- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-05
- Bylos Nr.
- B2-1222-527/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01393-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- BUAB ,,Arbonetas“
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, UAB ,,Pečiusta“, A. A.
- Advokatai
- Arūnas Virkutis, Sniežana Raižie
procesinių sprendimų kategorijos: 110.1; 117.1; 117.2; 117.3; 126.
NUTARTIS
2011 m. sausio 5 d.
dalyvaujant pareiškėjo (atsakovės kreditoriaus) Laimučio Bilskio atstovui advokato padėjėjui Arūnui Virkučiui,
atsakovės administratorės UAB „Audersima“ įgaliotam asmeniui Andriui Pauliukaičiui ir advokatei Sniežanai Raižienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovės kreditoriaus) Laimučio Bilskio skundą dėl atsakovės BUAB ,,Arbonetas“ kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais atsakovės UAB „Arbonetas“ bankroto byloje Nr. B2-282-527/2011 (tretieji asmenys: AB SEB bankas, UAB ,,Pečiusta“ (atsakovės administratorė, buvusi ginčijamų nutarimų priėmimo metu) ir A. A. - atsakovės kreditorius ir direktorius, inicijavęs bankroto bylos atsakovei iškėlimą),
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2010-07-09 gautas kreditoriaus Laimučio Bilskio skundas (b. l. 77-80), patikslintas 2010-08-04 (b. l. 84-85; 135-138), kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios atsakovės kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus:
1) 2009-08-12 atsakovės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus (b. l. 5-10);
2) 2010-04-26 atsakovės kreditorių komiteto susirinkime priimtus nutarimus (b. l. 34-37);
3) 2010-06-03 atsakovės kreditorių komiteto susirinkime priimtus nutarimus (b. l. 49-52).
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas yra atsakovės kreditorius. Norėdamas sužinoti apie atsakovės bankroto eigą, pareiškėjas 2010-04-13 sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Arūnu Virkučiu, kuris 2010-04-13 raštu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl leidimo susipažinti su atsakovės bankroto byla. Iš Kauno apygardos teismo nesulaukęs atsakymo, pareiškėjos atstovas 2010-05-11 raštu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas informuoti, ar pareiškėjo atstovui leidžiama susipažinti su atsakovės byla. 2010-05-12 Kauno apygardos teismas informavo, kad pareiškėjo atstovas su atsakovės bankroto byla susipažinti negali, nes atstovaujamasis Laimutis Bilskis nėra dalyvaujantis byloje asmuo, kadangi nėra įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą. Be to, teismas nurodė, kad, siekiant patvirtinti Laimučio Bilskio finansinį reikalavimą atsakovei, toks reikalavimas turi būti pareikštas tiesiogiai teismui bei atsakovės administratorės UAB „Pečiusta“ įgaliotam asmeniui Jonui Vėdarui (Kaunas, Ašigalio g. 46-42), kuris sutikslinęs reikalavimą su atsakovės apskaitos dokumentais, teismui pateiks sutikimą (arba nesutikimą) įtraukti Laimuti Bilskį į atsakovės kreditorių sąrašą. Vadovaudamasis šiuo nurodymu pareiškėjos atstovas raštu kreipėsi į atsakovės administratorės UAB „Pečiusta“ įgaliotą asmenį Joną Vėdarą teismo nurodytu adresu Ašigalio g. 46-42, Kaune dėl informacijos apie pareiškėjo finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje pateikimo. Tačiau išsiųstas laiškas grįžo neįteiktas. Tuomet pareiškėjos atstovas pakartotinai išsiuntė paklausimą atsakovės administratorės UAB „Pečiusta“ įgaliotam asmeniui Jonui Vėdarui adresais, nurodytais Įmonių bankroto valdymo departamento internetiniame puslapyje: Partizanų g. 86-68, LT-50346 Kaunas, ir Jaunimo g. 60, Domeikava, Kauno r. sav. 2010-06-21 gautas atsakovės administratorės UAB „Pečiusta“ įgalioto asmens Jono Vėdaro atsakymas, kuriame nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2009-06-24 nutartimi vis gi buvo patvirtintas 15.539,89 Lt dydžio Laimučio Bilskio kreditorinis reikalavimas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms pareiškėjos atstovas 2010-06-23 raštu pakartotinai kreipėsi dėl leidimo susipažinti su atsakovės bankroto byla. Telefonu gavęs leidimą pareiškėjos atstovas 2010-06-28 bei 2010-06-30 susipažino su atsakovės bankroto byla. Pareiškėjos atstovas iš bylos sužinojo, kad 2009-08-12 įvyko pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas, kuris, pareiškėjo nuomone, įvyko neteisėtai, dėl ko priimti nutarimai yra pripažintini negaliojančiais.
Dėl kreditorių reikalavimo tvirtinimo
Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 22 str. 1 d. nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. nuostatomis, administratorius turi sudaryti bankrutuojančios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (2001-12-21 Senato nutarimas Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“) yra pasisakyta, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti. Nepagrįstus kreditorių reikalavimus administratorius ginčija teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Susipažinus su atsakovės bankroto byla paaiškėjo, kad ne visi pareiškėjo finansiniai reikalavimai yra patvirtinti teismo, be to, jie nėra ir ginčyti. Prie atsakovės buvusio vadovo pareikšto ieškinio dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pridėtame priede Nr. 4 yra nurodyta, kad ieškinio dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pareiškimo dienai pareiškėjo finansinis reikalavimas yra 150 000 Lt. Tačiau atsakovės bankroto bylos eigoje administratoriaus teismui pateiktame tvirtinti kreditorių sąraše (b. l. 2a, c. b. Nr. B2-478-527-2010, b. l. 134) pareiškėjo finansinis reikalavimas sumažėjo iki 15 539,89 Lt. Dėl kokių priežasčių pareiškėjo finansinis reikalavimas sumažintas, byloje duomenų nėra. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo finansinį reikalavimą administratorius būtų ginčijęs teisme. Kadangi administratorius pateikė teismui tvirtinti tik dalį pareiškėjo finansinio reikalavimo atsakovei, konstatuotina, kad administratorius nesudarė visų bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašo ir nepateikė visų kreditorių reikalavimų tvirtinti teismui, dėl ko atitinkamai negalėjo būti sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, ko pasekmėje sušauktas kreditorių susirinkimas yra neteisėtas.
Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo
ĮBĮ 22 str. 2 d. yra nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu - administratorius. ĮBĮ 10 str. 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kadangi ĮBĮ nereglamentuoja dalyvaujančių byloje asmenų informavimo tvarkos, todėl, vadovaujantis minėta ĮBĮ 10 str.1 d., turėtų būti vadovaujamasi CPK nuostatomis. CPK 133 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui teismo šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117-132 str. nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą atsakovei, pirmąjį kreditorių susirinkimą pavedė sušaukti atsakovo administratoriui. Atsakovo administratorius, vykdydamas teismo pavedimą, turėjo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, CPK 133 str. nustatyta tvarka informuodamas apie tai atsakovės kreditorius. Pagal byloje esančius duomenis administratorius CPK 133 str. nustatyta tvarka neinformavo visų kreditorių apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą. Be to, dauguma kreditorių, įkaitant pareiškėją, nebuvo informuoti ir apie vykusio susirinkimo metu priimtus nutarimus. Kadangi pareiškėjas bei dauguma kitų atsakovės kreditorių nežinojo apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, todėl šiame susirinkime nedalyvavo bei negalėjo apskųsti susirinkimo metu priimtų nutarimų, dėl ko pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas įvyko neteisėtai, o susirinkimo metu priimti nutarimai yra pripažintini negaliojančiais. Neteisėtai įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo išrinktas kreditorių komitetas bei jo nariai, kreditorių komitetui suteiktos visos kreditorių susirinkimo teisės. Kadangi kreditorių komitetui buvo suteiktos visos kreditorių susirinkimo teisės, tai po to atsakovės bankroto byloje vyko išimtinai tik kreditorių komiteto susirinkimai, kuriuose buvo sprendžiami visi kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtini klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis kreditorių susirinkimas pripažintinas kaip neteisėtas, o visi susirinkimo metu priimti nutarimai negaliojančiais, darytina išvada, kad kreditorių komitetas taip pat buvo neteisėtai išrinktas, ko rezultate visi kreditorių komiteto priimti nutarimai taip pat pripažinti negaliojančiais. Vadovaujantis ĮBĮ 24 str. 5 d., kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 d. nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Apie įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus pareiškėjas nebuvo informuotas, o sužinojo tik 2010-06-28 bei 2010-06-30, kuomet pareiškėjo atstovas susipažino su atsakovės bankroto byla, todėl pripažintina, kad pareiškėjas kreipėsi įstatymo nustatytu terminu į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovės administratorės įgaliotas asmuo (b. l. 103-106) prašo skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl praleisto termino skundui paduoti
ĮBĮ 24 str. 5 d. yra nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2009-08-12, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis apie šaukiamą susirinkimą ir jame priimtus nutarimus nieko nežinojo, o apie bankroto bylos eigą panoro sužinoti tik 2010-04-13. Dėl šios priežasties pareiškėjas sudarė sutartį su advokato padėjėju A. Virkučiu ir 2010 m. balandžio 28-30 dienomis susipažino su bankroto bylos medžiaga. Atsakovė mano, kad yra visuma aplinkybių, kurios įrodo, jog pareiškėjas apie šaukiamą susirinkimą turėjo ir galėjo sužinoti iki jo sušaukimo arba iš karto po jo, todėl praleido įstatymų nustatytą terminą skundui dėl pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų nutarimų paduoti. Pirma, pareiškėjui buvo žinoma, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla, nes 2009-05-11 jam pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie atleidimą, kuriame išdėstytos atleidimo iš darbo priežastys - bankroto bylos iškėlimas. Taigi, būdamas apdairus ir protingas kreditorius, pareiškėjas turėjo pareigą domėtis bankroto byla, gauti visą informaciją tiek teisme, tiek iš bankroto administratoriaus. Atsakovės nuomone, nesidomėdamas bankroto byla pareiškėjas prisiėmė riziką ir atsako už padarinius, kylančius jo atžvilgiu. Antra, apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą administratorius informavo visus kreditorius. Visiems kreditoriams, tame tarpe ir pareiškėjui, 2009-07-15 paštu buvo išsiųsti pranešimai. Pareiškėjui siųstas pranešimas atgal negrįžo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas pranešimą gavo ir su jo turiniu susipažino. Trečia, 2009-07-15 pareiškėjas pasirašė įgaliojimą, kuriuo sutiko, kad Vaidas Lilionis būtų išrinktas kreditorių komiteto nariu ir gintų jo su darbo santykiais susijusius reikalavimus. Taigi papildomai visą informaciją apie bankroto eigą, kreditorių susirinkimus ir juose priimamus sprendimus L. Bilskis galėjo gauti iš savo įgaliotinio. Atsižvelgdama į tai atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo apie pirmąjį kreditorių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus sužinoti daug anksčiau nei 2010-04-28, todėl yra akivaizdžiai praleistas 14 d. įstatymo nustatytas terminas tokiam skundui paduoti.
Jeigu teismas su atsakovės pozicija nesutiks, toliau yra pateikiami argumentai dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų.
Dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ne visi pareiškėjo finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti, jie nebuvo ginčyti, todėl, nepatvirtinus visų pareiškėjo kreditorinių reikalavimų, negalėjo būti sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas. Atsakovė su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Pirma, pareiškėjas skunde neatskleidė visų svarbių aplinkybių, susijusių su jo finansinių reikalavimų tvirtinimu. Perduodant visus įmonės dokumentus po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui, buvo sudarytas ir pateiktas įmonės kreditorių sąrašas, kuriame pareiškėjas buvo įrašytas kaip trečios eilės kreditorius su 150 000 Lt kreditorinio reikalavimo suma. Patikrinus šį sąrašą paaiškėjo, kad nėra jokių pirminių buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas, kaip akcininkas, būtų įnešęs lėšas į įmonės kasą ar sąskaitą. Pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs jokių pirminių buhalterinių dokumentų, kurie įrodytų, kad įmonė jam yra skolinga 150 000 Lt, nors, pasikeitus bankroto administratoriui, buvo pakartotinai paprašyta tokius dokumentus pateikti. ĮBĮ 21 str. 1 d. yra nustatyta, kad kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Kol pareiškėjas įstatymo nustatytos pareigos perduoti administratoriui reikalavimą pagrindžiančius dokumentus neįvykdė, administratorius neturi pagrindo nei patvirtinti, nei ginčyti jo kaip trečios eilės kreditoriaus finansinio reikalavimo. Pagal administratoriui perduotus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad pareiškėjas, kaip įmonės darbuotojas, yra ir pirmos eilės kreditorius, todėl teismui buvo pateiktas tvirtinti 15 539,89 Lt įmonės įsiskonimas pareiškėjui, kaip pirmos eilės kreditoriui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės nuomone, yra akivaizdu, jog teismui yra pateikti tvirtinti visi pareiškėjo finansiniai reikalavimai. Tinkamai aiškinant ĮBĮ 22 str. 1 d., nepriklausomai nuo kylančių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų, pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų aiškinimas negali pašalinti tai sukeliančių neigiamų pasekmių pareiškėjui ir nepateisina pareiškėjo nesidomėjimo bankroto procesu.
Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo
Pareiškėjas teigia, kad administratorius, šaukdamas pirmąjį kreditorių susirinkimą, nesilaikė CPK 133 str. nustatytos informavimo tvarkos, nepateikė į bankroto bylą dokumentų, įrodančių, kad visi įmonės kreditoriai, tame tarpe ir pareiškėjas, buvo informuoti apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nebuvo informuotas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laiko, kad pirmasis kreditorių susirinkimas sušauktas neteisėtai, jame priimti nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais, ko pasekoje ir vėliau vykusių kreditorių komiteto posėdžių nutarimai taip pat pripažintini negaliojančiais. Atsakovės nuomone, tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. ĮBĮ 22 str. 1 d. bankroto administratoriui yra nustatyta pareiga ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą. Atsižvelgiant į tai, apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo informuojama ne pagal CPK nustatytą tvarką, kuri yra privaloma tik teismams, o pagal ĮBĮ nustatytą tvarką, kuri yra privaloma bankroto administratoriui. Iš įmonės informacinių siunčiamųjų dokumentų registro matyti, kad 2009-07-15 visiems įmonės kreditoriams, tame tarpe ir pareiškėjui, paštu buvo išsiųsti pranešimai apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą. Taigi bankroto administratorius laikėsi visų ĮBĮ reikalavimų ir tinkamai informavo kreditorius apie susirinkimą. Atsakovė pažymi, kad pagal galiojančius teisės aktus bankroto administratoriui nėra nustatyta pareiga, įvykdžius pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą, pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dokumentus apie tinkamą kreditorių informavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas (b. l. 113-114) prašo skundą atmesti. Pirma, neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis pareiškėjas trečiaisiais asmenimis bylą įtraukė atsakovės tris kreditorius (juk yra ir kiti kreditoriai, kreditorių komitetas, jo pirmininkas ir pan.). Matyt todėl, kad ta pati advokato kontora (tik šiuo atveju pareiškėjas veikia per advokato padėjėją) analogiškais pagrindais atstovavo atsakovės kreditorius E. A. bei A. A.. Pavyzdžiui, E. A. 2010-03-10 panoro sužinoti apie atsakovės bankroto eigą ir tuo tikslu sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. Gruodžiu (pastarojo buveinė ta pati, kaip ir L. Bilskio atstovo: Kaunas, Pramonės pr. 16). Teismas 2010-06-09 nutartimi atmetė E. A. reikalavimą pripažinti negaliojančiais visus atsakovo 2009-08-18 kreditorių susirinkimo nutarimus. Pastarąją teismo nutartį pareiškėja apskundė atskiruoju skundu. Kitas atsakovės kreditorius, t.y. L. Bilskis, taip pat per tą pačią advokato kontorą, bet jau 2010-04-13, irgi panoro sužinoti apie atsakovės bankroto eigą. Ir tik tada sužinojo, kad teismas 2009-09-02 nutartimi pripažino atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pastarąją teismo nutartį L. Bilskis laiko neteisėta dėl tos priežasties, jog apie ją nebuvo tinkamai informuotas, ir pareiškė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Manytina, kad ir pastaruoju skundu siekiama užvilkinti atsakovės bankroto procesą. Kauno apygardos teismas 2009-06-25 Laimutį Bilskį įtraukė į atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Nuo šios dienos, t. y. nuo 2009-06-25, pareiškėjas, jau kaip oficialiai pripažintas kreditorius, turėjo teisę domėtis atsakovo bankroto eiga. Todėl yra atsakingas už nesidomėjimo pasekmes. Pareiškėjas nenurodo, kokios neigiamos pasekmės jo atžvilgiu atsirado. Taikytina senatis, nes pareiškėjas praleido nutarimų apskundimo terminus. Pažymėtina, kad bankroto bylos procedūrų nepagrįstas vilkinimas pažeidžia visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą. Bankroto procedūrų užsitęsimas didina administravimo išlaidų kaštus visų kreditorių sąskaita.
Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal ĮBĮ 24 str. 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Skundžiamas pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2009-08-12. Pareiškėjo teigimu, jis, panoręs sužinoti apie atsakovės bankroto bylos eigą, 2010-04-13 sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Arūnu Virkučiu (b. l. 15), kuriam teismas tik po jo 2010-06-23 rašto gavimo telefonu leido susipažinti su atsakovės bankroto byla, su kuria susipažinęs 2010-06-28 jis sužinojo apie 2009-08-12 įvykusiame skundžiamame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.
ĮBĮ 21 str. 2 d. numatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (1 p.); kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (2 p.). ĮBĮ 22 str. 1 d. numatyta, jog pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Teismo nuomone, visuma aplinkybių įrodo, jog pareiškėjas apie 2009-08-12 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus turėjo ir galėjo sužinoti nedelsiant po jų priėmimo, todėl praleido įstatymų nustatytą terminą skundui dėl pirmojo kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų paduoti.
Pirma, pareiškėjui dar 2009-05-11 buvo žinoma, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla, nes 2009-05-11 jam pasirašytinai buvo įteiktas atsakovės administratorės UAB ,,Pečiusta“ įgalioto asmens J. Vėdaro pranešimas apie atleidimą iš darbo (b. l. 107), kuriame išdėstytos atleidimo iš darbo priežastys - bankroto bylos atsakovei iškėlimas, be to, kuriame buvo aiškiai įvardinta atsakovės administratorė (UAB ,,Pečiusta“), jos įgaliotas asmuo (j. Vėdaras) ir net nurodytas jo telefono Nr. 8 687 85602. Taigi, būdamas apdairus ir protingas kreditorius, naudodamasis ĮBĮ jam suteiktomis teisėmis, pareiškėjas turėjo pirmiausia pats domėtis bankroto bylos eiga ir galėjo gauti visą informaciją tiesiogiai iš bankroto administratorės. Teismo nuomone, asmuo, visiškai nesidomėjęs bankroto bylos eiga, tuo pačiu privalo prisiimti riziką ir atsakomybę už nesidomėjimo pasekmes.
Antra, atsakovės administratorė pareiškėją apie 2009-08-12 šaukiamą atsakovės kreditorių susirinkimą informavo paštu dar 2009-07-15 pranešimu (b. l. 87-89, 108-110). Nors pareiškėjas teigia šio pranešimo negavęs, tačiau vien tai, kad pranešimo apie šaukiamą 2009-08-12 kreditorių susirinkimą dieną buvo surašytas 2009-07-15 įgaliojimas (b. l. 111), kuriuo Vaidas Lilionis buvo įgaliotas atstovauti pareiškėją su teismo patvirtintu 15 539,89 Lt kreditoriniu reikalavimu ir kitus buvusius darbuotojus UAB „Arbonetas“ bankroto procese bei būti išrinktam kreditorių komiteto nariu ir ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, rodo, kad pareiškėjui dar 2009-07-15 turėjo būti žinoma apie Kauno apygardos teismo 2009-06-25 nutartimi (b. l. 3-4) patvirtintą jo 15 539,89 Lt finansinį reikalavimą. Nors šis įgaliojimas tiesiogiai ir nepatvirtina, jog 2009-07-15 pranešimas apie 2009-08-12 kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę pareiškėjui buvo įteiktas, tačiau teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas būtent iš šio kreditoriaus Vaido Lilionio, dalyvavusio ir balsavusio 2009-08-12 kreditorių susirinkime, galėjo gauti informaciją apie įvykusį susirinkimą ir apie jame priimtus nutarimus. Pareiškėjo atstovo teigimu, minėtas 2009-07-15 įgaliojimas yra negaliojantis, nes nepatvirtintas notaro, tačiau pažymėtina, kad paties įgaliojimo pasirašymo fakto pareiškėjas neginčija, be to, nėra pateikta duomenų, kad būtų ginčijami kokie nors įgaliotinio V. Lilionio veiksmai vykdant įgaliojimą, todėl pastarasis įgaliojimas, teismo nuomone, svarbus vertinant pareiškėjo valios išraišką ir atitinkamai pareiškėjo galėjimą žinoti apie 2009-08-12 vykusį kreditorių susirinkimą bei apie jame priimtus nutarimus. Spręstina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, jau po 2009-08-12 įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo nedelsiant tiek iš atsakovės administratorės ar jos įgalioto asmens, tiek ir iš minėtame susirinkime dalyvavusio V. Lilionio galėjo gauti informaciją apie įvykusį kreditorių susirinkimą ir apie jame priimtus nutarimus, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas atstovavimo sutartį su advokato padėjėju dėl atstovavimo atsakovės bankroto byloje pareiškėjas sudarė tik 2010-04-13 (t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo 2009-08-12 kreditorių susirinkimo). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju aišku, kad pareiškėjas, pasirašęs įgaliojimą V. Lilioniui, atsakovės bankroto procesu visiškai nesidomėjo, nors, žinodamas, kad įgaliojimas nėra patvirtintas notaro, būdamas atidus bei rūpestingas kreditorius, privalėjo tai daryti. Pažymėtina, jog tokią pačią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-11-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1696/2010, išnagrinėjusi kreditoriaus Laimučio Bilskio atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010-07-13 nutarties, kuria jo atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. B2-478-527/2010 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arbonetas“ direktoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arbonetas“. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1696/2010, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra įsiteisėjusi, todėl pažymėtina, jog šia nutartimi nustatytų aplinkybių, kurios turi prejudicinę reikšmę ir sprendžiant šį ginčą, net nebereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.).
Teismo nuomone, visuma šių nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, nuo 2009-06-25 nutarties įsiteisėjimo būdamas atsakovės kreditoriumi ir negalėdamas nežinoti, kad įstatymas (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 ir 2 p.) suteikia teisę kreditoriams dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus bei kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, taip pat, negalėdamas nežinoti, jog, vadovaujantis ĮBĮ 22 str. 1 d., pirmasis kreditorių susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju jam jau 2009-07-15 turėjo būti žinoma apie 2009-06-25 nutartį, įsiteisėjusią 2009 m. liepos mėn. pradžioje – priklausomai nuo konkrečios nutarties įteikimo kreditoriams datos, todėl jis turėjo žinoti, jog pirmasis kreditorių susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio mėn.), būdama apdairiu ir protingu kreditoriumi, netgi jeigu jam ir nebuvo įteiktas atsakovės administratorės 2009-07-15 pranešimas apie 2009-08-12 kreditorių susirinkimą, jau iki 2009-09-01 turėjo žinoti apie 2009-08-12 įvykusį kreditorių susirinkimą ir apie jame priimtus nutarimus, tuo labiau, kad administratorė skundžiamo susirinkimo protokolą Nr. 1 pateikė į bankroto bylą 2009-08-14 (bankroto bylos 1 t., b. l. 179-184). Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo atstovą advokato padėjėją Arūną Virkutį, kuris 2010-04-13 ir 2010-05-11 raštais kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl leidimo susipažinti su atsakovės bankroto byla, Kauno apygardos teismas 2010-05-12 raštu per klaidą informavo, kad pareiškėjo atstovas su atsakovės bankroto byla susipažinti negali, nes atstovaujamasis Laimutis Bilskis nėra dalyvaujantis byloje asmuo, kadangi nėra įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą (nes, kaip paaiškėjo vėliau, Laimutis Bilskis vis tik buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą kaip darbuotojas, bet nebuvo įtrauktas su 150 000 Lt finansiniu reikalavimu kaip trečios eilės kreditorius)), teismo nuomone, nėra pagrindu laikyti, kad pareiškėjas nepraleido 14 dienų skundo padavimo termino. Šioje vietoje pažymėtina, jog teismo suklydimą iš dalies sąlygojo ta aplinkybė, jog nei 2010-04-13 (b. l. 14), nei 2010-05-11 (b. l. 43) pareiškėjo atstovo prašymuose nebuvo nurodyta, jog pareiškėjo finansinis reikalavimas, kylantis iš darbo santykių, teismo yra patvirtintas, nors, kaip minėta prieš tai, pareiškėjo pasirašytas 2009-07-15 įgaliojimas (b. l. 111), kuriuo Vaidas Lilionis buvo įgaliotas atstovauti pareiškėją su teismo patvirtintu 15 539,89 Lt kreditoriniu reikalavimu UAB „Arbonetas“ bankroto procese, patvirtina, jog pareiškėjui dar 2009-07-15 turėjo būti žinoma apie Kauno apygardos teismo 2009-06-25 nutartimi (b. l. 3-4) patvirtintą jo 15 539,89 Lt finansinį reikalavimą.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, jog 2009-08-12 kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas praėjus beveik metams nuo jų priėmimo, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, prieštarauja bankroto proceso operatyvumo principui ir kartu visų įmonės kreditorių interesams kuo greičiau patenkinti bent dalį reikalavimo; be to, bankroto procedūrų užsitęsimas didina administravimo išlaidų kaštus visų kreditorių sąskaita.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog advokato Aurelijaus Gruodžio, atstovavusio šioje byloje kreditorę E. A. (skundas dėl 2009-18-12 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais) atsakovės bankroto byloje (bankroto bylos 2 t., b. l. 155), kontora yra tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo Arūno Virkučio – Pramonės pr. 16 Kaune. E. A. 2010-03-20 skundo (bankroto bylos 2 t., b. l. 152) turinys patvirtina, jog ji 2010-03-10 panorusi sužinoti apie atsakovės bankroto eigą sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. Gruodžiu. Šiuo atveju pareiškėjas, taip pat panoręs sužinoti apie atsakovės bankroto eigą, 2010-04-13 sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju A. Virkučiu. Nors advokatas A. Gruodis, atstovavęs E. A., teismo posėdyje nurodė, jog tarp šių advokatų nėra jokio ryšio, tačiau tiek tas pats advokato ir padėjėjo buveinės adresas, tiek jų surašytų procesinių dokumentų turinys, tiek į bankroto bylą pateiktos atstovavimo sutartys (kurių turinys beveik identiškas, netgi su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, pvz.: ,,taip pat visose su šią bylą susijusiose bylose“) patvirtina priešingai.
Pažymėtina ir tai, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs analogiškais pagrindais pagrįstą skundą, 2010-06-09 nutartimi atmetė E. A. reikalavimą pripažinti negaliojančiais visus atsakovės 2009-08-12 kreditorių susirinkimo nutarimus (bankroto bylos 3 t., b. l. 135-140). Pastarąją teismo nutartį pareiškėja apskundė atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2010-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1527/2010 jos skundą atmetė. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas L. Bilskis taip pat buvo pateikęs 2010-07-07 atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009-09-02 nutarties, kuria atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau Kauno apygardos teismo 2010-07-13 nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-25 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1696/2010) paliko nepakeistą, atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog šiais būdais yra siekiama užvilkinti atsakovės bankroto procesą.
Kadangi visuma aplinkybių patvirtina, jog pareiškėjas praleido 2009-08-12 kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo 14 d. terminą, neprašė praleisto termino atnaujinti ir nenurodė bei jokiais įrodymais nepagrindė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas pareiškėjo skundą atmeta vien dėl šios priežasties, taikydamas pagal analogiją CK 1.126 str. 2 dalies nuostatas, iš esmės nebepasisakydamas dėl skundo argumentų, kaip teisiškai nebereikšmingų šio ginčo išsprendimo rezultatui. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl pripažinimo negaliojančiais nutarimų pirmojo kreditorių susirinkimo, patvirtinusio kreditorių komitetą, suteikiant jam kreditorių susirinkimo teises, netenkintini ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl pripažinimo negaliojančiais vėlesnių kreditorių komiteto priimtų nutarimų.
Atsakovė pateikė prašymą, kuriuo prašo atmetus skundą iš pareiškėjo priteisti 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (už atsiliepimo į skundą surašymą (b. l. 112) bei dalyvavimą teismo posėdžiuose). Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, iš jo bylą laimėjusiai atsakovei priteistinos jos turėtos advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme 800 Lt išlaidos (b. l. 112, 160), neviršijančios LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo (atsakovės kreditoriaus) Laimučio Bilskio skundą dėl atsakovės 2009-08-12 kreditorių susirinkimo ir 2010-04-26 ir 2010-06-03 kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo Laimučio Bilskio (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Varpo g. 43-25, Kaunas) 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme atsakovei Bankrutuojančiai UAB ,,Arbonetas“ (į. k. 135857986, atstovaujamai administratorės UAB ,,Audersima“, į. k. 185479119, Europos pr. 91-205, Kaunas) bei 35 Lt pašto išlaidų valstybei (mokama į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.