Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB SEB bankas prašo L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarties panaikinimo atmesti. Nurodo, kad atskiruoju skundu siekiama vien tik užvilkinti atsakovo bankroto procesą. kas pažeidžia visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą bei didina administravimo išlaidų kaštus visų kreditorių sąskaita. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas jau 2009 m. birželio 25 d. nutartimi L. B. įtraukė į atsakovo kreditorių sąrašą ir nuo to laiko apeliantas turėjo teisę domėtis atsakovo bankroto eiga ir yra atsakingas už nesidomėjimo pasekmes. Be to, vien tai, kad atsakovo bankroto bylos eigos sužinojimo tikslais 2010 m. balandžio 13 d. buvo sudaryta sutartis su advokato padėjėju, rodo apelianto išankstinę nuostatą, neadekvatų domėjimosi bankroto procesu būdą. Visgi nepranešimas ar netinkamas pranešimas savaime nedaro 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties neteisėta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Arbonetas“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas akivaizdžiai praleido 7 dienų terminą atskirajam skundui pateikti. Be to, atsižvelgiant į apelianto parašu patvirtintą įgaliojimą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantas, būdamas apdairus ir protingas kreditorius, tikrai turėjo pasidomėti ir galėjo gauti informaciją apie 2009 m. rugpjūčio 12 d. vykusį kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl informacijos teikimo tvarkos nustatymo. Antai susirinkime, dalyvaujant apelianto įgaliotam V. L., vienbalsiai buvo nuspręsta, kad administratorius kreditoriui informaciją ir prašomus dokumentus pateikia gavęs prašymą, kokią informaciją kreditorius norėtų gauti. Tuo tarpu apeliantas nei raštu, nei telefonu dėl kokios nors informacijos pateikimo į administratoriaus įgaliotą asmenį nesikreipė ir yra pats atsakingas už tokį savo abejingumą, pasyvumą ir nenorą domėtis bankroto byla. Atitinkamai pareiškėjo žinojimas apie būtiną įgaliojimo notarinę formą neužkirto jam kelio tokį įgaliojimą pasirašyti, kas parodo pareiškėjo nesąžiningumą ir siekį suklaidinti bankroto administratorių bei visus kitus bankroto proceso dalyvius apie tinkamą V. L. atstovavimą visiems bankrutuojančios įmonės darbuotojams. Be to, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2010 . birželio 15 d. nutartimi buvo pakeistas BUAB „Arbonetas“ administratorius, o iš informacinių siunčiamųjų dokumentų registro matyti, kad apeliantas buvo informuotas apie skundžiamą nutartį registruotu laišku. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties kreditoriams nesiuntė, o įpareigojo administratorių apie ją informuoti kreditorius. Atsižvelgiant į tai, informuojama buvo ne CPK numatyta tvarka, kuri yra privaloma tik teismams, o Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, kuri yra privaloma bankroto administratoriui. Be to, informacija apie įmonės pripažinimą bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo išsiųsta registruotais laiškais, o informacijos apie atsakovo likvidavimą paskelbimas 2009 m. rugsėjo 25 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 076 buvo tik papildoma, neprivaloma informavimo priemonė, kuri tik padidino galimybę apeliantui, kaip apdairiam ir protingam kreditoriui, anksčiau nei po 10 mėnesių sužinoti apie priimtą Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

BUAB „Arbonetas“ taip pat pateikė prašymą, kuriuo, atskirojo skundo atmetimo atveju, prašė priteisti iš apelianto išlaidas advokato pagalbai surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti (b. l. 65 – 66).

Atsiliepimas

Visų pirma, pažymėtina, kad iš BUAB „Arbonetas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų duomenų aišku, jog apeliantas apie 2009 m. rugpjūčio 12 d. šaukiamą BUAB „Arbonetas“ kreditorių susirinkimą buvo informuotas dar 2009 m. liepos 15 d. BUAB „Arbonetas“ pranešimu (b. l. 62 – 63). Atitinkamai, nors L. B. teigia, kad nei pranešimo apie priimtą nutartį UAB „Arbonetas“ pripažinti bankrutavusiu ir likviduoti dėl bankroto (b. l. 41), nei pačios Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties negavo, tačiau vien tai, kad panešimo apie šaukiamą 2009 m. rugpjūčio 12 d. BUAB „Arbonetas“ kreditorių susirinkimą (b. l. 63) dieną buvo surašytas įgaliojimas, kuriuo V. L. įgaliotas atstovauti L. B. ir kitus buvusius darbuotojus UAB „Arbonetas“ bankroto procese, rodo, kad L. B. žinojo apie 2009 m. rugpjūčio 12 d. BUAB „Arbonetas“ kreditorių susirinkimą. Tiesa, apeliantas nurodo, kad minėtas 2009 m. liepos 15 d. įgaliojimas yra negaliojantis, nes nepatvirtintas notaro, tačiau pažymėtina, kad paties įgaliojimo pasirašymo fakto L. B. neginčija, o šiuo metu nėra ginčijami kokie nors įgaliotinio veiksmai vykdant įgaliojimą, todėl pastarasis svarbus vertinant L. B. valios išraišką ir atitinkamai galimybę žinoti apie sprendimą įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto. Atitinkamai būtent 2009 m. rugpjūčio 12 d. vykusio BUAB „Arbonetas“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta siūlyti teismui pripažinti UAB „Arbonetas“ bankrutavusia ir įmonę likviduoti dėl bankroto (b. l. 12), o taip pat nutarta kitiems kreditoriams (ne kreditorių komiteto nariams) informaciją apie bankroto proceso eigą teikti pagal jų pareikalavimą. Tokiu būdu L. B., būdamas apdairus ir rūpestingas, jau po 2009 m. rugpjūčio 12 d. įvykusio BUAB „Arbonetas“ kreditorių susirinkimo iš karto, dar net nepareiškus siūlymo teismui, tiek iš BUAB „Arbonetas“ administratoriaus, tiek iš minėtame susirinkime dalyvavusio V. L. (b. l. 7) galėjo gauti informaciją apie nutarimą siūlyti teismui pripažinti UAB „Arbonetas“ bankrutavusiu ir jį likviduoti dėl bankroto, nepriklausomai nuo atstovavimo sutarties, kurią dėl atstovavimo BUAB „Arbonetas“ bankroto byloje apeliantas sudarė tik 2010 m. balandžio 13 d. (t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo ir daugiau kaip 7 mėnesiams nuo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. priėmimo). Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju aišku, kad L. B., pasirašęs įgaliojimą (b. l. 18), BUAB „Arbonetas“ bankroto procesu visiškai nesidomėjo, nors žinodamas, kad įgaliojimas negalioja ir būdamas atidus bei rūpestingas, privalėjo tai daryti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, jog L. B. 15 539,89 Lt kreditorinis reikalavimas patvirtintas dar Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi, t. y. iki šiuo metu nurodomo kaip negaliojančio įgaliojimo surašymo, todėl jau nuo to laiko apeliantas galėjo savarankiškai dalyvauti bankroto byloje ir, esant abejonių, su ja susipažinti, tačiau to nedarė. Atitinkamai duomenų, kad tiek apeliantas, tiek jo atstovas dėl BUAB „Arbonetas“ bankroto bylos eigos būtų kreipęsis tiesiogiai į administratorių, nėra, nors, kaip jau minėta, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes žinoti visą BUAB „Arbonetas“ bankroto eigą, įskaitant ir informacijos apie Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį gavimą. Tuo tarpu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nutarties bankroto procese skundimas praėjus gerokai daugiau ne pusei metų nuo jos priėmimo, nagrinėjamu atveju prieštarautų bankroto proceso operatyvumo principui ir kartu visų įmonės kreditorių interesams kuo greičiau patenkinti bent dalį reikalavimo. Iš kitos pusės, pažymėtina, kad kreditorinių reikalavimų tikslinimai (apelianto kreditorinio reikalavimo dydis ginčijamas atsisakytu priimti atskiruoju skundu (b. l. 33 – 34) galimi iki pat nutarties nutraukti bankroto bylą priėmimo arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d., 27, 32 str.).

Atskirajame skunde taip pat ginčijamos aplinkybės, susijusios su informacijos apie BUAB „Arbonetas“ likvidavimą paskelbimu 2009 m. rugsėjo 25 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Tačiau, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė BUAB „Arbonetas“, informacijos apie atsakovo likvidavimą paskelbimas 2009 m. rugsėjo 25 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 076, buvo tik papildoma, neprivaloma informavimo priemonė, todėl nagrinėti minėtos informacijos pateikimo atitikimą CPK reikalavimams dėl dalyvaujančių byloje asmenų informavimo ir dokumentų įteikimo, nėra pagrindo.