Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2017 m. balandžio 24 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu D. M. ir pilnamečiu E. M. gyvena trijų kambarių bute. Namuose tvarkinga, švaru, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui mokytis, gyventi ir ilsėtis. D. M. mokosi Vilniaus Saulėtekio mokykloje – daugiafunkciniame centre. Papildomų užsiėmimų nelanko, nes nėra lėšų. Vaikas sakė, kad juo rūpinasi mama, su ja ir kartu gyvenančiu broliu sutaria gerai. Tėvas kartais jam paskambina telefonu, gimtadienio proga gavo iš jo dovanų. Santuokos nutraukimo atveju nepilnametis vaikas norėtų likti gyventi su motina. Atsakovas atvyko į Seniūniją. Jis pripažino, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui lėšų neskiria, sūnaus mokykloje nesilanko, susirinkimuose nedalyvauja, pas gydytojus nesilanko, tačiau ligoninėje sūnų lankė, porą dienų slaugė. Esminių prieštaravimų ieškinio reikalavimams, susijusiems su nepilnamečiu vaiku, nereiškė. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui bei išlaikymo priteisimui (b. l. 59).

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja G. K., kuri yra ieškovės kaimynė, gyvenanti Dzūkų g. 4, nurodė, kad prieš dvejus metus tarp sutuoktinių prasidėjo konfliktai. Pas atsakovą dažnai atvažiuoja bendradarbis, su kuriuo atsakovas ir gerdavo. Santykiai pradėjo keistis į blogąją pusę. 2015 m. spalio mėnesį apie pirmą valandą nakties, pas liudytoją atvyko išsigandusi ieškovė, kad atsakovas apipylė sodo namą benzinu ir norėjo padegti. Liudytojai žinoma aplinkybė, kad atsakovas išėjo pas kitą moterį J., nes ji matė kaip minėta moteris ir atsakovas sutiko naujuosius metus, nes kartu išėjo žiūrėti fejerverkų. Po konflikto su ieškove, atsakovas išėjo pas Jolantą.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja K. L., kuri yra šalių sūnaus mergina, nurodė, jog 2016 metų rudenį atsakovas buvo neblaivus. Ieškovė paskambino ir pasakė, kad rado šiltnamį sukapotą ir namus apipiltus degalais. Tą vakarą pas ieškovę su atsakovu buvo svečių, o naktį įvyko minėtas incidentas, dėl to liudytoja kartu su šalių sūnumi atvyko į sodybą apie 10-11 valandą vakaro. Atsakovas neblaivus būdavo beveik kiekvienas išeigines. Matė, kaip atsakovas buvo užmigęs prie stalo. Virš trejų metų atsakovas nuolatos girtaudavo. Šiuo metu atsakovas gyvena pas Jolantą, kuri yra šalių kaimynė. Liudytoja ne kartą yra mačiusi, kaip atsakovas kartu su Jolanta eina kartu į parduotuvę. 2016 metų liepos mėnesį buvo atsakovas sukėlė incidentą, kurio metu naktį stipriai beldėsi į duris, buvo neblaivus.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja R. V., kuri yra sodo kaimynė, nurodė, jog atsakovas padėjo statyti jos sutuoktiniui namą, nes jis yra stalius. Ieškovė yra vadinama šeimos „galva“, jos rankose yra šeimos finansai, ji viskam vadovauja. Vyresnysis sūnus labai nepagarbiai su tėvu kalbasi, visiškai jo negerbia. Atsakovas savo rankomis yra padaręs sodo pastate remontą. Sutuoktinis nebuvo ieškovės mylimas, jų santykiai buvo labai šalti. Konflikto sode pati nematė. Rytojaus dieną atvykusi į sodą sužinojo, kad atsakovas randasi policijos nuovadoje. Pirmosiomis dienomis po to kai atsakovas išėjo iš namų, jis pagyveno pas liudytoją, vėliau išsikraustė pas savo brolį, o dabar nuomojasi kambarį. Tą vakarą kai liudytoja atvyko po spektaklio, visi buvo išgėrę, tame tarpe ir pati ieškovė. Konflikto nematė. Tarp šalių nebuvo jokio susikalbėjimo. Ieškovė yra kalbėjusi liudytojai, kad atsakovo nebemyli ir nenori gyventi kartu.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. M. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad tarp šalių konfliktas įvyko 2015 metų lapkričio mėnesį sode. Atsakovas išėjo gyventi skyrium 2016 m. vasario mėnesį, pas kaimynę Jolantą. Nepilnamečiam vaikui buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas, jis gydomas chemoterapija. 2013 metais atsakovas pradėjo smarkiai gerti. Pašlijo santykiai dėl alkoholio vartojimo. Išgėręs atsakovas reikalauja lytinių santykių. 2015 metų spalio mėnesį sutuoktiniams priklausančiame sode susirinko svečiai. Visi sėdėjo, išgėrinėjo. Atvyko šalių vaikai, atvežė butelį degtinės. Konfliktas įvyko dėl gėrimo, ieškovė pavargo nuo alkoholio vartojimo. Iki minėto konflikto, atsakovas namuose nebuvo keturias paras. Prieš daug metų buvo lygiai tas pats, tačiau atsakovas padarydavo išvadas ir nustodavo gerti. Konflikto metu atsakovas išpylė degalus namuose. Pats išsikvietė policiją. Ieškovė policijoje prašė, kad nekeltų baudžiamosios bylos, kad nepatalpintų į įkalinimo įstaigą. Atsakovas iš pradžių išsikraustė pas savo brolį. 2016 metų lapkričio mėnesį pamatė atsakovą kartu su kaimyne J.. 2013-2014 metais ieškovė jau buvo užtikusi vyrą su minėta moterimi jo motinos bute. Pirmiausia nieko neįtarė, o dabar paaiškėjo, kad pas ją ir išėjo. Butą įsigijo 2002 metais. Ieškovė į butą įdėjo asmenines lėšas – 3 200 Lt. Atsakovo įdėta dalis – 1 600 Lt. Prašo butą priteisti jai, dėl kitų objektų nesvarstė. Iki 2016 metų vasario mėnesio atsakovas išlaikymą vaikui teikė. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, todėl neprašo jos nustatyti. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad atsakovo elgesys santuokos metu adekvatus. Dėl sukelto incidento net neatsiprašė ieškovės, kuri patyrė didžiulį stresą. Nuo penktadienio iki sekmadienio atsakovas nuolat vartojo alkoholį. Nepilnametis šalių sūnus sirgo onkologine liga, iš atsakovo nebuvo jokio moralinio palaikymo, supratimo. Intymių santykių ir negalėjo būti. Nuo 2016 metų vasario mėnesio atsakovas neteikia nepilnamečiam sūnui išlaikymo, jis išlaikomas vienos motinos. Su sūnumi bendrauja tik epizodiškai. Vaikai mato, kaip atsakovas apsikabina svetimą moterį. Atsakovas pas ją gyvena, nuomos mokesčio nemoka. Ieškovė mano, kad butas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Ieškovės teigimu, jos indėlis į buto pirkimą yra didesnis. Ji gavo palikimą – tetos butą ir indėlį, o taip pat pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą. Šiuos pinigus ieškovė panaudojo bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui. Todėl mano, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nepilnamečio vaiko interesų neatitiktų gyvenimas sodo namelyje.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. palaikė priešieškinį jame nuodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nuo santuokos pradžios kildavo problemų dėl lytinių santykių. Jis ieškovei buvo reikalingas tik tam, kad dirbtų ūkinius darbus. Teigia ieškovei iškėlęs ultimatumą, jei nebus lytinių santykių, tai jis gers. Konflikto sode metu pats išsikvietė policijos pareigūnus. Jo kaimynė Jolanta nuomoja jam kambarį, ji turi sutuoktinį. Su Jolanta neturi jokių intymių santykių. Šiuo metu dirba santechniku. Sutiktų nepilnamečiam vaikui teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Butas buvo nupirktas dalimis, kadangi visos sumos sutuoktiniai neturėjo. Be to, buvo padarytas remontas, nupirkti baldai. Sutinka su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė netrukdo bendrauti su sūnumi, ginčo nekyla. Palaiko prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi neturėjo kur gyventi, ieškovė išvarė be drabužių ir daiktų. Atsakovas visą darbo užmokestį parnešdavo į namus, intymus gyvenimas buvo blogas, ieškovė neįsileisdavo atsakovo į lovą. Ieškovė nė karto nebandė santuokos išsaugoti. Atsakovas, gyvendamas Jolantai priklausančiame bute moka jai apie 100-150 Eur komunalinius mokesčius, nuomos mokesčio ji mokėti neprašo. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovas norėtų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl išlaikymo dydžio reikalavimo neginčija. Dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad negali pateikti įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas išlaikymą teikė. Sutuoktiniai visą turtą įsigijo santuokos metu, atsakovas uždirbtas pinigines lėšas atiduodavo ieškovei. Nesutinka, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė. Sutiko, kad butas būtų priteistas ieškovei natūra, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko sveikatą, tačiau reikalauja kompensacijos. Be to, butas buvo remontuojamas, perkami baldai. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie ieškovės įdėtas asmenines lėšas į nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. santuoka sudaryta 1996 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 2974 (b. l. 6). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų sūnų – E. M., gim. 1997m. gegužės 10 d. (šiuo metu pilnametis) ir D. M., gim. 2002 m. balandžio 17 d. (šiuo metu nėra sulaukęs pilnametystės) (b. l. 7-8).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismas, pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, nustatė, kad viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, jokių jos argumentus patvirtinančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Nors liudytojos G. K. ir K. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ne kartą matė atsakovą kartu su kaimyne Jolanta (švenčiant Naujuosius metus, einant kartu į parduotuvę), tačiau ši aplinkybė nebuvo šeimos iširimo priežastimi, nes aptariamu laikotarpiu šalys jau gyveni skyriumi. Ieškovė kaltino atsakovą piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, tačiau atsakovo į bylą pateikta Vilniaus priklausomybės ligų centro medicininė pažyma (b. l. 50), šią aplinkybę paneigia. Taip pat, liudytojų duoti parodymai patvirtina, kad konflikto kilimo dieną, kai atsakovas grasino sudeginti sodo namelį, abu sutuoktiniai buvo neblaivus, kas akivaizdžiai patvirtina, kad konfliktą išprovokuoti galėjo bet kuris iš jų. Abi šalys viena kitą kaltino konfliktiškais ir nesugyvenamais charakteriais. Atsakovas kaltina ieškovę dėl to, kad jų intymus gyvenimas buvo prastas, kad ji nenorėjo su juo bendrauti kaip su vyru. Ieškovė gi nurodė, kad iš atsakovo nesulaukė jokio moralinio palaikymo kai šalių nepilnametis sūnus sirgo sunkia onkologine liga, o išsikraustęs iš namų atsakovas nebeteikia vaikui išlaikymo, nors tai yra jo pareiga. Be to, kai šalys apsigyveno skyrium, nė vienas iš jų visiškai nebandė susitaikyti, išspręsti tarpusavio konfliktus, bandyti vėl gyventi kartu kaip šeima, o priešingai, kiekvienas stengiasi susirasti kuo daugiau argumentų, siekiant apkaltinti kitą sutuoktinį dėl santuokos iširimo.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima ir toliau gyventų kartu, būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei, jai pageidaujant, paliekama santuokos metu turėta pavardė M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Abi šalys patvirtino, kad skyrium gyvena nuo 2016 m. vasario mėnesio, todėl teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. vasario mėnesio (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Kadangi santuoka yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestini.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko D. M., gim. 2002 m. balandžio 17 d., gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimų ieškovės reikalavimui, pats šalių sūnus VTAS atstovei nurodė, kad tėvams išsiskyrus norėtų ir toliau gyventi su motina. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko D. M., gim. 2002 m. balandžio 17 d., gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. M. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui prieštaravimų nepateikė.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18).

Ieškovės vardu yra įregistruotas vienas keleivinis automobilis – Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 123). Atsakovo vardu yra įregistruotas keleivinis automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo gamybos priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei keleivinis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra išregistruotas, nesant duomenų apie techninės apžiūros ir (ar) draudimo (b. l. 19, 124).

Ieškovė nuo 2015 m. lapkričio 16 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai virš 700 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 33-38).

Atsakovas nuo 2011 m. liepos 25 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo darbo užmokestis sudarė 400 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 39-41). Šiuo metu atsakovas niekur nedirba, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. yra registruotas darbo biržoje (b. l. 77).

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad jie turi santuokoje įgyto turto ir transporto priemonių. Nors šiuo metu atsakovas ir nedirba, tačiau iki registravimosi darbo biržoje jis gaudavo darbo užmokestį, todėl negalima teigti, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus turi specialiųjų poreikių. Į bylą yra pateikti nepilnamečio vaiko D. M. medicininiai dokumentai, remiantis kuriais nustatyta, kad 2005 metais pacientui diagnozuotas prie-B ūminė limfoblastinė leukemija. Jam taikytas specifinis gydymas, o 2015 m. sausio 21 d. atlikta alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija iš tapataus giminingo donoro (b. l. 10-11). Nepilnamečiam vaikui yra nustatytas neįgalumas iki 2020 m. balandžio 16 d. (b. l. 12). VTAS išvadoje nurodė, kad nepilnametis vaikas lanko Vilniaus Saulėtekio mokyklą, papildomų būrelių nelanko, nes nepakanka lėšų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 390 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas sutiko mokėti sūnui ieškovės prašomą išlaikymą, iš tėvo nepilnamečio vaiko D. M., gim. 2002 m. balandžio 17 d., išlaikymui priteistina po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2016 m. birželio 27 d., iki nepilnamečio vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina L. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko D. M., gim. 2002 m. balandžio 17 d., naudai už 5 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuo gyvenimo skyrium, t.y. nu 2016 m. vasario mėnesio jis nepilnamečiam sūnui teikė išlaikymą.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o šalys patvirtino, kad skyrium gyvena nuo 2016 m. vasario 1 d., ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. M., gim. 2002 m. balandžio 17 d., naudai priteistinas 1 000 Eur (200 Eur x 5 mėnesiai) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už penkių mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2016 m. birželio 27 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis).

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi (b. l.30, 42-44).

Santuokos metu šalys įgijo šį nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą (b. l. 13-18, 123-125):

Butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 46 300 Eur.Žemės sklypą su statiniais – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 28 000 Eur (žemės sklypo vertė – 8 000 Eur, sodo pastato – 20 000 Eur). Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 14 000 Eur. Transporto priemonę – keleivinį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas L. M. vardu. Transporto priemonę – keleivinį automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas A. M. vardu.Transporto priemonę – keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas A. M. vardu, tačiau dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas nesant duomenų apie techninės apžiūros atlikimą arba draudimą.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašė visą nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, o po santuokos nutraukimo transporto priemones priteisti atsakovui, kadangi ji teigia, jog į nekilnojamąjį turtą buvo įdėtos ieškovės asmeninės lėšos (pardavus ieškovei tetos dovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Atsakovas nesutiko, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau neprieštaravo, kad butas po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovei, atsakovui sumokant kompensaciją, o abu žemės sklypai kartu su sodo nameliu po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui.

Teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl nekilnojamojo turto verčių. Šalys teikdamos reikalavimą dėl turto padalijimo vadovavosi UAB „Capital vertinimas“ atliktais atliktu nekilnojamojo turto vertinimu.

Į bylą yra pateikta 2002 m. rugpjūčio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartis, remiantis kuria nustatyta, kad ieškovė L. M. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 64 000 Lt (b. l. 21-23). Už parduotą butą į ieškovės sąskaitą buvo sumokėta 63 000 Lt suma 2002 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 109)

Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) buvo abiejų sutuoktinių įgytas 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-5744 pagrindu (b. l. 16-17). Šiame sklype esantis sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas 2012 m. kovo 30 d. (100 procentų baigtumas). Šis sklypas yra įregistruotas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sklypas įgytas už 9 700 Lt, sutartis pasirašyta abiejų sutuoktinių (b. l. 99-101).

Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) buvo abiejų sutuoktinių įgytas 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-5745 pagrindu (b. l. 18). Šis sklypas yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sklypas buvo įgytas už 300 Lt (b. l. 96-97), sutartis pasirašyta abiejų sutuoktinių.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sutuoktinių įgytas 2003 m. kovo 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2811 pagrindu (b. l. 14-15). Butas įgytas už 10 500 Lt kainą (b. l. 103-107).

2008 m. birželio 26 d. ieškovė L. M. paveldėjo 2008 m. kovo 19 d. mirusios močiutės J. L. pinigines lėšas – 11 736,84 Lt ir terminuotą indėlį – 11 095,82 Lt vertės (b. l. 113).

Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Asmeniniu sutuoktinio turtu pripažįstamas jam dovanotas ar jo paveldėtas butas po santuokos sudarymo, jei turtas nėra perduodamas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Ieškovė prašė nekilnojamąjį turtą pripažinti asmenine jos nuosavybe. Iš aukščiau nurodytų duomenų matoma, kad visas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad abiejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos praėjus dviem-trim savaitėms (2002 m. rugsėjo 11 d.) po to, kai ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Taikos g. 145-17, Vilniuje (unikalus Nr. 10/985-0123-01-4:0017), ir gavo už jį lėšas (2002 m. rugpjūčio 21 d.). Visgi, nurodytas sutartis pasirašė abu sutuoktiniai, o ieškovė, įdėdama į sklypus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas neišreiškė valios įregistruoti juos kaip asmeninę ieškovės nuosavybę. Todėl labiau tikėtina, kad po asmeninių lėšų gavimo, praėjus dviem savaitėms, ieškovė galėjo sumokėti už ginčo sklypus, nes kitų įrodymų, jog šalys turėjo santaupų, byloje nėra. Šioje nagrinėjamoje byloje yra aiškus valios neišreiškimas, kadangi sutartyje, kuria remiantis buvo įgyti abu žemės sklypai, nurodomas greta ir sutuoktinis (atsakovas A. M.) ir ieškovė nepadarė jokių žymų apie tai, kad įgytus sklypo vienetus ji įsigyja būtent asmeninėn nuosavybėn, todėl teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindu įgytus sklypus pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.

Paprastai sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį. Tą faktą, kad vienas iš sutuoktinių įdėjo savo asmeninių lėšų į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypsant nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė, panaudojo savo asmenines lėšas bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui, todėl jos indelis į sutuoktinių turtą, įgyjant aukščiau nurodytus žemės sklypus yra didesnis nei atsakovo, todėl tikslinga pripažinti ieškovei teisę į 2/3 dalis sklypų, o atsakovui – 1/3 dalį. Kadangi bendra sklypų vertė yra 22 000 Eur (14 000 Eur + 8 000 Eur), tai tokiu būdu ieškovei tektų santuokoje įgyto turto už 14 667 Eur, o atsakovui – 7 333 Eur.

Teismas pažymį, kad žemes sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 100 procentų baigtumas buvo įregistruotas 2012 m. kovo 30 d. Šis sodo pastatas negali būti pripažįstamas asmenine ieškovės nuosavybe, kadangi jis yra užbaigtas ir įregistruotas santuokos metu. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sodo pastatas galėjo būti pastatytas iš asmeninių jos lėšų. Priešingai byloje nustatyta, kad būtent atsakovas ūkiniais pagrindais organizavo bei dirbo namo sodo pastato statybos darbus. Be to, į bylą yra pateiktas atsakovo AB SEB banke esančios sąskaitos išrašas, pagal kurį matoma, kad atsakovas nuo 2008 m. balandžio 9 d. nepertraukiamai dirbo. Todėl, teigti, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo pastatytas sodo pastatas negalima, nes asmeninių lėšų turėjimas ir naujo turto sukūrimas savaime dar nereiškia, kad ginčo turtas yra įgytas asmeninėn nuosavybėn.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui turėtų tekti po ½ dalį sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė pagal atliktą turto vertinimą yra 20 000 Eur, t.y. po 10 000 Eur kiekvienai šaliai.

Pareiškėjai santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vertė yra 46 300 Eur, ir kurį ieškovė taip pat prašė pripažinti asmenine jos nuosavybe.

Šį faktą galim būtų pripažinti įrodytu, jei byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumu taisykle, o išvadą dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikiną, grindžiamą visapusiškų ir objektyvių visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kaip aukščiau nurodyta, ieškovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą pardavė 2002 m. rugpjūčio 21 d., o butas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo nupirktas 2003 m. kovo 26 d., t.y. praėjus 7 mėnesiams. Teismas pažymi, kad asmeninių lėšų turėjimas ar gavimas už asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimą, savaime nesuponuoja pagrindo manyti, kad būtent šios lėšos ir buvo panaudojamos buto, esančio (duomenys neskelbtini)pirkimui. Ieškovė, kartu su sutuoktiniu įgydama šį butą, neišreiškė valios ir neįregistravo jo kaip asmeninės nuosavybės, todėl laikytina, kad butas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti po santuokos nutraukimo padalinamas lygiomis dalimi, t.y. po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui (po 23 150 Eur).

Atsakovas prašė po santuokos nutraukimo butą natūra priteisti ieškovei. Su tokiu prašymu ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vertė yra 46 300 Eur natūra priteisiamas ieškovei, iš jos priteisiant atsakovui 23 150 Eur dydžio kompensaciją.

Atsakovas prašė jam priteisti du santuokoje įgytus žemės sklypus ir sodo pastatą. Ieškovė teismo posėdžio metu tokiam prašymui prieštaravimo nepateikė. Teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo abu žemės sklypai ir sodo pastatas priteistinas natūra atsakovui. Kadangi teismas pripažino ieškovei 2/3 dalis į žemės abu žemės sklypus ir į ½ dalį sodo pastato, iš atsakovo ieškovei priteistina 24 667 Eur (14 667 Eur + 10 000 Eur) dydžio kompensacija.

Atlikus priteistų sumų užskaitą už nekilnojamuosius daiktus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 517 Eur (24 667 Eur – 23 150 Eur) kompensacija už didesnę atsakovui tenkančią santuokoje įgyto turto dalį.

Teismas konstatuoja, jog šalys santuokos metu įgijo šias transporto priemones:

Transporto priemonę – keleivinį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas L. M. vardu. Transporto priemonę – keleivinį automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas A. M. vardu.Transporto priemonę – keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas A. M. vardu, tačiau dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas nesant duomenų apie techninės apžiūros atlikimą arba draudimą.

Nors šalys paskutinės transporto priemonės į dalintino turto balansą neįtraukė, tačiau VĮ Regitra draudimas dalyvauti viešajame eisme nepanaikina nuosavybės teisės į šią transporto priemonę, o nutraukdamas šalių santuoką privalo padalinti visą santuokoje įgytą turtą.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl automobilių verčių, šalys automobilių vertėms nustatyti rėmėsi www.auto.plius.lt duomenimis. OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įvertino 350 Eur, atsakovas – 550 Eur. VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įvertino 4 000 Eur, atsakovas – 1 000 Eur. Teismas, nesutariant šalims dėl automobilių verčių, vadovaujasi šių nurodytų automobilių verčių aritmetiniu vidurkiu (350 + 550 : 2 = 450 Eur), (4 000 + 1 000 = 2 500 Eur) dėl to OPEL ASTRA automobilio vertė yra laikoma 450 Eur, o VW TRANSPORTER automobilio vertė laikoma 2 500 Eur. Ginčo dėl keleivinio automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių nėra, šalys jo neįtraukė į dalintino turto balansą, nes šis automobilis yra 1985 metų gamybos, todėl netikslinga nustatinėti šio automobilio vertės ir laikytina, kad jo vertė yra 0 Eur.

Ieškovė ieškinyje prašė santuokoje įgytas transporto priemones priteisti atsakovui. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti ieškovei transporto priemonę – keleivinį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), o jam priteisti transporto priemonę – keleivinį automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. RB571, identifikavimo numeris (VIN kodas) B. N. ieškovė, nei atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl keleivinio automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini). Nors pastarasis ir yra išregistruotas negavus duomenų apie transporto priemonės draudimą arba techninę apžiūrą, nuosavybės teisė į transporto priemonę neišnyksta. Kadangi ši transporto priemonė taip pat yra įgyta santuokos metu, ji privalo būti padalinta nutraukiant santuoką. Savos gamybos priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuri yra įregistruota A. M. vardu, yra išregistruota, todėl nedalintina.

Iš esmės ginčo tarp šalių dėl transporto priemonių nekilo, todėl teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo šalims yra paliktinos tos transporto priemonės, kurios yra registruotos jų vardu, t.y. ieškovei – transporto priemonė – keleivinis automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), o atsakovui – keleivinis automobilis VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), bei VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).

Ieškovei tenkančio kilnojamojo turto vertė yra 450 Eur, o atsakovui – 2 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, o atsakovui atiteko didesnė kilnojamojo turto dalis, todėl iš jo ieškovės naudai priteistina 1 025 Eur (1475 Eur – 450 Eur) kompensacija už po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Atlikus priteistų sumų užskaitą už visą santuokoje įgyto turto padalinimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 542 Eur (1 517 Eur + 1 025 Eur) kompensacija už didesnę atsakovui tenkančią santuokoje įgyto turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė L. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 26-27). Kadangi ieškovė yra visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, iš jos žyminis mokestis proporcingai jos patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nepriteistinas. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-3976, ieškovei yra suteikta teisinių paslaugų už 376,35 Eur (b. l. 191-192).

Atsakovas A. M. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur žyminio mokesčio (b. l. 74) ir 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 75). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas likusios dalies 744 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 76). Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų. Kadangi atsakovo reikalavimas dėl turto padalinimo yra tenkintas didžiąja dalimi, o dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestas – iš jo priteistinas atidėtas žyminis mokestis, t.y. 744 Eur.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 102 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 1 000 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš viso iš atsakovo priteistinas 846 Eur dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Ieškovės ieškinys yra patenkintas 58,31 procento, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 219,45 Eur (376,35 Eur x 58,31 proc.) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 –AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovo priešieškinis yra patenkintas 40,73 procentų, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 203,65 Eur (500 Eur x 40,73 proc.) išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistino (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1996 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2974, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – M. .

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2002 m. balandžio 17 d., gyvenamąją vietą su motina L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2016 m. birželio 27 d., iki D. M., gim. 2002 m. balandžio 17 d., pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 46 300 Eur;Transporto priemonę – keleivinį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas L. M. vardu.

Žemės sklypą su statiniais – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 28 000 Eur (žemės sklypo vertė – 8 000 Eur, sodo pastato – 20 000 Eur);Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 14 000 Eur;Transporto priemonę – keleivinį automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas A. M. vardu.Transporto priemonę – keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas A. M. vardu.

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 542 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus) kompensaciją L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertę.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 846 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 219,45 Eur (du šimtus devyniolika eurų ir keturiasdešimt penkis euro centus) valstybės naudai už L. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 203,65 Eur (du šimtus tris eurus ir šešiasdešimt penkis euro centus) išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apmokėti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.