Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-166/2014

Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00959-2013-6

2014 m. spalio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d. (G. S. epizodas) ir LR BK 178 str. 2 d. (R. V. epizodas) ir paskirta: pagal LR BK 178 str. 2 d. (G. S. epizodas) laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; pagal LR BK 178 str. 2 d. (R. V. epizodas) laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.

Vadovaujantis LR BK str. 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus: LR BK 178 str. 2 d. (R. V. epizodas); LR BK 178 str. 2 d. (O. B. epizodas) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d. ir paskirta: pagal LR BK 178 str. 2 d. (R. V. epizodas) laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.; pagal LR BK 178 str. 2 d. (O. B. epizodas) laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.; pagal LR BK 187 str. 3 d. areštas 30 parų. Paskirtos bausmės pagal LR BK 178 str. 2 d. (O. B. epizodas) ir LR BK 187 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. LR BK 63 str. 5 d. 1 p. Paskirta subendrinta bausmė subendrinta su paskirta bausme pagal LR BK 178 str. 2 d. (R. V. epizodas) iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. LR BK 63 str.1, 4 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės atlikimą įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. gegužės 5 d.

V. S. (D. B. epizodas) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. B. ieškinys tenkintinas visiškai ir priteista O. B. iš V. S. du šimtai Lt 00 ct (200,00 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2013-07-09 apie 13.20 val., prie pastato Nr. 21, Sodų g., Vilniuje, paprašęs paskambinti ir pakėlęs nuo žemės nukentėjusiajam G. S. priklausantį 249 Lt vertės telefoną „Samsung S5230 Red“, kuriame buvo įstatyta 10 Lt vertės SIM kortelė TELE2 ,,Pildyk“, nukentėjusiajam tai matant, su pagrobtu turtu pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą G. S. priklausantį 259 Lt vertės turtą.

V. V. ir V. S. nuteisti už tai, kad 2013-08-30 apie 16.00 val., veikdamas kartu troleibuse, važiuojančiame 17 maršrutu, troleibusui sustojus viešojo transporto stotelėje ,,Prūsų“, esančioje prie Dariaus ir Girėno g. 1 namo, Vilniuje, V. V. nuo nukentėjusiosios R. V. kaklo iš nugaros pusės nuplėšė auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, kurių bendra vertė yra 1000 Lt, ir iš įvykio vietos kartu su V. S. pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą R. V. priklausantį 1000 Lt vertės turtą.

Taip pat V. S. nuteistas už tai, kad 2013-09-05 apie 18.30 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Savanorių pr. 31 Vilniuje, esančių prekybos kioskų, pribėgęs prie nukentėjusiosios O. B. iš nugaros jai nuo kaklo nuplėšė auksinį pakabuką, kabėjusį ant grandinėlės, kurio vertė yra 200 Lt, suplėšė auksinę grandinėlę 200 Lt vertės ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą O. B. priklausantį 200 Lt vertės turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismo posėdyje nuteistieji V. V., V. S. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. V. ir V. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Pastebėtina, kad apeliaciniai skundai, nors ir surašyti atskirai, tačiau pagal savo esmę ir juose keliamus klausimus yra iš esmės vienodi, todėl teisėjų kolegija analizuodama abu apeliacinius skundus savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų, kas liečia BPK 64¹ str. nuostatų taikymą ir paskirtos bausmės švelninimą bei bausmių bendrinimą dėstys bendrai.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taikymo ir paskirtos bausmės

Kaip matyti iš apeliacinių skundų nuteistieji V. V. ir V. S. prašo jų atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. ir paskirti švelnesnę bausmę.

Pažymėtina, kad LR BK 64¹ str., kuris įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d., 1 d. nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ši byla nebuvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, joje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, byla nebuvo išnagrinėta ir pagreitinto proceso tvarka, taip pat, bylos nagrinėjimas užbaigtas ne teismo baudžiamuoju įsakymu, o nuosprendžiu. Šiuo atveju nuteistieji V. V. ir V. S. neatitinka Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatytų būtinų šio straipsnio taikymo sąlygų, todėl šio straipsnio nuostata jų atžvilgiu buvo netaikyta pagrįstai.

Nežiūrinti į tai, jog nuteistųjų atžvilgiu ir nebuvo taikytos BK 64¹ str. nuostatos, apylinkės teismas nuteistiesiems V. V., V. S. paskyrė ne per griežtas bausmes, adekvačias tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek nuteistųjų asmenybei, todėl apeliacinės instancijos teismas dar labiau jų švelninti nemato pagrindo.

Apylinkės teismas skirdamas nuteistiesiems V. V. ir V. S. bausmę atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nuteistieji padarė nusikaltimus priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstamas veikas padarė tyčia. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistiesiems V. V. ir V. S., atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju V. V. ir V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip jau buvo minėta, skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistųjų asmenybes. V. V. anksčiau eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, VŠĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, nuo 2008-08-04 Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus; priklausomybės sindromas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. V. S. anksčiau eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, VŠĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, nuo 2000-02-05 Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus; priklausomybės sindromas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 5 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-07-17 iki 2013-07-20; diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistieji V. V. ir V. S. ne kartą jau buvo teisti, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, naujus nusikaltimus padarė, turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nusikalstama veika buvo padaryta ne viena, kas leidžia daryti išvadą, kad padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ir tai parodo nusikalstamų veikų versliškumą. Išdėstytų aplinkybių visetas aukštesnės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistieji V. V. ir V. S. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, nelinkę keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistųjų asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra per griežta, todėl jos švelninti kolegija nemato pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai, kad nuteistieji V. V. ir V. S. nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, V. S. susitarė, jog žalą atlygins dalimis, tačiau pažymi, jog šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios paskirtos bausmės sušvelninimą šiuo pagrindu. Vis tik atsižvelgtina ir į visos visuomenės interesą gyventi saugioje aplinkoje. Šiuo atveju nuteistieji V. V., V. S. sistemingai daro nusikalstamas veikas, jos susijusios su svetimo turto pagrobimu, tad ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad paveiktų asmenį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo.

Nors nuteistasis V. V. nurodo, jog teismas skyrė didesnę bausmę, nei siūlė prokurorė, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras tik siūlo kokią bausmę skirti kaltinamajam. Teismas vykdydamas teisingumą yra visiškai nepriklausomas. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, teismas kaltinamajam skiria atitinkamą bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, paskirtos bausmės tinkamos rūšies ir nėra per griežtos, todėl apeliacinės instancijos teismas švelninti jų, nuteistųjų skunduose nurodytais argumentais nemato pagrindo.

Dėl nuteistųjų V. V. ir V. S. apeliacinių skundų argumentų dėl bausmių subendrinimo

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo nuteistasis V. V. prašo subendrinti skundžiamą nuosprendį su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendžiu ir bausmės laiką jam skaičiuoti nuo suėmimo dienos – 2013-10-02. Toks nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą, V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05, tačiau pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu minėtas nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl tuo metu subendrinti nuosprendžiais paskirtų bausmių nebuvo galimybės. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendžiu, į atliktos bausmės laiką buvo įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo ) terminas nuo 2013-10-02 iki minimo nuosprendžio paskelbimo dienos, tuo tarpu, šioje baudžiamojoje byloje, nuteistajam V. V. suėmimas paskirtas nebuvo.

Tuo tarpu nuteistasis V. S. prašo subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-17, 2014-05-09 bei skundžiamą nuosprendžius ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos - 2013-09-08. Nuteistojo V. S. prašymas taip pat netenkintinas.

Šiuo atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą, V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-17 ir 2014-05-09 nuosprendžiais. Vilniaus miesto 2014-05-09 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-17 nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną 2014-05-09 nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, kaip jau buvo minėta, jo subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme galimybės nebuvo. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu buvo įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013-09-08 iki 2014-05-05.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį ir į tai, kad vėliau įsiteisėjusių nuosprendžių bausmių subendrinimo klausimas gali būti išspręstas pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos BPK nustatyta tvarka, tai yra, tokių klausimų išsprendimas yra apylinkės teismo prerogatyva.

Dėl kitų nuteistojo V. S. argumentų

Vilniaus apygardos teisme 2014-08-18 buvo gautas prieštaringas nuteistojo V. S. apeliacinio skundo papildymas, kuriame nuteistasis jau neigia padaręs nusikalstamas veikas, tačiau pastebėtina, jog praėjus apeliacinio skundo padavimo apskundimo terminui šis papildymas paliekamas nenagrinėtinu. Tačiau nežiūrint į tai, jog nuteistasis pakeitė savo poziciją ir kaltę neigia, aukštesnės instancijos teismas tai vertina kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo V. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankami išsamiai išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Šiuo atveju nuteistojo V. S. kaltė dėl vagysčių nukentėjusiųjų R. V., O. B. atžvilgiu neginčijamai įrodyta iš esmės paties nuteistojo V. S. prisipažinimu, nuteistojo V. V., nukentėjusiųjų R. V., O. B., liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų protokolais, CD plokštelės apžiūros protokolu, kratos protokolu, daiktų, dokumentų apžiūros protokolais, kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padarytų nusikaltimų vaizdą. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad V. S. padarė LR BK 178 str. 2 d.; 178 str. 2 d.; 187 str. 3 d. numatytus nusikaltimus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Nors apeliacinio skundo papildyme nuteistasis V. S. pakeitė poziciją ir nurodo, jog nusikaltimuose jis nedalyvavo, tačiau nagrinėjant nuteistojo V. S. skundą apeliacinės instancijos teisme, posėdžio metu nuteistasis V. S. kaltės faktiškai neginčijo, priešingai prašė jo atžvilgiu pritaikyti BK 64¹ str. nuostatas. Kita vertus, nors nuteistasis V. S. ir nurodė, jog nedalyvavo nusikaltimuose, tačiau nepateikė teismui nė vieno svaraus argumento, dėl ko aukštesnės instancijos teismui kiltų abejonių dėl jo kaltės. Apeliacinio skundo papildyme keliama nauja versija vertinama kaip teismo klaidinimas, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jos neaptvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, susieti į vientisą loginę grandinę, leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl V. S. kaltumo. Nors nuteistasis V. S. nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė įstatymo nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kodėl atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam V. S. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas patikrinęs baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį esminių BPK pažeidimų nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų V. V. ir V. S. apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė: