Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B., A. Š., Č. P. (E.) ir S. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 308 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) 60 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį; 2) elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant S. B. tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

- pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 307 str. 3 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 308 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., šias bausmes ir bausmę, paskirtą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, subendrinus dalinio sudėjimo būdu, o už BK 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d. laikas.

- pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams;

- pagal BK 307 str. 3 d. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 308 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d., subendrinus apėmimo būdu, o bausmę, paskirtą pagal BK 146 str. 2 d., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, pridedant ją prie griežtesnės bausmės, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str.1 d. 1 p. b) p.p., šią bausmę ir bausmę, paskirtą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 164 str., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. spalio 4 d. laikas.

- pagal BK 24 str. 6 d., 307 str. 3 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 146 str. 2 d. – 50 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p a) p.p., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. birželio 19 d.

Iš S. B., M. B., Č. P. ir A. Š. priteista solidariai nukentėjusiajai L. Č. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei po 17,91 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. P., M. B. ir A. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, nuo 2009 m. balandžio mėnesio vidurio, tiksli data ir laikas ikiteisminiu tyrimo metu nenustatyta, iki 2009 m. gegužės 6 d., 10 val. 30 min., pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), psichine negalia, laikė nukentėjusiąją prieš jos valią užrakintą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kartu su nukentėjusiąja būdami minėtame bute ir neleisdami jai laisvai išeiti bei judėti, neteisėtai atėmė L. Č. laisvę ilgiau nei 48 valandoms.

Taip pat, Č. P., M. B. ir S. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, įtraukė nepilnametę L. Č. į prostituciją ir, padedant A. Š., pelnėsi iš nepilnamečio asmens L. Č. prostitucijos, o būtent:

2009 m. balandžio mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nepilnametės L.Č. kalbų supratę, kad ji yra turėjusi lytinių santykių, Č. P., M. B. ir S. B. nusprendė už pinigus siūlyti jos lytines paslaugas vyrams ir vėliau šį sumanymą įvykdė, t. y. A. Š. paruošiant, t. y. parenkant jai rūbus ir padarant makiažą, nepilnametę L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), užsiimti prostitucija, Č.P., M. B. ir S. B., veikdami įvairiomis grupėmis, o Č. P. viename tęstinės veikos epizode - ir vienas, ne mažiau kaip keturis kartus nuvežė L. Č. į degalines, esančias (duomenys neskelbtini), ir ten, pasinaudodami nukentėjusiosios psichine negalia, vertė ją už pinigus teikti lytines paslaugas sunkvežimių vairuotojams ir kai nemažiau kaip keturi sunkvežimių vairuotojai turėjo lytinius santykius su L. Č., už tai iš vairuotojų gavo tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą pinigų sumą (ne mažiau kaip 50 Lt arba jų ekvivalentą kita valiuta už vieną lytinį aktą), o Č. P. telefoninio pokalbio metu susitaręs su R. S., kad už 50 Lt atveš merginą, 2009 m. gegužės 3 d., apie 18 val. 30 min., paėmė nukentėjusiąją nepilnametę L. Č. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ši buvo neteisėtai prieš jos valią laikoma, ir savo automobiliu „BMW“ nuvežė ją į (duomenys neskelbtini), kur apie 19 val. kelyje (duomenys neskelbtini) perdavė L.Č. R.S..

Anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Dalį bausmės jau atliko ir tai jai pakankama pamoka ir supratimas, kad tik būtina besąlygiškai laikytis įstatymų ir nesivelti į abejotinus kitų asmenų sandėrius. Suvaržymus patiria jau labai ilgą laiką, nes paskyrus kardomąją priemonę iš jos paimti dokumentai, be kurių ji negali įsidarbinti. Šiuo metu yra registruota darbo biržoje. Be to, nuo laikotarpio kai pakeista kardomoji priemonė, jokių nusižengimų nepadarė ir su Č. P. nutraukė visus santykius. Teigia, kad ji nekelia jokio pavojaus visuomenei. Jos veika buvo antraeilio pobūdžio, nebuvo nei nusikaltimų iniciatorė, nei aktyvi vykdytoja. Todėl, jos nuomone, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ir aiškiai per griežta. Tokios bausmės rūšies paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Apeliantė nesutinka ir su nustatyta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nei su vienu iš nuteistųjų daryti ką nors nusikalstamo nesitarė. Ji paprasčiausiai vykdė Č. P. paliepimus, būdama nuo jo priklausoma ir nemanydama, kad tai nusikalstama. Nuosprendyje nenurodyti jokie jos pavojingumo visuomenei ar blogai charakterizuojantys požymiai. Vadovaudamasi BK 54 str. 2, 3 d., prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat skunde pažymi, kad nukentėjusiosios tėvai civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepareiškė. Teismas, priteisdamas žalą iš visų nuteistųjų solidariai, pasielgė neteisingai, nes neatsižvelgė į kiekvieno iš jų kaltės laipsnį ir kitas svarbias aplinkybes.

Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, bei šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo panaikinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai M. B. ir Č. P. nuteisė už neteisėtą laisvės atėmimą žmogui, pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir jo įtraukimą į prostituciją, S. B. - už nepilnametės įtraukimą į prostituciją ir pelnymąsi iš šio asmens prostitucijos, o A. Š. - už neteisėtą laisvės atėmimą žmogui ir padėjimą pelnytis iš nepilnametės prostitucijos.

Apeliacinių skundų argumentai pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistųjų kaltės, įrodymų ir veikų juridinio vertinimo bei paskirtų bausmių dydžio nepaneigia.

Dėl neteisėto laisvės atėmimo žmogui

Nuosprendį šioje dalyje ginčija Č. P., M. B. ir A. Š.. Tačiau M. B. apeliaciniame skunde jokių argumentų, pagrindžiančių savo reikalavimo pagrįstumą, nėra pateikiama.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl paminėtų nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 146 str. 2 d. pakankamai motyvavo. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymų vertinimo motyvais kolegija neturi pagrindo.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nurodytame bute nukentėjusioji buvo laikoma prieš jos valią. Nuteistųjų nurodomi nukentėjusiosios laikymo bute tikslai ir motyvai neturi jokios reikšmės sprendžiant apeliantų kaltės ir veikos juridinio įvertinimo klausimus.

Iš tiesų byloje nėra duomenų, kad po nukentėjusiosios atvežimo į paminėtą butą A. Š. iš karto tapo žinoma tikrieji L. Č. laikymo prieš jos valią bute tikslai ir motyvai. Tačiau jau po pirmo jos išvežimo į degalinę, šie tikslai apeliantei be jokios abejonės tapo žinomi. Šios aplinkybės neneigia ir pati A. Š.. Taigi, jos (apeliantės) teiginiai, kad ji visiškai nežinojo nukentėjusiosios neteisėto laisvės atėmimo tikslo ar motyvo neatitinka tikrovės.

Galima sutikti su nuteistųjų teiginiais, jog L. Č. keletą kartų turėjo galimybę negrįžti į jos neteisėto laikymo vietą arba apie tai pranešti kitiems asmenims. Tačiau įvertinus nukentėjusiosios amžių, psichinę būklę ir visišką priklausomybę nuo Č. P. valios, laikytina, kad tokių galimybių buvimas esamoje situacijoje nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės nepašalina.

Tai, kad nuteistieji L. Č. nurodytoje vietoje laikė prieš jos valią ir to norėjo, aiškiai patvirtina jau paminėtas pranešimas apie nukentėjusiosios pabėgimą, jos paiešką, grąžinimas į butą, A. Š. melavimas S. G. ir G. Š., kad nukentėjusiosios bute nėra, nors tuo metu jai buvo žinoma, jog L. Č. yra ieškoma. Šios aplinkybės visiškai nesiderina su Č. P. ir A. Š. teiginiais, jog nukentėjusiąją pas save apgyvendino iš gailesčio, jos per prievartą bute nelaikė ir netgi ragino išeiti.

Priešingai nei teigia A. Š., liudytojų S. G. ir G. Š. parodymuose esminių prieštaravimų nėra. Tai, kad šios liudytojos pagal savo asmeninį suvokimą skirtingai apibūdino L. Č. būseną, dar neduoda pagrindo teigti, jog jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra skirtingi.

A. Š. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto analizei ir tariamiems prieštaravimams šiame akte. Su tokiu paminėto akto vertinimu sutikti negalima. Kolegija daro išvadą, kad ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas ir nekeliantis jokių abejonių. Akto aprašomojoje dalyje išdėstytas įvykio aplinkybių aprašymas, kuris nurodytas nutartyje paskirti ekspertizę, ir nukentėjusiosios paaiškinimų atkartojimas akte nereiškia, kad ekspertai šias aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis. Kolegijos nuomone, didesnį ar mažesnį polinkį fantazuoti ar pameluoti turi daugelis žmonių.

Byloje, iš tiesų, yra duomenų, kad nukentėjusioji norėjo nuslėpti savo tikrąjį amžių, t. y. įvairiems , tarp jų ir A. Š. skunde nurodytiems, liudytojams tvirtino, kad yra pilnametė. Toks elgesys būdingas daugumai paauglių. Tačiau tai dar nereiškia, kad ir kiti jos parodymai dėl svarbių bylai aplinkybių yra melagingi. Pažymėtina ir tai, kad ir pati A. Š. konkrečiai nenurodo kokie kiti nukentėjusiosios teiginiai apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes neatitinka tikrovės.

Kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ekspertizės akte nėra konstatuojama, jog nukentėjusioji iš viso neturi polinkio fantazuoti ar meluoti. Šiame akte daroma išvada, kad šie polinkiai nėra padidinti. Taigi, jokių prieštaravimų ekspertizės akte nėra.

Dėl nepilnametės įtraukimo į prostituciją

Nuosprendį šioje dalyje ginčija nuteistieji Č. P., M. B. ir S. B.. Tačiau M. B. ir Č. P., neneigdami pačio įtraukimo į prostituciją fakto, ginčija tik šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantį požymį – nepilnametystę. Kolegija jau pasisakė, kad šioje dalyje nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nuteistieji nuo L. Č. įtraukimo į prostituciją dienos tiksliai žinojo pastarosios amžių. Tačiau teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal BK 308 str. 2 d. atsako ne tik toks asmuo, kuris žinojo ar suvokė, kad įtraukia į prostituciją 18 metų neturintį asmenį, bet ir toks asmuo, kuris ir nesuvokė šios aplinkybės, bet galėjo ir turėjo tai suvokti. Nukentėjusioji yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88). Akivaizdu, kad bet koks suaugęs, psichiškai sveikas ir bent vidutinę gyvenimišką patirtį turintis asmuo, pakankamai ilgą laiką matydamas ir bendraudamas su L. Č., turėjo suvokti, kad ji yra nepilnametė. Tai, be jokios abejonės, suvokė ir nuteistieji. Šią aplinkybę vienareikšmiškai patvirtina 2009 m. gegužės 1 d., 19 val. 13 min., telefoninis pokalbis tarp S. B. ir Č. P., iš kurio seka, kad S.B. nuomone, nukentėjusiajai yra (duomenys neskelbtini) metų, ir kad pastarieji suvokė, jog nukentėjusioji, nurodydama savo amžių (18 metų), jiems melavo (t. 1, b. l. 221).

Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. nuteistieji jau tiksliai žinojo, kad L.Č. yra nepilnametė, tačiau nežiūrint į tai, toliau vertė ją užsiimti prostituciją ir iš to pelnėsi. Tai patvirtina telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų Č. P., A. Š., S. B. ir kitų asmenų bei trumpųjų žinučių turinys (t. 1, b. l. 221-227).

Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu L. Č. vertėsi prostitucija. Tai, kad nukentėjusioji anksčiau galimai turėjo lytinių santykių ar net vertėsi prostitucija ir turėjo padidintą potraukį priešingos lyties atstovams, neturi jokios reikšmės nuteistųjų veikos juridiniam įvertinimui.

Nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji Č. P., M.B. ir S. B., pasinaudodami L. Č. protine negalia, veždavo nukentėjusiąją į degalines ir siūlydavo ją už pinigus sunkvežimių vairuotojams lytinių santykių atlikimui. Tokie veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais – vertimosi prostitucija pradžia.

Dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos

Nuosprendį šioje dalyje skundžia visi nuteistieji.

Iš nuteistųjų Č. P., M. B. ir A. Š. apeliacinių skundų turinio seka, kad visi jie jokios materialinės naudos iš L. Č. prostitucijos neturėjo. Kitaip tariant, apeliantai bando įtikinti teismą, kad jie dėl altruistinių paskatų padėjo nukentėjusiajai iš prostitucijos užsidirbti pinigų pragyvenimui ir todėl visiškai nesavanaudiškai vežiojo ją į degalines arba tuo tikslu samdė kitus žmones, be jokios materialinės naudos siūlė ,,gyvą prekę“ sunkvežimių vairuotojams, laukdavo kol šie atliks lytinius santykius, o po to parveždavo ją į nuomojamą butą. Tokie apeliantų argumentai yra naivūs ir neįtikinami. Jie prieštarauja ne tik nukentėjusiosios, bet ir pačių nuteistųjų Č. P., M. B. ir S. B. parodymams, kuriuose jie, ginčydami asmeninės turtinės naudos gavimo faktą, pripažįsta, kad pinigus iš sunkvežimių vairuotojų už nukentėjusiosios suteiktas lytines paslaugas gaudavo kiti bendrininkai. Taigi, pelnymosi iš prostitucijos faktas yra neginčijamai nustatytas.

Bendrininkų dalinimosi pelnu iš šios neteisėtos veiklos proporcijos ir būdai (pavyzdžiui, už gautus pinigus įpilant į automobilį kuro) nėra šio nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai. Pelnymosi iš kito asmens prostitucijos sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai bent vienas iš bendrininkų gavo pajamas iš kito asmens prostitucijos. Kad sunkvežimių vairuotojai už nukentėjusiosios suteiktas lytines paslaugas sumokėdavo įvairia valiuta (vidutiniškai 50 Lt ar jų ekvivalentą užsienio valiuta už vieną lytinį aktą) paminėti nuteistieji iš esmės neginčija. Taigi, byloje yra nustatyti visi šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kurių buvimą aiškiai ir nedviprasmiškai iliustruoja 2009 m. balandžio 29 d., 20 val. 43 min. 27 sek., pokalbis tarp Č. P. ir S. B., iš kurios seka, kad abu bendrininkai veikia sutartinai, turėdami konkretų ketinimą – pelnytis iš nepilnametės L. Č. prostitucijos, ir jį realizuoja – gauna iš sunkvežimio vairuotojo už nukentėjusiosios suteiktas lytines paslaugas 15 eurų (t. 1, b. l. 216-217).

Kolegija atkreipia Č. P. dėmesį į tai, kad pagal BPK nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. R. S. ir G. L. šioje byloje kaltinimai nepareikšti. Dėl jų galimai padarytų nusikalstamų veikų byla teismui neperduota. Todėl spręsti šių asmenų kaltės ir atsakomybės klausimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Nuteistosios A. Š. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pelnymosi iš kito asmens prostitucijos sudėties požymių aprašymui. Su skunde išdėstytu šios nusikalstamos veikos požymių apibūdinimu negalima nesutikti. Tačiau apeliantė neatkreipia dėmesio arba sąmoningai nutyli, kad ji nebuvo kaltinama ir nėra nuteista už pelnymąsi, t. y. asmeninės materialinės naudos gavimą iš kito asmens prostitucijos. Ji buvo kaltinama ir yra nuteista už padėjimą kitiems nuteistiesiems pelnytis iš nukentėjusiosios prostitucijos. Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra konkrečiai įvardinti A. Š. nusikalstami veiksmai, kuriais ji padėjo kitiems bendrininkams (L. Č. paruošimas užsiimti prostitucija, siekiant iš to pelnytis, t. y. rūbų parinkimas, makiažo darymas). Tai, kad byloje nenustatytas nei vienas sunkvežimių vairuotojas, mokėjęs pinigus už seksualines paslaugas, nuteistosios teisės į gynybą ir teisingą teismą nepažeidžia. Šios aplinkybės yra nustatytos ne tik nukentėjusiosios parodymais, kuriuos dėl objektyvių priežasčių reikia vertinti atsargiai, bet ir pačių nuteistųjų Č. P., M. B. ir S. B. parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėmis.

Kolegija daro išvadą, kad A. Š. ir Č. P. tarpusavio santykių kokybė nėra šioje byloje įrodinėtina aplinkybė. Bet kokiu atveju, jos galimas materialinis priklausymas nuo sugyventinio, nėra aplinkybė, šalinanti apeliantės baudžiamąją atsakomybę.

Pati apeliantė neginčija, kad ji žinojo, jog L. Č. yra vežama į degalines, kur už materialinį atlygį suteikdavo lytines paslaugas sunkvežimių vairuotojams ir kad iš to pelnydavosi nuteistieji Č.P., M. B. bei S. B.. Ji taip pat neneigia, kad prieš išvežant nukentėjusiąją į degalines, padėdavo jai pasidaryti makiažą, duodavo geresnius rūbus, Č. P. nurodymu liepdavo apsiplauti lytinius organus. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais A. Š. siekė, kad nukentėjusiosios išvaizda būtų patrauklesnė, o pati ,,gyva prekė“ paklausesnė. Tokius nuteistosios veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip padėjimą pelnytis iš kito asmens prostitucijos. Kitaip juridiškai įvertinti nuteistosios veiksmus paprasčiausiai neįmanoma.

Nuteistųjų bendri ir suderinti veiksmai siekiant bendro rezultato leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji veikė bendrininkų grupe. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tai pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe nekelia abejonių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis Č. P. ir M. B. deklaratyviai teigia, kad savo kaltę dėl nukentėjusiosios įtraukimo į prostituciją pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Faktiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jie tvirtino, kad tik iš gailesčio nukentėjusiajai padėdavo jai užsidirbti pinigų. Tiek jie, tiek kiti nuteistieji neigė pelnymosi ar padėjimo pelnytis iš prostitucijos svarbiausius sudėties požymius, neteisėto laisvės atėmimo fakto.

Todėl teigti, kad paminėti nuteistieji pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nėra pagrindo.

Č. P. skundo argumentai apie protiškai neįgalios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį ne tik kad neatitinka tikrovės, bet yra ir aiškiai ciniški.

Apeliaciniuose skunduose nurodytų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų liudytojų S.B., V. B., J. P., R. B., Z. B., R. V., S. G. parodymai yra arba išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų, arba jų informacinė vertė ribota. Šie parodymai pirmosios instancijos teismo išvadų, kad iki 2009 m. gegužės 1 d. nuteistieji tikslaus nukentėjusiosios amžiaus nežinojo, bet turėjo suvokti, jog ji yra nepilnametė, nepaneigia.

Pagal civilinę teisę solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žala nukentė­jusiajam padaroma bendrais kaltininkų veiksmais, taip pat tais atvejais, kai žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsira­do tik dėl vieno iš šių asmenų veiksmų, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie atsakingi, re­zultatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 str. 1, 4 d.). Pažymėtina ir tai, kad jei taikant solidariąją kelių asmenų civilinę atsakomybę vienas asmuo atlygina kito (ar kelių) asmens bendrai padarytą žalą, toks asmuo turi į padariusį žalą asmenį (ar asmenis) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reika­lavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 6.280 str. 1, 2 d.). Taigi, teismo sprendimas priteisti iš visų nuteistųjų solidariai atlyginti 20000 Lt L. Č. padarytą žalą yra pagrįstas ir teisėtas.

Skirdamas nuteistiesiems bausmes pirmosios instancijos teismas BK 41 str. ir 54 str. 2 d., 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padaryti du sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas), kaltininkų asmenybes, jų amžių, atsakomybę sunkinančią ir kitas turinčias reikšmės bausmės dydžiui ir rūšiai aplinkybes, o taip pat nukentėjusiosios pažeidžiamumą dėl jos psichinės būklės.

Nuteistajam M. B., įvertinus jo vaidmenį, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra mažesnės už sankcijų vidurkius.

Nuteistajam Č. P., atsižvelgiant į jo vadovaujantį vaidmenį, už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra arba nežymiai didesnės už sankcijų vidurkius, arba jam lygios. Laikyti tokias bausmes aiškiai per griežtomis ir jas švelninti nėra pagrindo.

Priešingai nei teigia nuteistoji A. Š., pirmosios instancijos teismas įvertino jos antraeilį vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Nuteistajai pagal BK 146 str. 2 d. paskirta ne pati griežčiausia bausmės rūšis. Pagal BK 24 str. 6 d., 307 str. 3 d. A. Š. paskirta bausmė tik nežymiai viršija sankcijos minimalią ribą. Byloje nėra visų būtinų BK 62 str. 2 d. taikymo sąlygų. Taip pat byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad BK 24 str. 6 d., 307 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl taikyti A. Š. BK 54 str. 3 d. nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų S. B., M. B., Č. P. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.