Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turi pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirba, turi neįgalumą (darbingumas 45 proc.), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2015 m. rugpjūčio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; 2) 2020 m. rugsėjo 21 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 10 mėnesių. 2021 m. birželio 7 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. spalio 27 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas A. R. bute, nuo sofos pagrobė svetimą, A. R. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy A54 5G“, 549,00 eurų vertės, tuo padarydamas A. R. 549,00 eurų turtinę žalą.

D. R. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2023 m. spalio 17 d. apie 21.00 val. jis nuėjo į svečius pas draugą A. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis atsinešė keletą butelių alaus. Atėjęs akivaizdžiai matė, kad A. R. yra neblaivus. Jis taip pat buvo jau truputį išgėręs. A. R. turėjo degtinės butelį, taip dviese ir gėrė. Gėrė svetainės kambaryje, sėdėjo ant kėdžių, ne ant sofos, prie stalo. A. R. jau buvo stipriai išgėręs ir dėl girtumo užmigo, o jis apie 23.30 val. iš A. R. buto išėjo. Išeidamas nuo stalo paėmė A. R. mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo juodos spalvos dėkle. Telefoną įsidėjo į kelnių kišenę. Kodėl jis tada taip pasielgė, neturi paaiškinimo. Grįžęs į tėvų namus (duomenys neskelbtini), jis dar išgėrė alaus, parūkė ir tada jam kilo mintis įdėti skelbimą į socialinį tinklą „Facebook“, kad parduoda telefoną. 2023 m. spalio 28 d., tiksliai laiko nepamena, iš savo „Facebook“ paskyros, kurioje yra pasivadinęs D. R., „Ventos skelbimai“ grupėje savo telefonu nufotografavo ir įdėjo A. R. telefono nuotrauką ir šį pardavinėjo už 90,00 eurų. Po nuotrauka rašė, kad nebepamena atrakinimo kodo. Gal ir dar į kokias kitas grupes buvo įdėjęs skelbimus apie parduodamą telefoną, bet dabar jau nebepamena. Tik pamena, kad po jo skelbimo ,,Ventos skelbimai“ grupėje buvo daug komentarų dėl norėjimo įsigyti mobilųjį telefoną. Kokios spalvos buvo telefonas, nepamena, pamena, kad buvo ,,Samsung“ firmos, modelio nežino. 2023 m. spalio 28 d. apie 09.00 val. į jo asmeninę „Mesenger“ programėlę parašė asmuo, kuris „Messenger“ programėlėje pasivadinęs ,,Vežu Samsung“. Jokių kitų to asmens duomenų jis nežino. Per „Messenger“ programėlę atidarius žinutę į jo „Facebook“ profilį negalima užeiti, rašo ,,user“. Žmogus parašė, kad nori pirkti telefoną. Jis nurodė adresą ir tą pačią dieną apie 10.00 val. „Audi“ markės automobiliu, valstybinių numerių nežino, sidabrinės spalvos, atvyko vyriškis apie 30 metų. Vyriškis iš automobilio nebuvo išlipęs, atidarė vairuotojo pusės langą, jis padavė telefoną, vyriškis apžiūrėjo ir pasakė, kad už telefoną duoda 60,00 eurų. Jis sutiko. Vyriškis padavė jam pinigus ir išvažiavo. Tą pačią dieną pas jį į namus atėjo A. R. ir prašė grąžinti telefoną. Jis atsakė, kad nieko neėmė. Po kiek laiko gavo iš A. R. SMS žinutę, kurioje šis rašė, kad matė skelbimą, kuriame jis buvo įdėjęs parduodamą iš A. R. paimtą telefoną. Jis atrašė, kad telefoną jau pardavė kažkam ir, kad galėtų atsiimti iš to kito žmogaus, jam reikia 60,00 eurų. Gautus pinigus už telefoną jis jau buvo išleidęs, pirko alkoholį. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. A. R. padarytą žalą atlygins.

Motyvuojamoji dalis

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis pagrobė svetimą, A. R., priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A54 5G“, 549 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam A. R. 549 eurų turtinę žalą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, D. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu, įvykio apžiūros protokolu bei foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. R. parodymais, susitarimu taip pat kita byloje esančia medžiaga.

D. R. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai, kadangi jis pagrobė 549 Eur vertės svetimą turtą, t. y. pagrobė 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą viršijantį turtą (BK 190 straipsnio 2 dalis), todėl jis baustinas už veikos numatytos, BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2023 m. gruodžio 1 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis D. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), D. R. asmenybę – anksčiau teismo teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, turi neįgalumą, nustatytas 45 procentų neįgalumo lygis, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies9 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo D. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam D. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutinka ir kaltinamasis – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant draudimą (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. R. prisipažino esantis kaltas dėl padarytos nuskalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šią veiką paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 27 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Patvirtintinas 2023 m. gruodžio 1 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42783-23, kuriuo nukentėjusysis A. R. ir įtariamasis D. R. susitarė dėl 549,00 eurų turtinės žalos atlyginimo iki 2025 m. spalio 20 d. Įtariamasis D. R. įsipareigoja į nukentėjusiojo A. R. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per 22 mėnesius, iki kiekvieno mėnesio 20 d. pervedant po 20,41 Eur.

D. R. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 259 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. skirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2023 m. gruodžio 1 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42783-23, kuriuo nukentėjusysis A. R. ir įtariamasis D. R. susitarė dėl 549,00 eurų turtinės žalos atlyginimo iki 2025 m. spalio 20 d. Įtariamasis D. R. įsipareigoja į nukentėjusiojo A. R. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per 22 mėnesius, iki kiekvieno mėnesio 20 d. pervedant po 20,41 Eur.

Išaiškinti D. R., jog nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti D. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti D. R..

Išaiškinti D. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.