- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-253-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11681-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank, Lietuvoje, UAB „Laivyno inžinerijos centras“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, M. D.
- Pareiškėjas
- E. D.
- Kategorijos
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-253-524/2015
2015 m. sausio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, atstovės advokatės E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-610-676/2015 pagal pareiškėjos E. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Laivyno inžinerijos centras“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, M. D., Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, AB SEB bankas, UAB „Alinsta“, antstolis A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Atenergo“; nustatyti pareiškėjai teisę naudotis 2 MMA dydžio suma kas mėnesį savo ir šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad laidavo už savo buvusio sutuoktinio M. D. tinkamą ir visišką prievolių pagal Kredito sutartis, sudarytas su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, AB SEB banku, Danske Bank A/S Lietuvos filialu. Pažymėjo, kad buvusiam sutuoktiniui prisiimtų įsipareigojimų nevykdant, minėtos kredito sutartys buvo nutrauktos, kreditoriai kreipėsi dėl skolų išieškojimo. Nurodė, kad įsigijo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bei įsipareigojo minėtai bendrovei kas mėnesį iki 25 dienos mokėti ne mažiau kaip po 2000 Lt. Nurodė, kad su Klaipėdos apskrities valstybine mokesčių inspekcija susitarė dėl mokesčių ir su jais susijusių pajamų dydžio (7996 Lt) sumokėjimo. Paaiškino, kad sudarydama laidavimo, pirkimo–pardavimo sutartis ir kitus susitarimus buvo įsitikinusi, jog turto vertė nesumažės, ji turės pakankamas pajamas vykdyti kreditinius įsipareigojimus kreditoriams, nesitikėjo, jog ji ir jos buvęs sutuoktinis taps nemokūs. Nurodė, kad dirba direktore (duomenys neskelbtini), minėtos įmonės visos akcijos priklauso pareiškėjai. Teigė, kad turimi kreditiniai įsipareigojimai viršija jos gaunamas pajamas. Nurodė, kad turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, bet jo kreditiniams reikalavimams įvykdyti nepakanka. Nurodė, kad turi reikalavimą sutuoktiniui dėl išlaikymo dukrai, pastarajam teismo sprendimu yra iškelta bankroto byla. Be to, pareiškėjai yra iškelta civilinė byla pagal UAB „Alinsta“ ieškinį dėl skolos priteisimo. Pažymėjo, kad išlaiko mažametę dukrą. Nurodė, kad būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga 2000 Lt kas mėnesį, minėtos išlaidos būtų naudojamos taip: 600 Lt komunaliniams patarnavimams, 500 Lt maistui, 100 Lt transporto išlaidoms, 150 Lt rūbams, avalynei, 50 Lt telefono-interneto ryšiui, 500 Lt vaiko išlaikymui, higienos prekėms – 100 Lt. Teigė, kad yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui, siūlomas bankroto administratorius atitinka visas LR fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytas jo paskyrimo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-12 nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą. Paskyrė pareiškėjo bankroto administratore UAB „Atenergo“. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 3000 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 2000 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 1451019,09 Lt; pareiškėjos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2012-05-15 vertės nustatymo duomenimis – 134000 Lt), bei automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai priklauso 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Nustatė, kad pareiškėjos mėnesio pajamos sudaro apie 2350 Lt, duomenų apie kitas gaunamas pajamas nėra, pareiškėja yra išsiskyrusi, augina vieną nepilnametį vaiką. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Nurodė, kad teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkės, nei kreditorių interesų, nes pareiškėja toliau liktų nemoki, pareiškėjos gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Teismo nuomone, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjos nesąžiningumo, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjos mokumas, tai atitiks kreditorių interesus.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjai E. D. bankroto bylą bei priteisti iš pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nenustatė viso turto ir jo vertės, nebuvo atskleista tikroji pareiškėjos finansinė padėtis. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) gavo darbo užmokestį, tačiau nėra aišku, kokiu būdu tas užmokestis yra mokamas (į sąskaitą ar grynaisiais) ir naudojamas, taip pat nėra aišku, ar pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) negavo kitokios formos pajamų. Byloje nebuvo nustatyta reali pareiškėjos turtinė padėtis, nenustatytas turto ir įsipareigojimų santykis.Pirmosios instancijos teismas pažeidė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. Teismas nevertino pareiškėjos sąžiningumo klausimo, nors tai padaryti privalėjo. Pažymėjo, kad teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas, perleidžiant turtą ir tokiu būdu siekiant jį paslėpti ir neatsiskaityti su kreditoriais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, būdama skolinga suinteresuotam asmeniui ir, nevykdydama įsipareigojimų, sudarė kitą sutartį, kuria prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad pareiškėja, prisiimdama įsipareigojimus pagal tris laidavimo sutartis už kitą asmenį, elgėsi nerūpestingai, neįvertindama galimos rizikos ir neigiamų pasekmių.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino net 2 000 Lt pareiškėjos būtinąsias išlaidas, minėtų išlaidų realumas nebuvo vertintas. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių minėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismo nustatytas išlaidų, būtinų pareiškėjos poreikiams tenkinti, dydis pažeidžia pareiškėjos ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą bei neatitiktų protingumo principo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos atstovas advokatas E. K. prašo skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad aplinkybė, jog byloje gal nebuvo nustatyta visiškai tiksli pareiškėjos turtinė padėtis, nepažeidžia suinteresuoto asmens teisėtų interesų, nekeičia teismo pripažinto pareiškėjos nemokumo fakto. Pažymėjo, kad byloje yra pateiktas visas pareiškėjos turimas turtas ir jo įvertinimas. Nurodė, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudaro – darbo užmokestis, kitų pajamų pareiškėja negauna. Pažymėjo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos sąžiningumo ir tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, iškeldamas bankroto bylą pareiškėjai dėl jos nemokumo. Nurodė, kad pareiškėjos sudarytos laidavimo sutartys neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, nes minėtos sutartys sudarytos prieš daugiau nei septynerius metus. Pažymėjo, kad sandoris dėl nekilnojamojo turto (buto) įsigijimo neturi įtakos pareiškėjos mokumo pabloginimui, nes minėtu sandoriu pareiškėja įgijo didelės vertės turtą, kurį realizavus bus iš dalies patenkinti kreditiniai reikalavimai. Pažymėjo, kad riziką dėl pareiškėjos sandoriais prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo privalo prisiimti ir pareiškėjos kreditoriai. Teigė, kad pareiškėjos nurodytos ir teismo patvirtintos išlaidos pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra visiškai pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo, teigiant, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nemokumo, neišsiaiškino turto ir įsipareigojimų santykį.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, per šį laikotarpį gaunamas pajamas, būtina įvertinti asmens pragyvenimui būtinas lėšas. Pajamomis nepadengiama įsipareigojimų dalis reiškia likvidumo spragą (nemokumą).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadas, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro apie 1451019,09 Lt, pareiškėjos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai priklauso 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Nustatė, kad pareiškėjos mėnesio pajamos sudaro apie 2350 Lt, duomenų apie kitas gaunamas pajamas nėra, pareiškėja yra išsiskyrusi, augina vieną nepilnametį vaiką. Konstatavo, kad pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti kreditoriams skolinių įsipareigojimų, kurių suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, pareiškėja yra nemoki.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo nemokumo padarė neįvertinęs visų anksčiau nurodytų aplinkybių, jos yra ir gali būti reikšmingos (pareiškėjos gaunamos pajamos), sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, dėl to teismas galėjo netinkamai įvertinti pareiškėjos perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, o padaryta išvada dėl pareiškėjos nemokumo gali būti neteisinga.
Pareiškėja nemokumui pagrįsti nurodė, jog jos gaunamas pajamas sudaro tik darbo užmokestis, gaunamas (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba direktore. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai priklauso 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė, anot pareiškėjos atstovo, – 10000 Lt (2896,20 EUR). Tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo, nevertino minėtos įmonės finansinės būklės, jos vertinimas tiesiogiai susijęs su pareiškėjos galbūt gaunamomis papildomomis pajamomis. Pareiškėja, būdama minėtos įmonės vienintele akcininke, turi teisę į įmonės mokamus dividendus. Minėtos įmonės internetiniame tinklalapyje nurodyta, kad įmonė teikia odontologines paslaugas. Visuotinai pripažįstama, kad minėtų paslaugų teikimas Lietuvoje yra pakankamai pelninga veikla. Byloje nesant duomenų apie nuostolingą minėtos įmonės veiklą, laikytina, kad įmonė veikia pelningai (CPK 178 straipsnis). Taigi yra pagrindas analizuoti įmonės finansinę būklę, galbūt mokamus dividendus, jų dydį, mokėjimo būdą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjos mokumo, nes nėra įvertintos visos byloje pateiktos aplinkybės, nėra išreikalauti tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog pareiškėjos gaunamas pajamas sudaro tik pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėja negauna papildomų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus dėl šiuo metu gaunamų mažų pajamų vertina kritiškai (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius gaunamas pajamas, vertinant pragyvenimui būtinas ir galimas skirti pinigines lėšas ir mokėtinas skolinių įsipareigojimų sumas, yra galimybė nustatyti, ar asmuo yra pajėgus vykdyti skolinius įsipareigojimus ir padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens nemokumo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytu argumentu, jog asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatomas vertinant ne tik aplinkybes, ar buvo sudaryti nesąžiningi sandoriai, nurodyti CK 6.67 straipsnyje. Bendroji sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vertintini trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant visą informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas). Šiuo atveju galimas pajamų slėpimas, nerealių pajamų nurodymas gali rodyti asmens nesąžiningumą, tai sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų pagrįstumo, skiriant bankroto administratorių, nustatant lėšų sumą, kurią bankroto administratorius galėtų naudoti bankroto procedūroms atlikti, dėl lėšų sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, kadangi tai nebeturi reikšmės teisiniam rezultatui šioje byloje. Išsprendus klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šie klausimai bus sprendžiami iš naujo.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, manytina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė ir neįvertino visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos galimybių tinkamai įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, todėl teismas galėjo padaryti nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos nemokumo. Nutartyje paminėtos aplinkybės dėl apeliantės gaunamų pajamų yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, turi būti nustatytos ir įvertintos. Taigi teismui nenustačius visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, teismo nutartis, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla, naikintina ir pareiškimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.