Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Punio

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. skundą dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 285 MGL (10 733 eurų) dydžio bauda, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 285 MGL (10 733 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. P. paskirta galutinė bausmė – 190 MGL (7155,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. (90 dienų), vieną dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyta, kad likusi bausmė yra 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda. L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. Z. ir L. P. V. G. solidariai priteista 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi buvo konfiskuoti: 390 eurų priklausančių L. P., kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrių; nuosprendyje išvardinti mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo kameroje.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteista V. Z., tačiau dėl šios nuteistosios apeliacinis skundas nebuvo gautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

L. P. nuteistas už tai, kad turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos, o būtent: jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Z. 2015 m. sausio 23 d. atgabeno nukentėjusiąją V. G. iš Alytaus į Vilnių, kur nuo 2015 m. sausio 23 d. V. Z. faktiškai kontroliuodama V. G. elgesį bei jos buvimo vietą, t. y. iki 2015 m. vasario 4 d. saugodama V. G. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išnaudojo prostitucijai, t. y. nukentėjusiajai V. G. per dieną suteikus seksualines paslaugas ir uždirbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio sumą, jos gautus pinigus iš klientų už prostituciją, jis bei V. Z. paimdavo ir pasidalindavo, tokiu būdu savo ir V. Z. naudai, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 4 d. iš V. G. prostitucijos įgijo tiksliai nenustatyto dydžio, bet ne mažiau kaip 2000 eurų dydžio neteisėtų pajamų.

Be to, L. P. neteisėtai įgijo ir nešiojo žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo pramoninės gamybos „Tonfa“ tipo plastikinę lazdą, kuri yra priskiriama D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurią iki 2015 m. vasario 4 d. neteisėtai nešiojo ir gabeno automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2015 m. vasario 4 d., apie 19.50 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtame automobilyje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone rado ir paėmė plastikinę lazdą.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. prašo pakeisti 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. Z. bei L. P. solidariai priteista 2 000 eurų V. G. padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Sumažinti nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę iki 270 MGL bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją sumažinus 1/3 paskirti galutinę 190 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. (90 dienų), vieną dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad bausmė yra atlikta. Taip pat dėl V. G. melagingų parodymų davimo kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 235 straipsnį. Panaikinti 390 eurų konfiskaciją, kadangi šie pinigai nėra susiję su veika, nes tą dieną su ja susitikęs nebuvo ir tai yra jo asmeniniai pinigai.Skunde nurodė, kad nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo bei bausmės dydžio yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas. BK 307 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, „kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai“. Reikšminga veika - pelnymasis iš kito asmens prostitucijos. Įtraukimas į prostituciją - atskirai inkriminuotina veika, kuri šioje byloje nėra inkriminuota nei L. P., nei V. Z.. Byloje yra duomenų, kad V. G. vertėsi prostitucija ir anksčiau. Be to, iš jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji ir iki pažinties su L. P. nusirenginėjo prieš kameras už pinigus, naudodama programą SKYPE. Iš šių duomenų atsiskleidžia jos ankstesnė patirtis seksualinių paslaugų tenkinimo srityje. Programa SKYPE yra susirašinėjimo programa savaime nesurandanti klientų. Akivaizdu, kad siekdama susirasti klientų, V. G. turėjo patalpinti skelbimus apie teikiamas paslaugas, juolab, kad jas teikė 2-3 metus. Šiuos jos veiksmus galima vadinti virtualia prostitucija. Neatmestina galimybė, kad tokias paslaugas ji teikė ir fiziškai. Į šį neteisėtą verslą ji įsitraukė pati ir puikiai suprato savo veiksmus. Motyvuodamas civilinį ieškinį teismas nurodė, kad V. G. gyveno skurdžiai, neturėdavo pinigų, todėl buvo socialiai pažeidžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad jos namuose buvo asmeninis kompiuteris, internetas, kompiuterinė kamera, ji turėjo mobilųjį telefoną, todėl negalima teigti, kad ji gyveno skurdžiai.Spręsdamas civilinį ieškinį teismas išsprendė net ne V. G., o jos atstovu pripažinto advokato V. Poviliaus surašytą ir pasirašytą civilinį ieškinį, kurio pagrįstumas ir teisėtumas kelia abejonių. Tarp V. G. ir D. Poviliaus nėra teisinių paslaugų teikimo sutarties bei atstovavimo sutarties, suteikiančių įgaliojimus jį surašyti ir pasirašyti. Advokatas veikė pagal teisinių paslaugų sutartį su Caritu, o Caritas su V. G. taip pat neturi teisinių ar kitokių paslaugų teikimo sutarties ar atstovavimo sutarties. Ieškinio niekas taip ir neįrodinėjo, jame nurodytos teismų praktikos bylos yra visiškai skirtingos nei nagrinėjama situacija. Civiliniame ieškinyje nurodyta byla Nr. 1N-55-193/2010 susijusi su nepilnamečių prostitucija; byla Nr. 1A-158/20 nurodyta klaidingai, nes neaiškus metų indeksas, tačiau jei kalbama apie 2012 metus, tai 1A-158/2012 byla yra dėl išžaginimo, jei kalbama apie 2011 metus, tai byla 1A-158/2011 yra dėl nepilnamečių įtraukimo į prostituciją; byla Nr. 1A-3-332/2011 dėl išvežimo dirbti prostitute į užsienį. Jokių objektyvių argumentų ar patvirtinimų bei civilinio ieškinio įrodinėjimo byloje nebuvo. Pati V. G. jokių paaiškinimų nėra davusi.Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios niekas neišnaudojo. Ji prostitucija vertėsi laisva valia ir turėdama pakankamai patirties. Smurtą jos atžvilgiu panaudojo jos pačios ir G. Č. susirasti klientai. Pažeminimą ir stresą ji pasirinko pati, o L. P. jai yra sakęs, kad ši galinti pasirinkti ir kitą kelia, tai patvirtina byloje esantys susirašinėjimai. Pinigų ji L. P. ir V. Z. neatiduodavo, o dalindavosi pelnu, dėl to ir yra pelnymasis iš prostitucijos. Tiek V. G., tiek G. Č. parodymai yra visiškai atmestini kadangi jie nėra nuoseklūs, nuolat besikeičiantys bei prisitaikantys prie bylos medžiagos. Kiti byloje esantys duomenys juos paneigia. Atsižvelgiant į tai teismas nepagrįstai priteisė 2 000 eurų neturtinę žalą V. G..Duodama parodymus V. G. prisiekė sakyti tiesą ir buvo supažindinta su baudžiamąją atsakomybe pagal BK 235 straipsnį, tačiau duodama melagingus parodymus klaidino visus proceso dalyvius. Melagingus jos parodymus atskleidžia pokalbio su Bendrojo pagalbos centru išklotinės ir atvykusių pareigūnų duotų parodymų palyginimas. 2015 m. vasario 4 d. buvo skambinta į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), o skambinusi nukentėjusioji nurodė, jog yra pagrobta, mušama, priversta užsiimti prostitucija, negali pabėgti iš buto, nes jai yra grasinama. Tačiau tokių duomenų nepatvirtina pareigūnų parodymai, kuriuose jie apibūdino situaciją, kai atvyko pagal iškvietimą. Pareigūnų parodymai paneigia V. G. parodymus, kad prieš ją buvo naudojama prievarta, kad ji buvo laikoma užrakinta. Nei V. Z., nei L. P. jokios prievartos prieš nukentėjusiąją nenaudojo. V. G. turėjo kompiuterį, mobilųjį telefoną, internetą ir galėjo elgtis visiškai laisvai. Su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad V. G. turėjo savo paskyra (duomenys neskelbtini), su L. Z. ir L. P. bendravo draugiškai, savo Facebook paskyroje laisvai galėjo talpinti informaciją. Teismas neteisingai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad V. G. elgesys ir jos buvimo vieta buvo faktiškai kontroliuojama L. P. ir V. Z. bei jie ją išnaudojo prostitucijai. Ši sąvoka apskritai neatitinka kvalifikacijos, nes pelnymasis iš prostitucijos pačio asmenims susitarus yra visiškai skirtingos sąvokos nuo išnaudojimo prostitucijai, kas reikštų prievarta ir ką bylos duomenys rodo priešingai. Todėl šios aplinkybės iš nuosprendžio šalintinos.Pasisakydamas dėl bausmės apeliantas nurodė, kad teismas paskirdamas L. P. tokio dydžio bausmę, pažeidė bausmių skyrimo taisykles, t. y. BK 54 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, nes L. P. iš esmės atliko 90 parų arešto bausmę, kadangi jį sulaikius buvo paskirtas suėmimas, kuriame jis išbuvo 90 dienų. Tokiu atveju teismas paskirdamas 285 MGL dydžio baudą bei ją sumažindamas vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir įskaitydamas 180 MGL kaip atliktą bausmę išbuvus suėmime bei palikdamas 10 MGL dydžio baudą neatlikta dalimi, iš esmės pažeidė teisingumo principą. Objektyviai žiūrint jis atliko 90 parų areštą bei dar gavo 10 MGL dydžio baudą. Teismas turėjo nustatyti, kad L. P. yra visiškai atlikęs bausmę, nes arešto bausmė yra sunkesnė bausmė, o jis atliko jos maksimalų BK 49 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal BK 49 straipsnio 2 dalį, areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas ir jis prilyginamas laisvės atėmimui nors BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai paskirta bauda turėtų būti sumažinta iki 270 MGL dydžio, o ją sumažinus ir pritaikius BK 64l straipsnį bei įskaičius 90 dienų, išbūtų suėmime, nustatyti, kad bausmė yra atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliantas teigia, kad V. G. yra anksčiau užsiėmusi prostitucija ir nurodė tokių žinių šaltinius, tačiau byloje nėra šį apelianto teiginį patvirtinančių duomenų. Apeliantas išvadą apie ankstesnį V. G. užsiėmimą prostitucija daro kaip prielaidą ją išvesdamas iš nepatikimų G. Č., V. Z. parodymų, nukentėjusiosios pasakojimo jam, neva buvusio administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo už vertimąsi prostitucija ir V. G. pasakojimo apie jos programa Skype teiktas paslaugas, tačiau tokia prielaida yra labai nepatikima ir teismas negali daryti išvadų remdamasis ja. Byloje nėra duomenų, kad V. G. anksčiau vertėsi prostitucija. Ši motyvų dalis yra nurodyta skundo dalyje dėl civilinio ieškinio sumažinimo, tačiau ji niekaip neįtakoja pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio. Netgi padarius prielaidą, kad nukentėjusioji anksčiau vertėsi prostitucija, tai nereiškia, kad prieš ją padaryta nusikalstama veika jai nebuvo padaryta neturtinė žala. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama V. G. parodymų analizei, daroma išvada apie jų nepatikimumą, kad prieš V. G. prievarta naudojama nebuvo, L. P. įvykio vietoje nebuvo. Tačiau nei teismo pripažintos L. P. padarytos nusikalstamos veikos aprašyme, nei nuosprendžio motyvuose nėra išvadų, kad L. P. naudojo fizinę prievartą prieš V. G., jis dėl to nėra nuteistas ir šie motyvai nenagrinėtini. Apeliaciniame skunde prašoma iš nuosprendžio šalinti aplinkybes dėl to, kad L. P. kontroliavo V. G., tačiau šie skundo argumentai kolegijos atmetami. L. P. nėra nuteistas dėl to, kad kontroliavo nukentėjusiąją, tokios aplinkybės nėra nei prokuratūros pateiktame kaltinime, nei teismo nustatytos nusikalstamos veikos aprašyme. Tai nėra svarbu ir vertinant L. P. veiksmus kaip nusikalstamus pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip teisingai nurodyta skunde, šios aplinkybės nėra inkriminuotos sudėties dalis. BK 307 straipsnio 1 dalies sudėčiai konstatuoti užtenka turėti pajamų iš kito asmens prostitucijos. Asmens kontrolė naudojant prievartą gali būti kvalifikuojama pagal kitą BK straipsnį, kuris L. P. nėra inkriminuotas. Kitą vertus tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė iš nukentėjusiosios V. G. ir nuteistosios V. Z. parodymų, kuriuose yra įrodymų, kad V. Z. ir nuteistasis L. P. per ją kontroliavo nukentėjusiąją. Kolegija nenustatė V. G. paaiškinimuose melagingų parodymų, todėl nemato pagrindo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jai už žinomai melagingų parodymų davimą. Vertinant nukentėjusiosios parodymus jie nesutampa neesminėse detalėse ar nesutampa su nuteistojo versija, tačiau tai negali būti vertinama kaip melagingi parodymai. Skirtumai jų parodymuose yra ne dėl to, kad meluoja V. G., o dėl to, kad meluoja apeliantas. Nuteistojo versija iš dalies remiasi jo kartu su apeliaciniu skundu pateiktais vaizdais iš kompiuterio, tačiau nėra aiški, nei šių vaizdų kilmė ir laikas, nei autentiškumas, nei kas juose užfiksuota. Remiantis tokiais duomenimis teismas negali pritarti nuteistojo versijai. Skunde apeliantas nurodė, kad civilinį ieškinį už nukentėjusiąją pareiškė advokatas, kuris su nukentėjusiąja neturi jokių teisinių santykių. Šis motyvas iš dalies teisingas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad advokatas Dalius Povilius byloje atstovavo nukentėjusiąją V. G.. Byloje yra jo atstovavimą patvirtinantis orderis (5 t., b. l. 10). Jame nurodyta, kad sutarties su klientu „Lietuvos Caritas“ pagrindu jis byloje atstovaus V. G. visa įgaliojimų apimtimi. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu jam leista dalyvauti procese (5 t., b. l. 11). Advokatas dalyvavo visame procese ir atstovavo nukentėjusiosios interesams. „Lietuvos Caritas“ tai katalikiška humanitarinė organizacija padedanti vargstantiems. Viena iš organizacijos veiklos rūšių yra pagalba moterims, išnaudotoms prostitucijai. Joms organizacija teikia įvairią, tame tarpe ir teisinę, pagalbą. Teisinė pagalba teikiama sutarčių su advokatais pagrindu, jas sudarant tarp „Lietuvos Carito“ ir advokato. Byloje šių sutarčių nėra, tačiau teismas neabejoja, kad advokatas pateikė civilinį ieškinį sutarties su nukentėjusiąją globojusios organizacijos „Lietuvos Caritas“ pagrindu ir veikdamas nukentėjusiosios V. G. interesais. Apeliantas neteisus teigdamas, kad civilinis ieškinys teisme nebuvo įrodinėjamas. Civiliniame ieškinyje advokatas, veikdamas nukentėjusiosios interesais ir neabejotinai pabendravęs su ja, nurodė civilinio ieškinio pagrindą ir motyvus. Teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl civilinio ieškinio esmės. Nėra abejonių, kad V. G. nukentėjo dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos ir jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinta. Apeliantas skunde nurodė nesutikimo su jam paskirta bausme motyvus. Jo nuomone, teismas jam paskyrė 90 parų arešto bausmę, kurią jis atliko išbuvęs tą patį laiką suėmime, ir dar paskyrė 10 MGL dydžio baudą. Tokie motyvai nėra teisingi. BK 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė teismui paskirti 4 rūšių bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas parinko švelniausios rūšies bausmę. Tai, kad nuteistasis buvo suimtas, nereiškia, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad jis buvo suimtas, turėjo jam paskirti tik arešto bausmę. Teismas parenka bausmės rūšį iš sankcijoje nurodytų bausmės rūšių pradedant nuo švelniausios. Parinkdamas bausmės dydį teismas turi vadovautis BK 61 straipsnio nuostatomis. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija numatė galimybę už apysunkio nusikaltimo padarymą paskirti iki 1000 MGL dydžio baudą. Teismas paskyrė L. P. subendrintą 285 MGL dydžio baudą, kuri yra gerokai mažesnė nei įstatyme numatytas vidurkis ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją sumažino trečdaliu. 10 MGL dydžio bauda nuteistajam nėra paskirta papildomai. Teismas 90 parų nuteistojo suėmime išbūtą laiką, kuris prilygintas 180 MGL, įskaitė į paskirtą bausmę, todėl L. P. likusios bausmės dydis yra 10 MGL. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. P. apeliacinį skundą atmesti.