- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės E. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties UAB „Arbonetas“ byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl BUAB „Arbonetas“ 2009 m. rugpjūčio 12 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Pareiškėja E. A. – įmonės kreditorė – 2010 m. kovo 20 d. skundu minėtus nutarimus prašė panaikinti. Nurodė, kad, norėdama sužinoti apie bankroto bylos eigą, 2010 m. kovo 10 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris, susipažinęs su byla, sužinojo, jog 2009 m. rugsėjo 12 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas. Apie šį susirinkimą pareiškėja informuota nebuvo. Visi aptariamo kreditorių susirinkimo priimti nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, įkeisto turto pardavimo kaina nustatyta neteisėtai ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad bankroto bylą inicijavo pareiškėjos sutuoktinis ir buvęs bankrutuojančios įmonės direktorius A. A. . Duomenų, kad santuoka nutraukta ar sutuoktiniai kartu negyventų, nėra. Pareiškėjos kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi, o 2009 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja pati kreipėsi į teismą dėl papildomo reikalavimo patvirtinimo. Ginčo kreditorių susirinkimo protokolas pateiktas į bylą 2009 m. rugpjūčio 14 d. Aptariamą protokolą A. A. gavo 2009 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau – 2009 m. rugsėjo 14 d. – apskundė dalį kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Šiame skunde trečiuoju asmeniu nurodyta pareiškėja, o jo egzempliorių su pranešimu teismas išsiuntė pareiškėjai. Nurodyti dokumentai 2009 m. rugsėjo 19 d. įteikti pareiškėjos sutuoktiniui. A. A. skundas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas, nutartis 2009 m. gruodžio 1 d. lydraščiu išsiųsta ir pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi, kuri 2010 m. vasario 19 d. taip pat išsiųsta pareiškėjai, nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Be to, 2009 m. liepos 15 d. įgaliojimu pareiškėja, be kita ko, buvo įgaliojusi V. L. atstovauti ją ir kreditorių susirinkimuose, o pastarasis asmuo ginčo susirinkime dalyvavo.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja praleido 14 dienų terminą skundui paduoti. Teismo nuomone, nors nurodytas įgaliojimas tiesiogiai ir nepatvirtina, kad pareiškėja buvo informuota apie kreditorių susirinkimą, tačiau leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja iš įgaliotinio galėjo gauti informaciją apie įvykusį susirinkimą ir jame priimtus nutarimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad net jei pareiškėja ir nebuvo informuota apie kreditorių susirinkimą, tai nuo 2009 m. liepos 16 d. nutarties, kuria patvirtintas jos pradinis kreditorinis reikalavimas, įsiteisėjimo, negalėdama nežinoti, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo, dar 2009 m. rugpjūčio 26 d., kreipdamasi su papildomu reikalavimu turėjo žinoti apie 2009 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimą, nes jos protokolas į bylą buvo pateiktas 2009 m. rugpjūčio 12 d. Pareiškėjos teigimas, kad papildomo reikalavimo per teismo nustatytą laikotarpį nepareiškė dėl ligos bei tai, kad šiuo pareiškimu nebuvo prašoma patvirtinti ankstesnio reikalavimo, tik patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjo turėjo žinoti apie 2009 m. liepos 16 d. nutartį, o tuo pačiu ir apie įvykusį pirmąjį kreditorių susirinkimą ir priimtus nutarimus. Teismo sprendė, kad apie ginčo nutarimus pareiškėja turėjo žinoti ir 2009 m. rugsėjo 1 d., kai jos sutuoktinis gavo iš bankroto administratoriaus skundžiamos susirinkimo protokolą, ar 2009 m. rugsėjo 19 d., kaip pareiškėjai kaip trečiajam asmeniui adresuotas jos sutuoktinio skundas dėl tų pačių nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Kadangi pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, skundas atmestinas nevertinant jame išdėstytų argumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantė E. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas savo pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą ir apie jį informuoti kreditorius ar kontroliuoti, kaip šią pareigą įgyvendina bankroto administratorius, perkėlė apeliantei, taip pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apie kreditorių susirinkimą apeliantė turėjo žinoti anksčiau nei ji pati nurodė. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi vien prielaidomis. Faktas, kad apie ginčijamų nutarimų priėmimą buvo žinoma apeliantės sutuoktiniui, neįrodo, jog apie juos buvo žinoma ir pačiai apeliantei. Įgaliojimas kitam asmeniui atstovauti kreditorių susirinkime taip pat leidžia daryti tik prielaidą apie apeliantės žinojimą. Be to, įgaliojimas nebuvo patvirtintas notariškai, todėl yra niekinis. Kadangi apeliantė skunde akcentavo, kad kreditorių susirinkimas sušauktas nesilaikant įstatymų reikalavimų, teismo argumentas, jog ji negalėjo nežinoti apie Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus susirinkimo sušaukimo terminus, yra nepagrįstas.
3. Teismas nepagrįstai teigė, kad nėra nurodyta svarbių skundo pateikimo termino praleidimo priežasčių. Tokiomis priežastimis yra sunki apeliantės liga ir nepranešimas apie kreditorių susirinkimą.
AB SEB bankas prašo skundą atmesti ir pateikia argumentus, analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismo. Papildomai pažymi, kad apeliantė siekia užvilkinti turto realizavimo procedūras, tikintis, kad vėliau turtą bus galima parduoti didesne kaina.
Bankroto administratorius prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Kilusio ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Šiose ribose tikrinamas teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Įmonių bankroto įstatymas nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (24 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar pareiškėja buvo informuota apie kreditorių susirinkimą ir jame priimtus nutarimus, kada ji sužinojo apie šias aplinkybes, o vertino, kada pareiškėjo turėjo apie tai sužinoti. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, savo sprendimą tinkamai motyvavo padarytomis išvadomis, todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad priimta nutartis grįsta prielaidomis.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos turėjimą sužinoti apie kreditorių susirinkimą ir jame priimtus nutarimus siejo su įvairiomis aplinkybėmis. Teisėjos kolegijos vertinimu, pareiškėjos galimybę žinoti apie nutarimus akivaizdžiausiai patvirtina faktai, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. jos sutuoktinis, kurio ir pareiškėjos interesai šioje byloje sutampa, gavo ginčo kreditorių susirinkimo protokolą, o 2009 m. rugsėjo 19 d. pareiškėja gavo sutuoktinio skundą dėl to paties kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, šiame procese dalyvavo trečiojo asmens teisėmis. Procesinių dokumentų įteikimas kartu gyvenančiam šeimos nariui laikytinas tinkamu jų įteikimu (CPK 123 straipsnio 3 dalis), todėl negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad skundo įteikimas jos sutuoktiniai leidžia tik daryti prielaidą apie dokumentų įteikimą. Priešingai, apeliantė turėjo pateikti įrodymus, kad aptariami dokumentai jai nebuvo perduoti. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kartu gyvenantys sutuoktiniai, abu esantys įmonės kreditoriais, o vienas iš jų ir buvęs vadovas ir didžiausias akcininkas, pats inicijavęs bankroto bylos iškėlimą, nežino apie bankroto bylos eigą. Kartu pažymėtina, kad skundą dėl nutarimo pareiškėja pateikė tik tuomet, kai buvo paliktas nenagrinėtu jos sutuoktinio iš esmės analogiškas skundas. Tad vien tik aukščiau nurodytų faktų pakako konstatuoti, kad pareiškėja apie skundžiamą nutarimą privalėjo žinoti anksčiau, nei prabėgus beveik pusei metų nuo jo priėmimo. Tai konstatavus, apeliantės pirmasis ir antrasis skundo argumentai netenka prasmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad terminas skundui pateikti galimai buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme termino atnaujinimo klausimas nebuvo keltas, todėl teisėjų kolegija nevertina ir šio argumento.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.