Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas neprisipažino, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 112, 117-118, 141-142), ir teisme paaiškino, kad nepamena, dėl ko viskas prasidėjo, tačiau susipyko su savo žmona. Konfliktai prasidėjo tada, kai žmona susirado meilužį. Jam apie tai pasakė vaikai. Kuri tai buvo diena, kai susipyko su žmona – nepamena. Jam buvo skaudu, nes išgyveno kartu 27 metus, namą pastatė. Susipyko, nes žmona jį išvadino alkoholiku. Tuomet jis nusprendė pasakyti jos draugėms apie meilužį. Draugės dažnai ateina pas juos į namus. Pirmo įvykio, apie kurį pasakojo žmona, išvis nebuvo. Tuo metu pas juos svečiavosi dvi žmonos draugės. Jis tik išvadino savo žmoną paleistuve ir pasakė jos draugėms, kad galvokite su kuo draugaujate. Žmona jam pasakė: „Ko tu čia rėki?“, matyt dėl to, kad ją tai užgavo. Dar pasakė: „Kas tu čia, eik iš čia“ ir ,,pasiuntė“ jį. Norėjo išeiti, bet žmonos žodžiai jį taip pat užgavo. Negana, kad buvo neištikima jam, tai dar ir iš namų varo. Jis jau norėjo išeiti, bet grįžo, tačiau tuo metu žmonos draugė, vardu Janina, užstojo jam kelią. Žmona užsidengė rankomis galvą, bet jis, net norėdamas jai suduoti, būtų nepasiekęs. Kita žmonos draugė galėjo išgirsti žmonos riksmą. Jis pripažįsta, kad buvo tik vienas konfliktas su žmona, kurio metu jis tik norėjo suduoti jai, bet tikrai nesudavė, nes nepasiekė jos. Jokio kito atvejo, kuriuo jis kaltinamas, nebuvo. Be to, jis pats susipainiojo ir negali atsakyti, kada ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Jis tik atsakinėjo į klausimus. Tokio įvykio, kad jis būtų sudavęs žmonai, kai ji gėrė kavą ir ji palinko prie puodelio – tikrai nebuvo. Kodėl liudytojos, žmonos draugės, nurodo, kad buvo du kartai – negali atsakyti (t. 2, b. l. 55-56).

-nukentėjusioji I. B. teisme paaiškino, kad pirmo įvykio metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio pradžioje, pas ją buvo draugė T. M.. Ji virtuvėje buvo su drauge, galimai darė kavą, o gal indus plovė. Tuo metu į virtuvę įėjo vyras (teismo pastaba - kaltinamasis V. B.), kuris buvo neblaivus ir sudavė jai per pakaušį. Ji nesitikėjo, kad jai bus suduotas smūgis. Vyras net nematė, kad yra virtuvėje draugė. Tuo metu draugė atsistojo ir paklausė kaltinamojo: ,,Kodėl tu ją lieti?“. Draugė apramino vyrą ir jis išėjo iš virtuvės. Kai vyras jai sudavė, ji pajuto fizinį skausmą.

Antro įvykio metu, t. y. rugpjūčio pabaigoje, pas ją svečiuose buvo dvi draugės: T. M. ir J. K.. Jos trise sėdėjo prie stalo. Ji darė kavą ar sumuštinius, tiksliai nepamena. Šį kartą vyras matė, kad yra jos draugės. Jis buvo neblaivus. Jis priėjo ir vėl sudavė jai per pakaušį. Nieko nesakė, tiesiog sudavė. Šį kartą fizinio skausmo nepajuto. Vyras priėjo iš paskos, atsistojo už nugaros ir brūkštelėjo delnu ar kumščiu, kuo tiksliai – nematė. Draugė J. K. pašoko, pradėjo raminti vyrą. Skausmas buvo dėl to, kad sudavė per galvą. Abu kartus iš karto į policiją nesikreipė, nes nenorėjo ,,išnešti“ barnių iš namų. Jokių smurto žymių pas ją neliko. Kreipėsi vėliau, nes vyro agresija nesiliovė. Pareiškime nurodė, kad vyras dažnai geria ir pastoviai prieš ją smurtauja. Apibendrindama gali atsakyti, kad kreipėsi į policiją dėl to, kad jie padarytų tvarką, nes vyras daug geria, o išgėręs triukšmauja, tampa agresyvus. Parašė pareiškimą, kad namuose būtų ramiau.

Nukentėjusiosios parodymai dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad skausmą pajuto abu kartus (nors teisme dėl antro įvykio nurodė, kad fizinio skausmo nejuto). Be to tvirtino, kad vyras antro įvykio metu įėjo į virtuvę ir pradėjo konfliktuoti, o po to, konflikto metu sudavė jai per pakaušį (teisme tvirtino, kad kaltinamasis nieko nesakė, užėjo į virtuvę ir sudavė). Nurodė, kad kaltinamasis norėjo dar kartą suduoti, bet liudytoja J. K. jį nustūmė (teisme tvirtino, kad liudytoja su juo tik kalbėjosi ir ramino). Be to, teisme nurodžiusi, kad pirmo įvykio metu stovėjo prie viryklės ar kriauklės, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad sėdėjo prie stalo (t. 1, b. l. 44-45), nors patvirtindama savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, 2017-10-12 parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduotas smūgis tuo metu, kai ji stovėjo, kas yra užfiksuota fotolentelėje Nr. 1 (t. 1 b. l. 53).

-liudytojas M.(M.) R.teisme paaiškino, kad buvo atvykęs pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją į namus dėl įvykio 2017 m. rugsėjo mėnesį. Kaltinamasis buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, nors iškvietimo dieną smurtas ir nebuvo panaudotas prieš nukentėjusiąją. Tačiau nustačius, kad smurtas buvo panaudotas anksčiau ir kad tai gali paliudyti dvi draugės, medžiaga buvo perduota patikslinimui. Jis bendravo su I. B., ji nurodė, kad prieš ją buvo nuolat smurtaujama. Jo manymu, liudytojos parodymai buvo nuoseklūs, ji nurodė smurto panaudojimo datas ir liudytojus. Galimai datos tikslios ir nebuvo nurodytos. Jis apklausė tik nukentėjusiąją, tačiau kodėl ji nesikreipė į policiją iš karto, kai buvo panaudotas smurtas prieš ją, nepaklausė (t. 2 b. l. 40-41).

-liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 92) ir teisme paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo sesuo. Jo sesers charakteris yra sudėtingas, ji prie jo nuolat kabinėjasi, draudžia, kad pas jį draugai lankytųsi. Jis nėra matęs, kad kaltinamasis būtų mušęs jo seserį. Tačiau jie abu nesutaria, tarp jų santykiai yra konfliktiški, nors gyvena viename name, tačiau skirtinguose aukštuose. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo atvažiavusi policija ir išvežė kaltinamąjį. Tą dieną jie sėdėjo pas jį namuke ir vartojo alkoholį. Su jais buvo ir A. P. (t. 2, b. l. 41-42).

-liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 90) ir teisme paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo pas V. B. svečiuose. Jie trise sėdėjo vasarnamyje. Tuo metu atbėgo nukentėjusioji. Apšaukė juos. Kitą dieną tai pasikartojo. O vėliau sužinojo iš kaltinamojo, kad I. B. parašė pareiškimą į policiją, kad buvo kaltinamojo sumušta. Jis pats nieko nėra girdėjęs apie prieš nukentėjusiąją panaudotą smurtą ir niekada to nematė. Kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, jis niekada nebuvo agresyvus (t. 2 b. l. 42);

-liudytoja M. B. teisme paaiškino, kad niekada nėra mačiusi, kad sūnus muštų marčią ir marti niekada to nepasakojo. Marčios charakteris nesugyvenamas. Tai ji nuolat ją bardavo, net iš namų išvarydavo. Vieną kartą matė, kad pas sūnų yra mėlynės po akimis, o darbininkas paklaustas jai atsakė, kad tai marti sūnų sumušė. Tai jai patvirtino ir pastarosios motina (t. 2, b. l. 42-43).

Liudytojos parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 94) ji paminėjo, kad marti jai yra sakiusi apie sūnaus smurtavimą, tačiau paklausius, kada tai buvo – nieko neatsakė.

-liudytoja J. K. (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. B. yra jos žentas, su jos dukra jis gyvena 25 m., kartu pastatė namą. Apie 5 m. ji gyvena kartu su jais. Jos žentas yra geras, tai dukra norėjo ją išvaryti iš namo, bet žentas jai neleido, liepė pasilikti gyventi. Pastaruoju metu santykiai tarp žento ir dukros įtempti. V. B. kartu su jos sūnumi dirba, rytais pastarieji ateina pas ją, ji juos pamaitina, kartais V. B. nakvoja pas juos. Dukra su V. B. nesikalba. Prieš kažkiek tai laiko dukra buvo paėmusi jos mokėjimo kortelę ir paimdavo jos pensiją, kurią leisdavo savo reikmėms. Tuo metu materialiai jai padėdavo žentas. Vėliau jie atėmė iš I. B. kortelę, todėl ši ir supyko. Niekada nematė, kad žentas naudotų smurtą jos dukters atžvilgiu. Žentas ir jos sūnus kartais kartu išgeria, bet niekada nebūna agresyvūs. Dukra pati su visais konfliktuoja, myli tik save. V. B. kieme niekada nesirenka jokios kompanijos, niekas negirtuokliauja. Kartais ateina kaimynai, ko nors paklausti, tuomet dukra pyksta ant jų. Dukra pati elgiasi neadekvačiai. Jos santykiai su dukra yra įtempti, dukra su ja nesikalba, pyksta ant jos, dėl ko - nežino (t. 1, b. l. 96).

-liudytoja T. M. teisme paaiškino, kad įvykių, apie kuriuos kalbama šioje byloje, datų neatsimena. Su J. K. buvo pas nukentėjusiąją svečiuose, gėrė kavą. Tai buvo ne praėjusią vasarą, bet dar anksčiau. Į virtuvę užėjo V. B.. Ji sėdėjo nugara į įėjimo duris. I. B. tuo metu darė kavą, ji buvo prie virdulio. Tada išgirdo šauksmą ir suprato, kad kažkas įvyko. Nukentėjusioji buvo jai iš šono, ji sušuko, ir jos abi atsisuko. V. B. buvo neblaivus. Kai atsisuko, I. B. laikėsi už galvos. Jos pradėjo kalbėtis su V. B., sakė, kad negalima taip daryti. Ji suprato, kad gal pastūmė, gal buvo smūgis „iš visos širdies“. Tada jis dar porą kartų joms matant pastūmė I. B. į pakaušį. J. K. pradėjo kalbėti su V. B., o ji nuėjau raminti nukentėjusiąją.

Antrą kartą kai buvo pas nukentėjusiąją, pastaroji sėdėjo prie stalo, jos nugara buvo atsukta į durų pusę. V. B. įėjo, buvo nukentėjusiajai už nugaros ir stūmė ją į stalą. Jis paėmė ją už sprando ir lygtai pastūmė, o gal sudavė. Nukentėjusioji pasilenkė į stalą. Įvykis buvo nemalonus ir jos vėl pradėjo kalbėti su kaltinamuoju. Šį kartą kalbėjo ji, o ne J. K.. Kaltinamasis apsiramino ir išėjo.

Pirmo įvykio metu, kai I. B. sušuko, nematė kaip buvo suduotas smūgis. Tik po kelių sekundžių, kai atsisuko, pamatė, kad ji laikosi už galvos. Kai kalbėjo su kaltinamuoju, jis dar porą kartų pastūmė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji pasakė: „Ai, kaip nors“. Buvo toks jausmas, kad nenorėjo pasakoti apie gyvenimą šeimoje. Jai buvo nemalonu, ji apsiverkė. Ji prašė niekam nesakyti, kad taip yra, kad pati išspręs problemą. Vėliau sakė, kad kaltinamasis jai sudavė. Kai pradėjo aiškintis, ji pasakė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai yra mušama, kad policiją kvietė, kad vaikai matė, bet tai buvo šeimos viduje. Pareiškimas buvo parašytas dėl to, nes situacija pradėjo kartotis dažniau. Ji pirma nesakė, ką kaltinamasis jai padarė, o tik vėliau prisipažino, kad sudavė. Kai jos atėjo, kaltinamasis su nukentėjusiąja nekonfliktavo. Nukentėjusioji nesakė priežasties, dėl ko sudavė. Kito įvykio metu kaltinamasis norėjo suduoti, bet nebuvo galimybės, nes virtuvėje buvo ji ir dar J. K., todėl jis tik palietė nukentėjusiąją už nugaros, tačiau stipraus smūgio nebuvo. Nukentėjusioji palinko į priekį. Po smūgio nukentėjusioji jos akivaizdoje vaistų negėrė. Nukentėjusioji išėjo į lauką, o ji pasiliko ir kalbėjosi su kaltinamuoju. Mano, kad pastūmimas negalėjo sukelti stipraus fizinio skausmo. Nukentėjusioji po pastūmimo apsiverkė, todėl mano, kad jai skaudėjo. Ji susiėmė rankomis už nugaros ir išėjo (t. 2 b. l. 52-54).

Liudytojos parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 68) ji nurodė, kad pirmas įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio antrą savaitę ir svečiuose pas nukentėjusiąją ji buvo viena, nors teisme teigė, kad abiejų įvykių metu svečiuose buvo ir J. K.. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis įėjo su riksmais, keikė nukentėjusiąją, nors teisme to neminėjo. Be to nurodė, kad po jos žodžių, kad negalima taip daryti, kaltinamasis išėjo, o nukentėjusioji liko ir laikėsi už galvos, nors teisme paaiškino, kad nukentėjusioji išėjo, o jos draugė J. K. kalbėjosi su kaltinamuoju. Tvirtindama parodymus patikrinimo vietoje metu, liudytoja nuotraukoje rodo, kad nukentėjusioji antro įvykio metu buvo pastumta į galvos sritį, nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad ji buvo pastumta į petį ar sprandą (t. 1 b. l. 72-77).

-liudytoja J. K. teisme paaiškino, kad įvykio datos nepamena, tačiau tai įvyko šiltu metų laiku. Ji su drauge T. M. atvažiavo pas nukentėjusiąją išgerti kavos. Jos užėjo į virtuvę, I. B. ruošė kavą, atėjo jos vyras, jie susiginčijo tarpusavyje. I. B. pastatė kavą ant stalo, jis priėjo ir pastūmė ją. Ji nuo pastūmimo palinko. Nukentėjusioji pradėjo verkti, tada ji (teismo pastaba – liudytoja) atsistojo ir pasakė, kad jos yra svetimi žmonės ir kad jie gali ginčytis, kada jos išvažiuos. Kaltinamasis išėjo. Mano, kad nukentėjusiajai buvo skaudu, kad vyras taip elgiasi su ja. Nežino, ar nukentėjusiajai daugiau skaudėjo fiziškai, ar morališkai, bet ji pradėjo verkti. Mano, kad jei kaltinamasis jai suduotų smūgį, tai ji net prie stalo neišsėdėtų. I. B. pasakodavo, kad vyras kabinėjasi, įžeidinėja ją, tačiau apie smurtą nieko nepasakojo. Po pastūmimo ant nukentėjusiosios kūno smurto žymių nematė. Jos išgėrė kavą ir visos išvažiavo. Kas iš jų vairavo automobilį – nepamena (t. 2 b. l. 54-55).

Liudytoja, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiąją tik pastūmė plaštaka per galvą, tačiau smūgio nesudavė. Mano, kad nukentėjusiajai buvo skaudu dėl tokio vyro elgesio, todėl ji ir apsiverkė (t. 1 b. l. 80, 81). Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 83-87).

Nukentėjusiosios I. B. 2017-09-29 pareiškime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariato viršininkui užfiksuota, kad nukentėjusiosios vyras V. B. dažnai geria ir yra agresyvus. 2017-09-29 jis bandė prieš ją smurtauti (kėlė ranką). Taip pat pareiškime teigiama, kad sutuoktinis rėkia ir dažnai pakelia ranką (smurtauja). Tačiau, kad pastarajai buvo suduoti smūgiai į galvą ir kad tai buvo padaryta du kartus 2017 rugpjūčio mėnesio pradžioje ir pabaigoje, nėra minima (t. 1 b. l. 2).

Nukentėjusiosios I. B. pranešimo bendrosios pagalbos telefonu informaciniame lape ir pokalbio suvestinėje užfiksuota, kad I. B. pranešimas užfiksuotas 2017 m. rugsėjo 29 d. 14.02 val. ir ji nurodo, kad jos neblaivus sutuoktinis V. B. konfliktuoja, rėkauja grasina, yra atsivedęs draugus, kurie nesutinka išeiti (t. 1 b. l. 33, 104).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VA VPK) Patrulių rinktinės antros kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio A. P. 2017-09-29 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 14.05 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras konfliktuoja, rėkauja, grasina. Atvykus nurodytu adresu į pareigūnus kreipėsi pranešėja I. B., kuri paaiškino, kad jos vyras V. B. pastoviai geria, yra agresyvus, naudoja psichologinį smurtą prieš ją ir jų dukrą. 2017-09-29 būdamas girtas, grasino susidorojimu, kėlė ranką bandydamas suduoti smūgį tačiau I. B. spėjo pabėgti. Pasak I. B. tokio pobūdžio konfliktai vyksta nuolat. I. B. pateikė pareiškimą, o V. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (t. 1 b. l. 34).

VA VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. 2017-09-29 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pokalbio su pareigūnu metu nukentėjusioji nemini, kad buvo mušama nei pranešimo dienos metu, nei anksčiau. Nurodoma, kad V. B. buvo agresyvus ir mojavo rankomis (t. 1 b. l. 35).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuotas namas (duomenys neskelbtini) ir virtuvė (t. 1 b. l. 38-41).

Akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodo, jog 2017 m. rugpjūčio pradžioje kaltinamasis jai sudavė vieną kartą ranka per galvą, tačiau kaip tai buvo – ji neprisimena, kitą kartą jis sudavė jai per galvą, kai ji sėdėjo prie stalo, draugės ją užstojo, o 2017 m. rugsėjo 29 d. kaltinamasis jai spyrė, o kaltinamasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją (t. 1 b. l. 48)

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimas patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusiąją 2017 m. rugsėjo 29 d. nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas šioje dalyje pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą buvo nutrauktas (t. 1 b. l. 119-127).

Kaltinamasis V. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis neneigė, jog įvykio dieną, t. y. galimai 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje tarp jo ir nukentėjusiosios I. B. įvyko konfliktas, jo teigimu, dėl to, kad žmona jį išvadino alkoholiku. Kadangi pas juos konfliktai paaštrėjo nuo to momento, kai žmona susirado meilužį ir jis apie tai sužinojo, jis tą dieną svečiuose buvusioms sutuoktinės draugėms pasakė, kad jo žmona yra paleistuvė. Jis tik išvadino savo žmoną paleistuve ir pasakė, kad galvokite su kuo draugaujate. Žmona jam pasakė: „Ko tu čia rėki?“, „Kas tu čia, eik iš čia“ ir ,,pasiuntė“ jį. Norėjo išeiti, bet žmonos žodžiai jį taip pat užgavo. Jis grįžo, tuo metu žmonos draugė vardu Janina užstojo jam kelią. Žmona užsidengė rankomis galvą, bet jis, net ir norėdamas jai suduoti, būtų jos nepasiekęs. Kito įvykio, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, kaltinamasis teigė iš vis nebuvus.

Nukentėjusioji I. B. nurodo buvus du atvejus, kai jį patyrė kaltinamojo smurtą, o būtent, kad jai 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ir pabaigoje buvo suduota po vieną kartą į pakaušį, dėl ko ji abu kartus patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis vieno konflikto su nukentėjusiąja neneigia, tačiau tvirtina, kad jokio smurto prieš ją nenaudojo.

Nukentėjusioji I. B. teisme nurodė, kad buvo du atvejai, kai jai kaltinamasis sudavė jai per pakaušį po vieną kartą, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ir 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Dėl pirmo įvykio nukentėjusioji teigia, kad pas ją buvo draugė T. M.. Jos buvo virtuvėje: ji pati galimai darė kavą, o gal indus plovė. Tuo metu į virtuvę užėjo kaltinamasis V. B., kuris buvo neblaivus ir sudavė jai per pakaušį. Ji nesitikėjo, kad jai bus suduotas smūgis. Vyras net nematė, kad yra virtuvėje draugė. Tuo metu draugė atsistojo ir paklausė kaltinamojo: ,,Kodėl tu ją lieti?“. Draugė apramino vyrą ir jis išėjo iš virtuvės. Kai vyras jai sudavė, ji pajuto fizinį skausmą. Tačiau nukentėjusioji dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji sėdėjo prie stalo (t. 1, b. l. 44-45), o patvirtindama savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2017-10-12 parodymų patikrinimo vietoje, nukentėjusioji tvirtino, kad jai buvo suduotas smūgis tuo metu, kai ji stovėjo, kas yra užfiksuota fotolentelėje Nr. 1 (t. 1 b. l. 53). Tuo tarpu liudytoja T. M. teisme paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje pas nukentėjusiąją svečiuose jos buvo dviese, t. y. ji ir J. K., nors ikiteisminio tyrimo metu liudytoja aiškino, kad ji buvo viena. Be to, liudytoja T. M. teisme tvirtina, kad pirmo įvykio metu kaltinamasis, sudavęs nukentėjusiajai smūgį, dar porą kartų joms matant pastūmė I. B. į pakaušį. Tuo tarpu, tokių aplinkybių pati nukentėjusioji I. B. nėra nurodžiusi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68) liudytoja T. M. tvirtino, kad kaltinamasis į virtuvę užėjo su riksmais, keikė nukentėjusiąją, tačiau teisme to neminėjo. Be to nurodė, kad po jos žodžių, kad negalima taip daryti, kaltinamasis išėjo, o nukentėjusioji liko ir laikėsi už galvos, nors teisme paaiškino, kad nukentėjusioji išėjo, o jos draugė J. K. kalbėjosi su kaltinamuoju. Liudytoja J. K. teisme nurodė, kad pas nukentėjusiąją buvo tik vieną kartą, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, o ne pradžioje.

Nurodydama antro įvykio aplinkybes teisme, nukentėjusioji I. B. iš vis pradėjo abejoti, ar tuo metu jautė fizinį skausmą ir kelis kartus teisme patvirtino, kad fizinio skausmo nejautė. Nukentėjusioji aplinkybes dėl antro įvykio nurodė taip pat nenuosekliai, nes teisme tvirtino, kad kaltinamasis nieko nesakė, užėjo į virtuvę ir sudavė jai per pakaušį, o ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 44-45) paaiškino, kad kaltinamasis antro įvykio metu užėjo į virtuvę ir pradėjo konfliktuoti, o po to konflikto metu sudavė jai per galvą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis norėjo dar kartą suduoti, bet liudytoja J. K. jį nustūmė. Teisme tik nurodė, kad liudytoja J. K. jį ramino.

T. M. teisme parodė, kad antro įvykio metu kaltinamasis norėjo suduoti nukentėjusiajai, bet neturėjo galimybės, nes svečiuose buvo ji ir liudytoja J. K., todėl jis tik palietė nukentėjusiąją už nugaros, t. y. stipraus smūgio nebuvo. Nuo tokio kaltinamojo palietimo nukentėjusioji palinko į priekį. Mano, kad pastūmimas negalėjo sukelti stipraus fizinio skausmo. Pabrėžtina ir tai, kad liudytoja T. M. pasakodama apie šį įvykį, negalėjo tiksliai nurodyti, ar kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgį per galvą ar per nugarą, ar pastūmė ją, ar tik palietė. Be to paaiškino, kad nukentėjusioji po pastūmimo apsiverkė, todėl mano, kad jai skaudėjo, susiėmė rankomis už nugaros ir išėjo. Liudytoja J. K. taip pat tvirtino, kad nukentėjusioji antro įvykio metu buvo tik pastumta, o verkė galimai labiau iš nuoskaudos, kad jos vyras taip elgiasi su ja prie svetimų žmonių, o ne dėl jai sukelto fizinio skausmo. Be to, liudytoja J. K. patvirtino, kad kaltinamasis pakankamai stambus vyras ir nuo jo suduoto smūgio nukentėjusioji būtų tiesiog nugriuvusi.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymais abejoti duoda pagrindą ir tai, kad pastaroji į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 29 d., o ne iš karto, kai prieš ją buvo panaudotas smurtas. 2017-09-29 savo pareiškime policijos įstaigai nurodė, kad jos vyras V. B. dažnai geria ir yra agresyvus, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. jis bandė prieš ją smurtauti (kėlė ranką), kad vyras rėkia ir dažnai pakelia ranką (smurtauja), tačiau, kad jai buvo suduoti smūgiai į galvą ir kad tai buvo padaryta du kartus, o būtent 2017 rugpjūčio mėnesio pradžioje ir pabaigoje, iš vis nėra paminėta, kaip ir pastarosios pranešime bendrosios pagalbos telefonu (t. 1 b. l. 33, 104). Tarnybiniame pranešime 2017-09-29 taip pat užfiksuota, kad pokalbio su pareigūnu metu nukentėjusioji nemini, kad buvo mušama pranešimo dieną ar kada nors anksčiau. Apie šioje byloje tiriamų įvykių aplinkybes nukentėjusioji kalba tik vėlesnių apklausų metu, t. y. 2017 m. spalio 12 d. ir 2018 m. vasario 19 d. Vertinant šiuos duomenis ir pirminę informaciją apie įvykį, matyti, jog juose pateikiama informacija neprieštarauja kaltinamojo paaiškinimams dėl abiejų įvykių, o būtent, kad jis nurodė nemušęs nukentėjusiosios.

Teisme buvo apklausti ir liudytojai V. K. (nukentėjusiosios brolis), A. P. (kaltinamojo draugas), M. B. (kaltinamojo motina) bei pagarsinti liudytojos J. K. (nukentėjusios motinos) parodymai. Nors šie liudytojai ir nematė byloje nagrinėjamų įvykių ir negalėjo dėl to paliudyti jokių aplinkybių, tačiau jų paaiškinimai, kad nukentėjusioji yra konfliktiška asmenybė, jos charakteris nesugyvenamas, leidžia teismui daryti išvadą, kad galimai nukentėjusioji yra pasirinkusi netinkamą būdą spręsti šeimyninius nesutarimus, juolab, kad pati nukentėjusioji teisme nurodė, kad kreipėsi į policiją dėl to, kad jie padarytų tvarką, nes vyras daug geria, o išgėręs triukšmauja, tampa agresyvus, parašė pareiškimą, kad namuose būtų ramiau.