Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Lytagra“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teisme 2022 m. balandžio 8 d. gautas (civilinė byla Nr. B2-563-524/2022) Bendrovės kreditorės UAB „Klaipėdos Lytagra“ (toliau – ir Kreditorė) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Bendrovės kreditorių 2022 m. kovo 7 d. susirinkimo nutarimus 6-uoju, 7-uoju ir 10-uoju darbotvarkės klausimais. Skunde nurodoma, kad Kreditorė apie Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą (šiuo atveju tikrovės neatitinkančią informaciją protokole pagal kreditorių balsavimo rezultatus bei grubius teisės aktų reikalavimų susirinkimo sušaukimui pažeidimus) sužinojo 2022 m. balandžio 4 d., kuomet Administratorius pateikė Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolą su dalimi priedų, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pateikti nėra praleistas. Kreditorė susipažinusi su prie protokolo pateiktais kreditorių susirinkimo sušaukimo dokumentais nustatė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant imperatyvias JANI 47 straipsnio 2 dalies normas, reglamentuojančias susirinkimo sušaukimo tvarką. Nėra pateikti jokie įrodymai, kad pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus. Kreditorė jokio pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą paštu nėra gavusi, todėl mano, jog pranešimai paštu registruotais laiškais kreditoriams apskritai nebuvo siunčiami. Be to, dėl nesuprantamų priežasčių Kreditorės 2022 m. kovo 4 d. balsavimo raštu biuletenis buvo neįtrauktas į balsavimą susirinkimo darbotvarkės klausimais, o buvo įtrauktas 2022 m. vasario 21 d. Kreditorės biuletenis, kurį ji patikslino. Dėl šios priežasties, visi kreditorių susirinkimo protokole pateikti balsavimo rezultatai susirinkimo darbotvarkės klausimais yra užfiksuoti neteisingai. Taip pat iš susirinkimo protokolo ir jo priedų akivaizdu, kad: 1) į balsavimo rezultatus buvo įskaityti kreditorių pateikti balsavimo raštu biuleteniai, kurie neatspindėjo kreditorių valios; 2) balsavimui buvo pateiktas vienašališkai pakeistas nutarimo projektas dėl administratoriaus atlyginimo dydžio mokėjimo tvarkos nustatymo, apie kurį nežinojo ir už kurį nebalsavo nei vienas kreditorius; 3) faktiniai balsavimo rezultatai pagal balsavimo raštu biuletenius yra priešingi protokole nurodytiems. Todėl yra pagrindas panaikinti Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 6-uoju, 7-uoju ir 10-uoju darbotvarkės klausimais.

Motyvuojamoji dalis

3. Administratorius atsiliepimu į skundą prašo taikyti JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo senaties terminą ir skundą atmesti, o teismui atsisakius taikyti senaties terminą, Kreditorės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Administratorius pranešimą apie 2022 m. kovo 7 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą kreditoriams (tame tarpe ir Kreditorei) išsiuntė kreditorių nurodytais elektroniniais adresais, o kurių elektroninių adresų neturėjo, registruotais laiškais 2022 m. vasario 18 d. dieną. Administratorius iš kreditorių negavo nei vieno nusiskundimo ar pastabos (apart Kreditorės skundo), kad kreditoriai buvo netinkamai informuoti apie susirinkimą ir kad Administratoriaus pasirinktas informavimo būdas būtų sutrukdęs Kreditorei ar kitiems kreditoriams tinkamai pasiruošti susirinkimui ir jame dalyvauti. Taip pat ir pati Kreditorė skunde nenurodo, kaip Administratoriaus pasirinktas kreditorių informavimo būdas sutrukdė Kreditorei pasirengti susirinkimui ir jame dalyvauti, kokios jos procesinės ar materialinės teisės yra pažeistos. Įvykus 2022 m. kovo 7 d. Bendrovės kreditorių susirinkimui, Administratorius surašė susirinkimo protokolą ir 2022 m. kovo 14 d. elektroniniais laiškais jį išsiuntė visiems Bendrovės kreditoriams, tame tarpe ir Kreditorei, t. y. Kreditorė apie 2022 m. kovo 7 d. Bendrovės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus sužinojo 2022 m. kovo 14 d. dieną. Taigi Kreditorė praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti. Kreditorė neprašo atnaujinti praleisto 14 dienų susirinkimo apskundimo senaties termino, nenurodo priežasčių dėl ko šį terminą praleido. Administratorius 2022 m. vasario 18 d. kartu su pranešimu apie 2022 m. kovo 7 d. Bendrovės kreditorių susirinkimą pateikė Balsavimo elektroninėmis ryšių priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos projektą, kuris buvo svarstomas 4 darbotvarkės klausimu. Kreditorė pakartotinai atsiųsdama balsavimo biuletenį nenurodė kurį jo balsavimo biuletenį laikyti teisingu, todėl sutiko su Balsavimo elektroninėmis ryšių priemonėmis tvarkos nuostata, kad skaičiuojant balsavimo rezultatus, skaičiuojamas tas biuletenis, kuris buvo atsiųstas pirmas. Todėl Kreditorės balsavimo rezultatai protokole yra užfiksuoti teisingai. Administratorius skaičiuodamas visus balsavimo rezultatus vadovavosi kreditorių susirinkimo patvirtinta Balsavimo elektroninėmis ryšių priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka.

4. Administratoriaus atsiliepime į skundą teigiama, jog 7 darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl atlyginimo mokėjimo tvarkos, kintamo atlygio dalies ir premijos nemokumo administratoriui nustatymo. Administratorius buvo pateikęs sprendimo projektą ir jo pagrindimą taip pat ši informacija yra ir kreditorių susirinkimo protokole. Administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą sudarė trys dalys. Dauguma raštu balsavusių kreditorių pritarė nutarimo 1 ir 2 daliai. Dalis kreditorių nesutiko ir nepritarė 3 nutarimo daliai dėl 25 proc. premijos skyrimo prie bazinio ir kintamo atlygio nuo nuginčytų sandorių išieškotų sumų, nuo iš debitorių išieškotų sumų bei gautinų sumų už neužaktuotus darbus išieškotų sumų ir tai nurodė balsavimo raštu biuleteniuose. Šią situaciją administratorius aprašė protokole ir nurodė, jog siekiant operatyvumo ir įvertinus kreditorių pateiktus nutarimus administratorius mano, kad tikslinga suformuluoti sprendimo projektą sudarytą iš 1 ir 2 projektų punktų, kuriam iš esmės pritarė dauguma kreditorių. Susirinkimui vykstant gyvai, administratorius turėtų pilną teisę, atsižvelgdamas į kreditorių nuomonę, keisti bazinio atlyginimo išmokėjimo tvarką bei prašymą dėl papildomos premijos skyrimo ar neskyrimo, taip pat jos dydžio. Iš susidariusios situacijos akivaizdu, kad kreditorių dauguma būtų pritarusi administratoriaus pasiūlyto nutarimo 1 ir 2 daliai. Todėl administratorius taupydamas darbo sąnaudas ir siekdamas mažinti administravimo išlaidas, susirinkimui pateikė nutarimo projektą be 3 punkto ir apskaitė balsavimo rezultatus pagal kreditorių pateiktus balsavimo biuletenius vertindamas taip, jog jei kreditoriai balsavo už visus 3 sprendimo punktus kartu, tai už juos būtų balsavę „už“ jei būtų balsuojama dėl kiekvieno punkto atskirai. Todėl negalima teigti, jog kreditoriai nežinojo ir nebalsavo dėl administratoriaus susirinkimo metu pateikto nutarimo.

5. Administratoriaus atsiliepime nurodoma, kad Kreditorė skunde nenurodo kokias jos materialines ar procesines teises bei įstatymų saugomus interesus pažeidžia kreditorių susirinkime priimti nutarimai. Kreditorės teiginiai, kad Administratorius nesilaikė JANĮ 47 straipsnyje nustatytos pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir susirinkimą sušaukė pažeisdamas JANĮ 47 straipsnio nuostatas grindžiamas tik Kreditorės teiginiu, kad neva nėra įrodymų apie pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą. Administratorius Kreditorei pateikė pirmo kreditorių susirinkimo sušaukimo elektroninių pranešimų išsiuntimo sąrašą su kreditoriams pateiktais dokumentais. Tai, kad kreditoriai nepatvirtino pranešimo gavimo, nereiškia, kad pranešimo negavo, apie susirinkimą nežinojo ir tai jiems užkirto kelią susinkime dalyvauti ir ginti savo interesus. Pranešimo gavimo nepatvirtino ir pati Kreditorė, bet tai nereiškia, kad ji buvo netinkamai informuota apie susirinkimą. Kreditoriai ir pati Kreditorė nereiškė ir nereiškia administratoriui pretenzijų apie netinkamą informavimą dėl pirmo kreditorių susirinkimo sušaukimo ar informacijos teikimą kitais klausimais. Iš pateiktų paaiškinimų ir kreditorių patvirtintos Balsavimo elektroninėmis ryšių priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos akivaizdu, kad administratorius teisingai apskaitė Kreditorės pateiktus balsavimo rezultatus. Administratorius turi teisę teikti darbotvarkės klausimų sprendimo projektus tiek iki susirinkimo, tiek susirinkimo metu, tuo labiau, kad administratoriaus pateiktas nutarimo projektas 6 darbotvarkės klausimu nebuvo siurprizinis, o buvo sumažintas savo apimtimi pašalinant 3 punktą, t. y. teoriškai sumažinant galimą administravimo išlaidų sumą. Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkime nutarimai priimti nepažeidžiant JANĮ nuostatų, ar galimai padaryti pažeidimai neturi ir neturėjo įtakos sprendimo turiniui, priimti sprendimai neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių, Kreditorės ir kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų, todėl Kreditorės skundas turi būti atmestas.

6. Kreditorė rašytiniais paaiškinimais dėl Administratoriaus atsiliepimo į skundą palaiko savo skundą ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pagal JANI 52 straipsnio 4 dalies nuostatas protokolą su visais jo priedais pasirašo susirinkimui pirmininkavęs asmuo, tačiau iki šios dienos kreditorius nepateiktas protokolas tokioje apimtyje, kaip tai numatyta JANI 52 straipsnio nuostatos, o 2022 m. balandžio 4 d. pateiktas protokolas su priedais apskritai buvo nepasirašytas. 2022 m. kovo 14 d. Administratorius pateikė susirinkimo protokolą pasirašytą, tačiau be jokių jo priedų, neatitinkantį JANĮ nustatytų reikalavimų protokolui. Administratorius į protokolą surašė tikrovės neatitinkančius balsavimų rezultatus, o tokių aplinkybių nebuvo įmanoma nustatyti be protokolo priedų. Kreditorių susirinkimas nutarimą dėl balsavimo raštu biuletenių pateikimo momento ir jų įskaitymo į susirinkimo rezultatus priėmė tik susirinkimo metu, t. y. Kreditorei teikiant patikslintą balsavimo raštu biuletenį negaliojo jokie papildomi ribojimai tikslinti savo balsavimą. Iš Kreditorės pateikto patikslinto biuletenio akivaizdu, kad Kreditorė savo nuomonę tikslino ir siekė, kad į balsavimo rezultatus būtų įskaitytas patikslintas balsavimas. Be kita ko, Administratoriaus bandoma taikyti praktika dėl biuletenių įskaitymo prieštarauja protingumo kriterijams, kadangi jei yra tikslinamas ankstesnis balsavimas, į balsavimo rezultatus turėtų būti įskaitytas paskutinis, o ne pirmasis kreditoriaus pateiktas biuletenis. Administratorius savo atsiliepime analizuoja ne Kreditorės pateiktus argumentus, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktą balsavimo raštu biuletenį. Neturint Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nuomonės dėl jo pateikto balsavimo turėtų būti vadovaujamasi pateikto balsavimo raštu biuletenio turiniu, o ne Administratoriaus vienašališku deklaratyviu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikto biuletenio vertinimu. Administratorius teigia, kad dauguma kreditorių balsavo už administratoriaus pateiktą atlyginimo mokėjimo tvarką, tačiau grupė kreditorių nustatė visiškai kitokias mokėjimo dalis ir jų terminus, todėl ji už administratoriaus pateiktą nutarimą ar jo dalį nebalsavo.

Teismas konstatuoja:

Byla nutrauktina.

7. Civiliniame procese yra taikomi procesiniai terminai – įstatyme arba teismo nustatyti terminai, per kuriuos teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti asmenys turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kitaip nei ieškinio senaties terminas, procesinis terminas yra teismo taikomas nepriklausomai nuo šalies valios, todėl teismas kiekvienu atveju turi savo iniciatyva tikrinti, ar nustatytas procesinis terminas nebuvo praleistas ir, jeigu jis buvo praleistas, kokios priežastys tai nulėmė bei ar nėra pagrindo jį atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-790/2022).

8. Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Klaipėdos Lytagra“ 2022 m. balandžio 8 d. pateikė teismui skundą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Rekosta“ 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šis terminas teismų praktikoje yra vertinamas kaip procesinis, o ne ieškinio senaties terminas. Tokia išvada yra grindžiama tuo, kad minėtas terminas nėra nustatytas siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, bet juo siekiama sudaryti sąlygas veiksmingai ir greitai išnagrinėti ginčą. Be to, priešingas aiškinimas, kad terminas kreditorių susirinkimo sprendimams apskųsti yra senaties terminas, reikštų, jog tokio termino taikymas priklausytų nuo bankroto byloje dalyvaujančių asmenų valios – niekam iš bankroto byloje dalyvaujančių asmenų neprašant taikyti senaties termino, būtų apribota teismo galimybė vertinti, ar skundas dėl kreditorių susirinkimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o tai gali prieštarauti nemokumo proceso veiksmingumo tikslui, ypač tais atvejais, kai skundas būtų pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą dėl priežasčių, nesudarančių pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti – tai procesinis terminas, teismas kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) turi spręsti, ar terminas pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).

9. Bankroto procese viešasis interesas operatyviai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, taip pat garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą reikalauja bankroto procese kilusius ginčus tarp kreditorių spręsti nedelsiant. Kaip minėta, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas neužtęs bankroto proceso ilgiau nei būtina ir, esant trumpiems apskundimo terminams, suteikia realias galimybes ginti savo teisėtus interesus visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo kreditorių susirinkime. Tie kreditoriai, kurie nedalyvavo susirinkime, apie jame priimtus nutarimus dažnai sužino vėliau, t. y. ne susirinkimo dieną, taigi susirinkime nedalyvavusiems kreditoriams terminas apskųsti nutarimus skaičiuojamas nuo sužinojimo apie nutarimą dienos. Neretai sužinojimo diena būna nutarimo gavimo diena, jeigu pagal bylos aplinkybes negalima daryti išvados, kad realiai apie bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą kreditorius sužinojo anksčiau nei nutarimo gavimo dieną. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, įtvirtina ir pareigą kreditoriui elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl nutarimo apskundimo termino pradžia siejama su momentu, kai kreditorius turėjo sužinoti apie priimtą ginčo nutarimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1305-450/2021).

10. JANĮ 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole. Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo (JANĮ 52 straipsnio 2 dalis). Prie kreditorių susirinkimo protokolo turi būti pridėta: 1) kreditorių registravimo sąrašas; 2) įgaliojimai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama asmenų teisė balsuoti; 3) iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentai; 4) dokumentai, kuriais įrodoma, kad kreditoriai laiku buvo informuoti apie kreditorių susirinkimo sušaukimą (JANĮ 52 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administratorius parengia kreditorių susirinkimo protokolą ir jį su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi pateikti kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis). Kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jo gavimo dienos (JANĮ 52 straipsnio 5 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą kreditorių susirinkimo protokolo nepasirašo, jį pasirašo nemokumo administratorius (JANĮ 52 straipsnio 6 dalis). Taigi, nuo kreditorių susirinkimo dienos iki protokolo pasirašymo dienos gali praeiti nedaugiau kaip 6 darbo dienos (3 darbo dienos protokolo parengimui ir perdavimui, 1 darbo diena kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti, 1 darbo diena nemokumo administratoriui pasirašyti, jei kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo nepasirašo). Vadinasi Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo protokolas turėjo būti parengtas ne vėliau kaip 2022 m. kovo 14 d. Nagrinėjamu atveju Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo protokolas surašytas ir pateiktas teismui 2022 m. kovo 10 d.

11. Pažymėtina, kad įmonių bankroto (nemokumo) procesą reguliuojančios teisės normos nenustato administratoriaus pareigos ex officio (pagal pareigas) kreditoriams teikti informacijos apie bankroto proceso eigą, be kita ko, pateikti kreditorių susirinkimų (komiteto) protokolus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1305-450/2021). Tačiau, JANĮ 43 straipsnio 4 punkte numatyta kreditoriaus teisė gauti informaciją iš nemokumo administratoriaus apie nemokumo procesą, o JANĮ 44 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę teikimo kreditoriams tvarką (byloje nėra duomenų, kad tokia tvarka buvo patvirtinta).

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kreditorė buvo informuota apie turėjusį įvykti kreditorių susirinkimą ir jame iš anksto balsavo raštu (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis) – pateikė Administratoriui užpildytą balsavimo raštu biuletenį, kurį, kaip pati nurodo, vėliau tikslino. Taigi, Kreditorei buvo žinoma apie kreditorių susirinkimą. Administratorius nurodo, kad Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo protokolą 2022 m. kovo 14 d. elektroniniais laiškais išsiuntė visiems Bendrovės kreditoriams, tame tarpe ir Kreditorei, ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Kreditorė rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog 2022 m. kovo 14 d. Administratorius pateikė pasirašytą Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo protokolą, tačiau be jokių jo priedų.

13. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Kreditorė žinojo apie kreditorių susirinkimo dieną, į tai, kad, kaip minėta, nemokumo administratorius šiuo atveju apskritai neturi pareigos ex officio kreditoriams pateikti kreditorių susirinkimų protokolus, į tai, kad pagal JANĮ 52 straipsnio nuo kreditorių susirinkimo dienos iki protokolo pasirašymo dienos gali praeiti nedaugiau kaip 6 darbo dienos, į tai, kad Kreditorė būdama suinteresuota, elgdamasi apdairiai, domėdamasi procesu turi teisę gauti informaciją iš Administratoriaus apie nemokumo procesą, taip pat, į tai, kad Kreditorei 2022 m. kovo 14 d. buvo pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas, darytina išvada, jog būtent 2022 m. kovo 14 d. laikytina diena, kada Kreditorė galėjo ir turėjo sužinoti apie Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Kreditorė nurodo, kad ji suvokė savo teisių pažeidimą, tik tada kai 2022 m. balandžio 4 d. iš Administratoriaus gavo pakankamai informacijos – nepasirašytą Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo protokolą su dalimi priedų, todėl terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. balandžio 4 d. Teismo vertinimu, sutinkant su Kreditorės pozicija, susidarytų situacija, kad kreditorių susirinkime priimtų nutarimų apskundimo terminas priklausytų nuo bankroto byloje dalyvaujančių asmenų valios ir būtų neapibrėžtas laike – toks terminas būtų pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai kreditorius nuspręstų įgyvendinti savo teise gauti iš nemokumo administratoriaus informaciją arba nuo tada, kai nemokumo administratorius, kreditoriaus prašymu ar savo iniciatyva, nuspręstu šią kreditoriaus teisę įgyvendinti. Tai prieštarautų bankroto proceso operatyvumo, teisinių santykių stabilumo principams. Vadinasi, Kreditorei paskutinė diena skundui dėl Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų paduoti buvo 2022 m. kovo 28 d. Kreditorė skundą teismui pateikė 2022 m. balandžio 8 d., todėl ji 11 dienų praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

14. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatyme nustatytą ar teismo paskirtą procesinį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje nuostatoje nurodyta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl, teismas, nustatęs, jog Kreditorė pateikė skundą praleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, turi įvertinti, ar šiuo atveju nėra pagrindo, atsižvelgiant į termino praleidimo priežastis, jį atnaujinti.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įvardyta, kokios konkrečios priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).

16. Kreditorė, teikdama skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, laikosi pozicijos, kad ji nėra praleidusi termino šiam skundui paduoti. Kaip minėta, Kreditorė nurodo, kad ji suvokė savo teisių pažeidimą, tik tada kai 2022 m. balandžio 4 d. iš Administratoriaus gavo pakankamai informacijos – nepasirašytą Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo protokolą su dalimi priedų. Tačiau Kreditorė nepaaiškina, kodėl ji kreipėsi į teismą praleidusi įstatyme nustatytą terminą ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai realizuoti savo teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą per įstatyme nustatytą laikotarpį. Kreditorė nenurodo, kad ji kreipėsi ar kada kreipėsi į Administratorių dėl jai reikiamos informacijos pateikimo, taip pat nenurodo, kad Administratorius būtų atsisakęs, delsęs pateikti prašomą informaciją ar būtų ignoravęs Kreditorės prašymus, taip pat kitų priežasčių dėl kurių užtruko papildomos informacijos gavimas. Taip pat nėra duomenų, kad Kreditorė kokiu nors būdu būtų gynusi savo teisę gauti iš Administratoriaus informaciją. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kreditorė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių teismui sudaryti pagrindą vertinti, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Byloje esantys duomenys taip pat neleidžia teismui nustatyti jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių Kreditorei laiku kreiptis į teismą. Kreditorė skunde iš esmės nurodė tik argumentus, kodėl turėtų būti panaikinti jos siekiami nuginčyti nutarimai, tačiau tokie argumentai nėra pakankami siekiant priimti sprendimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad Kreditorė yra juridinis asmuo, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kreditorei neabejotinai turėjo būti žinomos jos procesinės teisės ir pareigos, be kita ko, nurodyti priežastis, dėl kurių užtruko informacijos iš Administratoriaus gavimas (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Kreditorei nepagrindus termino praleidimo priežasčių, teismas neturi pagrindo vertinti, kad šis praleistas terminas turi būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad egzistavo nuo Kreditorės valios nepriklausančios aplinkybės, kurios kliudė laiku pateikti skundą.

17. Kaip minėta, pasibaigus procesiniam terminui, asmens procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus pasibaigia, todėl teismas, nustatęs, kad asmuo pateikė skundą praleidęs įstatyme nustatytą procesinį terminą, turi atsisakyti priimti nagrinėti šį skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, arba, jeigu skundas jau priimtas, dėl tapačių priežasčių nutraukti jau pradėtą bylą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti civilinę bylą pagal Kreditorės skundą dėl Bendrovės 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-790/2022). Esant pagrindui civilinę bylą nutraukti, dėl kiti skundo motyvai ir argumentai neanalizuotini ir plačiau dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu teismas

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Lytagra“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.