- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 1-204-1060/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52060-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- E. A.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį jam paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nurodytu laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs,
2) Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198(1) straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 d., 64(1) straipsnį, 63 straipsnio 9 dalį, jam paskirta galutinė 42 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. 2016 m. spalio 31 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vakarėlio metu, pirties pastato antrame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, konflikto metu dėl asmeninių priežasčių sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. M. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų pilnu lūžimi.
Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. E. M. pakvietė pirtyje švęsti Helovyną. Jis kartu pasikvietė T. ir A. S., į pirtį juos nuvežė L. L.. Į vietą atvyko pirmi, kartu dar buvo D. B., vėliau su S. M. mama atvažiavo nukentėjusysis, kurį matė antrą kartą. Kiek asmenų dalyvavo vakarėlyje, tiksliai nežino, daugumą iš jų matė antrą kartą, nepilnametį, kurio vardas ir pavardė gali būti M. B. ir kitą tamsų vaikiną matė pirmą kartą. Pirtyje vartojo alkoholį, jo padaugino, todėl su R. M. įvyko konfliktas. Paties konflikto, jo priežasties, visų aplinkybių tiksliai neprisimena, tik prisimena, kad susistumdė su nukentėjusiuoju, ir gal būt nenorėdamas trenkė jam vieną smūgį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. Iki šio įvykio su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, be priežasties nukentėjusiajam smūgio nebūtų sudavęs, be to, būdamas blaivus, taip pasielgęs nebūtų, kadangi nėra konfliktiška asmenybė. Kai nukentėjusysis dar gulėjo ant žemės, atvažiavo S. M. motina ir jį išvežė, kitą dieną skambino nukentėjusiajam, jo atsiprašė, žadėjo atlyginti žalą. Po konflikto praėjus 2-3 mėnesiams išvyko į Vokietiją, kad nukentėjusiam galėtų greičiau atlyginti žalą. Iki išvykimo su nukentėjusiuoju susitikęs nebuvo. Savo poelgį vertina neigiamai, sutinka nukentėjusiajam atlyginti 3 000,00 Eur turtinę žalą, nesutinka su 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimu, kuri, jo manymu, yra per didelė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad įvykis buvo 2016 m. spalio 31 d., tą dieną į pirtį atvyko iš S. M. namų, kur atvežė jos mama ir paliko, pirtyje vartojo alkoholį, buvo neblaivus, tikėtinai dėl alkoholio poveikio tiksliai neatsimena tam tikrų aplinkybių, kurios įvyko 10 minučių iki įvykio ir valandą po jo, atsimena tik, kad buvo pirties antrajame aikšte, vėliau atsirado S. M. namuose, jam suduoto smūgio neatsimena. Kada nuėjo į pirties antrą aukštą, nieko neatsimena. E. A. žino tik iš matymo, su juo dalyvavo viename vakarėlyje, šis buvo antras, pirmo vakarėlio metu jie nekonfliktavo, laikotarpyje tarp vakarėlių, kurie įvyko po 1-2 mėnesių, su kaltinamuoju nebendravo. To vakaro metu preteksto susipykti su kaltinamuoju nebuvo, abu bendravo su skirtingomis žmonių kompanijomis. Konfliktas su kaltinamuoju įvyko pirties antro aukšto patalpoje. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, gali būti, kad dėl alkoholio poveikio. Ar kitą dieną kaltinamasis jo atsiprašė neatsimena, nes tą dieną taip pat vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Po įvykio kaltinamasis jam neskambino iš savo telefono numerio, po to su kaltinamuoju nebendravo, susitikę nebuvo. Paaiškino, kad dantų implantų nesusidėjo, neturi pajamų. Dėl padarytų sužalojimų sunkiau bendrauti su žmonėmis, sunkiau įsidarbinti, nes darbdaviai žiūri į išvaizdą, negali valgyti kieto, šalto maisto, po sužalojimo tris savaites jautė dantų skausmą. Civilinį ieškinį palaiko pilnai, prašo priteisti 3 000,00 Eur turtinę žalą ir 4 000,00 Eur neturtinę žalą.
Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. 2016 m. lapkričio mėnesį jos tėvų sodyboje šventė Helovyno vakarėlį, kaltinamąjį pakvietė E. M.. Prieš tai E. A. dalyvavo A. gimtadienį, apie jį susidarė gerą nuomonę, todėl pakvietė į vakarėlį. Mano, kad kaltinamasis į vakarėlį atvyko blaivus. Paties konflikto metu ji buvo pirmame aukšte, viršuje išgirdus triukšmą, riksmus, užlipo į antrą aukštą. Užlipusi pamatė, kad E. A. kumščiu kirto R. M. ir šis nukrito ant čiužinio. Po suduoto smūgio su E. priėjo prie nukentėjusiojo, jis buvo be sąmonės, pradėjo nukentėjusįjį purtyti ir jis atsigavo. R. M. iš burnos bėgo kraujas, jį nuvedė į pirmą aukštą, padėjo nusiprausti. Po konflikto paskambino mamai, ji atvykusi visus išvežiojo namo. Vakarėlio metu kaltinamasis, jos supratimu, buvo išgėręs alkoholio, jis elgėsi agresyviai, šūkavo, žadėjo visus išdaužyti, jos atžvilgiu kaltinamasis agresyvus nebuvo. Draugai pasakojo, kad nukentėjusysis kaltinamajam pasakė, kad gali jam kirsti, tuomet šis ir smogė nukentėjusiajam smūgį.
Iš teisiamojo posėdžio metu Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka prokurorės prašymu pagarsintų liudytojo parodymų nustatyta, kad liudytoja S. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 31 apie 20.00 val., jos tėvų sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), prasidėjo vakarėlis, kuriame dalyvavo E. (E.), R. M., D. B., H. A., M. B., E., kurio pavardės nežino, ir du pilnamečiai asmenys, kurių vardų ir pavardžių nežino, tik žino, kad jie vyras ir žmona, moters vardas gali būti Armina. Jai užlipus į antrą aukštą pamatė, kad ant čiužinio guli R. M.. Iš antrame aukšte buvusių asmenų pasakė, lygtai E., kad E. A. trenkė R. M.. Priėjusi prie R. M. jį papurtė, nes atrodė, kad jis be sąmonės, papurčius jis atsigavo. Tuo metu A. vyras užpuolė E. A. ir pradėjo balkone jį spardyti, tai pamačiusi liepė jiems baigti. A. vyras liovėsi ir nuėjo į pirmą pirties aukštą. Tada su E. nuvedė R. M. iki dušo, tada atvažiavo jos mama ir išvežė E., o vėliau išvežiojo ir kitus. Kiek ji prisimena, kad A. vyras gėrė alų, o E. A. gėrė visokius alkoholinius gėrimus. Ar kiti asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, nematė. Prieš savaitę ar dvi jai skambino E. ir sakė, kad sakytų policijos pareigūnams, kad nepažįsta E.. Ji kaltinamąjį paskutinį kartą matė vakarėlio metu (1 t., 89-91 b.l.).
Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną nuvykus pasiimti dukros, terasoje sėdintis R. parodė, kad jam išmušti dantys, E. rado viršuje, kuriam liepė tartis su nukentėjusiuoju.
Motyvuojamoji dalis
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka prokurorės prašymu pagarsintų liudytojo parodymų nustatyta, kad liudytoja J. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 31d. jų šeimos sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), Helovyno proga jos dukra S. M. kartu su savo draugais rengė vakarėlį. Vakarėlis prasidėjo apie 20 val., į kurį nuvežė dukrą S. bei jos draugus H., E., S., R. ir M.. Savo dukros draugų pavardžių neprisimena, tačiau jie visi yra nepilnamečiai. Nuvykus į sodybą jau rado atvykusius pilnamečius T., A. ir su jais buvusį dar vieną vaikinuką, kurį visi vadino prižiūrėtoju, taip pat buvo atvykęs ir nepilnametis vaikinukas, vardu D.. Visus perspėjo, kad nevartotų alkoholinių gėrimų ir išvažiavo namo. Apie 23.00 val., į mobilaus ryšio telefoną paskambino dukra S., kuri pasakė, kad gali atvažiuoti jos pasiimti. Už kokių 15 min. nuvykusi į sodybą ir užlipusi į pirties antrą aukštą pamatė, kad vaikino, kurį visi vadino prižiūrėtoju, ranka kruvina. Kuri tikslai ranka buvo kruvina, neįsidėmėjo. Taip pat kraujuotą pamatė R., jo veidas buvo sutinęs. Vaikinas, kurį visi vadino prižiūrėtoju, jai pasakė, kad dėjo R. į dantis. Jiems abiems liepė susitarti, jie tam neprieštaravo, nei vienas iš asmenų nepageidavo greitosios medicinos pagalbos. Tada pradėjo visus vakarėlio dalyvius vežioti po namus. Kiek prisimena, kad tik A. su T. išvažiavo savarankiškai, tiksliau kažkas juos pasiėmė. Dėl ko kilo konfliktas ir muštynės tarp minėtų asmenų, ji nežino ir neįtaria (1 t., 84-86 b.l.).
Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali pasakyti kas pradėjo konfliktą, ar kaltinamasis, ar nukentėjusysis. Buvo didelis triukšmas, negali pasakyti, ką sakė kaltinamasis. Praėjus po konflikto pusvalandžiui, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka prokurorės prašymu pagarsintų liudytojo parodymų nustatyta, kad liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 31 d. su draugais H. A., D. B. ir S. B. susiskambino, ir kažkuris pasiūlė vykti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), švęsti Helovyno vakarėlio. Apie 19.00-20.00 val. visi keturi susitiko (duomenys neskelbtini), ir juos atvažiavo pasiimti merginos vardu S. mama, kurios sodyboje turėjo būti vakarėlis. Tą vakarą pirmą kartą susipažino su R. M. ir E. A., buvo ir daugiau jaunuolių, kurių jis nepažinojo. Vakarėlio metu nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, ar kiti asmenys vartojo alkoholinius gėrimus jis nepastebėjo, matė, kad R. M. ir E. A. gėrė alų. Jis jokio konflikto su niekuo tą vakarą neturėjo. Vakarėlio metu apie vidurnaktį, tikslaus laiko nežino, antrame aukšte išgirdo triukšmą, su H. užlipo į antrą aukštą, kuriame pastebėjo R. M., E. A. ir S. B., jie buvo iki pusės išsirengę. S.jie nusivedė į pirmą aukštą, o antrame aukšte liko R. M. ir E. A.. Išeinant iš antro aukšto, jis pastebėjo kad R. ir E. iki pusės nusirengę, ir R. E. pasakė: - Ką nori, šoki prieš mane?, ir jis su draugais nulipo iš antro aukšto į pirmą. Būdamas pirmame aukšte išgirdo triukšmą, su H. užlipus į antrą aukštą, ten pamatė ant grindų gulintį R., iš jo burnos bėgo kraujas, o E. stovėjo toliau nuo jo. Kaip, dėl ko konkrečiai, kiek smūgių, į kurias vietas sudavė, ir dėl ko tiksliai įvyko muštynės, jis nematė. Vakarėlio metu su jais buvo S. mama, tik buvo trumpam išvažiavus. Kai S. mama grįžo į sodybą, ji pastebėjo, kad R. M. yra sužalotas, klausinėjo kas nutiko, visi aiškino, kad nematė kaip E. ir R. susimušė. S. mama iškart išvežė E., kad daugiau nekiltų jokių konfliktų (b.l. 95-97).
Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildomai nurodė, kad iki konflikto nematė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų kokių tai nesutarimų. E. pažįsta seniai, jam nebūdingas toks elgesys.
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka prokurorės prašymu pagarsintų liudytojo parodymų nustatyta, kad liudytoja A. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 31 d. pas ją buvo jos sutuoktinis T. S., kuris pasiūlė vakare nuvažiuoti į pirtį, esančią (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakare, valandos neprisimena, jos mama L. L. ją kartu su T. ir E. nuvežė į minėtą pirtį. Atvykus vakarėlyje buvo apie 8 žmonės, kurių ji nepažinojo. Pabuvus vakarėlyje apie pora valandų, būdama pirmame pirties aukšte, antrame pirties aukšte išgirdo riksmus. Nuėjusi į antrą aukštą pamatė, kad vaikinas, kurio vardas R. gulėjo iki pusės nuogas, o prie jo taip pat iki pusės nuogas stovėjo E. A.. Tai pamačiusi suprato, kad E. sumušė R., nes pastarojo veidas buvo kruvinas. Kadangi E. elgėsi agresyviai, ji prie jo priėjusi pastūmė, kad pastarasis daugiau ko nors nesumuštų, tačiau E. ją pastūmė. Dėl tokio jo elgesio fizinio skausmo ji nepajuto ir pretenzijų jam neturi. Kai E. ją pastūmė, ji prie jo daugiau nėjo, o nulipo į pirties pirmą aukštą. Kaip buvo toliau ji nežino. Ji pasiskambino draugei G., kurios pavardės neprisimena, kuri atvažiavusi automobiliu ir ją iš vakarėlio parvežė namo (1 t., 77-79, 80-81 b.l.,).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nėra jo giminaitė. Įvykio dieną vakarėlis vyko S. M. tėvų pirtyje. Į pirtį atvyko vieną, joje rado S. M., A., ar tuo metu jau buvo kaltinamasis, neatsimena. Ji pati alkoholio nevartojo, ar kiti dalyvavę jį vartojo, nematė. Paties įvykio nematė, tuo metu buvo pirmame aukšte, išgirdusi triukšmą užlipo į antrą aukštą, pamatė gulintį kruviną nukentėjusįjį, ant kaltinamojo visi rėkė. Iš riksmų suprato, kad nukentėjusysis pats prisiprašė, tai girdėjo ir lipdama laiptais į antrą aukštą, pradėjus aiškintis, kažkas pasakė, kad nukentėjusysis pats išprovokavo kaltinamąjį, priežasčių ji nežino. Paaiškino, kad vakarėlio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokių konfliktų nebuvo. Patikslino, kad įvykio metu ji buvo pirmame aukšte, o ne lauke, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo apklausoje.
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka prokurorės prašymu pagarsintų liudytojo parodymų nustatyta, kad liudytoja E. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 31 d. apie 22.00-23.00 val., (duomenys neskelbtini), S. M. tėvams priklausančioje sodyboje buvo sumuštas R. M.. Sužinojo iš vaikino, vardu D., tačiau pačių muštynių nematė. Išgirdusi įbėgo į sodybos vidų pamatė, kad pirmame aukšte nieko nėra, antrame aukšte ant žemės kruvinas gulėjo R. M., ji R. pavertė ant šono, kad neužspringtų krauju, nes iš burnos ir nosies labai bėgo kraujas, po to kelis kartus nestipriai sudavė per žandus, kad neprarastų sąmonės, su juo kalbėjosi, R. bandė su ja taip pat kalbėti, tačiau nesuprato ką sako. R. M. atsistoti nepavyko, nuo jo veido valydama kraują pamatė, kad pas jį nebėra priekinių viršutinių dantų, kiek jų nebuvo, neprisimena, tačiau žino, kad daugiau nei vienas. Vakarėlyje dalyvavo apie 15-20 asmenų, kurie S. M. sumokėjo už sodybą, kad ji paduotų tėvams. Iš dalyvavusių asmenų pažinojo L. M., D. K., S. M., S. B., D. B., M. B., H., kurio pavardės neprisimena, R. M.. Pirmą kartą vakarėlyje matė A., T., E., kurie atvyko kartu su A.. Kitų asmenų nei žino, nei pažįsta. Kas sumušė R. M. nematė, tačiau ji mano, kad sumušė kažkas iš vakarėlyje buvusių asmenų. Apie tai, kad E. išmušė R. M. dantis, ji sužinojo tik po vakarėlio, kai buvo susirinkę apkalbėti apie vykusį vakarėlį. E. buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio tamsumo plaukai, trumpai kirpti, apie 18-20 metų amžiaus (1 t., 58-60 b.l.).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. A. A. parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, artimai su juo nėra bendravęs. Į vakarėlį jį pakvietė draugė S. M., kiek atsimena, jį atvežė tėvas, jis atvyko vienas iš pirmųjų. Kaltinamąjį tą vakarą matė pirmą kartą, anksčiau jo nepažinojo, su nukentėjusiuoju susipažino tą patį vakarą, vakaro metu su juo bendravo. Nematė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vakarėlio metu būtų bendravę. Apie konfliktą sužinojo jau po įvykio, tą vakarą leido muziką, nieko negirdėjo, tik kažkokį garsą viršuje. Vėliau matė tik abu kruvinus kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, abu buvo be marškinėlių. Kitų klausė, kas įvyko, bet aplinkybes pasakojo skirtingai, dėl ko įvykio konfliktas, nežino. Patikslino, kad įvykio metu į antrą aukštą nelipo, užlipo po jo, kai iš antro aukšto kiti jau lipo žemyn, gali būti, kad duotas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, suklydo.
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka prokurorės prašymu pagarsintų liudytojo parodymų nustatyta, kad liudytojas H. A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 31d. su savo draugais M. B., D. B. ir S. B. susiskambino ir kažkuris pasiūlė vykti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), švęsti Helovyno vakarėlio. Apie 19.00-20.00 val. visi keturi susitiko Prienų r., Balbieriškio mstl., ir juos atvažiavo pasiimti S. mama, kurios sodyboje ir turėjo būti vakarėlis ir automobiliu atvežė į minėtą sodybą. Vakarėlio metu alkoholinių gėrimų nevartojo, ar kiti asmenys vartojo alkoholinius gėrimus nepastebėjo, matė, kad ant stalo buvo alaus. Konflikto su niekuo tą vakarą neturėjo. Visi vakarojo pirmame sodybos aukšte, antrame aukšte buvo sudėti čiužiniai miegoti. Apie vidurnaktį, tikslaus laiko nežino, antrame aukšte išgirdo triukšmą. Su M. B. užlipus į antrą aukštą, ten pastebėjo ant žemės padėtų čiužinių gulintį jaunuolį, o kitas vaikinas stovėjo netoliese gulinčio. Ant gulinčio vaikino veido matėsi kraujas, tiksliai nežiūrėjo, ar kraujas bėgo iš nosies, ar iš burnos. Kaip, dėl ko konkrečiai, kiek smūgių, į kurias vietas sudavė, ir dėl ko tiksliai įvyko muštynės, jis nematė. Daugiau jokio konflikto nebuvo. Po konflikto S. mama iškart pradėjo visus vežioti po namus, kad daugiau nekiltų jokių konfliktų (1 t., 105-107 b.l.).
Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Paaiškino, kad tuometinės jo draugės S. M. kvietimu 2016 m. rudenį dalyvavo vakarėlyje. Kas atvežė į vakarėlį, tiksliai neatsimena. Jau vykstant vakarėliui, atvyko 3-4 nepažįstami asmenys. Įvykio aplinkybes prisimena fragmentiškai, atsimena momentą, kada kilo pagrindinis sujudimas, tuo metu buvo išėjęs į lauką, išgirdo riksmus, kad kažkas dūžta. Paties konflikto nematė, kai viskas aprimo, pamatė viduje ant čiužinio gulintį nukentėjusįjį, buvo kraujo, vėliau kas vyko neatsimena.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2016-11-18 protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. M. atpažino asmenį, esanti fotonuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, kuris 2016-10-31 vakaro metu sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), smogė su ranka jam į veidą ir išmušė dantis. Asmuo fotonuotraukoje Nr. 1 yra E. A. (1 t., 40-42 b.l.).
2016-12-30 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. konstatuota viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų pilni lūžiai. R. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 44 b.l.).
Iš vakarėlį organizavusios S. M. pateikto dalyvavusių vakarėlyje sąrašo matyti, kad jame dalyvavo S. B., M. B., A. J., H. A., E. M., D. K., M. Z., S. M., R. M., L. M. (B. M.), E. A. ir T. S. (2 t., 68 b.l.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
E. A. buvo kaltinamas, jog nesunkiai sutrikdė R. M. sveiktą dėl chuliganiškų paskatų šiomis aplinkybėmis: jis, 2016 m. spalio 31 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vakarėlio metu, pirties pastato antrame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. M. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų pilnu lūžimi, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).
Kaltinamasis apklausiamas teisme nors savo kaltę visiškai pripažino, tačiau parodė, kad dėl alkoholio poveikio neprisimena visų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamo elgesio motyvo, nurodyti dėl kokių priežasčių trenkė smūgį į veidą nukentėjusiajam negali. Pačio konflikto iki muštynių neatsimena. Iki to laiko, kai prasidėjo konfliktas, su nukentėjusiuoju gerai sutarė. Paaiškino, kad įprastai be priežasties nesimuša, dėl to mano, kad tarp jo ir nukentėjusiojo turėjo kilti asmeninis konfliktas, į kurį jis sureagavo, panaudodamas fizinę jėgą. Neprisimena, ar konflikto metu dar be jo ir nukentėjusiojo kas nors buvo antrame aukšte.
Nukentėjusysis R. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pačio kontakto ir dėl ko kaltinamasis E. A. sudavė smūgį į veidą neprisimena, nes buvo neblaivus. Atsimena, kad antrame aukšte į balkoną ėjo su kaltinamuoju E. A. parūkyti, tuomet santykiai buvo normalūs, nekonfliktavo tarpusavyje. Paskui įvykių neprisimena. Įvykius pradėjo šiek tiek prisiminti tik, kai atsidūrė pas S. (M.) namuose. Tiksliai pasakyti, ar antrame aukšte buvo kitų žmonių konflikto metu negalėjo.
Teisiamajame posėdyje apklausus liudytojus E. M., H. A. A., S. B., A. J., S. M. ir M. B. nustatyta, kad vakarėlio metu nukentėjusysis ir kaltinamasis gražiai bendravo, jokių pykčių nebuvo, kaltinamojo ir nukentėjusiojo tiesioginio kontakto iki muštynių vakarėlio dalyviai nematė, tik girdėjo įvykį. Jų parodymai apie kontakto iki muštynių priežastis grindžiami tik nuogirdomis. Apklausti liudytojai matė tik jau gulintį nukentėjusįjį.
Nei vienas iš apklaustų teisiamajame posėdyje asmenų nenurodė, kad vakarėlio metu kaltinamasis konfliktavo su jais arba (ir) nukentėjusiuoju iki muštynių, t. y. rodė nepagarba nukentėjusiajam ir visiems vakarėlyje dalyvavusiems asmenims. Tiesiogiai kaltinamojo ir nukentėjusiojo kontakto iki muštynių mačiusių liudytojų, kurie patvirtintų kaltinamojo veiksmų chuliganiškas paskatas, byloje nenustatyta.
Siekiant nustatyti nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas, vadovautis tik liudytojų S. M. ir M. B. parodymais, pagal kuriuos jie girdėjo R. sakant: „gali kirsti man“, teismas neturi pagrindo, nes jie turi būti vertinami kartu su visais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o jų vertinimas kaip chuliganiškas paskatas patvirtinanti aplinkybė prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad nors liudytoja S. M. ir nurodė, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, tačiau paaiškino, kad jos atžvilgiu jis nebuvo agresyvus. Dėl to kaltinamojo agresyvų elgesį vakarėlio metu teismas vertina, kaip dėl alkoholio įtakos padidėjusį nepagrįstą pasitikėjimą savimi. Ši liudytojos S. M. nurodyta aplinkybė, jog jos atžvilgiu jis nebuvo agresyvus, ir kitų liudytojų E. M., H. A. A., S. B., A. J., M. B. paaiškinimai, kad su jais kaltinamasis nekonfliktavo, patvirtina, kad kaltinamojo elgesys nebuvo nukreiptas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, niekinamą požiūrį į visus aplinkinius.
Kadangi kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, kad iki konflikto su nukentėjusiuoju sutarė, su kitais vakarėlio dalyviais taip pat nekonfliktavo, kad antrame aukšte konflikto metu iki muštynių būtų be kaltinamojo ir nukentėjusiojo pašalinių žmonių, prieš kuriuos, be nukentėjusiojo, būtų noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, kad kaltinamasis neturi išskirtinio polinkio demonstruoti pasitikėjimą savimi, t. y. priešpastatyti save aplinkiniams, nei būdinga pagal tokio amžiaus psichologinę ir socialinę brandą jaunam žmogui (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo 23 metai), patvirtina nukentėjusiojo R. M. ir vakarėlyje dalyvavusių liudytojų E. M., H. A. A., S. B., A. J., J. M., S. M. ir M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti parodymai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo įžūlūs, ciniški, ilgai trunkantys, nukreipti parodyti nepagarbą visiems vakarėlyje esantiems asmenims, o būtent momentinis veiksmas, nukreiptas betarpiškai prieš nukentėjusįjį, ir dėl to daro išvadą, kad jog kaltinamasis ir nukentėjusysis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių susipyko ir kaltinamasis tyčia ranka vieną kartą smogė nukentėjusiajam į veido sritį.
Teismui nenustačius nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų, jo veika negali būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Todėl, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, pagal kurią atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais kaltinamojo E. A. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.
E. A. 2017 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos buvo informuotas apie galimą kaltinime nurodytos veikos kaltinimo pakeitimą, jam buvo pranešta apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai (2 t., 107 b. l.).
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę E. A., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes, kaltinamojo teigimu, jeigu kaltinamasis nebūtų apsvaigęs, nebūtų padaręs šios veikos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (1 t., 130 b. l.), baustas administracine tvarka 5 kartus nuo 2011 m. iki 2014 m. (1 t., 125-128 b. l.), teistas, bausmę atlikęs (1 t., 115-124), Prienų r. Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., 133 b. l.).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. A. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam E. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis teisiamojo posėdžio metu, nors ir neprisiminė visų įvykio aplinkybių, pripažino savo kaltę, tvirtino, kad galisi dėl savo veiksmų ir pažadėjo atlyginti žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. A. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam kurį laiką buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tai reiškia, kad dalis bausmės tikslų jau yra pasiekta.
Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 10 mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti E. A., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 23 d. (1 t., 144 b. l.); nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos 23 d. (1 t., 149-151); nuo 2017 m. liepos 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. (1 t., 180-182 b. l.); nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (2 t., 47-48), iš viso 92 paras, todėl šis laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai išnyko, dėl to, siekiant užtikrinti E. A. dalyvavimą procese, nuosprendžio vykdymą, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 47-48), nuo nuosprendžio priėmimo dienos pakeičiama kardomosiomis priemonėmis – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nelyginėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 7.00 val. iki 8.00 val. ryto, ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos be teismo leidimo (BPK 135 ir 136 straipsniai).
Šiuo nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje esantys į vokus įdėti kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).
Dėl žalos atlyginimo
Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 22,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., 35-36 b. l.). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kainą – 22,00 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Kauno teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (E. A.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam gydymo išlaidos sudaro 22,00 Eur, todėl ši suma Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3 000,00 Eur turtinės žalos ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 87-90 b. l.). Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos turtinės žalos dydį, paaiškindamas, kad gydytojai atsisako pateikti teismui pažymą. Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas vidutinėmis danties implantavimo kainomis. Neturtinės žalos pagrindimas išsamiai išdėstytas nukentėjusiojo patikslintame ieškinyje (2 t., 87-90).
CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Kadangi dėl ribotų finansinių galimybių nukentėjusysis nesinaudojo odontologo paslaugomis, dėl ko objektyvių priežasčių pagrindu vieno danties implantavimo kainos patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė, kaltinamasis E. A. sutiko su ieškinio reikalavimų dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo, baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, paneigiančių nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį, teismas, įvertindamas būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe pagal vidutines vieno danties implantavimo rinkos kainas, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dėl 3 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai (CK 6.249 straipsnis).
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl E. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas. Akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajai teko gydytis, jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pasijuto pažemintas, priverstas prašyti pagalbos artimųjų, nukentėjo gyvenimo kokybė, atsirado emocinė depresija. Be to, jo dar laukia nemalonios odontologo intervencijos pasekmės. Kita vertus, kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, jokio turto ir pajamų šaltinio, todėl jo realios galimybės atlyginti nukentėjusiajam jos prašomą priteisti neturtinę žalą yra labai ribotos.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-361-332/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-245/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. A. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 23 d.; nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos 23 d.; nuo 2017 m. liepos 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d.; iš viso 92 paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 5 punktais, E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 10 (dešimt) mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti kardomosiomis priemonėmis – įpareigojimu periodiškai registruotis Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, adresu Jotvingių g. 8, Alytaus m., Alytaus m. sav., nelyginėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 7.00 val. iki 8.00 val. ryto, ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos be teismo leidimo.
Nuosprendžio dalį dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo kardomosiomis priemonėmis – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti pavesti vykdyti Kauno tardymo izoliatoriui ir Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Įspėti E. A., kad pažeidus kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.
E. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš E. A. 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. A. 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti ir 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.
Byloje esančius į vokus sudėtus kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, išaiškinti E. A., kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme yra numatytos bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos:
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.