Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. J. pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. J., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyr. tyrėjo 2024 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 850 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų 7 mėnesių laikotarpiu už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 35 kilometre, 2024 m. sausio 27 d., 13.50 val. automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kuri yra atimta, tuo padarydamas pakartotinį tos rūšies pažeidimą. Nutarime be kita ko priimtas sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu paskirta nuobauda, M. J.minėtą nutarimą apskundė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams, prašydamas pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir neskirti/sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikymą.

7. Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde yra keliamas tik administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) neskyrimo apeliantui arba termino sumažinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Susipažinus su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais, taip pat pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad administracinio poveikio priemonė M. J. individualizuota tinkamai, apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės analogiški argumentai ir motyvai, kaip ir skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, į kuriuos skundžiamoje nutartyje išsamiai ir pakankamai plačiai argumentuota, šios išvados nepaneigia. Su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

10. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir tai, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-47-976/2022, kt.).

11. Apeliantas M. J. yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, ANK 424 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Šioje byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, apelianto M. J.vertinimu, turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra jo nurodytos su pažeidimo padarymu, jį teigiamai charakterizuojančios bei darbinės (atitinkamai – finansinės) aplinkybės, taip pat ir artimųjų priežiūra bei jo paties sveikatos problemos. Tačiau, kaip minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatė, apygardos teismas su tokia apylinkės teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. J. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos 2024 m. vasario 9 d. nutarimu buvo paskirtos praktiškai minimalios tiek administracinė nuobauda (850 eurų bauda), tiek administracinio poveikio priemonė atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams 7 mėnesiams. Tad akivaizdu, kad apelianto nurodyti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, buvo įvertintos Institucijai individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.

13. Pažymėtina, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo kontekste svarbūs vertinimo kriterijai yra padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. J.padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurį įstatymo leidėjas, kaip minėta, yra nustatęs privalomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantas nurodo, jog jis yra doras, visuomenėje priimtą gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, turintis 8 metų vairavimo stažą, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog M. J.per penkerius metus administracine tvarka ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo esme vertinami kaip šiurkštūs, šie pažeidimai nepatenka į ANK 12 straipsnyje numatytų mažai pavojingų veikų sąrašą. Tai yra jis baustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-07-23 vairuojant transporto priemonę atliko neteisėtą lenkimo manevrą, pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2022-03-15 vairuodamas automobilį viršijo 50 km/val. greitį (leistinas greitis – 70 km/h, važiavo 120 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2023-11-19 vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas teisės tokį junginį vairuoti (be „BE“ kategorijos). Tai leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad M. J. daromi administraciniai nusižengimai vis sunkėja. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad naują administracinį nusižengimą, už kurio padarymą apeliantas yra nubaustas nagrinėjamu atveju skundžiamu Institucijos nutarimu, jis padarė (2024 m. sausio 27 d.) nepraėjus nei mėnesiui laiko po to, kai jis 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams (nuo gruodžio 31 d. iki vasario 28 d.). Tai yra, atlikdamas darbines funkcijas, jis 2024 m. sausio 27 d vairavo transporto priemonę, kai jam tokia teisė tuo metu buvo atimta. Apygardos teismas sprendžia, jog tai apeliantą charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Akivaizdu, kad tiek piniginės baudos, tiek specialiosios teisės atėmimas jam buvo taikytos ne kartą, tačiau baudas sumokėjęs apeliantas toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis savo elgesio kritiškai nevertina, jo pasekmių neapgalvoja.

15. Nors šiuo metu naujų administracinių nusižengimų teisenų apelianto atžvilgiu nėra pradėta, tačiau paminėtos aplinkybės apie M. J.ankstesnius baustumus ir naujai padaryto nusižengimo pobūdį, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, itin neigiamai charakterizuoja M. J.asmenybę, rodo, kad jis nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau pažeidinėja KET, o jo padarytas nusižengimas, už kurį yra nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, nėra atsitiktinio pobūdžio.

17. Aukštesnio teismo vertinimu, įvertinus M. J.įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo asmenybę, nagrinėjamu atveju švelnesnės nei numatyta įstatymo administracinės nuobaudos skyrimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, neatgrasytų apelianto nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi asmuo liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Apygardos teismas pažymi, kad skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (apsunkinta galimybė laisvai judėti, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, pasirūpinti artimųjų poreikiais) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nes per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

18. Aptartų duomenų pagrindu apygardos teismas sprendžia, kad M. J. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti ar sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ir apylinkės teismui, ir, kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu M. J. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra pateikta ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nebuvo nustatyta.

19. Pabrėžtina ir tai, kad skunde cituojamos teismų nutartys taip pat nesudaro pagrindo sutikti su argumentais, kad apylinkės teismas deramai neįvertino administracinio nusižengimo byloje nustatytos visumos, dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų nutartys ir jose padarytos išvados, kurias skunde cituoja apeliantas, nekvestionuojamos, tačiau M. J. akcentuojamos nutartys nėra precedentas šiai administracinei bylai, kadangi tiek įvykio aplinkybės, tiek ir pažeidėją charakterizuojantys duomenys nėra analogiški šiai administracinio nusižengimo bylai, tuo tarpu ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymas galimas tik esant kompleksui faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens naudai, kurių, kaip aptarta, šiuo atveju nenustatyta.

20. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.