Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui G. K., jos atstovei advokato padėjėjai E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. K. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu Nr. 20N-28778045-15 G. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ² str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda - 450 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn.

Pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis 2014-12-17 11.00 val. Kaune, Šauklių g – Jonavos g. vairuodamas transporto priemonę automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio maršrutiniam transportui pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės, toliau važiuodamas Šauklių – Jonavos – Jurbarko gatvių žiedinėje sankryžoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas trečiąja eismo juosta, esant intensyviam eismui, be jokios priežasties, tris kartus, keitė važiavimo kryptį dešinėn, pavojingai priartėdamas prie gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusio autobuso, taip priversdamas jo vairuotoją, vengiant susidūrimo, keisti važiavimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, toliau lėtindamas bei didindamas važiavimo greitį trukdė autobuso vairuotojui persirikiuoti į trečiąją eismo juostą. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų VW Golf vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems viešuoju transportu važiavusiems dalyviams.

Institucijos KPV atstovas 2015-06-05 teismo posėdyje (b.l.26) paaiškino, kad iš vaizdo įrašo yra puikiai matyti, kad autobuso vairuotojas, vengdamas susidūrimo, po G. K. manevro stipriau suka dešiniau. Autobuso vairuotojas veža keleivius, atsako ne tik už savo saugumą, bet ir už vežamų keleivių saugumą. O G. K. veiksmai tuo ir pasireiškė, kad, matydamas, kad tai yra viešo transporto priemonė, kuri veža keleivius, kažkokiais veiksmais autobuso vairuotojui neleidžia persirikiuoti, atlikti manevro ir pan. Vairuotojas, vengdamas susidūrimo, matosi, kad kelis kartus dar pasiduoda dešiniau, bandydamas išvengti susidūrimo. Pareiškėjo elgesys buvo akivaizdžiai chuliganiškas, neleidžiantis vairuotojui toliau važiuoti jo maršrutu, nes jis ir pats pripažino, kad tai lėtindavo, tai padidindavo greitį, tokie veiksmai atsispindi ir vaizdo įraše, taip pat atsispindi, kad jis rikiavosi gan staigiai dešinėn, autobuso vairuotojas, kuris veža keleivius, turėjo taip pat staigiai trauktis dešinėn, kad išvengtų susidūrimo, to pasekoje negalėjo persirikiuoti į 2 juostą, kur ir buvo jo maršrutas.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskaitų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad G. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 ² straipsnio 2 dalyje.

Liudytojas L. Č. paaiškino, kad matė, kad Golf labai nepatiko, kad autobusas išlindo iš stotelės, jo nepraleido. Po to jis bandė važiuoti į autobusą, jį provokuoti ir dėl to gavosi susidūrimas. Jis buvo per autobuso vidurį toje pusėje, kur vyko veiksmas, situaciją stebėjo pro langą. Golf vis sukdavo vairą link autobuso, autobusas vis traukėsi į šoną, matė, kad jis specialiai važiavo į autobusą, suko vairą į dešinę pusę. Golf taip darė, kaip jis pats po to minėjo, specialiai, nes jam nepatiko, kad autobusas išlindo iš stotelės jo nepraleidęs. Jis galėjo pristabdyti ir praleisti autobusą arba galėjo apvažiuoti kita juosta ir nieko nebūtų įvykę. Golf vairuotojas visą laiką jį stūmė į dešinę, autobusas negalėjo persirikiuoti. Autobusas traukėsi į šoną, kad nesusidurtų su Golf‘u, nes taip ir gavosi, kad jis net iš savo juostos išvažiavo arba jis turėjo nusukti ne savo maršrutu, arba būtų turėjęs važiuoti ant salos, Golf norėjo aplenkti, jie abu susilygino, tada Golf vairuotojas suko į dešinę, taip provokavo autobusą. Atstumas nuo sustojimo iki susidūrimo vietos nebuvo didelis, visa tai truko ne ilgiau kaip minutę laiko, po įvykio laukė policijos pareigūnų, davė paaiškinimus, važiavo į policiją rašyti paaiškinimo. Viską matė nuo sustojimo iki pat įvykio, tik labai tiksliai neatsimena. Golf vairuotojas pats pasakė autobuso vairuotojui ar telefonu šnekėjo ir sakė, kad jam nepatiko. Po įvykio kalbėjo telefonu ir važiuodamas taip pat šnekėjo telefonu. Pasiaiškinime nurodė, kad Golf vairuotojas tyčia neleido autobusui persirikiuoti, nes suko vairą vis į dešinę, nors galėjo paprastai pravažiuoti pro autobusą ir nieko nebūtų įvykę, o jis suko vairą specialiai, kad provokuoti susidūrimą. Nusprendė pasilikti po įvykio, nes matė viską ir jam nepatiko Golf vairuotojo veiksmai.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad šioje byloje surašė tarnybinį pranešimą. Kad vairuotojo veiksmai buvo chuliganiški, nusprendė iš autobuso vairuotojo paaiškinimų, vaizdo įrašo, dar buvo liudininkas keleivis. Iš vaizdo įrašo matosi kaip autobusas traukiasi į dešinę, kas patvirtina liudytojų paaiškinimą, kad buvo manevras į dešinę, stabdymas, autobuso vairuotojas neturėjo galimybės staigiai stabdyti, nes vežė keleivius, nes galėjo įvykti skaudžios pasekmės.

Liudytojas J. N. paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas dėl KET pažeidimo, t. y. dėl chuliganiško vairavimo, kurį kaip ir buvo padaręs G. K.. Tyrimo metu buvo apklausiami įvykio liudytojai, taip pat buvo gauta vaizdinė medžiaga. Įraše matyti, kad nepraleido autobuso ir toliau matosi, kaip autobusas metasi į dešinę pusę, turi išvažiuoti į kitą eismo juostą, kadangi VW jį spaudžia. Autobusas turėjo mestis į dešinę, nes pareiškėjas nesilaikė saugaus atstumo ir per arti privažiavo, tai darė tyčia iš chuliganiškų paskatų. KET numato, kad esant intensyviam eismui iš sustojimo išvažiuojantį autobusą mieste turėtų praleisti. Kai gavo medžiagą, liudytojas Č. jau buvo nustatytas įvykio metu. Autobuso vairuotojas neprašė šio liudytojo apklausti papildomai. VW vairuotojas jį išleido išvažiuoti, nes turėjo praleisti, akivaizdžiai matosi, kad buvo susidariusi pavojinga situacija, pažeidimas akivaizdus, kad VW nepraleido, nes jis turėjo prieš autobusą sustoti, o ne vidury autobuso pradėjo stabdyti. Šis konkrečiai veiksmas nelaikytinas chuliganišku, bet fabuloje tai buvo paminėta kaip bendra visuma pažeidimų. VW tam tikru metu persirikiuoja į antrą juostą, kurį laiką važiuoja antra juosta, toliau atsiranda papildoma juosta iš dešinės ir ten jau yra 4 eismo juostos. Įvažiavus į žiedą gaunasi, kad jis jau važiuoja toliau trečia juosta. Autobusai persirikiuoti į kitą eismo juostą neturi pirmumo teisės, iš tos juostos, kur važiavo autobusas, negalima sukti į kairę. Kad Golf trukdė autobusui persirikiuoti, tai buvo nustatyta iš liudytojo apklausos. Bendra visuma leidžia manyti, kad tai buvo daroma tyčia, supykus dėl to, kad autobusas nepraleido išvažiuodamas iš sustojimo. G. K. nepripažino, kad taip elgėsi tyčia ir norėjo pamokyti autobuso vairuotoją. Tyrimo metu nebuvo nustatyta kitų priežasčių, dėl ko autobusas metėsi dešinėn. Buvo remtasi vairuotojo ir liudytojo parodymais, kuris sakė, kad kelis kartus artėjo, suko tyčia vairą dešinėn link autobuso. Pareiškėjas keitė eismo juostą tuo metu, kai metasi autobusas dešinėn ir yra apklausoje paminėta, kad autobusas metėsi staigiai dešinėn, kai įvažiavo Golf į jo juostą.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad 2014-12-17 apie 11 val. važiavo 37 autobuso maršrutu. Atvažiavo prie Pilies sustojimo, išleido žmones, įjungė posūkį ir lėtai pradėjo išvažinėti iš sustojimo. Tolumoje matė, kad atvažiuoja „mokomasis“, bet nesitikėjo, kad jis tokiu greičiu atlekia. Matė, kaip jis staigiai stabdo. Autobusui važiuojant, jis įvažiavo į trečią juostą ir nulėkė. Jis pradėjo rikiuotis į antrą juostą. Iš paskos važiavęs automobilis pradėjo praleidinėti, kad galėtų persirikiuoti. Staiga G. K. metėsi į priekį ir stabdė. G. K. apvažiavo, bandė vėl sugrįžti į savo eismo juostą ir pamatė, kaip „mokomasis“ automobilis pradėjo vėl artėti prie jo ir spausti. Pradėjo prie kraštinės juostos trauktis, buvo įvažiavęs 12 metrų, nebuvo kur dingti. Sustojo ir per veidrodį matė, kaip arčiau privažiavo „mokomasis“ ir švelniai prisilietė. Jeigu nebūtų „mokomasis“ užkišęs, būtų sėkmingai nuvažiavęs savo juosta.

Šių liudytojų parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau paaiškinimuose bei tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Liudytojai A. M. ir J. N. yra Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistai, todėl jų parodymai turi didesnę įrodomąją vertę. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių liudytojo L. Č. nešališkumu ir suteiktų pagrindą manyti, kad jis galėjo būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti G. K. pažeidimo padarymu. Šis liudytojas akivaizdžiai stebėjo daromą teisės pažeidimą. Jo nurodytos aplinkybės pagrįstos teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo duomenimis, paties pareiškėjo pateiktomis fotonuotraukomis (b.l.5-11), prie bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo byloje esančios eismo įvykio vietos schemos duomenimis (b.l.51). Iš šių įrodymų matyti, kad pareiškėjas autobusą praleido įvažiuoti į eismo juostą tik tuo metu , kai buvo susidariusi pavojinga situacija, t.y. autobuso vairuotojas, rodydamas kairės pusės posūkio signalą, judėjo link automobilio, vairuojamo G. K.; kurį laiką pareiškėjo vairuojamas automobilis ir autobusas važiavo lygiagrečiai. Matyti, kad vėliau VW Golf automobilis važiuoja antra eismo juosta atsilikęs nuo autobuso, autobuso vairuotojas rodo kairės pusės posūkio signalą, tačiau vairą pasuka dešiniau, nes pareiškėjo vairuojamas automobilis persirikiuodamas sutrukdė pastarajam persirikiuoti. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir eismo įvykio vietos schemos duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas neleido autobuso vairuotojui persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą ir įvyko susidūrimas. Taigi, nuo pat autobusų sustojimo vietos iki susidūrimo vietos pareiškėjas nepakeitė važiavimo būdo ir nesuteikė galimybės autobuso vairuotojui saugiai persirikiuoti ir tęsti kelionę numatytu maršrutu.

Pareiškėjas 2015-03-03 (institucijos pateiktos bylos 11 lapas) paaiškino, kad man važiuojant pirmąja eismo juosta, iš autobusų sustojimo išvažiavo autobusas.. minėtas autobusas man užkišo, t.y. nepraleido manęs , išvažiuodamas į kelią. Tai patvirtina protokole nurodytą aplinkybę, kad nedavė kelio maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės, nors KET 179 punkte nurodyta, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. Toliau paaiškino, kad norėjau rikiuotis dešinėn ...., o autobuso vairuotojas norėjo rikiuotis kairėn, todėl irgi važiavo šalia manęs važiuoti . Tokiu būdu matyti, kad pareiškėjas suvokė autobuso vairuotojo ketinimą persirikiuoti į kitą eismo juostą.

KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 110 punkte nurodyta jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti. KET 135.3. punkte nurodyta, kad draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;

Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą. Visi eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Šiuo atveju G. K., kaip transporto priemonės vairuotojas, šių pareigų nevykdė (KET 4, 9 punktai) . Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas dirba vairavimo instruktoriumi, todėl neabejotinai turi praktinio vairavimo patirtį bei išmano Kelių eismo taisyklų reikalavimus.

Šių įrodymų visuma patvirtina pažeidimo objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas bei Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktus, kurie kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Be kita, ko, liudytojas L. Č. nurodė ir tai, kad pareiškėjas po susidūrimo minėjo, kad jis specialiai taip darė, nes jam nepatiko , kaip autobusas išlindo iš stotelės jo nepraleidęs.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad važiavo autobusu ir matė kaip įvyko eismo įvykis. Sėdėjo prie lango ir matė, kaip priartėjo Golf. Abu važiavo lygiai, po to autobuso vairuotojas suko į kairę ir įvyko susidūrimas. Kai autobusas išvažinėjo iš sustojimo, nepastebėjo automobilio Golf, pamatė, kad jis privažiavo prie autobuso. Kiekviena transporto priemonė važiavo savo eismo juostoje, ar autobusui reikėjo persirikiuoti, nepastebėjo. Matė, kad kurį laiką autobusas ir lengvasis automobilis važiavo lygiagrečiai, vėliau autobusas pasuko į kairę pusę ir įvyko susidūrimas, nes neužteko vietos, autobusas suko į kairę ir užšoko ant Golfo. Greitis nebuvo didelis, abu tolygiai važiavo, lengvasis automobilis negalėjo aplenkti, nežino, ar autobusas stabdė. Kad Golf specialiai priartėtų to nebuvo, abu važiavo savo juostose, autobusas iš tos juostos negalėjo sukti į kairę, nes ten yra ištisinės juostos. Golf specialiai netrukdė autobusui, neužkišo. Kaip policija atvažiavo nematė. Mano, kad autobuso vairuotojas kaltas dėl įvykio. Kelių policijoje nebuvo apklaustas. Skelbimą rado žmona laikraštyje ar internete, jai buvo papasakojęs, kad matė tokį įvykį.

Teismas nepatikimais ir abejotinais pripažįsta šio liudytojo parodymus. Šis asmuo nebuvo apklaustas tyrimo pradžioje, parodymus byloje davė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jo parodymai prieštarauja byloje aptartų įrodymų visumai.

Institucija pateikė vaizdo įrašą dėl pareiškėjo elgesio kelyje kitoje situacijoje. Šis vaizdo įrašas nelaikytinas vienu iš pareiškėjo kaltumo įrodymų, tačiau patvirtina neatsakingą ir nerūpestingą pareiškėjo elgesį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

2015-04-10 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimą Nr.20N-28778045-15 palikti nepakeistą, pareiškėjo G. K. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.