Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

pagal prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą – kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 253 straipsnio 1 dalį,

pagal prokuroro pakeistą kaltinimą – kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį;

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2002 m. spalio 25 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2004 m. sausio 26 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų; pagal BK 63 straipsnį, ši bausmė subendrinta su 2002 m. spalio 25 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2014 m. gruodžio 29 d. to paties teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL (144,92 Eur) dydžio bauda; pagal BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 8 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 4 MGL (144,92 Eur) dydžio bauda; pritaikius BK 92 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus; baudą sumokėjo 2014 m. gruodžio 30 d.; iš probacijos tarnybos išregistruotas 2015 m. lapkričio 12 d.; teistumas išnykęs,

pagal prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą – kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 253 straipsnio 1 dalį,

pagal prokuroro pakeistą kaltinimą – kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

A. ir A. P. asmens apžiūros metu ant jų drabužiais neuždengtų kūno vietų nebuvo rasta jokių sužalojimų, susijusių su 2020-06-13 įvykiu (4 t., b. l. 52-58, 186-191).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad A. P. 2020 m. birželio 13 d. 23.38 val. buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, A. P. tos pačios dienos 23.35 val. buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas (4 t., b. l. 7-8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,11 promilių etilo alkoholio (2 t., b. l. 117).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu liudytojas G. K. ir nukentėjusysis S. T. iš jiems pateiktų peilių atpažino peilį, kurį 2020-06-13 A. P. turėjo su savimi ir juo grasino. Šis jų atpažintas peilis buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu (2 t., b. l. 11-16).

Panevėžio AVPK KTT objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog šis peilis yra pramoninės gamybos, peilio, skirto izoliacinei medžiagai pjaustyti, dalis ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriama (2 t., b. l. 1-3).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rasta ir paimta: dujinis ginklas (duomenys neskelbtini), tuščia dujinio ginklo dėtuvė, 4 vnt. 9 mm šoviniai, 1 vnt. 8 mm šovinys, į pistoleto vamzdį įsukamas priedėlis ir dėtuvė su 5 šoviniais (3 t., b. l. 75-78).

Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktas šaunamasis ginklas yra tinkamas šaudyti C kategorijos šaunamasis ginklas, t. y. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais. Dėtuvė yra šaunamojo ginklo dalis, t. y. pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinio pistoleto (duomenys neskelbtini) dėtuvė. Prisukamas signalinių raketėlių adapteris yra skirtas tvirtinimui prie pateikto pistoleto laibgalio. Šis adapteris nėra šaunamojo ginklo dalis. 4 šoviniai yra šaudmenys, t. y. pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro imitaciniai šoviniai (3 šoviniai) ir 1 dujinis šovinys, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro dujinių pistoletų. 3 šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto, 1 šovinys netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo. 5 šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys, t. y. pramoniniu būdu pagaminti 8 mm kalibro imitaciniai šoviniai, skirti šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų. Tyrimo metu visi šoviniai buvo sunaudoti (3 t., b. l. 101-106).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu liudytojas G. K. ir nukentėjusysis S. T. iš jiems pateiktų ginklų atpažino ginklą, kurį 2020-06-13 turėjo A. P. ir kuriuo šovė į nukentėjusįjį (3 t., b. l. 134-139).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateikto tirti ginklo (dujinio pistoleto (duomenys neskelbtini), paimto kratos metu, buvo rasta S. T. kraujo. Ant pateiktų tirti metalinės detalės, dviejų dėtuvių, penkių šovinių, paimtų tos pačios kratos metu, kraujo nerasta (3 t., b. l. 114-118).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, kad apie įvykį buvo pranešta 2020-06-13 22.48 val. Pranešimo esmė: prie parduotuvės „L.“, adresu (duomenys neskelbtini), spardė, su peiliu perdūrė žmogų, šaudė su šaunamuoju ginklu (2 t., b. l. 36-43).

Apžiūrėjus A. P. mobilųjį telefoną „Xiaomi“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 13 d. skambučių žurnale užfiksuoti skambučiai bei pokalbiai su nukentėjusiuoju S. T.: 2020 m. birželio 13 d. 21:55:21 val. A. P. paskambino S. T., pokalbio trukmė – 4 min. 6 sek.; 22:10:01 val. A. P. paskambino S. T., pokalbio trukmė – 16 sek.; 22:23:35 val. A. P. paskambino S. T., pokalbio trukmė – 12 sek.; taip pat S. T. skambino A. P. ir vėliau, t. y. 22:38:24 val., 22:39:44 val., 22:40:33 val., 22:43:21 val., tačiau A. P. neatsiliepė; 23:06:23 val. A. P. paskambino S. T., pokalbio trukmė – 44 sek. Taip pat nustatyta, jog 23:10:32 val. A. P. skambino K. B., pokalbio trukmė – 1 min. 30 sek. (3 t., b. l. 181-182).

Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos patvirtina, kad A. P. ir A. P. neturi leidimų laikyti ar nešiotis šaunamąjį ginklą (4 t., b. l. 119; 5 t., b. l. 23).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Šioje byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 13 d. vėlai vakare, automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini) stotelės), bei vėliau ant pėsčiųjų takelio (duomenys neskelbtini) (prie parduotuvės „L.“), kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo S. T. – iš vienos pusės, ir kaltinamųjų A. P. bei A. P. – iš kitos pusės. Šiame konflikte tiesiogiai nedalyvavo, bet jį daugiau ar mažiau matė liudytojai G. K., K. B. ir D. V.. Konflikte tiesiogiai dalyvavę nukentėjusysis ir kaltinamieji buvo neblaivūs – jiems girtumas buvo nustatytas iš karto po įvykio. Duomenų, kad paminėti konfliktą matę liudytojai buvo neblaivūs, byloje nėra. Šio konflikto metu A. P. turėjo peilį, kurį vėliau policijos pareigūnai rado įvykio vietos apžiūros metu prie parduotuvės „L.“, prie ant pėsčiųjų takelio gulinčio nukentėjusiojo, o A. P. turėjo A. P. priklausantį dujinį pistoletą „Reck“, kurį vėliau policijos pareigūnai kratos metu rado pastarojo gyvenamojoje vietoje. Dar A. P. su savimi į konflikto vietą atsivedė šunį. Konflikto metu buvo sužalotas nukentėjusysis S. T., buvo iškviestos specialiosios tarnybos – greitoji medicinos pagalba, policija. Po įvykio S. T. buvo nustatyti sužalojimai bei jų liekamieji reiškiniai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių sužalojimų ir jų liekamųjų reiškinių S. T. neteko 60 procentų darbingumo, kas kvalifikuojama kaip sunkus jo sveikatos sutrikdymas. Tokias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų A. P. ir A. P., nukentėjusiojo S. T., liudytojų G. K., K. B., D. V., J. T., R. L., L. U., I. U., L. D. parodymai, teismo medicinos ekspertės S. Mažeikienės paaiškinimai ir jos surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kitos specialistų išvados, kratos, daiktų parodymo atpažinti, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Šios faktinės aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos (išskyrus tam tikras aplinkybes dėl kaltinamųjų girtumo įvykio metu, kad bus aptarta nuosprendyje vėliau), todėl jos laikomos nustatytomis ir abejonių nekelia.

Vertinant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikto 2020-06-13 priežastį, byloje surinkta pakankamai įrodymų spręsti, kad jų tarpusavio santykiai buvo priešiški dar iki jo. Pagal kaltinamųjų A. P., A. P., nukentėjusiojo S. T., liudytojos L. D. parodymus, maždaug 2020 m. kovo mėnesį nukentėjusysis ir kaltinamieji apsistumdė vienoje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje dėl A. P. netinkamos replikos S. T. sugyventinei L. D.. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji teigė, jog iki 2020 m. birželio 13 d. dar buvo antras įvykis – 2020-03-07, susijęs su nukentėjusiuoju, kai pastarojo neva tai pasamdyti asmenys lazdomis garaže (duomenys neskelbtini) sumušė A. P., o A. P. nupurškė dujomis. Tačiau šią aplinkybę kaltinamieji nurodė tik apklausiami teisiamajame posėdyje, ir jau apklausus visus proceso dalyvius. Iki tol nei teisiamajame posėdyje apklausiant nukentėjusįjį S. T. ar liudytoją K. B., nei kelis kartus apklausti ikiteisminio tyrimo metu apie tai jie neužsiminė ir negalėjo suprantamai paaiškinti, kodėl gi jie to nepadarė. Nukentėjusysis S. T. neigė prašęs kažkokių žmonių (duomenys neskelbtini) užpulti ir sumušti kaltinamuosius ar minėjęs apie tokią galimybę K. B.. Be to, pats A. P. apie šį įvykį pasakojo, kad jį sumušė nepažįstami asmenys užpuolę jį gatvėje – tai matyti ir iš teisme gautų dokumentų apie šį įvykį (5 t., b. l. 162-164). Todėl ši kaltinamųjų nurodyta aplinkybė yra absoliučiai neįtikinama, sieti ją su nukentėjusiuoju S. T. nėra jokio pagrindo. Kita vertus, nukentėjusysis S. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje iš esmės neneigė, kad norėdamas apginti savo šeimos garbę dėl A. P. ankstesnių užgauliojimų, 2020 m. birželio 13 d. vakare pirmas pradėjo skambinėti kaltinamajam, šių pokalbių metu jie tarpusavyje apsižodžiavo bei galiausiai pakvietė jį susitikti ir išsiaiškinti tarpusavio santykius prie (duomenys neskelbtini) stotelės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kad S. T. pirmas paskambino A. P. patvirtina ir pastarojo mobiliojo telefono skambučių žurnale užfiksuoti 2020 m. birželio 13 d. skambučiai bei pokalbiai su nukentėjusiuoju. Kaltinamųjų A. P., A. P., liudytojos J. T. parodymai patvirtina, kad tuo metu jie leido laiką kartu ir girtavo; po pokalbių telefonu su nukentėjusiuoju A. P. buvo įsiutęs ir toks išėjo iš namų, kartu pasiimdamas šunį ir dujinį pistoletą, vėliau paskui jį išėjo ir A. P., kuris pasiėmė peilį. Taigi, 2020 m. birželio 13 d. vėlai vakare tarp kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiojo S. T. pokalbio telefonu metu kilo ginčas, kuris ir tapo dingstimi po to prieš jį smurtauti. Byloje liko nepaneigti kaltinamųjų A. P. ir A. P. parodymai, kad iš namų (duomenys neskelbtini), jie išėjo atskirai, t. y. pirmas išėjo A. P., o po kiek laiko paskui jį išėjo kaltinamasis A. P.. Tai patvirtina su jais kartu girtavusios liudytojos J. T. parodymai. Nors kaltinamasis A. P. parodė, jog paskui A. P. išėjo nerimaudamas dėl jo su savimi išsivesto šuns, kadangi už šuns nepriežiūrą jis pats buvo ne kartą nubaustas administracine tvarka, tokie jo parodymai vertinami kritiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. pripažino, kad girtaujant lauko virtuvėje, matė A. P. kalbantis mobiliuoju telefonu bei girdėjo jį rėkaujant. Jis taip pat įtarė, kad sūnus išėjo muštis, dėl to ir pats išeidamas iš namų paskui jį pasiėmė masyvų peilį, kuriuo žmona ravėdavo daržą. Tokie kaltinamojo A. P. parodymai bei jo veiksmai rodo ne ką kitą, bet jo supratimą, kad A. P. išėjo susitikti su asmeniu, su kuriuo iki tol barėsi telefonu, bei jo pasiryžimą, esant reikalui, sūnui padėti. Tokiu būdu, apibendrinus visus šiuos duomenis apie nukentėjusiojo ir kaltinamųjų veiksmus iki įvykio, galima pripažinti esant įrodytomis tokias faktines aplinkybes: 1) 2020 m. birželio 13 d. vėlai vakare nukentėjusysis S. T. pradėjo skambinėti kaltinamajam A. P., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie tarpusavyje keikėsi, vienas kitam grasino, kas tapo dingstimi A. P. susitikti su nukentėjusiuoju; 2) į S. T. ir A. P. sutartą susitikimo vietą pirmas iš namų išėjo A. P., su savimi pasiėmęs dujinį pistoletą bei vesdamasis šunį, o vėliau paskui jį išėjo A. P. su savimi pasiėmęs peilį.

Apie tai, kas įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) stotelės, bei vėliau ant pėsčiųjų takelio, prie parduotuvės „L.“, kaltinamųjų A. P. ir A. P. – iš vienos pusės, ir nukentėjusiojo S. T., liudytojų G. K. ir K. B. – iš kitos pusės, parodymai išsiskyrė. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji A. P. ir A. P. tvirtino, jog į automobilių stovėjimo aikštelę jie atėjo atskirai, t. y. pirmas atėjo A. P., o kiek vėliau – A. P.. Pagal kaltinamųjų parodymus jie nukentėjusiajam S. T. nieko nedarė, prieš jį nesmurtavo, kas jį sužalojo, nežino, A. P. iš dujinio pistoleto per ištiestą ranką tik kelis kartus iššovė į viršų, kad pagąsdintų nukentėjusįjį. Tačiau tokie kaltinamųjų parodymai, visų pirma, prieštarauja jų pačių parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kur A. P., apklaustas 2020 m. birželio 14 d., nenurodė, jog išeidamas susitikti su nukentėjusiuoju pasiėmė dujinį pistoletą ir iš jo įvykio metu šaudė. O A. P., apklaustas 2020 m. birželio 15 d., parodė, jog dėl girtumo neatsimena, kas vyko jam išėjus iš namų paskui A. P.. Taigi, viena vertus, kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas kelia abejonių jų patikimumu. O kita vertus, kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo S. T., liudytojų G. K., K. B., D. V., R. L., L. U., I. U. parodymai, specialistų išvados, kratos, daiktų parodymo atpažinti, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti rašytiniais bylos įrodymai. Pagal nukentėjusiojo S. T., liudytojų G. K., K. B., D. V. vienas kitą atitinkančius ir vienas kitą papildančius parodymus byloje nustatyta, kad nei K. B., vairavęs taksi automobilį, nei G. K., kuris su S. T. važiavo į pastarojo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, nežinojo apie S. T. susitarimą susitikti su A. P. pasikalbėti, kitaip tariant, „išsiaiškinti santykių“. Automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) stotelės, S. T. ir G. K. rūkė. Tada link jų kartu atėjo abu kaltinamieji. A. P. vedėsi šunį. Jiems priėjus prie S. T., A. P. laikytas šuo šoko link jo, kaip ir bandė pulti, dėl ko S. T. jį bandė atstumti, pasakė A. P., kad šis patrauktų šunį. Po to, A. P. sugriebė S. T. už atlapų, šis įsikibo atgal. Tuomet A. P. išsitraukė peilį. S. T. stūmė nuo savęs A. P., jį griovė. Tuo momentu už S. T. nugaros stovėjęs A. P. vieną kartą šovė S. T. į galvą. Po šūvio S. T. suklupo. G. K. kelis kartus paklausus, kodėl kaltinamieji taip elgiasi su S. T., A. P., laikydamas rankoje peilį, jam pagrasino: „ateik čia“. G. K. atsitraukė. S. T. atsistojus ir traukiantis nuo kaltinamųjų, A. P. šovė į jį dar kartą. S. T. nubėgo į miškelį, prie parduotuvės „L.“. Abu kaltinamieji jį nusivijo. Prie parduotuvės „L.“, S. T. nuo kaltinamųjų slėpėsi krūmuose, o jam atsistojus, jį pastebėjo A. P., ėmė artintis su peiliu rankose. Iš kitos pusės takeliu link S. T. artinosi A. P. su šaunamuoju ginklu. S. T. pasirinko bėgti nuo A. P. link A. P. bei sugriebė už jo rankose laikyto peilio ir kartu su juo grumtynių metu pargriuvo ant žemės. Gulint ant žemės, S. T. laikė už peilio ir bandė jo neatiduoti A. P.. Po to abu kaltinamieji jį spardė į įvairias kūno vietas, o A. P. dar kartą šovė S. T. į galvos kairę pusę. Kaip minėta, tokie nukentėjusiojo ir liudytojo G. K. parodymai iš esmės sutampa bei neprieštarauja tarpusavyje. Tokius jų parodymus patvirtina liudytojų policijos pareigūnų L. U., R. L., I. U. parodymai, kuriems G. K. iš karto po įvykio trumpai nupasakojo įvykio aplinkybes, nurodė galimus įtariamuosius. Juos patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad S. T. nustatyti sužalojimai galvoje buvo padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo. Savo parodymus liudytojas G. K. išsamiai patvirtino ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas G. K. daiktų parodymo atpažinti metu atpažino peilį, kurį turėjo A. P., ir dujinį pistoletą, kurį turėjo A. P.. Po įvykio ant dujinio pistoleto buvo rasta S. T. kraujo. Pagal liudytoją K. B., konfliktuoti pradėjo kaltinamieji, A. P. rankoje turėjo peilį, jis girdėjo šūvius ir matė, kad A. P. pistoletu tiesiai šovė į S. T.. Abu kaltinamieji persekiojo iš įvykio vietos bandantį pasitraukti nukentėjusįjį, A. P. grasino ir G. K.. Vėliau, jis matė, kaip prie parduotuvės „L.“ S. T. guli ant žemės, o kaltinamieji jį spardo kojomis. Be to, ir liudytoja D. V. pilnai patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad S. T. ji pamatė jau gulintį ant tako prie parduotuvės „L.“, prie jo buvo A. ir A. P., kurie neprisipažino ką nors darę nukentėjusiajam ir vėliau nuėjo link namų. Prie įvykio vietos buvo privažiavęs kažkoks automobilis, matė žmogų plika galva (tai G. K.). Ji taip pat matė, kad A. P. nestipriai spyrė nukentėjusiajam, ji bandė kaltinamąjį atitraukti nuo nukentėjusiojo.

Vieninteliai reikšmingesni neatitikimai, kuriuos galima įžvelgti nukentėjusiojo S. T. ir liudytojų G. K. bei K. B. parodymuose, yra šie: 1) nukentėjusysis S. T. parodė, jog prisimena du šūvius į jo galvą, o liudytojai G. K. ir K. B. parodė, jog iš viso buvo trys šūviai; 2) skiriasi liudytojų G. K. ir K. B. parodymai dėl šūvių momento, t. y. liudytojas G. K. parodė, kad A. P. du kartus iššovė į nukentėjusįjį S. T. automobilių stovėjimo aikštelėje, o trečią šūvį jis tik girdėjo, kuomet su K. B., važinėdami automobiliu, ieškojo S. T.; liudytojas K. B. parodė, kad A. P. vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį S. T. automobilių stovėjimo aikštelėje, o kitus du šūvius jis tik girdėjo, kuomet su G. K., važinėdami automobiliu, ieškojo S. T.; 3) pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. T. apie kaltinamųjų spardymą kojomis jam į įvairias kūno vietas nepasakojo. Tačiau, pagal kaltinamųjų A. P. ir A. P., nukentėjusiojo S. T., liudytojų G. K. ir K. B. parodymus viso įvykio metu K. B. sėdėjo automobilyje, kas ribojo jam galimybes tiek matyti, kas vyksta, tiek girdėti, be to, įvykio nuosekliai jis nestebėjo, naršė mobiliajame telefone. Tuo tarpu liudytojas K. B. iš esmės visą laiką, iki kol nukentėjusysis S. T. nubėgo link parduotuvės „L.“, buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo netoliese nukentėjusiojo. Taigi, liudytojas G. K. turėjo visas galimybes stebėti bei girdėti, kas vyksta automobilių stovėjimo aikštelėje. Tai leidžia visiškai tikėti jo parodymais, kad A. P. automobilių stovėjimo aikštelėje į nukentėjusįjį S. T. šovė du kartus. Be to, įvertinus tai, jog viskas vyko labai greitai, liudytojas K. B. sąžiningai klydo, nurodydamas, kad A. P. automobilių stovėjimo aikštelėje į nukentėjusįjį šovė vieną kartą, o vėliau, nukentėjusiajam nubėgus link parduotuvės „L.“ – jis išgirdo du šūvius. Tiek nukentėjusysis S. T., tiek liudytojas G. K. vienodai parodė, kad nukentėjusiajam nubėgus prie parduotuvės „L.“, A. P. į nukentėjusįjį šovė vieną kartą. Todėl laikoma įrodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) stotelės, A. P. į nukentėjusįjį šovė du kartus, o prie parduotuvės „L.“ – vieną kartą.

Nors nukentėjusiajam S. T., be sužalojimų galvoje, nebuvo nustatyti jokie kiti jo kūno sužalojimai, byloje yra pakankamai įrodymų, kad kaltinamieji A. P. ir A. P. ant pėsčiųjų takelio, esančio prie parduotuvės „L.“, dar ir spardė jį. Nukentėjusysis S. T., ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas 2020 m. birželio 15 d., apie kaltinamojo jam suduotus spyrius kojomis nepasakojo. Tačiau vėlesnių apklausų tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje metu nukentėjusysis S. T. vienodai parodė, kad stengdamasis pabėgti nuo kaltinamųjų ir neturėdamas kitos išeities, nes kaltinamieji jį buvo apsupę, jis stvėrė už A. P. rankose laikyto peilio, po ko abu pargriuvo. Nukentėjusysis parodė, kad jis užgriuvo ant A. P. peilio, jį laikė, stengdamasis jo nebeatiduoti, o abu kaltinamieji jį spardė kojomis, A. P. visą laiką šaukė: „atiduok peilį“. Nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą apklaustas 2020 m. lapkričio 11 d., paaiškino, jog pirmos apklausos metu apie kaltinamųjų jam suduotus spyrius nieko nepasakojo, nes tada jų nesureikšmino, kadangi jam labai rimti sužalojimai buvo padaryti galvoje, o iš tikrųjų jam skaudėjo visą kūną. Kad nukentėjusysis S. T. kaltinamųjų buvo spardomas prie parduotuvės „L.“ tiesiogiai matė bei apie tai parodė liudytojai G. K. ir K. B., kurių parodymais netikėti pagrindo nėra. Apie tai parodė ir liudytoja D. V. – pasak jos, A. P. įspyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam. Šie duomenys taip pat patvirtina nukentėjusiojo S. T. parodymus. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kiek tiksliai kartų jam kaltinamieji įspyrė, tačiau neabejotinai nustačius patį spardymo faktą, spyrių skaičius šiuo atveju nėra itin svarbus ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi. O tai, kad nukentėjusiajam S. T. sugriebus ir laikant už A. P. turėto peilio geležės jis nesusižalojo delnų, galima paaiškinti ne tik laimingu atsitiktinumu, bet dar ir tuo, kad, kaip parodė abu kaltinamieji, šis peilis nebuvo itin aštrus, buvo naudojamas darže ravėjimui.

Virš aptartos ir nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nukentėjusiojo S. T. elgesys – skambinėjimas A. P., jo įžeidinėjimas, kitoks plūdimasis necenzūriniais žodžiais, pasiūlymas susitikti ir pasišnekėti – buvo rizikingas. Provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) nustatomas tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Kaip jau minėta, nei kaltinamasis A. P., nei kaltinamasis A. P. nebūtų ėję susitikti su nukentėjusiuoju S. T. ir toliau būtų girtavę, jei ne paties nukentėjusiojo veiksmai. Kaip byloje nustatyta, S. T. pirmas pradėjo skambinėti A. P., tai jis darė tris kartus kas maždaug 15 minučių, o pirmojo jų pokalbio trukmė – net 4 min. 6 sek. Tai patvirtina A. P. mobiliajame telefone išlikę tos pačios dienos jo kontaktai su S. T.. Pagal kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiojo S. T. parodymus jų pokalbiai buvo agresyvūs, jie vienas kitą įžeidinėjo. Šį jų konfliktą dar labiau paaštrino tai, jog jie abu buvo girti ir vienas kitam nenusileido. Liudytoja J. T. parodė, jog po pokalbių telefonu A. P. buvo labai įsiutęs, ji tokio jo dar nebuvo mačiusi. Įvertinus tokį nukentėjusiojo elgesį, darytina išvada, kad jis sukėlė A. P. pyktį ir iššaukė tiek jo, tiek kito kaltinamojo – A. P., atsakomąją reakciją į jo veiksmus.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis)

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Įžūlus elgesys (šiai bylai aktualus požymis) reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Fizinio smurto naudojimas viešojoje vietoje – laikytinas įžūliu elgesiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-445/2013). Kitas esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį S. T. buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini) stotelės), bei vėliau tęsėsi ant pėsčiųjų takelio, esančio (duomenys neskelbtini) (prie parduotuvės „L.“). Abiejų kaltinamųjų smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį ar bent jų dalį matė ir girdėjo pašaliniai asmenys – tai liudytojai K. B., G. K., D. V., kiti nenustatyti pro savo namų langus ją stebėję žmonės (pagal liudytojo G. K., D. V. parodymus). Kaltinamųjų A. P. ir A. P. nusikalstama veika pasireiškė įžūliais smurtiniais veiksmais, ji padaryta kitų asmenų, nesusijusių su kilusiu konfliktu, akivaizdoje, nukentėjusysis S. T. buvo sunkiai sužalotas šaunamuoju ginklu, į jo galvą šaunant kelis kartus, bei po to jį dar spardant. Viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo faktą patvirtina liudytojo G. K. parodymai, iš kurių galima spręsti, jog įvykio metu jis buvo išsigandęs, stovėjo toliau nuo nukentėjusiojo ir kaltinamųjų, nešaukė, pats bijojo. Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ją išgąsdino šūvių garsai ir vyriškių garsus rėkimas lauke, dėl ko ji atsikėlė iš miego, išėjo į lauką. Kad buvo išsigandusi, liudytoja patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Iš abiejų šių liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamųjų sukeltas triukšmas nuo kasdienės veiklos atitraukė ir kitus žmones aplinkui – keletas žmonių buvo išlindę pro savo namų langus, kažką irgi rėkavo. Taip pat byloje nustatyta, kad į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos – policija bei greitoji medicinos pagalba. Visa tai įrodo, jog kaltinamieji A. P. ir A. P. savo įžūlius, smurtinius, neteisėtus veiksmus suvokė ir sąmoningai leido kilti padariniams – jų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Ši jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, t. y. pagal prokuroro pakeistą kaltinimą.

Prokuroras, aprašydamas kaltinamųjų nusikalstamas veikas pakeistame kaltinime, nenurodė jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarinių – tai viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymo. Tačiau šis kaltinimo trūkumas laikytinas tiesiog technine klaida, neesminiu trūkumu, kuris niekaip nesuvaržė jų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Visų pirma, prokuroras prašymą pakeisti kaltinamajame akte nurodytos veikos kvalifikavimą pateikė 2022 m. sausio 31 d., t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 2 dalis. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji patvirtino, kad šį prokuroro prašymą dėl jiems inkriminuojamos veikos kvalifikavimo pakeitimo gavo. Taip pat kaltinamiesiems buvo išaiškinta pakeisto kaltinimo esmė, jie patvirtino kaltinimą supratę. Jie turėjo pakankamai laiko pasiruošti gynybai dėl jiems pakeisto kaltinimo, kadangi teisiamajame posėdyje buvo paskelbta pertrauka iki 2022 m. vasario 23 d. Antra, visi kiti nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį požymiai pakeistame kaltinime aprašyti, tai yra jame nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Teisiamajame posėdyje buvo aiškinamasi kaltinamųjų pozicija, ar realiai jų vertinimu buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis, apie ką parodė liudytojai D. V., G. K., jie davė apie tai parodymus. Pagaliau, nekelia jokių abejonių ir yra visiškai įrodyta, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sukeltos BK 284 straipsnyje numatytos šios veikos pasekmės, t. y. jų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Ir tai yra esmė kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus pagal BK 284 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas jiems tikslinamas pripažįstant, kad kaltinamieji, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamųjų A. P. ir A. P. baudžiamąją atsakomybę dėl šios veikos lengvinanti aplinkybė yra tai, kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo S. T. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie šį nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bei panaudodami šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 10 punktai).

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies

Kaltinamasis A. P. iš esmės viso proceso metu neneigė, jog jis savo namuose laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini) bei vieną šovinį, skirtą šaudyti iš to paties kalibro dujinių pistoletų. Jis parodė, kad šį pistoletą įsigijo, kai tam dar nebuvo būtina turėti leidimą, tačiau per įstatyme nustatytą laiką jis pistoleto nelegalizavo, t. y. reikiamo leidimo ginklui laikyti negavo, nors žinojo, kad turėjo tai padaryti. Šiais kaltinamojo parodymais bei kitais virš išdėstytais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis šį dujinį pistoletą laikė iki 2020 m. birželio 15 d., kol šis ginklas ir šovinys buvo išimti kratos metu policijos pareigūnų po to, kai kaltinamasis A. P. jį panaudojo prieš nukentėjusįjį S. T.. Kaltinamasis A. P. patvirtino, kad jo tėvas A. P. dujinį pistoletą seniai laikė savo gyvenamojo namo kambaryje, jis apie tai žinojo. A. P. kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai – pažyma iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, kratos protokolas, specialisto išvada.

A. P. leidimo laikyti ginklą, o kartu ir šiam ginklui skirtą šovinį, neturėjo. 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai Nr. XI-1146 ir 2013 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-733 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsniui, iki 2014 m. liepos 1 d. kaltinamasis nustatyta tvarka turėjo pateikti prašymą užregistruoti ir gauti leidimą laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklą ir šaudmenis, tačiau to nepadarė. Todėl, nuo 2014 m. liepos 1 d. jis kratos metu rastą ginklą ir šovinį laikė neteisėtai. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje pripažino (apklausų ikiteisminio tyrimo metu tai neigė), kad 2020 m. birželio 13 d. eidamas susitikti su S. T. pasiėmė tėvo A. P. dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini), kurį pastarasis laikė savo gyvenamojo namo kambaryje. Teisiamajame posėdyje, apžiūrint šį šaunamąjį ginklą, kaltinamasis šiuos savo parodymus patvirtino. Įvykio metu pas kaltinamąjį šį ginklą matė nukentėjusysis S. T. bei liudytojas G. K.. Be to, pastarieji parodymo atpažinti metu šį ginklą atpažino kaip ginklą, kuriuo A. P. šaudė į nukentėjusįjį. Kaltinamojo A. P. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai – tai pažyma iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, kratos protokolas, specialisto išvada. Jis šį ginklą nešiojosi neteisėtai, t. y. neturėdamas tam reikalingo leidimo, todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. P. baudžiamąją atsakomybę dėl šios veikos lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo A. P. baudžiamąją atsakomybę dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1398,51 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam S. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (3 t., b. l. 1-8). Civilinio ieškinio dydis grindžiamas S. T. suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti jam suteiktų paslaugų pobūdis ir kaina. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 1398,51 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl S. T. gydymo išlaidų įrodytas su ieškiniu pateiktais dokumentais, jis pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai. Jis priteisiamas solidariai iš kaltinamųjų A. P. ir A. P., atsakingų už S. T. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jis buvo gydomas ligoninėse.

Nukentėjusysis S. T. pareiškė civilinį ieškinį 1851,51 Eur turtinei ir 17500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią jis prašo priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų (2 t., b. l. 156-195). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl kaltinamųjų bendrais veiksmais padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, jis buvo hospitalizuotas ligoninėje, operuotas, po to gydytas ir priverstas toliau lankytis pas gydytojus, negalėjo realiai dirbti daugiau kaip du mėnesius, dėl to patyrė finansinius nuostolius, dvasinius išgyvenimus ir ne­patogumus. Dėl sužalojimų jam kilo ir kitokio pobūdžio nepatogumai, nes iki šių dienų jaučia fizinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, moralinius ir dvasinius išgyvenimus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis savo reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis. Po įvykio, kai dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė išlaidų vaistams ir medicininėms priemonėms. Tai sudaro 147,11 Eur sumą. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad kelionės į ligonines (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gydymui bei reabilitacijai, (duomenys neskelbtini) konsultacijoms, į ikiteisminio tyrimo įstaigas jam atsiėjo 380,06 Eur. Dėl sužalojimų nuo 2020 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo nedarbingas. Jam ligos pašalpa nebuvo mokama dėl to, kad jis įvykio metu buvo neblaivus. Tačiau dėl kaltinamųjų smurtiniais veiksmais jam padarytų sužalojimų tuo laikotarpiu jis negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas. Vadovaujantis jo darbovietės (UAB „A.“) pažyma, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki sužalojimo buvo 939,59 Eur, atskaičius privalomuosius mokesčius – 607,41 Eur, vienos dienos darbo užmokestis – 44,53 Eur, atskaičius privalomuosius mokesčius – 28,79 Eur. Per nedarbingumo laikotarpį jis negalėjo dirbti iš viso 46 darbo dienas, todėl jo negautos pajamos dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų sudaro 1324,34 Eur (28,79 Eur × 46 = 1324,34 Eur). Šias sumas patvirtina medicininiai dokumentai, kvitai už įvairias medicinines prekes, degalus, pažymos iš nukentėjusiojo darbovietės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, todėl S. T. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, jo prašoma atlyginti 1851,51 Eur suma įrodyta, abejonių nekelia.

Nukentėjusiojo S. T. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti taip pat tenkinamas visiškai. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Čia nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad nuosprendyje nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Visiškai realu ir pilnai įrodyta, kad dėl smurtinių abiejų kaltinamųjų veiksmų ir jų bendrai padaryto jam sunkaus sveikatos sutrikdymo S. T. patyrė ir iš esmės tebepatiria didelį fizinį skausmą, emocinį šoką, baimę, pažeminimą, nepatogumus gydantis bei bendraujant su kitais žmonėmis, kadangi jo aiškiai matoma veido dalis liko sužalota. Dėl sužalojimų jam buvo atliktos kelios ausies operacijos, skirta reabilitacija, buvo daugiau nei du mėnesius nedarbingas, galiausiai nebegalėjo dirbti vairuotojo-smulkintuvo operatoriaus pareigose ir teko išeiti iš darbo. Sužalota kairiąja ausimi jis nieko nebegirdi, klausos funkcijai atstatyti gydytojai jokio gydymo daugiau nebegali pasiūlyti. Įvykio metu jam taip pat buvo sužalotas veidas. Dėl veidinio nervo sužalojimo yra paralyžiuota kairė veido dalis. Kadangi jis kairės veido dalies visiškai nebejaučia ir jos nevaldo, ši veido dalis yra asimetriška, kairė akis neužsimerkia ir ja prastėja regėjimas. Dėl visų sužalojimų jis neteko 60 procentų darbingumo. Visiško pasveikimo tikimybė dėl veido sužalojimo labai miglota. Taip pat gydymosi metu jis turėjo vengti fizinio krūvio, jį kamavo ir tebekamuoja silpnumas, galvos skausmai ir jos svaigimas, spengimas ausyje. Dėl sužalojimų jis, dar būdamas pakankamai jaunas, nebegali gyventi aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo, jam sunku ir nepatogu bendrauti su kitais žmonėmis, kamuoja nerimas bei nesaugumo jausmas dėl ateities. Kartu įvertinama ta aplinkybė, kad kaltinamųjų turtinė padėtis nėra labai bloga, kaltinamasis A. P. laisvėje galės (iš esmės ir privalės) dirbti, o kaltinamasis A. P. turės visas sąlygas ir galimybes tai daryti pataisos įstaigoje. Atsižvelgiama į tai, kad jie veikė tyčia, pakankamai įžūliai, po įvykio nukentėjusiajam nesuteikė jokios pagalbos, o iš įvykio vietos pasišalino. Nei tyrimo metu, nei jau bylai esant teisme jie nesistengė atlyginti ir neatlygino jam nė mažiausios dalies žalos. Įvertinus visas šias aplinkybes nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma – 17500 Eur, yra ne per didelė, ji atitinka tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tiek teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose. Ši suma iš abiejų kaltinamųjų nukentėjusiajam S. T. priteisiama solidariai.

Nukentėjusysis S. T. taip pat prašo jam iš kaltinamųjų priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis jo reikalavimas taip pat pagrįstas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tai išaiškinta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019.

Šiuo atveju kaltinamųjų A. P. ir A. P. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. T. buvo padaryta 19351,51 Eur turtinė ir neturtinė žala, ji nėra atlyginta. Todėl yra pagrindas iš abiejų kaltinamųjų priteisti 5 procentus metinių palūkanų už šią priteisiamą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į kiekvieno jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus, kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.

Kaltinamasis A. P. yra pilnametis, pakaltinamas. Iš A. P. 2021 m. sausio 28 d. medicininio pažymėjimo bei specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015 – 2016 metais buvo gydomas dėl depresijos, tačiau šiuo metu psichinės sveikatos problemų neturi. Jis anksčiau buvo teistas už vagystes, taip pat viešosios tvarkos pažeidimą, bet teistumas išnykęs. Jis taip pat baustas administracine tvarka. Kaltinamasis dirba, dabartinio jo darbdavio charakteristikos byloje nėra. Ankstesnėse darbovietėse jis buvo charakterizuojamas gerai, nors buvo padaręs darbo drausmės pažeidimą – į darbą atvyko neblaivus. Tačiau, jis padarė 4 nusikalstamas veikas – vieną sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir du nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 3 dalis ir 284 straipsnis). Visi nusikaltimai yra tyčiniai, baigti. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki 10 metų. Kiti jo padaryti nusikaltimai yra mažiau pavojingi, už juos baudžiama ir švelnesnėmis bausmėmis. Atsižvelgiama ir į tai, kad A. P. savo kaltę pripažino tik dėl dalies nusikalstamų veikų, tiek tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigė sunkiai sužalojęs S. T.. Tik sakydamas paskutinį žodį jis nukentėjusiojo atsiprašė, bet, kaip jau buvo minėta, nesistengė atlyginti ir neatlygino nė mažiausios dalies jam padarytos žalos. Atsižvelgus į virš išdėstytą, į šiame nuosprendyje nurodytas kaltinamojo A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, už nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį jis baudžiamas realia laisvės atėmimo bausme, skiriant ją arčiau sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio. Už kitus nusikaltimus jis baudžiamas švelnesnėmis – arešto, bausmėmis. Už atskirus nusikaltimus jam paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi savo pavojingumu dėl jos padarymo būdo (ne vieną kartą šaudant nukentėjusiajam į galvą) bei kilusių pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam) (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Byloje nėra BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų ir sąlygų, kad galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi BK 135 straipsnis patenka į BK XVIII skyrių (už jame numatytų veikų padarymą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo negalima). Pagrindo įvykio situaciją ar jo asmenybę laikyti išimtine ir todėl pripažinti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam prieštaraus teisingumo principui bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, šiuo atveju taip pat nėra.

Kaltinamasis A. P. taip pat pilnametis, pakaltinamas. Jis padarė 3 nusikalstamas veikas – vieną sunkų (BK 135 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnis). Savo kaltę jis iš esmės pripažino tik dėl apysunkio nusikaltimo, daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (už greičio viršijimą, už šunų nepriežiūrą ir kitus). Minėta, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Vertinant, ar realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam A. P. būtų teisingas, atsižvelgiama į tai, kad jis ir sūnus A. P., veikdami kaip bendrininkai, sukėlė itin sunkias pasekmes nukentėjusiajam S. T., dėl šio nusikaltimo yra net trys jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena pakankamai reikšminga lengvinanti aplinkybė. Tačiau, A. P. anksčiau neteistas, jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Byloje negauta duomenų, kad po 2020-06-13 jis būtų padaręs kokias nors naujas nusikalstamas veikas ar kitokius teisės pažeidimus, taip pat negauta duomenų, kurie jį charakterizuotų neigiamai. Įvertinama tai, kad kaltinamojo veiksmai prieš S. T. nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, nusikaltimą jis padarė labiau spontaniškai, jį didžiąja dalimi lėmė girtumas ir siekis padėti sūnui, veika nebuvo iš anksto planuota. Svarbu ir tai, kad priešingai nei kaltinamojo A. P. atveju, kaltinamojo A. P. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme nebuvo toks aktyvus, savo tiesioginiais veiksmais jis nukentėjusiajam rimtesnių sužalojimų nepadarė. Atsižvelgiama ir į tai, kad A. P. žmona G. P. (A. P. motina) yra neįgali – jai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (5 t., b. l. 170). Byloje nėra jokių duomenų, kad be A. P. ar A. P., kuriam šiuo nuosprendžiu skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kas nors kitas galėtų prižiūrėti G. P. ir, esant reikalui, teiktų jai pagalbą buityje. Šios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos, jos padarinių, rodo, kad kaltinamasis A. P. nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės. Taip pat šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas A. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jam yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmės laiką – 90 parų. Už kitus nusikaltimus A. P. baudžiamas taip pat arešto bausmėmis, arčiau šios bausmės vidurkio. Už atskirus nusikaltimus jam paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, labai išsiskiria savo pavojingumu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių kaltinamąjį A. P. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, yra pagrindas manyti, kad A. P. paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus šios bausmės atlikimo, sudarant galimybę jam dirbti, prižiūrėti neįgalią žmoną, bei įpareigojant jį atlyginti neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam S. T. padarytą turtinę žalą. Atidėjus bausmės vykdymą, A. P. bus pakankamai nubaustas, jam paskirta intensyvi priežiūra ir nustatyti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus A. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų padarinius, jo paties asmenybę, jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam 1 metų laikui. Taip pat jam šios bausmės vykdymo atidėjimo metu skiriami įpareigojimai, susiję su iš jo priteisiamos turtinės žalos atlyginimu, nusikalstamos veikos padarymui turėjusių veiksnių pašalinimu.

Nukentėjusysis S. T. ir jo atstovas advokatas V. Kersnauskas prašo iš abiejų kaltinamųjų išieškoti 1030 Eur išlaidas dėl nukentėjusiojo atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šią sumą patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai ir sąskaitos už teisines paslaugas (2 t., b. l. 191-195; 5 t., b. l. 109-110). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-489/2019).

Nukentėjusysis S. T. turi teisę gauti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą dėl neteisėtų kaltinamųjų A. P. ir A. P. veiksmų. Nukentėjusiojo advokatas teisines paslaugas jam teikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: dalyvavo nukentėjusiojo apklausose ikiteisminio tyrimo metu, jo vardu parengė civilinį ieškinį, dalyvavo iš esmės visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, pasakė baigiamąją kalbą bei atsikirtimus. Taigi, nukentėjusiojo prašoma išieškoti suma pagrįsta bylos įrodymais, ji atitinka advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį. Pagrindo mažinti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra. Todėl ši suma nukentėjusiajam išieškoma iš abiejų kaltinamųjų. Pagal BPK 105 straipsnio 3 dalį, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Kaltinamieji A. P. ir A. P. nusikalstamas veikas prieš nukentėjusįjį S. T. padarė veikdami bendrininkų grupėje. Tačiau jų indėlis į šių nusikalstamų veikų padarymą nebuvo vienodas – būtent A. P. buvo aktyvesnis nusikalstamų veikų dalyvis, o A. P. vaidmuo – labiau antraeilis ir ne toks aktyvus. Todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš jų išieškomos ne lygiomis dalimis, t. y. iš A. P. išieškoma didesnė šių išlaidų dalis – 600 Eur, o iš A. P. išieškoma likusi dalis – 430 Eur.

Kitų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti:

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – areštu 90 parų;

- pagal BK 284 straipsnį – areštu 50 parų;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų.

Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirtas bausmes subendrinus griežtesne iš jų apimant kitas švelnesnes, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl darbo; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 4) per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam S. T. atlyginti padarytą turtinę žalą – 1851,51 Eur.

Į paskirtą arešto bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d. (2 dienas), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – ją panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – areštu 40 parų;

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 284 straipsnį – areštu 50 parų;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų.

Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirtas bausmes subendrinus griežtesne iš jų apimant kitas švelnesnes, paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Į bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d. (2 dienas), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, jam palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – jas panaikinti. A. P. Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę, saugomus baudžiamojoje byloje, pradėjus vykdyti nuosprendį persiųsti bausmės atlikimo vietos administracijai.

- nukentėjusiajam S. T. – 1851,51 Eur turtinei ir 17500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 19351,51 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

- Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 1398,51 Eur turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. P. 430 Eur, o iš A. P. – 600 Eur, nukentėjusiajam S. T. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus ir bylai reikšmingus daiktus:

1) peilį, saugomą Utenos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK saugojimo patalpoje – konfiskuoti ir sunaikinti kaip menkavertį;

2) drabužius – šortus ir marškinėlius, saugomus Utenos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK saugojimo patalpoje; S. T., A. P. ir A. P. lyginamuosius DNR pavyzdžius, saugomus Utenos apskrities VPK saugojimo patalpoje – sunaikinti kaip menkaverčius;

3) pneumatinį pistoletą (duomenys neskelbtini), signalinių raketėlių adapterį, saugomus Utenos apskrities VPK Veiklos skyriuje – grąžinti A. P.;

4) dujinio pistoleto (duomenys neskelbtini) įsigijimo originalų dokumentą, saugomą byloje – palikti saugoti byloje;

5) dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini), dėtuvę ir tūtelę, saugomus Utenos apskrities VPK Veiklos skyriuje – perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.