padarytas atpažinimas gyvai per stiklą, nes J. B. sakė, jog ji bijo. Tuo metu dalyvavo J. B. advokatas ir L. L. advokatė S. Kazlauskienė. J. B. atpažino L. L., o N. K., kai buvo atliekamas atpažinimas per stiklą, neatpažino, bet sakė, kad jų labai bijo. J. B. buvo siūlyta akistata su L. L. ir N. K., bet ji su advokatu parašė, jog ji atsisako akistatos, nes bijo (t. 6, b. l. 165).

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariate tyrėju. Nagrinėjamoje byloje pareiškė galutinius įtarimus, apklausinėjo J. B. kaip liudytoją ir atlikinėjo supažindinimo veiksmus. J. B. apklausinėjo apie įvykio aplinkybes. Ji kalbėjo kaip yra apklausos protokole, surašyta iš jos žodžių. Pas juos (tarp L. L. ir J. B.) iki įvykio buvo santykiai, jie susitikinėjo ir bylos medžiagoje tai matyti. Joks psichologinis spaudimas J. B. nebuvo daromas. Jokios prievartos prieš J. B. nebuvo panaudota, ji geranoriškai davė parodymus. (t. 6, b. l. 165 – 166).

Liudytojas J. R. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-05-02 apie 02. 45 val. patruliavimo metu gavo pranešimą, kad Versmių g. 65, Vilniuje, name suveikė signalizacija. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko vyriškis. Važiuojant link namo, Poeglinės - Grūdų g., Vilniuje, pastebėjo stovintį automobilį „Rover“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini) kuris stovėjo apie 60 – 70 metrų nuo namo Versmių g. 65, Vilniuje. Privažiavę prie namo nuėjo šį namą apžiūrėti. Tuo metu iš namo išbėgo vaikinas ir nubėgo link stovinčio automobilio „Rover“. Jis nubėgo iš paskos. Kai vaikinas įšoko į automobilį, automobilis iš karto įjungęs šviesas ir po to išjungęs, nuvažiavo link Džiaugsmo g., Vilniuje. Jis su tarnybiniu automobiliu pradėjo persekioti automobilį „Rover“ aplinkinėmis gatvėmis. J. K. gatvėje, Vilniuje, pastebėjo minėtą stovintį automobilį „Rover“. Iš automobilio išlipo mergina, tai buvo J. B., gim. 1987 m. Tolimesniam aiškinimuisi šis automobilis ir J. B. buvo pristatyti į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą (t. 2, b. l. 71 – 73). Papildomai paaiškino, kad kai atvyko į įvykio vietą, automobilis stovėjo patamsyje, už vairo sėdėjo mergina. Sustojo už 30 - 40 metrų ir su šeimininku pradėjo eiti link to namelio. Prieinant arčiau, išgirdo garsus name ir išbėgo siluetai. Bėgdamas iš paskos silueto, pamatė, kaip įsėdo į automobilį, kurį matė prieš tai ir be šviesų nuvažiavo link centrinės gatvės. Siluetų neatpažintų, nes buvo tamsu, jų nepasivijo. Šeimininkas ėjo jiems iš paskos, su žibintais švietė kelią, nes buvo tamsu, be apšvietimo ir jis negalėjo nieko pamatyti. Įvykio vietoje buvo trumpai, iki ryto nebuvo, nes viską tvarkyti turėjo 3 policijos komisariatas (t. 6, b. l. 52 – 53).

Liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog kad 2011-05-02 apie 02. 45 val. patruliavimo metu gavo pranešimą, kad Versmių g. 65, Vilniuje, name suveikė signalizacija. Šeimininkė juos pasitiko Džiaugsmo – Grūdų g., sankryžoje, Vilniuje. Važiuojant link namo, Poeglinės - Grūdų g., Vilniuje, pastebėjo stovintį automobilį „Rover“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo apie 60 – 70 metrų nuo namo Versmių g. 65, Vilniuje. Privažiavę prie namo nuėjo šį namą apžiūrėti. Tuo metu iš namo išbėgo vaikinas ir nubėgo link stovinčio automobilio „Rover“. Patrulis J. R. nubėgo paskui jį, paskui sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo tam automobiliui iš paskos. Jis liko prie namo. Po kažkiek laiko R. jam pranešė, jog rado minėtą automobilį J. K. gatvėje, Vilniuje (t. 2, b. l. 75 – 77). Papildomai paaiškino, kad Matė, kad vienas vaikinas bėgo, bet negali nurodyti jo požymių, nes tamsoje nesimatė, kaip jis buvo apsirengęs. Matėsi, kad jis bėgo, peršoko, perlipo tvorą, dingo krūmuose, paskui girdėjosi, kaip atsidaro, užsidaro automobilio durelės ir iš tos vietos, kur jie matė stovintį automobilį, pajudėjo automobilis. Ar turėjo su savimi žibintą, nepamena. Į namo vidų nebuvo užėjęs. Matėsi išlaužtos namo durys, priešingoj pusėj aplink namą buvo aiškūs požymiai, jog buvo kasama. Detalizuoti negali, nes nepamena. Nepamena, ar vietoje rado kokį įrankį, kuriuo buvo laužtąsi. Nematė, kad iš namo būtų išbėgęs kitas asmuo. Jie sulaikė ir vežė merginą į policijos komisariatą. Į įvykio vietą buvo atvažiavęs kitas policijos ekipažas (t. 6, b. l. 167 – 168). Papildomai paaiškino, kad nepamena, iki kada liko prie namo, gal iki tol, kol atvyko operatyviniai darbuotojai, gal kol atvyko kitas ekipažas iš kito rajono. Į namo vidų nebuvo užėjęs. Matėsi išlaužtos namo durys, priešingoj pusėj aplink namą buvo aiškūs požymiai, jog buvo kasama. Nepamena, ar vietoje rado kokį įrankį, kuriuo buvo laužtasi. Nematė, kad iš namo būtų išbėgęs kitas asmuo (t. 6, b. l. 167 – 168).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertė J. M. Č. posėdyje parodė, kad susipažinusi su L. L. sveikatos istorija, teikia išvada, kad 2009-09-03 kaltinamasis patyrė abiejų kojų kulnikaulių lūžius, operuoti nereikėjo, gijimas užtruko pakankamai ilgai, tačiau pagal paskutinį įrašą, kuris atliktas gydytojo radiologo 2010-02-03, po patirtos traumos pilnas sugijimas, vaikščiojimo funkcija pilnai atsistačiusi., apie metalo konstrukcijų trukdymą įrašų nėra, skausmas yra neobjektyvus kriterijus ir nėra vertinamas kaip sveikatos sutrikdymas (6 t., b. l. 198-199)

Iš policijos gautų įvykių registro matyti, kad 2011-05-02 02.44 val. iš privataus asmens buvo gautas pranešimas, kad Versmių g. 65, Vilniuje, suveikė signalizacija, įtariamieji pasišalino automobiliu „Rower“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1); 2011-05-02 07.56 val. privatus fizinis asmuo pranešė, kad įvykio vietoje pastebėjo vagį su pilka striuke su raudonu kapišonu (t. 2, b. l. 2).

2011-05-02 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – Versmių g. 65, Vilniuje, esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu po dešiniu pastato kampu buvo pastebėti kasimo pėdsakai; iš pastato fundamento buvo ištraukti 5 akmenys, o prie iškastos duobės rastas geležinis vamzdis, kuris buvo paimtas apžiūrai ir prijungimui prie bylos. Pastato durys nuimtos nuo vyrių. Šalia durų ant žemės buvo rastas lenktas laužtuvas, o tarp durų ir laužtuvo rastas mėlynos spalvos maišas su metaliniu grąžtu, metalo pjūklu, lempa, kuris buvo išneštas iš gyvenamojo namo. Lauke dešinėje pusėje nuo slenksčio buvo pastebėta juodos spalvos alyvos dėmė bei avalynės ir pirštinių pėdsakų fragmentai (t. 2, b. l. 5 – 9, 18 - 28). Įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai: šviestuvas su judesio davikliu (protokole – lempa), vamzdis, metalinis kampas buvo apžiūrėti bei po apžiūros grąžinti J. L. R. (t. 2, b. l. 10 – 12, 13, 14 – 16, 17).

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas plastikinis maišas buvo ištirtas tikslu nustatyti ant jo rankų pėdsakus, tačiau atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog rankų pėdsakai, išryškėję ant plastikinio maišo, yra netinkami asmeniui identifikuoti (t. 2, b. l. 34 – 35).

Įvykio vietoje paimtas metalinis laužtuvas su smaigaliu viename gale ir skelta mente kitame gale, po apžiūros kartu su dviem vokais su viena daktiloskopine plokštele ir polietileniniu maišu, pagal 2011-12-27 Kvitą Serija BBC Nr. 012732 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK 4 policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (t. 2, b. l. 68, 69).

2011-05-02 buvo apžiūrėtas J. B. priklausantis automobilis „Rower“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros jai buvo grąžintas (t. 2, b. l. 48). Automobilio apžiūros metu automobilio salone buvo aptikti grunto pėdsakai, panašūs į gruntą įvykio vietoje, todėl atlikus apžiūrą iš automobilio buvo paimti priekiniai kairės ir dešinės pusių kilimėliai tolimesniam tyrimui, kurie po apžiūros ir tyrimo buvo grąžinti J. B. (t. 2, b. l. 36 – 37, 62 – 63, 64). Taip pat automobilio apžiūros metu buvo paimti rankų pėdsakų fragmentai nuo priekinių keleivių pusės durelių (t. 2, b. l. 39 – 45).

Tiriant automobilio apžiūros metu paimtus rankų pėdsakų fragmentus buvo nustatyta, kad 3 rankų pirštų pėdsakai ant daktiloskopinės plokštelės palikti pačios J. B. kairės rankos smiliumi, didžiuoju ir bevardžiu pirštais (t. 2, b. l. 52 – 55).

Automobilio apžiūros metu paimto dirvožemio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad nustatyti, ar dirvožemis, nuimtas nuo automobilio, priekinių kairės ir dešinės pusių kilimėlių, yra vienodas su dirvožemiu, paimtu įvykio vietoje, Versmių g. 65, Vilniuje, negalima (t. 2, b. l. 59 – 61).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant J. B. ir L. L. telefoninių pokalbių išklotinių analizę nustatyta, kad 2011-05-01 23:27:37 val. ir 2011-05-02 00:16:27 val. L. L. skambino J. B.. Taip pat po įvykio 03:41:42 val., 03:57:14 val., 04:21:36 val. ir 05:14:31 val. L Lopucho telefone buvo praleisti keturi skambučiai iš telefono numerio, kuriuo naudojasi N. K. sugyventinė (t. 3, b. l. 2 – 5, 8, 9, 10 – 11).

Nors kaltinamieji N. K. ir L. L. neprisipažįsta pasikėsinę išvykdyti vagystės iš J. L. Rimeic namo bei sugadinę jos ir C. B. turtą, tačiau jų kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Vertinant pagrindinės byloje nustatytos liudytojos J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pažymėtina, kad iš esmės jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gan išsamūs ir atitinkantys byloje nustatytoms aplinkybėms (t. 3, b. l. 33 – 35, 59). Duotus parodymus J. B. patvirtino įvykio vietoje (t. 3, b. l. 38 – 41). Teisminio nagrinėjimo metu J. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pradėjo aiškinti, jog kaltinamojo atpažinimo metu galėjo suklysti bei kaltinamųjų nepažįsta. Savo parodymų pakeitimą J. B. paaiškino tuo, kad duodama parodymus ir atliekant atpažinimus ikiteisminio tyrimo metu ji buvo stresinėje būsenoje, nes buvo sulaikyta. Kaip matyti iš byloje esančių atpažinimo protokolų pirmas atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas daugiau nei po pusantro mėnesio nuo J. B. sulaikymo momento. Šio atpažinimo metu J. B. atpažino kaltinamąjį L. L., kaip vaikiną kurį ji 2011-05-02 su draugu buvo nuvežusi prie namų (t. 3, b. l. 27 – 28, 42 – 44). Asmens parodymo atpažinimas buvo atliktas dar po mėnesio nuo atpažinimo pagal nuotraukas atlikimo, t. y. 2011-07-07. Šio atpažinimo metu J. B. taip pat atpažino kaltinamąjį L. L., kaip vaikiną, kurį ji 2011-05-02 su draugu buvo nuvežusi prie namų (t. 3, b. l. 45 – 47). Kaltinamojo V. K. atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas 2011-09-09; jo metu J. B. nė vieno iš parodytų asmenų atpažinti negalėjo, tačiau nurodė, jog vaikinas Nr. 3, t. y. kaltinamasis N. K., labai panašus į tą vaikiną, kuris įvykio dieną buvo su L. L. (t. 3, b. l. 52 – 54). Įvertinus laiką nuo sulaikymo iki nurodytų procesinių veiksmų atlikimo bei nesant duomenų apie J. B. blogą sveikatos buklę šių veiksmų atlikimo metu akivaizdu, kad J. B. nurodoma stresinė būsena negalėjo būti pagrindine priežastimi, dėl kurios ji teisme pakeitė savo parodymus. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu atliekamų apklausų, tiek parodymų patikrinimo vietoje ir pirminių atpažinimų atlikimo metu dalyvavo J. B. motinos pasamdytas advokatas, kuris esant daromam spaudimui arba esant blogai ginamosios savijautai galėjo tinkamai pasirūpinti jos teisių ginimu. Liudytojos J. B. nurodomos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu prieš ją buvo naudojamas spaudimas ir daromas psichologinis poveikis bylos nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino. Byloje apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai V. N. ir A. S. parodė, jog jokios prievartos prieš J. B. naudojama nebuvo, procesinių veiksmų atlikimo metu dalyvavo jos advokatas, kuris jokių pastabų dėl surašytų protokolų nepateikė. Iš byloje esančio 2011-09-09 J. B. prašymo (t. 3, b. l. 55) matyti, jog ji atsisakė, kad tarp jos ir L. L. būtų atlikta akistata, motyvuodama tuo, kad bijo dėl savo saugumo (t. 3, b. l. 55). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes labiau tikėtina, jog liudytojos J. B. parodymų pakeitimo teisme priežastis susijusi ne su bloga liudytojos atmintimi ir sveikata, o su kaltinamųjų baime.

Vertinant nukentėjusiosios J. L. R. parodymus pažymėtina, kad nukentėjusioji nemoka valstybinės kalbos. Kaip parodė liudytojas I. R. nukentėjusioji J. L. R. su kitais asmenimis bendrauja rusų kalba, tačiau pilnai šios kalbos taip pat nesupranta, kas jai apsunkina galimybę aiškiai reikšti savo mintis. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant šios nukentėjusiosios apklausas dalyvavo rusų kalbos vertėjas, tačiau iš atliktų apklausų turinio matyti, jog jų atlikimo metu nukentėjusiajai buvo pasiūlyta papasakoti apie jai žinomas įvykio aplinkybes, tačiau jokių papildomų klausimų dėl esminių įvykio aplinkybių, dėl įvykio vietoje pastebėtų asmenų, jai užduota nebuvo. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus J. L. R. dėl kalbos nemokėjimo neišsamiai paaiškino įvykio aplinkybes bei nutylėjo jai žinomas aplinkybes apie įvykio vietoje pastebėtus vaikinus, parodymus apie kuriuos davė teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant nukentėjusiojo C. B. parodymus pažymėtina, kad jau ikiteisminio tyrimo metu jis pagal amžių, ūgį ir drabužius aiškiai apibūdino įvykio vietoje pastebėtus vaikinus. C. B. nurodyti vaikinus apibūdinantys požymiai atitiko liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytus požymius, kas leidžia manyti, jog nurodyti asmenys kalbėjo apie tuos pačius asmenis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamieji neįrodė savo alibi nusikalstamos veikos padarymo metu, bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų N. K. ir L. L. kaltė dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiems J. L. R. ir C. B. priklausančius daiktus ir turto sugadinimo yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamųjų įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 25 straipsnio 2 dalies - 187 straipsniuose, sutaptis, kadangi veikdami bendrininkų grupėje įsibraudami į J. L. R. gyvenamąjį namą kaltinamieji ne tik pasikėsino pagrobti jai ir C. B. priklausančius daiktus, bet ir sugadino jos turtą (įeinamąsias duris), kurių vertė viršija 1 MGL (500 Lt).

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. L. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 87). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0157-0193, ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1093-8002-8011, esantys Versmių g. 65, Vilniuje, nuo 2010-02-02 nuosavybės teise priklauso UAB „EMU GROUP“, tačiau 2012-08-03 rašytiniu pareiškimu ir parodymais teisiamajame posėdyje UAB „EMU GROUP“ direktorius I. R. patvirtino, jog visas turtas, esantis name adresu: Versmių g. 65, Vilniuje, nuosavybės teisėmis priklauso J. R. ir C. B. (t. 2, b. l. 95 – 99, t. 6, b. l. 131). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. L. R. patikslino ieškinį, prašydama priteisti 2 000 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, reikalingos rūsio remontui atlikti, o neturtinę žalą sudaro dėl nusikalstamų veiksmų jos patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, išgąstis bei emocinė depresija, dėl kurių pablogėjo jos sveikata (t. 6, b. l. 85). Neturtinei žalai pagrįsti nukentėjusioji J. L. R. pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad 2012-07-11 teisminio nagrinėjimo metu ji pasijautė blogai, skundėsi bendru silpnumu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir galvos skausmu. Po apžiūros nukentėjusiajai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, kurio ji atsisakė. Už suteiktas medicinines paslaugas nukentėjusioji J. L. R. sumokėjo 77,20 Lt (t. 6, b. l. 129, 145).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis C. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 100 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už sugadintą signalizaciją ir sudaužytas metalines duris, o neturtinę žalą sudaro jo pergyvenimai ir nervinis stresas, patirti naktimis, kai suveikiant signalizacijai jis 68 kartus buvo priverstas vykti iš Vilniaus į Pavilnį (t. 6, b. l. 25). Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis pateikė GSM apsaugos įrangos pasiūlymą (t. 6, b. l. 26).

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant nurodytų civilinių ieškinių pagrįstumą pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent - BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą - tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-29/2009).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji N. K. ir L. L. nukentėjusiųjų C. B. ir J. L. R. pareikštų civilinių ieškinių nepripažino bei prašė juos atmesti. Prašydama priteisti 2 000 Lt turtinės žalos už sugadinto rūsio remontą nukentėjusioji J. L. R. nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat ir specialistų išvadų, kad po pasikėsinimo pagrobti jos turtą iš nurodyto namo apskritai buvo padaryta žalos rūsiui, kokio pobūdžio ir dydžio ir, kad rūsio remontas yra priežastiniame ryšyje su įvykdyta nusikalstama veika. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių sugadintų durų ir signalizacijos vertę, nepateikė ir nukentėjusysis C. B.. Vertinant nukentėjusiojo C. B. civilinį ieškinį dalyje dėl sugadintos signalizacijos taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančių UAB „GSM Apsauga“ pranešimų matyti, kad nuo 2010-11-30 R. J. IĮ „Argus“ vienašališkai nutraukė objekto, esančio adresu: Versmių g. 65, Vilniuje, stebėjimo ir reagavimo sutartį bei 2011-01-13 pranešimu informavo K. B. dėl apsaugos nuomos sutarties nutraukimo bei UAB „GSM Apsauga“ priklausančio turto 1 584 Lt vertės (apsaugos įrangos) grąžinimo (t. 2, b. l. 107 - 109). Nurodytos aplinkybės kelia abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu sugadinta signalizacija apskritai nuosavybės teise priklausė nukentėjusiajam C. B., o ne UAB „GSM Apsauga“, kuri jokių pretenzijų dėl sugadinto turto nepareiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiesiems C. B. ir J. L. R. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, išaiškinant teisę ginti savo teises civilinio proceso tvarka (BPK 115 sr. 2 d.).

Vertinant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog tiek C. B., tiek J. L. R. jiems padarytos neturtinės žalos padarymą sieją su nesibaigiančiais bandymais (68 kartus) apvogti jų namus. Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji N. K. ir L. L. pripažinti kaltais tik dėl vienos nebaigtos vagystės įsibraunant padarymo, todėl neturi teisinės reikšmės padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymui ir įvertinimui nurodyta aplinkybė. Visgi akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji C. B. ir J. L. R.patyrė neigiamus išgyvenimus, nes naktį turėjo vykti į įvykio vietą, kviesti policiją, saugoti įvykio vietą iki ryto, kol atvyks policijos pareigūnai, išgyventi proceso metu ir pan. Tačiau nukentėjusiųjų prašomi neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai neproporcingi padarytai nusikalstamai veikai bei jos sukeltiems padariniams. Jokių duomenų tiesiogiai patvirtinančių, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiųjų sveikata pablogėjo, dėl ko jie buvo priversti gydytis, byloje nėra pateikta. Nukentėjusiosios J. L. R. pateiktas medicininis išrašas apie tai, kad 2012-07-11 posėdžio metu jai pasidarė bloga, nepatvirtina, kad jos patikrinimo metu nustatyti negalavimai tiesiogiai susiję su padaryta nusikalstama veika. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad po apžiūros pati nukentėjusioji atsisakė gydymo bei buvo paleista namo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, lygiateisiškumo principu, nukentėjusiųjų J. L. R. ir C. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies priteisiant jiems po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 113 str. 2 d., 115 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str.).

Dėl A. D. priklausančio turto vagystės

Kaltinamasis N. K. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino bei parodė, kad kaltinamąjį L. L. pažįsta, nes jo sugyventinė bendrauja su jo žmona, o jie su Leonidu tik pasisveikina ir tiek. Išardyto variklio, pusašių, sankabos disko vagystės fakto nepripažįsta. Pripažįsta, kad tuo metu buvo prie A. D. namų. Kartu su juo buvo G. L., jo pažįstamas, draugas, pravarde „ugolj“, po to priėjo A. Š.. Tačiau į automobilį krovė ne pagrobtus daiktus, o savo, nes ten gyvena jo brolis. Krovė detales nuo traktoriaus, plūgus. Kartu su Eduardu nešė kultivatorių. Automobilio „Renault Espace“ nelietė, išardyto variklio, pusašių, sankabos disko nevogė ir nematė (t. 6, b. l. 46 – 47). Tokie jo parodymai buvo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (4 t., b .l. 38-39).

Nukentėjusysis A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo N. K. brolis buvo jo sesers vyru, santykiai su juo normalūs. Liepos 6 dieną išvažiavo prie jūros, o kai grįžo, kaimynė L. M. pasakė, jog 2011-07-08 apie 14. 00 val. matė, kaip N. K. su kitu asmeniu iš namo kiemo adresu Juodasis kelias g. 26, Vilniuje, tempė kažką sunkaus. Apie tai, kad nurodytu laiku jis su šeima buvo išvažiavęs prie jūros kaltinamasis N. K. žinojo. Tempė jie jam priklausančio automobilio „RENAULT Espace“ išardytą variklį, kuris sveria 70 - 80 kg. Kitą asmenį kaimynė sakė, jog matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Kaimynė L. M. brolius K. pažįsta nuo mažų dienų ir juos skiria. V. K. tada jau buvo sulaikytas. Buvo pavogta dalių už 850 Lt ir šiai sumai palaiko civilinį ieškinį. Variklis buvo už sesers namo kieme, o kiti pavogti daiktai – jo automobilio bagažinėje (t. 6, b. l. 51). Ikiteisminio tyrimo metu A. D. pirminio pareiškimo dėl vagystės pateikimo metu (t. 3, b. l. 71) ir jo apklausos metu davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 3, b. l. 75 - 76).

Liudytoja L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis N. K. ir nukentėjusysis A. D. yra jos kaimynai, kaltinamąjį L. L. pažįsta, nes netoli gyvena jo žmona. Kai A. D. su šeima buvo išvažiavęs atostogauti paprašė jos prižiūrėti jų namą. Kai A. D. šeima buvo išvažiavusi išėjusi į kiemą matė, kaip dienos metu apie pietus 12 – 13 val. prie jo namo privažiavo automobilis universal juodos spalvos, užtamsintais langais. Automobilis sustojo prie A. D. garažo. Pamatė einant N. K. ir dar vieną nepažįstamą. L. L. tikrai nematė, nes jį gerai pažįsta. Jie dviese kažką sunkaus nešė, o ką, negalėjo matyti, nes nešė už automobilio. Iš paliktų tepalų lašų suprato, kad nešė automobilio variklį. Paskui dar kažką nešiojo, ilgai dar stovėjo. Kai vakare atvažiavo R. K., jai pasakė, jog prie jų namų buvo privažiavęs N. K., o ji jai pasakė, kad dingo variklis. Policija nebuvo iškviesta (t. 6, b. l. 51 – 52). Ikiteisminio tyrimo metu L. M. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 3, b. l. 80 – 81).

Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusįjį A. D. pažįsta, kaltinamasis N. K. yra jo draugas. Įvykio dieną eidamas šalia A. D. namų pamatė N. K., priėjo, pastovėjo, parūkė. N. K. iš brolio V. K. garažo, esančio Juodasis kelias 26, Vilniuje, pakrovė savo brolio V. K. plūgą ir kultivatorių, ir su nepažįstamu jam asmeniu išvažiavo, o jis nuėjo savo keliais. Krovė į lengvąjį tamsios spalvos automobilį, o kokį, nepamena. Jis asmeniškai nieko nekrovė. N. K. vienas krovė į automobilį daiktus, bet su juo buvo dar vienas vyras (t. 6, b. l. 52 – 53).

Liudytoja G. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis N. K. yra jos sugyventinis, kitas kaltinamasis – pažįstamas. Nukentėjusysis A. D. yra jos kaimynas. 2011 m. vasarą kartu su sugyventiniu N. K. atvažiavo adresu J. K. g. 26, Vilniuje, kur N. K. iš statybinio garažo pakrovė brolio traktoriaus plūgus, kultivatorių ir dar kažkokio metalo. Su jais kartu dar buvo Nikolajaus draugas, kurio nepažįsta, jį tada matė pirmą kartą. Ji visą laiką sėdėjo automobilyje, bet matė kaip nešė ir krovė, t.y. plūgus ir kitus žemės ūkiui skirtus daiktus. Buvo dar priėjęs A. Š., kuris ją matė. Viską išvežė į metalo laužo supirktuvę (t. 6, b. l. 54).

2011-07-14 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – A. D. priklausantis namas, esantis J. K. g. 26, Vilniuje. Apžiūros metu prie namo ant šaligatvio ir žolėje išdėstytų plytelių buvo pastebėtos tepalo žymės (t. 3, b. l. 72 – 74).

Nors kaltinamasis N. K. savo kaltės dėl A. D. priklausančių daiktų vagystės nepripažino, tačiau jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina visuma byloje esančių ir ištirtų įrodymų. Pažymėtina, kad byloje apklaustų liudytojų A. Š. ir G. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieštaringi. Teisminio nagrinėjimo metu šie liudytojai davė kaltinamajam N. K. akivaizdžiai naudingus parodymus, kurie prieštarauja jų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. Š. jokių aplinkybių apie tai, kad įvykio dieną jis buvo susitikęs su kaltinamuoju N. K. bei matė, kaip kaltinamasis į automobilį krovė iš brolio garažo paimtus plūgą ir kultivatorių nurodęs nebuvo bei kategoriškai parodė, jog jokių reikalų su N. K. neturi. Akivaizdus parodymų pakeitimas bei A. Š. ir kaltinamojo N. K. draugiški santykiai sukelia pagrindą abejoti jo duotų parodymų pagrįstumu, nes būdamas kaltinamojo draugu jis yra suinteresuotas padėti jam išvengti atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą (t. 3, b. l. 82 – 83). Ikiteisminio tyrimo metu G. L. parodė, kad įvykio dieną, kraunant iš brolio garažo metalą, įvykio vietoje buvo ji, N. K. ir jo draugas, kurio ji nepažinojo. A. Š. su jais nebuvo. Be to, priešingai nei teisminio nagrinėjimo metu, parodė, kad pakrovus metalą, N. K. su draugu nuvežė ją namo, kur toliau jie nuvyko nežino (t. 3, b. l. 84). Netikėti nukentėjusiojo A. D. ir liudytojos L. M. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo vienodi, nuoseklūs, logiški bei neprieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo N. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos vagystės iš A. D. garažo padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį - 178 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagrobė nukentėjusiajam A. D. priklausančius daiktus. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymai, kuri aiškiai patvirtino mačiusi, jog kaltinamasis sustojo su automobiliu prie nukentėjusiojo garažo, o ne kitokio statinio, jog būtent jis tempė iš šio garažo, o ne kitokio statinio, nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Ir nors kaltinamasis neigė vogęs iš nukentėjusiojo nureodytus daiktus, tačiau įvykio vietoje matyti variklio tepalo pėdsakai, kurių nepaliktų kaltinamojo nurodyti nešti daiktai (žemės ūkio technika).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 850 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 78). Kaltinamasis N. K. jo nepripažino. Nukentėjusysis žwalos dydžio pagrindimui įrodymų nepateikė. Kadangi žala nėra preziumuojama, jos dydį privalo įrodyti ieškovas, nukentėjusiajam A. D. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, išaiškinant teisę dėl šios rūšies žalos nustatymo ir atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamasis L. L. administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 50 – 67), anksčiau teistas (t. 4, b. l. 68 - 96), nedirbantis (t. 4, b. l. 104 - 105), iki suėmimo registruotas darbo biržoje (t. 4, b. l. 103), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 4, b. l. 108), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4, b. l. 107).

Kaltinamasis N. K. administracine tvarka baustas (t. 5, b. l. 4 – 7, 17 - 21), anksčiau teistas (t. 5, b. l. 8 – 14, 22 – 52, 55 – 67, 71 - 95), nedirbantis (t. 5, b. l. 16), iki suėmimo registruotas darbo biržoje (t. 5, b. l. 15), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 5, b. l. 99), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 5, b. l. 100).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam N. K. atsižvelgtina į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų skaičių, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, iš kurių BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, užbaigimo stadiją, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu tik dėl dviejų iš keturių nusikalstamų veikų padarymo, į tai kad dvi nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, padarytos žalos neatlygino, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas liudija tai, kad N. K. nėra linkęs paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, todėl manytina, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis neviršytinas įstatymo sankcijoje už šias nusikalstamas veikas numatyto vidurkio. Paskirtosios už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajam L. L. atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, iš kurių BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, užbaigimo stadiją, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirbantis, iki suėmimo registruotas darbo biržoje, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, į tai, kad kaltinamasis neprisipažino kaltu, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, padarytos žalos neatlygino, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas liudija tai, kad jis nėra linkęs paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo todėl manytina, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis neviršytinas įstatymo sankcijoje už šias nusikalstamas veikas numatyto vidurkio. Paskirtosios už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Ankstesniais nuosprendžiais kaltinamiesiems paskirtosios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (BK 63 str. 9 d.).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini, kadangi jie aprašyti ir ištirti: 1) šeši vokai su 2011-04-18 įvykio vietoje paimtais objektais, saugomi Vilniaus apskrities VPK 4 policijos komisariate pagal 2011-12-27 kvitą Serija BBC Nr.012730 (BPK 94 str. 1 d. 4 p., t. 1, b. l. 43); 2) du vokai su 2011-04-20 įvykio vietoje paimtais objektais, saugomi Vilniaus apskrities VPK 4 policijos komisariate pagal 2011-12-27 kvitą Serija BBC Nr.012731 (BPK 94 str. 1 d. 4 p., t. 1, b. l. 87); 3) 2011-07-11 įvykio vietoje paimti du vokai su viena daktiloskopine plokštele ir polietileniniu maišu bei metalinis laužtuvas, saugomi Vilniaus apskrities VPK 4 policijos komisariate pagal 2011-12-27 kvitą Serija BBC Nr.012732, (BPK 94 str. 1 d. 4 p., t. 2, b. l. 69). Kiti daiktai grąžintini juos pateikusiems: nukentėjusiojo C. B. pateikta signalizacija, saugoma prie bylos, grąžintina ją pateikusiam nukentėjusiajam (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); kaltinamojo L. L. medicininė kortelė, grąžintina Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Naujininkų poliklinikai (BPK 94 str. 1 d. 3 p., t. 6, b. l. 178).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam N. Z. buvo paskirta antrinė teisinė pagalbą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas V. G. (t. 6, b. l. 15 – 17). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo N. Z. atstovas advokatas V. G. pateikė pažymą dėl bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų 560 Lt sumai (t. 6, b. l. 146). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą teisme bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, advokato V. G. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo N. K. 560 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. pripažinti N. K. (N. K.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl N. Z. turto vagystės), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

pripažinti N. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl K. Č. turto vagystės), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

pripažinti N. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl K. Č. turto sugadinimo), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

pripažinti N. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. L. R. ir C. B. turto vagystės) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų įr 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

pripažinti N. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. L. R. ir C. B. turto sugadinimo), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

pripažinti N. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (dėl A. D. turto vagystės), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas N. K. šiuo nuosprendžiu bausmės subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskiriant subendrintą pagal šį nuosprendį 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-11-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2011-11-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį.

II. Pripažinti L. L. (L. L.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. L. R. ir C. B. turto vagystės), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

pripažinti L. L. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. L. R. ir C. B. turto sugadinimo), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas L. L. bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti L. L. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-12-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2011-12-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį.

III. N. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo N. K. nukentėjusiajam N. Z. 1 160 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt litų) turtinei žalai ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

K. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo N. K. nukentėjusiajam K. Č. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) turtinei žalai atlyginti.

J. L. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų N. K. ir L. L. nukentėjusiajai J. L. R. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajai J. L. R. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, išaiškinant teisę dėl šios rūšies žalos nustatymo ir atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

C. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų N. K. ir L. L. nukentėjusiajam C. B. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajam C. B. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, išaiškinant teisę dėl šios rūšies žalos nustatymo ir atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nukentėjusiajam A. D. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, išaiškinant teisę dėl šios rūšies žalos nustatymo ir atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš kaltinamojo N. K. 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

IV. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:

1) sunaikinti šešis vokus su 2011-04-18 įvykio vietoje paimtais objektais, saugomus Vilniaus apskrities VPK 4 policijos komisariate pagal 2011-12-27 kvitą Serija BBC Nr.012730;

2) sunaikinti du vokus su 2011-04-20 įvykio vietoje paimtais objektais, saugomus Vilniaus apskrities VPK 4 policijos komisariate pagal 2011-12-27 kvitą Serija BBC Nr.012731;

3) sunaikinti 2011-07-11 įvykio vietoje paimtus du vokus su viena daktiloskopine plokštele ir polietileniniu maišu bei metalinį laužtuvą, saugomus Vilniaus apskrities VPK 4 policijos komisariate pagal 2011-12-27 kvitą Serija BBC Nr.012732,;

4) grąžinti nukentėjusiajam C. B. jo pateiktą signalizaciją, saugomą prie bylos;

5) grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Naujininkų poliklinikai kaltinamojo L. L. medicininę kortelę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja J. E.