Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens V. P. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-12-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-24068309-15 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-12-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-24068309-15 V. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. 42 Eur bauda už tai, kad 2014 m. gruodžio 04 d. 11.05 val. vairuodamas transporto priemonę „Solaris Urbino 12", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Šauklių g., išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos, neįsitikino saugumu ir nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio VW Golf, taip sukeldamas pavojingą situaciją, t.y. priversdamas automobilio VW Golf vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, važiavo toliau ir Šauklių-Jonavos-Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje persirikiuodamas į kairiąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai niekam nekliudys, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio VW Golf ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 4, 5, 1 priedas, V sk., 507p., 3 priedas, I sk., 1.16, 9, 101, 104 p. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu V. P. tokais pačias įvykio aplinkybes, kokis nurodė savo skunde.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus liudytojų parodymus bei vaizdo įrašą, iš kurio matosi, kad autobusas, išvažiuodamas iš autobusų sustojimo, nepraleidžia prima eismo juosta važiuojančios transporto priemonės, dėl ko ji buvo priversta staigiai stabdyti. Po to autobusas persirikiuoja į kitą eismo juostą ir ja važiuodamas, pradėjo daryti kairio posūkio manevrą, kai iš tos eismo juostos sukti į kairę nebuvo galima. Tuo tarpu lengvojo automobilio vairuotojas važiavo eismo juosta, kuria galima sukti į kairę. Institucijos atstovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl V. P. kaltės, nes jis, vairuodamas autobusą, ir matydamas, kad lengvojo automobilio vairuotojas jam neleidžia persirikiuoti nepasitraukdamas į kitą eismo juostą, neturėjo teisės jam užkirsti kelią.

Liudytojas R. A. parodė, kad kiek prisimena, nuvykus į įvykio vietą, buvo rastos apgadintos dvi transporto priemonės: autobusas ir mokomasis automobilis. Abu vairuotojai ginčijo kaltę. Buvo apžiūrėti abiejų transporto priemonių apgadinimai, nubraižyta įvykio vietos schema bei nufotografuota.

Liudytojas G. K. parodė, kad jam važiuojant prima eismo juosta nuo centro link Kauno pilies žiedo, beveik prieš pat jį, iš sustojimo pradėjo važiuoti autobusas, dėl ko G. K. buvo priverstas stabdyti ir pasitraukti į šoną. Po to G. K. važiavo eismo juosta, kuria galima sukti į kairę bei važiuoti tiesiai. Nors jis norėjo važiuoti tiesiai, tačiau matydamas, kad autobusas vis artėja prie jo, G. K., norėdamas išvengti susidūrimo, pradėjo sukti į kairę. Tuo pačiu iš tos juostos, iš kurios galima važiuoti tik tiesiai, į kairę pradėjo sukti ir autobusas. Tuoj pat įvyko jų susidūrimas.

Liudytojas L. Č. parodė, kad jis įvykio dieną važiavo autobusu, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Jis stovėjo autobuso viduryje bei matė, kai mokomasis automobilis neužleido autobuso. Autobusui išvažiuojant iš sustojimo, lengvasis automobilis buvo ties autobuso galu. Po to lengvasis automobilis prisivijo autobusą bei su juo susilygino ir pradėjo taranuoti autobusą. Įvyko jų kontaktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

V. P. savo skunde vieną iš bylos jo atžvilgiu nutraukimo motyvą nurodė, jog neteisėtai ir nepagrįstai buvo pratęstas administracinės nuobaudos jam skyrimo terminas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatytiems terminams. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Iš bylos Nr. 07-14-8977786 medžiagos matyti, kad V. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014 m. gruodžio 17d. ir nutarimas jo atžvilgiu priimtas 2015m. sausio 8d. 2015 m. kovo 31d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 8d. nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Nutartyje nurodytas vienas iš nutarimo panaikinimo motyvų- kadangi bylos nagrinėjimo metu Institucijoje nagrinėjama G. K., VW Golf vairuotojo, administracinio teisės pažeidimo byla, jis yra eismo įvykio, dėl kurio administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P., dalyvis, todėl tikslinga grąžinti bylą papildomam tyrimui, kad būtų ištirtos visos esminės eismo įvykio aplinkybės, tinkamai ir visapusiškai atliktas įrodymų tyrimas. 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2015 m. kovo 31d. Kauno apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. 2015 m. birželio 16d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas V. P. atžvilgiu buvo pratęstas vieneriems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. Iš bylos Nr. II-154-358/2015 duomenų matyti, kad 2015m. balandžio 10 d. nutarimu G. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. - 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. už tai, kad jis 2014-12-17 11.00 val. Kaune, Šauklių g. – Jonavos g. chuliganiško vairavimo transporto priemonės ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas kėlė realų pavojų sau ir kitiems viešuoju transportu važiavusiems dalyviams. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi G. K. skundą, dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2015-04-10 nutarimo, atmetė. 2015 m. lapkričio 19d. Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Skundžiamas nutarimas V. P. atžvilgiu priimtas 2015 m. gruodžio 4d.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nenustatyta, jog policijos pareigūnai, tirdami V. P. galimai padaryto pažeidimo bylą būtų nepateisinamai vilkinę bylos tyrimą, buvo reikalinga tinkamai teisiškai įvertinti kito eismo dalyvio-G. K. veiksmus, todėl konstatuojama, kad policijos pareigūnų sprendimas pratęsti bendrąjį šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo priimtas išimtinu atveju, kai objektyviai nebuvo galimybės pažeidimą išnagrinėti ir administracinę nuobaudą skirti laiku.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-12-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-24068309-15 V. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. 42 Eur bauda už tai, kad 2014 m. gruodžio 04 d. 11.05 val. vairuodamas transporto priemonę „Solaris Urbino 12", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Šauklių g., išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos, neįsitikino saugumu ir nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas pavojingą situaciją, t.y. priversdamas automobilio VW Golf vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, važiavo toliau ir Šauklių-Jonavos-Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje persirikiuodamas į kairiąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai niekam nekliudys, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio VW Golf ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 4, 5, 1 priedas, V sk., 507p., 3 priedas, I sk., 1.16, 9, 101, 104 p. reikalavimus.

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (adm. byla Nr. 07-14-8977786, b. l. 22, 24) matyti, kad autobuso Solaris Urbino 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai- nubrauktas kairės pusės šonas. Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai- nubrauktas ir sutrūkęs dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-154-358/2015 duomenų matyti, kad 2015-04-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu Nr. 20N-28778045-15 G. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ² str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda - 450 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. už tai, kad jis 2014-12-17 11.00 val. Kaune, Šauklių g – Jonavos g. vairuodamas transporto priemonę automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio maršrutiniam transportui pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės, toliau važiuodamas Šauklių – Jonavos – Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas trečiąja eismo juosta, esant intensyviam eismui, be jokios priežasties, tris kartus, keitė važiavimo kryptį dešinėn, pavojingai priartėdamas prie gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusio autobuso, taip priversdamas jo vairuotoją, vengiant susidūrimo, keisti važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, toliau lėtindamas bei didindamas važiavimo greitį trukdė autobuso vairuotojui persirikiuoti į trečiąją eismo juostą. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų VW Golf vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems viešuoju transportu važiavusiems dalyviams.

Nors byloje nustatyta, jog dėl 2014 m. gruodžio 17d. chuliganiško vairavimo buvo nubaustas G. K., tačiau vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog eismo įvykis įvyko dėl G. K. veiksmų, kadangi kiekvienos transporto priemonės vairuotojas privalo laikytis KET reikalavimų bei užtikrinti saugų eismą kelyje.

KET 101 p. numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Nors 2015 m. gruodžio 4d. nutarime nėra nurodytas KET 180 p., tačiau jis numato, jog prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.

Skundą padavęs asmuo V. P. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam įjungus kairįjį posūkio signalą ir pradėjus važiuoti iš autobusų sustojimo, pamatė kraštine dešine juosta atvažiuojantį automobilį VW Golf, kuris nepraleido iš stotelės išvažiuojančio V. P. vairuojamo autobuso. Toliau iš lėto važiuodamas V. P. bandė rodydamas posūkio signalus, persirikiuoti į antrą iš kairės eismo juostą, nes jam pagal maršrutą reikėjo važiuoti link Jurbarko gatvės, tačiau automobilio VW Golf vairuotojas ir toliau trukdė tai padaryti. Vienu momentu automobilis VW Golf buvo atsilikęs, tačiau po to padidino greitį, pravažiavo visą autobusą ir važiuodamas iš kairės V. P. vairuojamam autobusui, keitė važiavimo kryptį į dešinę link autobuso. Po to įvažiavo į eismo juostą, kuria važiavo V. P. vairuojamas autobusas bei staiga pradėjo stabdyti, taip sukeldamas pavojų ir įvyko transporto priemonių kontaktas.

Iš liudytojo G. K. parodymų matyti, kad važiuojant nuo Kauno miesto centro link Kauno pilies žiedo, jam važiuojant pirmąja eismo juosta iš autobusų sustojimo išvažiavo autobusas, kuris nepraleido pravažiuoti G. K. vairuojamo automobilio. Dėl to G. K. turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko teko įvažiuoti į antrą eismo juostą. Po to G. K. važiavo eismo juosta, kuria galima sukti į kairę bei važiuoti tiesiai. Nors jis norėjo važiuoti tiesiai, tačiau matydamas, kad autobusas vis artėja prie jo, G. K., norėdamas išvengti susidūrimo, pradėjo sukti į kairę. Tuo pačiu iš tos juostos, iš kurios galima važiuoti tik tiesiai, į kairę pradėjo sukti ir autobusas. Tuoj pat įvyko jų susidūrimas.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad autobusui išvažiuojant iš sustojimo ir įvažiuojant į pirmą eismo juostą, ta juosta važiuojantis lengvasis automobilis priverčiamas stabdyti bei įvažiuoja į kitą eismo juostą. Tokiais veiksmais autobuso vairuotojas V. P. pažeidė KET 101 p. reikalavimus. Toliau lengvasis automobilis važiuoja eismo juosta, į kurią įvažiavo ir iš kurios galima važiuoti tiesiai bei sukti į kairę. Tuo tarpu autobusas, rodydamas kairio posūkio signalą, važiuoja eismo juosta, kuria galima važiuoti tiesiai ir bando rikiuotis į eismo juostą, kuria nuvažiavo lengvasis automobilis. Iš vaizdo įrašo galima suprasti, kad kurį laiką autobusas ir lengvasis automobilis, važiuodami gretimomis skirtingomis eismo juostomis, buvo susigretinę. Iš fotonuotraukų matyti, kad automobilis VW Golf po transporto priemonių kontakto stovi eismo juostoje, kurioje jis važiavo. Tuo tarpu maršrutinis autobusas stovi tik dalinai įvažiavęs į tą eismo juostą, kurioje stovi automobilis VW Golf. KET 104 p. numato, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Tai įvertinus, daroma išvada, jog V. P., vairuodamas autobusą, norėdamas persirikiuoti į kairėje pusėje esančią eismo juostą bei matydamas, kad ta juosta važiuojantis lengvasis automobilis, vairuojamas G. K., neleidžia persirikiuoti, privalėjo duoti kelią gretima juosta važiuojančiam automobiliui, tačiau jis to nepadarė ir pažeidė KET 104 p. reikalavimus.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuojama, kad būtent maršrutinio autobuso, vairuojamo V. P., veiksmai- išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos, neįsitikino saugumu ir nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas pavojingą situaciją, t.y. priversdamas automobilio VW Golf vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, važiavo toliau ir Šauklių-Jonavos-Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje persirikiuodamas į kairiąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai niekam nekliudys, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio VW Golf ir su juo susidūrė -techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nurodytų pasekmių atsiradimu, todėl V. P. veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., todėl bylą jo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo.

V. P. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-12-04 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-24068309-15 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas, o V. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-12-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-24068309-15 nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.