- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- e2-626-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00015-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sumani statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo R. J. finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sumani statyba“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Sumani statyba“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta G. V. (civilinė byla Nr. eB2-363-460/2024). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 6 d.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi jie patikslinti.
3. Byloje 2024 m. birželio 4 d. gautas pareiškėjo R. J. prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sumani statyba“ bankroto byloje, atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir įtraukti pareiškėją į BUAB „Sumani statyba“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti jo 6 314,07 Eur finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo R. J. 6 314,07 Eur pirmosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Sumani statyba“ bankroto byloje.
5. Teismas nurodė, kad nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo ir jos įsiteisėjimo momentas yra atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Teismo nutartis, kuria BUAB „Sumani statyba“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2024 m. balandžio 6 d. Reikalavimų pareiškimo terminas baigėsi 2024 m. gegužės 8 d.
6. Pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Nors pareiškėjas tvirtina, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl klaidos, laiku (2024 m. gegužės 3 d.) dėl techninių kliūčių neišsiuntus (neišsisiuntus) elektroninio laiško nemokumo administratorei, bet nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. Pareiškėjas (buvęs bendrovės direktorius) jau pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo teikė kreditorių sąrašą, jame kreditoriumi buvo nurodęs ir save. Taigi, pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 12 d. laikė save kreditoriumi.
7. Terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas pradinėje bankroto proceso stadijoje (dar nėra vykdoma likvidavimo procedūra, tik tvirtinami finansiniai reikalavimai) ir tai padaryta dėl svarbių priežasčių. Prioritetas turėtų būti teikiamas materialiosios teisės išsaugojimui, kreditoriaus teisėtiems darbo santykių interesams apginti. Teismas priėjo prie išvados, kad termino reikalavimui pateikti neatnaujinimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą, todėl atnaujino praleistą terminą.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas prašė patvirtinti 6 314,07 Eur (atskaičius mokesčius) finansinį reikalavimą, (4 625,21 Eur darbo užmokestis ir 1 688,86 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas). Bendrovės 2024 m. balandžio 2 d. pažyma patvirtina pareiškėjo ir atsakovės BUAB „Sumani statyba“ darbo santykius, pareiškėjui mokėtinus 6 314,07 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
9. Atsakovė BUAB „Sumani statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės G. V., pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo R. J. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Nemokumo administratorei pirmas laiškas su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktas 2024 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus 21 dienai po to, kai baigėsi terminas finansiniams reikalavimams pareikšti. Toks laiko tarpas negali būti laikomas nežymiu vėlavimu. Pareiškėjas nesikreipė nei raštu, nei žodžiu į administratorę dėl patvirtinimo, ar buvo gautas prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą. Administratorės nuomone, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus.
9.2. Pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nepateikta įrodymų, kodėl praleistas terminas. Nesuprantama kaip teismas gali spręsti, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios.
9.3. Pareiškėjas galėjo pateikti įrodymus, kodėl laiškas neišsiųstas. Tai galėjo būti laiško nuotrauka, kitas dokumentas, kuris patvirtintų, kad pareiškėjas tikrai ketino siųsti laišką, bet to nepavyko padaryti.
9.4. Jeigu byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai negalima atnaujinti termino. Be pagrįsto pagrindo atnaujinus praleistą terminą ir patvirtinus kreditoriaus reikalavimą, yra pažeidžiami bendrovės ir kitų kreditorių interesai – padidėja įsipareigojimai, sumažėja galimybės didesne apimtimi patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Tai nesąžininga kitų kreditorių, kurie vykdo savo pareigas tinkamai, atžvilgiu.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas R. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priimti į bylą su atsiliepimu pateikiamą naują įrodymą – momentinę ekrano nuotrauką, atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Naujai pateikiamas į bylą įrodymas patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimas administratorei buvo siunčiamas 2024 m. gegužės 3 d., bet elektroninio laiško išsiųsti nepavyko dėl techninių kliūčių.
10.2. Aplinkybę, kad laiškas nepasiekė administratorės, pareiškėjas sužinojo tik 2024 m. gegužės 22 d., kai pasitikrino savo elektoriniame pašte esančius išsiųstus laiškus. Buvęs atsakovės darbuotojas informavo pareiškėją, kad, išsiuntęs prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, gavo iš administratorės patvirtinimą apie gautą prašymą.
10.3. Terminas praleistas nedaug. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjui terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir įtraukti pareiškėją į BUAB „Sumani statyba“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti jo 6 314,07 Eur finansinį reikalavimą.
12. Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų.
13. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl finansinio reikalavimo dydžio.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
14. Pareiškėjas R. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – momentinę ekrano nuotrauką.
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
16. Pirmiausia teisėjų kolegija nusprendžia, kad pateiktas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti įtakos ginčui spręsti. Antra, nors šis įrodymas ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, vertintina, kad jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes apeliantė apie įrodymo pateikimą buvo informuota kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir nepareiškė prieštaravimo dėl jo priėmimo apeliacinės instancijos teismui. Galiausiai, pripažintina, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, reaguojant į atskirojo skundo argumentus.
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia pareiškėjo pateiktą į bylą įrodymą priimti ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo tenkinti pareiškėjo prašymo ir atnaujinti jam terminą finansiniam reikalavimui pateikti, nes pirmas pareiškėjo laiškas su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktas 2024 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus 21 dienai po to, kai baigėsi terminas finansiniams reikalavimams reikšti. Toks laiko tarpas negali būti laikomas nedideliu vėlavimu. Per visą vėlavimo laikotarpį pareiškėjas nesikreipė nei raštu, nei žodžiu į administratorę dėl patvirtinimo, ar buvo gautas jo prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą.
19. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
20. Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).
21. Nei CPK, nei JANĮ (anksčiau ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, asmenų elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
23. Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).
24. Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).
25. Procesinė našta įrodyti, jog kreditorius dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis tenka kreditoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius, turintis reikalavimą į skolininką, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, kooperuotis, nes priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, svarbumas yra siejamas su rūpestingumo pareiga domėtis asmens, kuriam ketinama pareikšti finansinį reikalavimą, turtine padėtimi.
26. Visgi, JANĮ 41 straipsnyje nustatytas terminas negali vienareikšmiškai eliminuoti kreditoriaus teisės įgyvendinti turimą reikalavimo teisę į skolininką vėliau, tačiau įstatyme nustatytas terminas skatina kreditorius operatyviai įgyvendinti savo teises ir siekti operatyvaus juridinio asmens bankroto proceso.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teikė kreditorių sąrašus, kreditoriumi nurodė ir save. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 12 d. laikė save bendrovės kreditoriumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra svarbi aplinkybė.
28. Prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pareikštas pradinėje bankroto bylos stadijoje, todėl vertintina, kad net ir praėjus 21 dienai po to, kai baigėsi terminas finansiniams reikalavimams pareikšti, negali būti laikomas žymiai praleistu. JANĮ 41 straipsnyje nustatytas terminas negali būti taikomas formaliai, nes visuma byloje esančių aplinkybių ir įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas terminą finansiniam reikalavimui pateikti praleido dėl objektyvių priežasčių. Pirma, pareiškėjo reikalavimas yra atsiradęs iš darbo teisinių santykių. Antra, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną pareiškėjas jau laikė save atsakovės kreditoriumi. Trečia, į bylą pateikta ekrano momentinė nuotrauka patvirtina, kad pareiškėjas nemokumo administratorei prašymą siuntė laiku. Ir nors iš šios nuotraukos nėra įmanoma nustatyti elektroninio laiško neišsiuntimo fakto ir konkrečių techninių kliūčių, vis dėlto darytina išvada, kad šis įrodymas paneigia pareiškėją neveikus tyčia, buvus nepakankamai rūpestingu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad, patvirtinus pareiškėjo prašomą finansinį reikalavimą, būtų užvilkinta bankroto procedūra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.
29. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą finansiniam reikalavimui pateikti, laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, jog, be pagrįsto pagrindo atnaujinus praleistą terminą ir patvirtinus pareiškėjo finansinį reikalavimą, yra pažeidžiami bendrovės ir kitų jos kreditorių interesai.
30. Iš bylos aplinkybių visumos darytina išvada, kad termino finansiniam reikalavimui pateikti neatnaujinimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Prie tokios pat išvados priėjo ir pirmosios instancijos teismas, o teisėjų kolegija neturi pagrindo su ja nesutikti.
31. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
32. Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.