Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S., R. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

7. Suinteresuotas asmuo R. S. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, viešo paskelbimo būdu tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 80-82, DOK-14974, DOK-16908).

8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, atstovė į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame prašyme nurodė, kad pareiškėjo S. K. pateikti įrodymai patvirtina, kad B. K. (mirusiai) Kauno apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimais yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (žemės sklypų dalis). Nacionalinė žemės tarnyba palieka teismui vertinti, ar pareiškėjo S. K. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 145).

9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 59-61).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. yra B. K. sūnus (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12). B. K. santuoką sudarė su P. K., kuris mirė (duomenys neskrlbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 16). B. K. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo keturis vaikus – S. K., B. K., mirė (duomenys neskelbtini) (jos dukra – R. S.), J. V. K., mirė (duomenys neskelbtini) (įpėdinių nėra) ir G. S. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 13, 14, 15, 17, 19, 57). Mirusiosios B. K. vardu registruotas nekilnojamas turtas: 83/330 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 32). Pagal nuosavybę patvirtinančius dokumentus mirusiajai B. K. priklauso, 8,26 ha žemės sklypas ir 0,31 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 36-37. Prienų rajono Birštono apylinkės Tarybos ir viršaičio Padrieziškių kaimo 1985-1990 metų ūkinėje knygoje nurodyta, kad 1990 m. B. K., J., yra šeimos galva (miręs sutuoktinis P. K. išbrauktas), viena kolūkiniame kieme, ūkio adresas (duomenys neskelbtini) k., ūkiui priklauso gyvuliai, 1921 m. statybos gyvenamasis namas ir 1943 m. statybos tvartas, 0,60 ha žemės (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 41-47). Šis turtas yra B. K. asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, 1964 m. Civilinio kodekso 601 straipsnis (aktuali redakcija nuo 1988-01-01 iki 1990-07-12). Po B. K. mirties jos vaikai: B. K., J. V. K. ir G. S. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas S. K. faktiniu valdymu perėmė savo motinai B. K. priklausiusį turtą. Suinteresuotas asmuo G. S. ir pareiškėjo atstovė A. I. K. patvirtino pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjas, pagrįsdamas šias aplinkybes, pateikė rašytinius įrodymus. Žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai patvirtina, kad po motinos mirties jos sūnus S. K. tvarkė žemės nuosavybės atkūrimą. Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. paaiškino, kad po mamos mirties S. K. ir R. P. padėjo tvarkyti sodybą. Taip pat S. buvo užsiminęs, jog norėtų ateityje išsikasti tvenkinį. Liudytojas nurodo, jog suprato, kad žemės sklypo savininkas yra S. K.. Teismo posėdžio metu liudytojas P. R. paaiškino, kad 2011 m. susitarė su S. K., jog dirbs jo žemę, jiedu dėl žemės dirbimo susitarė žodžiu, nurodo, kad negalėjo sudaryti teisiškai sutarties, nes S. K. nebuvo žemės sklypo savininkas. Liudytojas nurodo, jog suprato, kad žemės savininkas yra S. K..

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

12. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

13. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po B. K. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). B. K., J. V. K. ir G. S., kurie buvo vieninteliai pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Teismo vertinimu S. K. iškart priėmė savo motinos B. K. palikimą, prižiūrėjo, remontavo sodybą, pasiėmė jos asmeninius daiktus, tvarkė dokumentus atkuriant nuosavybės teise į žemės sklypus, išnuomojo žemės sklypą. Suinteresuotas asmuo G. S. ir liudytoja A. I. K. patvirtino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo, suinteresuoto asmens išdėstytas procesiniuose dokumentuose aplinkybes.

15. Suinteresuoti asmenys G. S. ir B. K. dukra R. S. neišreiškė valios priimti palikimo, atsiradusio po B. K. mirties, neprieštarauja, kad jį priimtų pareiškėjas. Taigi, nors S. K. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad S. K. po savo motinos B. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

16. Valstybė šioje byloje patyrė 46,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamos faktiškai jį valdyti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų ir keturiasdešimt aštuonių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.