Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. e2-634-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
e2-634-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01764-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Atsakovas
M. J., J. J., P. J.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-634-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01764-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės M. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-2466-656/2018, pagal ieškovo J. S. (J. S.) ieškinį atsakovams M. J., J. J. (J. J.) ir P. J. (P. J.) dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. J. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas priteisti iš M. J. (toliau – atsakovė) 31 384,67 Eur skolos, 15 705,14 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo dovanojimo sutartis; taikyti restituciją natūra ir priteisti atsakovės naudai iš atsakovo J. J. jam atsakovės padovanotą nekilnojamąjį turtą, o iš atsakovo P. J. jam atsakovės padovanotą nekilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 47 089,81 Eur sumoje areštuotas atsakovės nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, likusiai arešto sumai areštuotos atsakovės piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas ją ar / ir trečiuosius asmenis.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeistas, ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteista 9 373,55 Eur skola, 3 461,30 Eur palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat negaliojančiomis pripažintos dovanojimo sutartys ir taikyta restitucija.

4. Teisme gautas atsakovės prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra įvykdytas.

Atsiliepimas

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti atsakovės atstovo prašymo, nes teismo sprendimas nėra pilnai įvykdytas – nesumokėtos procesinės palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2466-656/2018.

7. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovui yra priteista ne tik 12 834,85 Eur, bet ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 10 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad ieškovui pagal teismo sprendimą 2020 m. sausio 10 d. ji sumokėjo 12 986,21 Eur, kitų duomenų nepateikė. Ieškovo atstovas patvirtino, kad procesinės palūkanos nebuvo sumokėtos. Esant nevisiškai įvykdytam teismo sprendimui, prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovės turto arešto) panaikinimo netenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m vasario 12 d. teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. laikinosios apsaugos priemonės 47 089,81 Eur sumoje taikytos dėl galimo sprendimo neįvykdymo rizikos. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui, iš ieškovo reikalaujamos 47 089,81 Eur sumos, kurios dydžio yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės priteisė 12 834,85 Eur sumą, kurią atsakovė sumokėjo (duomenys pateikti teismui), todėl nėra pagrindo teigti, jog nėra pagrindo panaikinti 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Procesinių palūkanų nesumokėjimas nesudaro pagrindo palikti galiojančios 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, nes ji šiuo atveju yra neproporcinga. Ieškovo byloje pareikštas materialinis reikalavimas pagal teismo sprendimą yra visiškai įvykdytas, todėl tolimesnis atsakovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcinga priemonė.

Atsiliepimas

9. Ieškovas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos siekiant užtikrinti teismo sprendimą įvykdymą. Nepaisant to, kad atsakovė sumokėjo 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu priteistą skolą ieškovui, tačiau atsakovė nesumokėjo priteistų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o tai reiškia, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones jo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomu. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti atsakovės atskirojo skundo ir naikinti 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

10. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš esmės byloje spręstinas klausimas, ar įvykdžius sprendimo dalį, kuria priteista skola ir palūkanos, bet neįvykdžius sprendimo dalies dėl priteistų procesinių palūkanų, nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti ieškinio reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo įvykdymui užtikrinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos esmės

11. Bendrosios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pirminė paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ji lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui sprendimu atmetus ieškinį, tuo pačiu sprendimu išsprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, paliekant galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas siejamas su teismo sprendimo įvykdymu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kas konkrečiai yra laikoma sprendimo įvykdymo momentu, t. y. sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2008). Taigi, teismo sprendimu ieškovui ir atsakovės priteisus skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, tiksliu ir visišku sprendimo įvykdymu laikytinas skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų visiškas apmokėjimas.

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 47 089,81 Eur sumoje areštuotas atsakovės nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, likusiai arešto sumai areštuotos atsakovės piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas ją ar / ir trečiuosius asmenis. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeistas, ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteista 9 373,55 Eur skola, 3 461,30 Eur palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat negaliojančiomis pripažintos dovanojimo sutartys ir taikyta restitucija.

13. Nors Lietuvos apeliacinis teismas sumažino ieškovo ieškinio patenkintų reikalavimų apimtį (t. y., dalį ieškinio reikalavimų atmetė), tačiau nesumažino pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, nors paprastai, atmetus ieškinį arba dalį jo reikalavimų, procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės išsprendžiamas ir klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo bei apimties (CPK 150 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-627-241/2020).

14. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos (9 373,55 Eur), palūkanų (3 461,30 Eur) bei procesinių palūkanų priteisimo, šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ir būtent patenkintų ieškinio reikalavimų apimtimi gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neatsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes – sumažintą patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį.

15. Sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškovui priteista skolos (9 373,55 Eur) ir palūkanų (3 461,30 Eur) suma atsakovės yra sumokėta, tačiau nėra visiškai sumokėtos procesinės palūkanos už priteistą sumą – 2020 m. sausio 20 d. sumokėtos 151,36 Eur dydžio procesinės palūkanos, tačiau 2020 m. sausio 20 d. susikaupusi procesinių palūkanų suma iš viso sudarė 1 552,49 Eur (12 834,85 Eur x 5 proc. / 365 x 883 dienos). Procesinių palūkanų suma nevykdant sprendimo didėja, taip skatinant skolininką greičiau vykdyti sprendimą, tačiau byloje nesant duomenų, kad procesinės palūkanos artimiausiu laiku bus sumokėtos, taip pat atsakovei nenurodžius, kodėl apmokėta skolos ir palūkanų suma, tačiau ne visiškai sumokėtos procesinės palūkanos, nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas (patenkintų finansinių ieškinio reikalavimų apimtyje – 12 834,85 Eur) nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė atsakovės atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios nutarties priėmimo dienai neapmokėtų procesinių palūkanų suma sudaro 1 620,90 Eur (12 834,85 Eur x 5 proc. / 365 x 1 008 dienos) ir atsakovei procesinių palūkanų ieškovui nesumokant, jų kasdien didėja. Atsakovės argumentai, kad procesinių palūkanų nesumokėjimas nesudaro pagrindo palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, laikytinas nepagrįstu, kadangi, priešingai nei teigia atsakovė, sprendimo dalies dėl priteistų procesinių palūkanų nevykdymas įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, siekiant tinkamo sprendimo vykdymo.

17. Taigi, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, Lietuvos apeliaciniam teismui sumažinus Vilniaus apygardos teismo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, apriboja atsakovės teises daugiau nei tai būtina, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių apimtis (47 089,81 Eur) žymiai viršija vykdytinų finansinių pakeistu sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (12 834,85 Eur). Tačiau, byloje esant duomenims, kad sprendimas nėra visiškai įvykdytas (nesumokėtos procesinės palūkanos) ir nesant nustatytų išimčių, leidžiančių panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, spręstina, kad laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjamu atveju, negali būti visiškai panaikinamos.

18. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir spręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – atsakovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti iš dalies, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nustatant, kad areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, likusiai arešto sumai areštuotinos atsakovės pinigines lėšas, priklausančios atsakovei ir esančias pas ją ar / ir trečiuosius asmenis, 12 834,85 Eur sumai, iki atsakovė visiškai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – M. J. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, areštuoti M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, likusiai arešto sumai areštuoti M. J. pinigines lėšas, priklausančias M. J. ir esančias pas ją ar / ir trečiuosius asmenis, 12 834,85 Eur (dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimt penkių euro centų) sumai, iki M. J. visiškai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-641-790/2019 pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2466-656/2018.

Teisėja Agnė Tikniūtė