Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-12-10 · Administracinė byla Nr. eI2-17228-595/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-17228-595/2024Sprendimas · 2024-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. eI2-17228-595/2024Sprendimas · 2024-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-10
Bylos Nr.
eI2-17228-595/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05771-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
I. C.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-17228-595/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05771-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjui I. C. (I. C.), jo atstovei advokatei G. D.,atsakovo atstovei L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. C. (I. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. C. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-10-01 sprendimą Nr. 24S221644, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveivarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad 2023-08-23 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (toliau – ir LLG) Lietuvos Respublikoje 2 metams darbo UAB „Auksinė aravana“ (toliau – ir Darbdavys, ir Bendrovė) pagrindu. 2024-04-15 pareiškėjas ir UAB „Auksinė aravana“ sudarė neterminuotą darbo sutartį pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo dirbti elektriku. 2024-05-27 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija) dėl darbo užmokesčio bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. 2024-05-28 pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį. 2024-06-28 Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-4641 (toliau – ir Darbo ginčų komisijos sprendimas) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)11980/2024, kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymą patenkinti ir išieškoti iš atsakovo UAB „Auksinė aravana“ ieškovui I. C. 662,38 Eur su darbo santykiais susijusią sumos dalį už darbo laikotarpį nuo 2024-04-16 iki 2024-05-24, visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai. 2024-08-23 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S194211 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2024-08-23 pareiškėjas gavo Migracijos departamento pranešimą, kad pareiškėjas turi kreiptis dėl naujo LLG išdavimo, nes dėl leidimo pakeisti darbdavį gali kreiptis tik tie užsieniečiai, kurie turi galiojančius LLG. 2024-09-11 Migracijos departamentas priėmė sprendimą ir nutraukė prašymo nagrinėjimą Nr. 2405-LLGD-2211. 2024-10-03 Migracijos departamentas pateikė pranešimą Nr. 24SD25197, kuriame buvo nurodyta, kad Migracijos departamentas 2024-10-01 priėmė ginčijamą Sprendimą.

Pažymi, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką dėl darbo teisinių santykių su Darbdaviu. Tačiau dėl Darbdavio nesąžiningumo, jis nebuvo tinkamai įdarbintas ir jam nebuvo suteiktas joks darbas. Darbdavys nesuteikė pareiškėjui darbo sutartyje sulygto darbo, taip pat nepaskelbė prastovos, o pareiškėjo neatvykimą į darbą pats Darbdavys traktavo kaip darbuotojo buvimą nemokamose atostogose, nors pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios dėl nemokamų atostogų suteikimo. Pabrėžia, kad pareiškėjas išvis nieko nežinojo apie jam suteiktas nemokamas atostogas. Jis žinojo, kad tuo metu nebuvo darbo. Darbdavio biure sudarant darbo sutartį 2024-04-15 Darbdavys jam pateikė pasirašymui ir prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo be datos, kuris buvo atspausdintas tik lietuvių kalba, bei prašymą dėl atleidimo iš darbo. Pareiškėjas paprašė paaiškinti Darbdavio, kas tame dokumente buvo parašyta, tačiau Darbdavys tokios informacijos nesuteikė, o pareiškėjui pabandžius prašymo dėl nemokamų atostogų teikimo tekstą išsiversti į jam suprantamą anglų arba turkų kalbas naudojant Google vertėją, Darbdavys pasakęs arba prašymą pasirašyti, arba grįžti atgal į savo šalį. Atitinkamai, pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti tokį prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, nes nenorėjo prarasti darbą. Tuo tarpu Darbdavys nesuteikė jokių darbų ir nesumokėjo pareiškėjo atlyginimo. Dėl tos priežasties, 2024-05-27 pareiškėjas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir 2024-06-28 Darbo ginčų komisija patenkino pareiškėjo reikalavimus darbo byloje.

Nurodo, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuodamas, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje ir, kad darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta.

Teigia, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas nebuvo apskųstas, kadangi tuo metu pareiškėjas buvo Turkijoje ir pagrįstai manė, jog galės vėliau kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Nesutikdamas su Sprendimu, nurodo, kad pareiškėjas neturėtų įgyti atsakomybės dėl Darbdavio nesąžiningų veiksmų. Pažymi, kad pareiškėjo profesija yra elektrikas. Remiantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus įsakymu dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašu pagal ekonominės veiklos rūšis 2024 metams, elektriko profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (741101- Elektrikas). Nurodo, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai dirbti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir Europos Sąjungoje yra pagrįsti.

Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokių teisinių pagrindų įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau ir – SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveivarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-10-01 iki 2027-09-30. Pareiškėjui neaišku pagal kokius objektyvius kriterijus jis buvo įtrauktas į SIS perspėjimą.

Akcentuoja, kad įtraukimas į SIS sistemą visiškai prieštarauja proporcingumo principui. Tiek sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, tiek ir sprendimas įvesti perspėjimą į SIS sistemą priimti visiškai neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, t.y. neišsiaiškinus, kodėl pareiškėjas nedirbo įmonėje.

Nurodo, kad pareiškėjo atveju nebuvo tenkinamos jokios SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos dėl draudimo įvedimo.

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (toliau – ir LVAT) nurodyta, kad „įvedant perspėjimą į SIS II, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, iš proporcingumo principo kylantys imperatyvai nagrinėjame kontekste yra itin reikšmingi, atsižvelgiant į tai, kad perspėjimo įvedimas į SIS II iš esmės riboja galimybę asmeniui patekti į Šengeno erdvę, o tai susiję su kitų asmens teisių, pavyzdžiui, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, ribojimu“ . Šiuo konkrečiu atveju įvestas draudimas nepagrįstai ir tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teisę dirbti Šengeno erdvėje. Atsakovo įvestas šis savavališkas draudimas yra nepagrįstas. Atsakovas neatliko jokios teisinės analizės.

Pažymi ir tai, kad LVAT savo jurisprudencijoje aiškiai nurodė, kad „sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį ir perspėjimo įvedimas į SIS II turi (gali turėti) skirtingą poveikį atitinkamo asmens teisių suvaržymui. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkami sprendimai turėtų būti motyvuojami atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį ir sprendimas įvesti perspėjimą į SIS II ne kiekvienu atveju bus grindžiami identiškais motyvais. Kaip minėta, priimant sprendimą įvesti perspėjimą į SIS II turi būti atliktas vertinimas proporcingumo aspektu. Skunde pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas joks vertinimas proporcingumo aspektu.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas po to, kai Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 str. 1 d. 6 p. bei Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., nustatė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir yra nutraukta darbo sutartis su asmeniu ir 2024-08-22 sprendimu Nr. 24S194211 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760283798.

Pažymi, kad pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento apie įvykusius pasikeitimus, nors teikdamas prašymą laikinai gyventi Lietuvoje buvo susipažinęs su reikalavimu teikti informaciją.

Nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 36 str. 1 d. 3 p., užsienietis turi informuoti Migracijos departamentą per 7 dienas, jei jis pakeičia gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, tame tarpe neįvykdęs ir šios pareigos.

Migracijos departamentas pažymi, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įtakoja tik tą aplinkybę, kad per 28 dienas pareiškėjo pajamos buvo didesnės negu Migracijos departamento tyrimo metu. Tačiau tokiu būdu pagrindžiamos tik pareiškėjo pajamos laikotarpiu nuo 2024-04-16 iki 2024-05-24. Vėlesniu laikotarpiu pareiškėjas pajamų neturėjo, todėl ši aplinkybė nebūtų galėjusi pakeisti Migracijos departamento priimto ir įsiteisėjusio sprendimo, kurio pareiškėjas neskundė.

Migracijos departamentas taip pat pažymi, kad tai niekaip neįtakoja tos aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias sąlygas, reikšmingas išduodant leidimą laikinai gyventi. Vadovaujantis Tarpininkavimo rašte nurodyta informacija, pareiškėjo darbo laikotarpis turėjo trukti ne mažiau kaip 6 mėnesius, todėl faktas, kad pareiškėjas dirbo tik 28 dienas, leidžia daryti išvadą, jog nebuvo laikytasi nustatytos tvarkos ir Migracijos departamentas apie šias aplinkybes nebuvo informuotas, nors, teikdamas Migracijos departamentui prašymą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas, be kita ko, ne tik nurodė, kad pragyvenimui reikalingos lėšos bus gaunamas darbo užmokestis, bet ir tai, jog žino, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, tačiau šios tvarkos nesilaikė. Šias aplinkybes vertina kaip piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.

Dėl aplinkybės, kad įdarbinimo metu pareiškėjas pasirašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, nes nenorėjo prarasti darbo - Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas, būdamas suaugęs žmogus, turėjo suprasti, kad prisiima atsakomybę dėl galimo įstatymo pažeidimo, ir kad tokiu būdu nesilaiko sąlygų, kuriomis gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėjas dirbo UAB "Auksinė aravana" nuo 2024-04-16 iki 2024-05-24 (28 d. d.). Pareiškėjo darbo užmokestis buvo mažesnis už minimalią mėnesinę algą (84,34 - 573,05 Eur). Pažymi, kad, užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, todėl konstatuoja, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas buvo nurodęs, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pažymi, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimali mėnesinė alga (toliau -MMA). Kadangi, atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis buvo mažesnis nei 1 MMA, darbo sutartis su juo buvo nutraukta ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis negavo, tai Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 44 str. 5 d. numato, kad kai pasibaigia užsieniečio darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus šio Įstatymo 11 straipsnio 2-5 dalyse ir 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus arba kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu, todėl sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi taip pat buvo priimtas pagrįstai.

Pareiškėjo argumentus, kad jis sprendimo dėl leidimo gyventi panaikinimo neskundė dėl to, jog manė, kad galės vėliau kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, laiko hipotetiniais ir nepagrįstais įrodymais. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad pažeisdamas Įstatymo nuostatas, kurių prašydamas leidimo laikinai gyventi įsipareigojo laikytis, pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad galės prašyti leidimo laikinai gyventi po to, kai nesilaikė Įstatymu numatytos tvarkos. Kadangi Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tai, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, turėjo ir teisę uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad tai, jog Lietuvoje pareiškėjo profesija (elektrikas) yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, teikia pagrįstų lūkesčių dirbti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir Europos Sąjungoje, nurodo, kad tokių lūkesčių trečiųjų šalių piliečiai gali turėti tik tada, kai sąžiningai laikosi Įstatymo.

Akcentuoja, kad institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja Įstatymo nuostatos. Taigi, pareiškėjas, nesilaikydamas Įstatymo nustatytų sąlygų, pažeidė Įstatymu nustatytą buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką: duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nutraukta, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl Migracijos departamentas darė pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

Migracijos departamentas daro prielaidą, kad pareiškėjas akcentuoja jo pažeistą teisę būti išklausytam prieš priimant ginčijamą Sprendimą. Taisyklės nenumato pareigos visais atvejais apklausti užsienietį prieš priimant sprendimą dėl draudimo atvykti (tai paneigtų tokio sprendimo tikslus, operatyvumą ir kt.), bet argumentai gali būti išsakyti tiek teisme ginčijant sprendimą, tiek specialios administracinės procedūros metu (pateikiant motyvuotą prašymą dėl išbraukimo). Pažymi, kad LVAT savo praktikoje laikosi nuostatos, jog proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159- 415/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023)

Pažymi, kad tiek sprendimas uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvą, tiek sprendimas įtraukti pranešimą į SIS buvo priimti įvertinus, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Šis vertinimas buvo atliktas priimant sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurio pareiškėjas neskundė. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas sprendimui neprieštaravo. Taigi, iš naujo analizuojant sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi aplinkybes iš esmės ginčijamos jau įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu nustatytos faktinės aplinkybes ir konstatuoti Įstatymo pažeidimai.

Akcentuoja, kad Sprendime Migracijos departamentas detaliai pagrindžia jo priėmimo aplinkybes: 1) tai, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu ir 2) tai, kad pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Todėl Migracijos departamentas mano, kad Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, taip pat laiko savo Sprendimą pakankamai motyvuotu, priimtu individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.

Migracijos departamentas laikosi nuostatos, kad nepažeidė pareiškėjo teisių, o pareiškėjas, pažeisdamas migracijos procedūras, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dirbti Lietuvoje ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Pažymi, kad skundo teiginiams pagrįsti pareiškėjas remiamasi LVAT 2024-04-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad šioje administracinėje byloje sprendžiama dėl aplinkybių, kai perspėjimas įvedamas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies a ir b punktais.

Pažymi, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką institutas yra specifinis, kuriam taikomos specialios teisės normos. Įstatymų leidėjas numatė tai, kad gali susidaryti individualios aplinkybės, dėl kurių susidaro būtinybė išbraukti užsienietį iš sąrašo. Dėl to, Taisyklių 28 ir 32 punktais, užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Sąrašo ar Šengeno informacinės sistemos. Taigi, sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams. Informuoja, kad pareiškėjas Taisyklių nustatyta tvarka nėra pateikęs prašymo išbraukti iš Sąrašo ar SIS duomenis apie jį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad teikdamas ieškinį Darbo ginčų komisijai dėl užmokesčio priteisimo bei atsakovui prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį, jis nežinojo, kad iš Bendrovės yra atleistas. Šį faktą jis sužinojo vėliau iš Migris sistemos. Prašymą dėl leidimo gyventi gavimo užpildė Bendrovė, todėl jis nežinojo apie įsipareigojimus dėl pasikeitusių aplinkybių informuoti Migracijos departamentą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-01 sprendimo Nr. 24S221644, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukta į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-10-01 iki 2027-09-30, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Turkijos Respublikos pilietis.

Nustatyta, kad pareiškėjui, ketinant dirbti UAB „Auksinė aravana“ elektriku, 2023-08-01 Migracijos departamentui buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas). Prašymą už pareiškėją pateikė Darbdavys, kartu pateikdamas ir tarpininkavimo raštą, kuriame buvo įsipareigota mokėti pareiškėjui 1100 Eur atlyginimą. Numatyta pareiškėjo įdarbinimo data – 2023-07-31.

2023-08-23 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 2023-09-04 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760283798, galiojantis iki 2025-09-04, kuris pareiškėjui įteiktas 2023-09-26 per Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją Turkijoje.

2024-04-15 pareiškėjas ir UAB „Auksinė aravana“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 230, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo dirbti elektriku, o Darbdavys mokėti 1100 Eur darbo užmokestį.

2024-05-24 pareiškėjo darbo sutaris buvo nutraukta.

2024-05-27 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2024-06-28 priėmė sprendimą Nr. DGKS-4641 patenkinti pareiškėjo prašymą ir išieškoti pareiškėjui iš UAB „Auksinė aravana“ 662,38 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusią sumos dalį už darbo laikotarpį nuo 2024-04-16 iki 2024-05-24.

2024-05-28 pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Migracijos departamentas 2024-08-22 priėmė sprendimą Nr. 24S194211 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760283798, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, konstatavus, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis); su užsieniečiu nutraukta darbo sutartis.

2024-08-23 pareiškėjas gavo Migracijos departamento pranešimą, kad jis turi kreiptis dėl naujo LLG išdavimo, nes dėl leidimo pakeisti darbdavį gali kreiptis tik tie užsieniečiai, kurie turi galiojančius LLG.

2024-09-11 Migracijos departamentas priėmė sprendimą nutraukti prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimą.

Migracijos departamentas 2024-10-01 priėmė ginčijamą Sprendimą Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies c punkto, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkto ir 14 punkto pagrindu, nes asmens leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje 2024-08-22 buvo panaikintas sprendimu Nr. 24S194211.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu pateikė skundą teismui, nurodydamas, kad pareiškėjas negali būti atsakingas už nesąžiningus Daarbdavio veiksmus, draudimas yra nepagrįstas, neproporcingas, neturintis teisėto pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) bei kiti teisės aktai.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

Teismas sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad paminėtas draudimas turėtų būti nustatomas, kai užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką šiuo atveju nėra proporcingas.

Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024-08-22 sprendimo turinio, pareiškėjui 2023-08-23 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu, motyvuojant tuo, kad, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (užsienietis Bendrovėje buvo įdarbintas trumpalaikiam laikotarpiui – 28 darbo dienas ir nei karto nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo išdavimo bei pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis 1100 Eur), pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo sutarties nutraukimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2441-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui, atvykus ir įsidarbinus Bendrovėje, jam nebuvo suteiktas darbas bei nebuvo tinkamai mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjui sudarant darbo sutartį buvo duoti pasirašyti dar du prašymai, iš kurių vienas dėl nemokamų atostogų suteikimo bei prašymas atleisti iš darbo. Abu prašymai buvo surašyti pareiškėjui nesuprantama lietuvių kalba. Abiejuose prašymuose jų sudarymo data bei laikotarpiai nuo kada prašoma suteikti nemokamas atostogas bei atleisti iš darbo įrašyti ranka tuo pačiu šriftu, prašyme dėl atleidimo raštu įrašyta atleisti „nuo gegužės 24 d.“, todėl teismui net nekyla abejonės, kad prašymų negalėjo užpildyti pareiškėjas bei, kad jam nebuvo žinomas tų prašymų turinys. Darbo kodekso 42 straipsnio 4 dalis įpareigoja darbdavius darbuotojams užsieniečiams informaciją pateikti jam suprantama kalba. Aplinkybę, kad pareiškėjas neteikė tikrovės neatitinkančios informacijos dėl darbo užmokesčio pagrindžia ir tai, kad 2024-05-27 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo nustatyta, kad pareiškėjas teiktame prašyme nurodė, kad dėl nesuteikto darbo ir nemokamo darbo užmokesčio jo finansinė padėtis tapo prasta, todėl jis turėjo grįžti į savo kilmės šalį – Turkiją. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2024-05-28 kreipėsi ir į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime dėl draudimo atvykti nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos užsieniečiui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus piktnaudžiavo migracijos procedūromis, tačiau teismas pažymi, kad Sprendime neįvardinti jokie papildomi pareiškėjo nesąžiningi veiksmai, apart tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, kasmo vertinimu nėra pagrįsta.

Tai, kad pareiškėjas nepateikė skundo dėl sprendimo, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas jį laikė pagrįstu. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jis dėl objektyvių priežasčių – neturėjimo lėšų pragyvenimui, grįžo į kilmės šalį, tikėdamasis, kad vėliau galės gauti leidimą. Pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas daugiau kaip po mėnesio, todėl logiška, kad leidimo panaikinimo momentu pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti, kad šios aplinkybės jam vėliau trukdys gauti leidimus.

Dėl perspėjimo įvedimo į SIS

Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime dėl draudimo atvykti taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.

VAĮ 3 straipsnio 10 punkte numatyta, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas dėl draudimo atvykti nelaikytinas proporcingu, todėl jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, ir yra naikintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti jam 1022,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, už advokato teisinę pagalbą 1022,45 Eur.

Pareiškėjo prašoma priteisti teismo išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali redakcija), nustatytų dydžių, todėl priteistina pareiškėjui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 1 044,95 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. C. (I. C.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-01 sprendimą Nr. 24S221644.

Priteisti pareiškėjui I. C. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 044,95 Eur (tūkstantį keturiasdešimt keturis eurus 95 ct) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė