Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) SIA „TILTS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N. ir SIA „TILTS“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. N. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/18/00065 pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2759-258/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartimi ieškovo (suinteresuoto asmens) SIA „TILTS“ reikalavimų užtikrinimui nutarta areštuoti pareiškėjui V. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai neviršijant 434 046,00 Eur sumos; tik V. J. kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto 434 046,00 Eur sumai, neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuoti V. J. pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti; V. J. leidžiama naudoti jo sąskaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.P. V. J. kreipėsi su skundu dėl antstolio A. N. veiksmų, prašė panaikinti antstolio 2018 m. vasario 20 d. patvarkymą dėl skolininko prašymo tenkinimo iš dalies Reg. Nr. B-141631 ir pareiškėjo prašymą tenkinti pilna apimtimi – nustatyti konkrečią sumą – 1 500,00 Eur – pareiškėjo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai Luminor Bank AB. Nurodė, kad 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu nustatyti konkrečią sumą - 1 500 Eur, kurią kiekvieną mėnesį galėtų naudoti pragyvenimui, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog tokia suma yra objektyvi, kadangi pareiškėjas turi prievolę mokėti įmokas pagal paskolos sutartį. Šia sutartimi pareiškėjas iš kredito davėjos gavo 100 000 svarų sterlingų paskolą. V. J. iki 2022 m. balandžio 3 d. privalo išmokėti 20 000 svarų sterlingų (kas sudaro 22 853,75 Eur). Taigi kas mėnesį skolininkas privalo sumokėti po 333,33 svarų sterlingų (380,89 Eur) pagal minėtą paskolos sutartį paskolos davėjai. Negalėdamas atsiskaityti su paskolos davėja, pareiškėjas netektų savo vienintelio turto, ko pasėkoje tai pakenktų ir kreditoriaus, SIA ,,TILTS“, interesams. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas privalo tinkamai vykdyti savo prisiimtas prievoles. V. J. nurodė ir kitą objektyvią priežastį dėl kurios turi būti nustatyta būtent tokio dydžio konkreti suma, kadangi jis turi du mažamečius vaikus: A. J., gim. 2017 m. spalio 27 d. bei O. J., gim. 2012 m. kovo 6 d., kuriuos privalo išlaikyti. Be kita ko, V. J. taip pat turi turėti lėšų ir savo paties pragyvenimui bei komunaliniams mokesčiams apmokėti. Šiuo metu nedirba ir jo sutuoktinė, J. J. (ji yra vaiko priežiūros atostogose), kuriai taip pat reikalingos šeimos lėšos pragyvenimui. Pareiškėjo sutuoktinė yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų dvejiems metams ir pasirinkusi pirmaisiais metais gauti 70 proc. išmoką, o antraisiais metais – 40 proc. išmoką. Šiuo metu pareiškėjo sutuoktinė gauna 475 Eur mėnesinę išmoką. Šią pinigų sumą pareiškėjo sutuoktinė turi skirti po 200 Eur dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui bent minimaliems jų poreikiams patenkinti (vienam vaikui minimaliems poreikiams patenkinti yra reikalinga 1 MMA, taigi vienam vaikui 200 Eur skiriama pareiškėjo sutuoktinės, o kita dalis pareiškėjo), o 75 Eur lieka jos pačios išlaidoms. 2018 m. vasario 20 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko prašymo tenkinimo iš dalies Reg. Nr. B-141631, kuriuo nutarė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, nustatyti 1 MMA (400 Eur) laisvai disponuojamą sumą, kurią pareiškėjas kiekvieną mėnesį galės panaudoti pragyvenimo išlaidoms dengti. Pareiškėjo teigimu, antstolis, nurodydamas tokio dydžio sumą grubiai pažeidžia ne tik žmogaus teises, tačiau ir nepilnamečių vaikų interesus, kurie laikytini prioritetiniais.Antstolis A. N. patvarkymu skundą tenkino iš dalies ir skundą dėl likusios dalies kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis sutiko su skolininko argumentais dėl vaikų išlaikymui skiriamų lėšų, kiekvienam vaikui papildomai prie skolininkui nurodytos 400,00 Eur laisvai disponuojamos sumos bus nustatyta 200 Eur/mėn. suma, viso laisvai disponuojama suma – 800,00 Eur/mėn. Nurodė, kad antstolis, susipažinęs su skolininko prašymu 2018 m. vasario 20 d. patvarkymu dėl skolininko prašymo, skolininko prašymą tenkino iš dalies, išaiškino, jog skolininkui bus nustatyta 400 Eur dydžio laisvai disponuojama suma, kuri bus įregistruota skolininkui nurodžius konkrečią sąskaitą, kuriai reikalinga įregistruoti tokį leidimą disponuoti lėšomis. Antstoliui nebuvo nurodyta, kokiai sąskaitai reikalinga nustatyti laisvai disponuojamą sumą, todėl jokie papildomi leidimai nebuvo registruojami. Nurodo, kad kiti skolininko skunde minimi mokėjimai nepatenka į antstolio vykdomojoje nutartyje nustatytų leidimų sąrašą, todėl nėra ir negali būti tenkinti.Suinteresuotas asmuo SIA ,,TILTS“ atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų apie tai, ar piniginės lėšos pagal paskolos sutartį apskritai buvo išmokėtos pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Paskolos davėja yra pareiškėjo sutuoktinės, J. J., artima giminaitė (pusseserė). Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų ketinimų paskolos sutartimi sukurti kokius nors realius paskolinius teisinius santykius. Pagal paskolos sutarties 5.1 punkte nurodytą paskolos grąžinimo grafiką, pirmąją įmoką pagal paskolos sutartį pareiškėjas turės sumokėti tik 2022 m. balandžio 3 d. Toliau įmokos turėtų būti mokamos kas 5 metus. Taigi, iš aukščiau paminėtų bei kitų paskolos sutarties nuostatų matyti, kad net ir tuo atveju, jeigu paskolos suma buvo išmokėta pareiškėjui ir jo sutuoktinei, pareiškėjas neturi prievolės kas mėnesį mokėti paskolos davėjai po 380,89 Eur. Taigi, Pareiškėjas savo skunde teikdamas akivaizdžiai neteisingus duomenis ir tokiu neteisėtu būdu bandydamas padidinti laisvai disponuojamų lėšų sumą, elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą bei kitus proceso dalyvius. Paskolos sutarties įvykdymas nėra užtikrintas pareiškėjo turto įkeitimu ar hipoteka, todėl suinteresuoto asmens interesus kaip tik pažeidžia per didelės pareiškėjo išlaidos kitiems jo įsipareigojimams vykdyti. Pareiškėjas nėra vienintelis paskolos gavėjas, nes paskolos gavėja taip pat yra pareiškėjo sutuoktinė J. J., todėl Paskolos sutarties neįvykdymo atveju, išieškojimas galės būti nukreiptas ir į J. J., kaip solidariosios bendraskolės, asmeninį turtą. Nurodo, kad pareigą išlaikyti pareiškėjo vaikus turi ne tik pareiškėjas, bet ir pareiškėjo sutuoktinė J. J.. Antstolis, nustatydamas 800 Eur laisvai disponuojamą sumą, suteikė visas galimybes pareiškėjui prisidėti prie savo šeimos išlaikymo, todėl nėra pagrindo didinti šią sumą. Suinteresuotas asmuo darė išvadą, kad pareiškėjo išlaidos ženkliai viršija jo pajamas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neriboja pareiškėjo galimybių įsidarbinti – priešingai, pareiškėjas kaip tik turi rūpintis pajamų gavimu, kad visų pirma atsiskaitytų su suinteresuotu asmeniu, o vėliau ir išlaikytų savo šeimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nustatė pareiškėjui priklausančiai sąskaitai, esančiai AB Luminor Bank (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) laisvai disponuojamą 1 350,00 Eur sumą per mėnesį, skirtą pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti.Teismas įvertinęs paskolos sutartyje numatytus įsipareigojimus, nustatė, kad sutuoktiniams nėra numatytas įpareigojimas mokėti kas mėnesį po 380,89 Eur paskolos įmoką, tačiau nustatyta, kad pirmoji kredito grąžinimo įmoka (20 000,00 svarų sterlingų (22 853,75 Eur) turi būti grąžinta iki 2022 m. balandžio 3 d., t. y. po beveik 4 metų. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui šiuo metu egzistuoja prievolė kas mėnesį mokėti po 380,89 Eur paskolos grąžinimo įmokas.Teismas nurodė, kad orientacinis dydis dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti sudaro 800 Eur (400 Eur x 2). Pagal pateiktus įrodymus teismas nustatė, jog pareiškėjo sutuoktinė per mėnesį gauna 475,68 Eur, iš kurių skiriant kiekvienam nepilnamečiui vaikui po1/2 dalį 1 MMA dydžio, t. y. po 200 Eur, tik 75 Eur suma liktų jos ir sutuoktinio būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas išlaikydamas nepilnamečius vaikus tokiu pačiu mastu kaip ir jo sutuoktinė ir skirdamas kiekvienam nepilnamečiui vaikui po ½ dalį 1 MMA dydžio, t. y. po 200 Eur, per mėnesį patirtų 400 Eur tokio pobūdžio išlaidų. Teismas nurodė, kad būstui išlaikyti, ryšio paslaugoms apmokėti pareiškėjo šeimai reikalinga 437,92 Eur suma (340,91 + 97,01). Šią sumą (437,92 Eur) sudėjus su pareiškėjui tenkančia suma nepilnamečiams vaikams išlaikyti (400 Eur), ir atėmus iš jos 75 Eur pareiškėjos sutuoktinei likusią išmokos sumą, iš pareiškėjo santaupų nurodytiems poreikiams reikalinga 762,92 Eur suma per mėnesį. Pažymėtina, kad į nurodytą sumą neįtrauktos išlaidos sutuoktinių būtiniesiems poreikiams (maisto, higienos reikmenų, drabužių, avalynės), kurių, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį vienos minimalios algos dydį (400 Eur), protingas dydis dviem asmenims sudaro apie 600 Eur. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad suma, kurią iš pareiškėjo sąskaitos leistina pareiškėjui naudotis savo ir šeimos poreikiams yra 1 350,00 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo SIA ,,TILTS“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, nustatant pareiškėjui priklausančiai sąskaitai laisvai disponuojamą 800 Eur sumą per mėnesį, skirtą pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas pasirėmė fragmentuotais ir neišsamiais pareiškėjo pateiktais įrodymais, t. y. neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, dėl ko neteisingai apskaičiavo pareiškėjo šeimos mėnesines išlaidas būstui ir ryšio paslaugoms, bei atitinkamai klaidingai nustatė sąskaitos laisvai disponuojamų lėšų sumą. Iš pareiškėjo pateikto mokėjimo nurodymo nėra aišku kaip paskirstomi šie mokesčiai, už kokias paslaugas jie mokami, už kokį būstą, todėl galima situacija, jog pateiktas mokėjimas yra už ilgesnį laikotarpį nei vienas mėnesis. Teismas reikiamai nemotyvavo 600 Eur sutuoktinių išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti (maisto, higienos reikmenų, drabužių, avalynės) dydžio.Teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl ko nepagrįstai perkėlė didesnę pareiškėjo šeimos išlaidų dalį pareiškėjui ir neteisingai apskaičiavo pareiškėjo vaikų išlaikymui reikalingą sumą per mėnesį. Pareiškėjas V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pareiškėjas detaliai nurodė už ką konkrečiai mokėta, t. y. už kokias paslaugas. Taip pat nurodė už kokias paslaugas mokėjo atskirai (internetas, televizija ir kt.). Kitų gyvenamųjų patalpų pareiškėjas neturi, todėl suinteresuotas asmuo kelia abejones jog mokama už kitą turtą. Teismas nustatydamas 600 Eur sumą per mėnesį sutuoktinių poreikių tenkinimui vadovavosi MMA dydžiu. Tai yra pats minimaliausias dydis, kuris tenkina tik būtiniausius pareiškėjo ir jo sutuoktinės interesus. Suinteresuotas asmuo siekia, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė neturėtų jokių poreikių. Pareiškėjo sutuoktinė neprivalo imti paskolų, gauti dovanų vien todėl, kad prisidėtų prie šeimos išlaikymo ir dėl to, kad būtų išaukštinti suinteresuoto asmens interesai. Pareiškėjo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo metu sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna mažesnes pajamas, todėl pareiškėjo pareiga dėl objektyvių aplinkybių daugiau prisidėti prie šeimos gerbūvio. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo vykdomąją bylą pagal 2018 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2759-258/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kur išieškotojas yra SIA ,,TILTS“, siekiant užtikrinti jo 434 046 Eur reikalavimą V. J.. 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu nustatyti konkrečią sumą – 1 500 Eur, kurią kiekvieną mėnesį galėtų naudoti pragyvenimui, atsiskaityti su kitais kreditoriais. 2018 m. vasario 20 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko prašymo tenkinimo iš dalies Reg. Nr. B-141631, kuriuo nutarė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, nustatyti 1 MMA (400 Eur) laisvai disponuojamą sumą, kurią pareiškėjas kiekvieną mėnesį galės panaudoti pragyvenimo išlaidoms dengti bei išaiškino, jog pareiškėjui nurodžius konkrečią sąskaitą, kuriai reikalinga nustatyti laisvai disponuojamą sumą, leidimas bus įregistruotas nedelsiant. Minėtą patvarkymą pareiškėjas apskundė ir antstolis 2018 m. kovo 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, nustatė skolininkui priklausančiai sąskaitai, esančiai AB Luminor banke 800,00 Eur laisvai disponuojamą sumą, kurią sudaro 400,00 Eur/mėn. suma skiriama vaikų išlaikymui bei 400,00 Eur/mėn. suma pragyvenimui.Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas pasirėmė fragmentuotais ir neišsamiais pareiškėjo pateiktais įrodymais, t. y. neatliko išsamaus įrodymų vertinimo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą įvertino tiek pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus apie mokamus mokesčius paslaugų tiekėjams, sutuoktinės gaunamas išmokas, tiek tai, jog jų šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Vien tai, kad pareiškėjas nepateikė detalių sąskaitų už gaunamas paslaugas, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas nepagrindė mokesčiams reikalingos pinigų sumos. Apelianto argumentas dėl netinkamo įrodymų tyrimo paremtas vien subjektyviais apelianto teiginiais. Kaip minėta, teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, todėl apelianto nuomonės nesutapimas su pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindas teigti, jog teismas rėmėsi neišsamiai įrodymais ir priėmė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis priimta išsamiai ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nutarties išvados išplaukia iš atlikto įrodymų tyrimo (CPK 176, 185 straipsniai). Apeliantas taip pat kvestionuoja teismo išvadą dėl 600 Eur skirtų apelianto ir jo sutuoktinės asmeniniams poreikiams (maisto, higienos reikmenų, drabužių, avalynės) tenkinti. Apelianto teigimu, teismas šio dydžio niekaip nemotyvavo. Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies aiškiai matyti, kad nustatydamas šį dydį vadovavosi MMA dydžiu, kuris šiuo metu Lietuvos Respublikoje siekia 400 Eur. Be kitų skundo argumentų, atskirajame skunde teigiama, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl ko nepagrįstai perkėlė didesnę pareiškėjo šeimos išlaidų dalį pareiškėjui ir neteisingai apskaičiavo pareiškėjo vaikų išlaikymui reikalingą sumą per mėnesį. Šis apelianto argumentas vertintinas kritiškai. Tiesa, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau tai negali būti aiškinama, kaip kad šeimos išlaidos taip pat dalinamos per pusę. Santuoka yra savanoriškas dviejų veiksnių asmenų susitarimas, kurio pagrindinis tikslas – sukurti abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu pagrįstus šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Jei vienas iš sutuoktinių gauna didesnes pajamas, pagrįstai tikėtina, kad prie šeimos gerbūvio prisidės daugiau. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna nustatyto dydžio išmokas, todėl visiškai logiška ir šeimos santykiais pagrįsta išvada, kad šiuo gyvenimo periodu pareiškėjui tenka didesnė pareiga prisidėti prie bendro šeimos būsto, vaikų išlaikymo. Be to, pareiškėjo gaunamos pajamos laikytinos bendru sutuoktinių turtu, iš kurio yra vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Apelianto teiginiai apie pareiškėjo sutuoktinės galimybes priiminėti dovanas, sudarinėti paskolos sutartis yra absoliučiai nepagrįsti ir nelogiški. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.