- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-634-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01170-2027-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-346-1059/2021, kuria atmestas pareiškėjo V. J. prašymas išduoti vykdomąjį raštą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-346-1059/2018 pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. ir atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas (atsakovas) V. J. nurodė, kad su ieškove yra pasirašęs taikos sutartį, kurią teismas patvirtino. Šioje sutartyje yra nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, tačiau ieškovė niekada šios tvarkos nesilaikė, o pastaruoju metu iš viso stengiasi nuteikti dukrą, kad ši nebendrautų su pareiškėju ir sudaro įvairias kliūtis jų susitikimams. Šiuo klausimu jau buvo kreiptasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri pažymėjo, kad reikia kreiptis į antstolius. Prašo išduoti vykdomąjį raštą, kad antstolių pagalba būtų užtikrinamas minimos sutarties vykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas pareiškėjo V. J. prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys rodo, jog pareiškėjas su ieškove nesutaria dėl vaiko auklėjimo, jo poreikių tenkinimo, tačiau nurodytos aplinkybės, nagrinėjamu atveju, nėra prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, dalykas.
5. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog pareiškėjas su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, bei teikdamas papildomus dokumentus prašymo nagrinėjimui, nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų, motyvų, argumentų), kokiu būdu ieškovė I. T. jam trukdo bendrauti su vaiku pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė duomenų apie tai, kodėl vaikas su juo praleido būtent 3 savaites atostogų, bei kokiu būdu I. T. nesudarė sąlygų vaikui su tėvu būti dar tris savaites vasaros atostogų metu (tai yra, pvz. ar vaikas buvo pasiimtas iš tėvo ankščiau, nei tėvas buvo numatęs, ar atsirado kitos priežastys, aplinkybės, dėl kurių vaikui su tėvu nebuvo leista praleisti nustatytą visą vasaros laiką, kokiu būdu vaiko mama trukdė tai padaryti, ar piktybiškai nebendradarbiavo su vaiko tėvu dėl vaiko ir tėvo ilgesnių atostogų praleidimo kartu, ar pareiškėjas buvo reiškęs tokį norą ar pageidavimą I. T., o ši išreiškė nesutikimą ir pan.). Nurodytos aplinkybės yra svarbios, vertinant ar piktybiškai nesilaikoma patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos.
6. Be to, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad byloje nėra objektyvių duomenų (įrodymų) apie kitų sąlygų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą ar pažeidimą. Nors pareiškėjas nurodo, kad ieškovė niekada šios tvarkos nesilaikė, o pastaruoju metu iš viso stengiasi nuteikti dukrą, kad ši nebendrautų su juo ir daro įvairias kliūtis jų susitikimams, tačiau nenurodė, kokios kliūtys yra daromos, kaip nuteikiamas vaikas, nepateikta kitų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė I. T. piktybiškai nevykdo patvirtintos taikos sutarties 4 punkto 1-9 papunkčiuose nustatytų nuostatų. Iš bylos duomenų matyti, kad mergaitė bendrauja ir su tėvu, praleido su juo 3 savaites atostogų. I. T. teigia, kad sudarytos sutarties laikosi, jokių kliūčių V. J. bendrauti su dukra A. J. nesudaro. Dukra turi asmeninį telefoną su neribotais skambučiais, taip pat internetą, todėl V. J. su dukra gali bendrauti kada to pageidauja, tačiau jis dukrą paviešėti pas save pasiima kuomet pats pageidauja, paskutinį kartą dukra pas jį viešėjo šių metų liepos- rugpjūčio mėnesiais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą, kad būtų užtikrintas taikos sutarties vykdymas.
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pareiškėjo pateiktą Vaiko situacijos vertinimo anketoje esančią informaciją, nes, nors ir anketoje ir yra rašoma apie nesutarimus auklėjant bendrą vaiką, tačiau yra užfiksuotas faktas, kaip dukra patvirtino, kad šios vasaros atostogų metu 3 savaites praleido pas pareiškėją. Tai įvyko dėl motinos kaltės, kuri paprasčiausiai dukrai nesudarė sąlygų pabūti su pareiškėju ir tuo pažeidė taikos sutarties nuostatas. Ieškovė paprasčiausiai skambino ir liepė grįžti atgal pas motiną. Faktas, kad praleistos 3 savaitės vietoje 6, jau yra pažeidimo įrodymas.
7.2. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad nebuvo vertintas kitas pareiškėjo pateiktas įrodymas, t.y. pareiškėjo kreipimasis į Rokiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuriame pateikiami faktai, kaip ieškovė neleidžia susitikti su dukra. Be to, ieškovė niekada nesilaikė taikos sutartyje nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino taikos sutarties pažeidimo fakto, t.y. kad šalių dukra su pareiškėju praleido ne 6, o 3 savaites, o taip pat, kad ieškovė neleidžia susitikti su dukra, o Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė kreiptis į antstolius dėl taikos sutarties nevykdymo.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo bei aptarė visas teisingo procesinio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, dėl ko priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
11. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje išties visiškai pagrįstai nurodyta, kad pagal teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turi spęsti abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl 3, o ne 6 savaičių praleidimo pareiškėjo su šalių dukra, savaime nepagrindžia vykdomojo rašto išdavimo sąlygų. Akivaizdu, jog vaiko auklėjimas bei laiko praleidimas su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų gali būti įgyvendinamas tik tėvų tarpusavio sutarimu, komunikacija bei adekvačiu reagavimu į susiklosčiusias gyvenimiškas situacijas. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien aplinkybė, jog dukra praleido mažiau laiko, nei numatyta taikos sutartyje, su pareiškėju, savaime neįrodo, kad būtent ieškovė konkrečiais veiksmais siekė formalaus patvirtintos taikos sutarties sąlygų nesilaikymo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad toks taikos sutarties sąlygos nesilaikymas buvo sąlygotas išimtinai ieškovės, juo labiau kad pagal patvirtintos taikos sutarties 4 punkto 4 papunkčio nuostatas, pareiškėjas pasiima dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos, o ieškovė dukrą pasiima iš pareiškėjo gyvenamosios vietos, priklausomai, kur yra dukra. Be to, pareiškėjas išties nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių kitų patvirtintų taikos sutarties sąlygų ieškovė nesilaiko, juo labiau kad byloje nėra paneigti ieškovės nurodyti argumentai, kad dukra turi asmeninį telefoną su neribotais skambučiais, taip pat internetu, todėl gali bendrauti kada to pageidauja, o V. J. dukrą paviešėti pas save pasiima kada pageidauja, paskutinį kartą dukra pas jį viešėjo šių metų liepos- rugpjūčio mėnesiais. Vien formalus pareiškėjo tvirtinimas, kad ieškovė jam neleidžia/ trukdo bendrauti su dukra nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant pagrindą išduoti vykdomąjį raštą dėl patvirtintos taikos sutarties.
13. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostę nesutarimai dėl vaiko auklėjimo tik patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje anketoje nurodytas aplinkybes dėl vaiko tėvams reikalingo šeimos mediatoriaus, sprendžiant nesutarimus dėl dukters auklėjimo. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nesutarimai su ieškove dėl vaiko auklėjimo, jo poreikių tenkinimo, nagrinėjamu atveju nėra prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dalykas, yra visiškai pagrįsta ir teisinga.
14. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti, o spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis buvo informuotas apie galimybę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl taikos sutarties sąlygų nesilaikymo nepaneigia pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatų, jog būtent teismas nagrinėja bei sprendžia klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei jų visumą, o asmens teisė kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo šiuo atveju nėra vykdomojo rašto išdavimo privalomumą patvirtinanti aplinkybė.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvus, atskirojo skundo argumentus, o taip pat vykdymo proceso nuostatų imperatyvų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą dėl patvirtintos taikos sutarties, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė dokumentus – prašymą dėl įrodymų pateikimo, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, raštą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos pažymą, o taip pat skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Įvertinęs pateikiamų dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog yra pagrindas priimti naujai pateikiamus įrodymus, kadangi jie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir nagrinėti priimant skundžiamą nutartį, o skundžiama teismo nutartis yra šioje civilinėje byloje bei dėl jo yra pateikiamas atskirasis skundas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.