Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

dalyvaujant pareiškėjui J. Š., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai R. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui R. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 5 000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde (1 t., b. l. 2–3), patikslintuose skunduose (1 t., b. l. 8, 24–25, 30) teismo posėdžiuose pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad 2018 m. birželio 19 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės grįžus į Kybartų PN 1 būrį buvo sumuštas kitų nuteistųjų. Dėl įvykio Kybartų PN pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą pačią dieną buvo išvežtas į Vilkaviškio ligoninę, kur buvo nustatyti kaukolės pamato skeveldriniai lūžiai bei kraujo išsiliejimas į smegenis. Iš šios ligoninės buvo išvežtas į Kauno klinikas galvos operacijai. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovės atstovas netinkamai vykdė nuolatinę nuteistųjų kontrolę, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Pažymėjo, jog šiam įvykiui buvo ruoštasi iš anksto, nes jo vykdymui buvo susibūrę apie 20 nuteistųjų. Jam įvykus, pareigūnai reagavo neoperatyviai, jų veiksmai buvo uždelsti. Teigė, kad jam nebuvo laiku suteikta medicininė pagalba, buvo laukiama, kol atvyks medikai iš Vilkaviškio ligoninės. Nurodė, kad po sumušimo jis negalėjo pats susirinkti daiktų, o pareigūnai nepasirūpino jo asmeniniais daiktais, todėl dingo jo drabužiai, avalynė bei higienos priemonės, todėl patyrė turtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovės. Prašė Kybartų PN išduoti jam valdiškus drabužius ir higienos priemones, bet prašymai nebuvo patenkinti. Tvirtino, kad iš gydymo įstaigos grįžus į Kybartų PN prieš jo valią buvo izoliuotas, patalpinant į kamerų tipo patalpas, nors dėl sveikatos būklės turėjo būti patalpintas į Sveikatos priežiūros tarnybos stacionarią palatą. Ne kartą kreipėsi į Kybartų PN administraciją, prašydamas nutraukti izoliaciją, perkelti į būrį ar kitą kalinimo įstaigą, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama. Teigė, kad kalėjimas kamerose prilygo kankinimui, nes jų techninė būklė buvo bloga, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, grybelis, langai išdužę, lovos surūdijusios, netvarkinga elektros instaliacija, mažas sanitarinis mazgas. Pasivaikščiojimo kiemeliai purvini, apaugę kerpėmis, iš jų sklido blogas kvapas, juose buvo drėgna, nebuvo jokio inventorius (suolelio ar pan.). Be to, jam buvo galima pasivaikščioti kasdien tik vieną valandą, nors jis buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, taip pat ribojama galimybė išsiskalbti drabužius, užsiimti individualia veikla, lankyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų, depresiją, nepatogumų, orumo pažeminimą. Kalėdamas Kybartų PN buvo sužalotas, dėl to yra laikinai nedarbingas. Invalidu gali likti visam gyvenimui, negalės sukurti šeimos ir jos išlaikyti, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 50 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsakovės atstovas Kybartų pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 32–39), papildomuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 2–3, 48–20) ir atstovas teismo posėdžiuose nurodė, jog 2018 m. birželio 19 d. įvyko konfliktas tarp nuteistųjų, kurio metu buvo sumuštas pareiškėjas. Po įvykio Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai tinkamai vykdė savo funkcijas, suteikė pareiškėjui būtiną skubiąją medicinos pagalbą: nedelsiant buvo sutvarstyta žaizda, suleisti vaistai nuo skausmo, pareiškėjas paruoštas transportavimui į gydymo įstaigą. Kybartų PN pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sudaromi Apsaugos ir priežiūros postų planai. Priežiūros postų planą sudaro stacionariųjų ir mobiliųjų priežiūros postų schema, patvirtintas pareigūnų, vykdančių nuteistųjų priežiūrą, skaičius, pareigūnai paskirstyti į postus, tačiau jų nėra tiek, kad galėtų prižiūrėti kiekvieną patalpą ar teritoriją atskirai. Teigė, kad konfliktas įvyko spontaniškai, galimai šį konfliktą išprovokavo pats pareiškėjas, nes minėtą dieną buvo sumušęs kitą nuteistąjį. Pareigūnai nuteistųjų priežiūrą įvykio dieną vykdė tinkamai, laiku reagavo į gautą signalą dėl įvykio, turimomis pajėgomis jį suvaldė, nedelsiant į įvykio vietą iškvietė Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus, iškvietė greitąją medicininę pagalbą, konvojavo pareiškėją į gydymo įstaigas, todėl negalimas tvirtinimas, kad pareigūnai neveikimu prisidėjo prie pareiškėjo sužalojimo. Dėl įvykio Kybartų PN buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tvirtino, jog 2018 m. birželio 21 d., nesant indikacijų stacionariam gydymui, pareiškėjas buvo grąžintas į Kybartų PN, kur jam iki išgijimo buvo teikiamos pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. jis buvo izoliuotas gyvenamojoje aplinkoje, gavo ambulatorinio lygio sveikatos priežiūrą pagal pateiktas rekomendacijas. Pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 21 d. jo prašymų pagrindu buvo taikyta izoliacija, jis perkeltas į kamerų tipo patalpas, kuriose jam buvo taikomos tokios pačios laikymo sąlygos kaip paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems. Pareiškėjui buvo suteikta teisė kasdien pasivaikščioti tris valandas. Dėl šios teisės pažeidimo pareiškėjas nesiskundė. Nuteistiesiems, kalintiems kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas tęsiamas, išskyrus grupines priemones, siekiant saugoti pareiškėją nuo gresiančio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei. Pažymėjo, kad iki sumušimo pareiškėjas nedalyvavo jokiose socialinės reabilitacijos programose, nelankė jokių užsiėmimų, neužsiėmė individualia veikla. Pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose metu Kybartų PN nebuvo gauta jo prašymų dalyvauti tokioje veikloje. Pareiškėjo dingę daiktai buvo surasti ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. jam grąžinti. Kybartų PN patalpose sanitariniai mazgai, ventiliacijos įrenginiai įrengti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Kamerų tipo patalpos tvarkingos, jose einamasis remontas atliekamas pagal poreikį. Kamerų tipo patalpos ne kartą buvo tikrintos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Kamerų tipo patalpose lovos keičiamos pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizaciją bei pagal nuteistųjų prašymus. 4 kameros sanitarinio mazgo plotas 0,97 kv. m, 9 kamerų tipo patalpos – 1,38 kv. m. Kamerų tipo patalpose įrengti du pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių sienos ir grindys atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Kybartų PN centralizuotai skalbiama nuteistųjų patalynė ir nuteistųjų, kuriems nesudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius, drabužiai. Viršutiniai darbužiai skalbiami kartą per mėnesį, tačiau, esant būtinybei, patalynė ir apatiniai drabužiai gali būti skalbiami nesilaikant grafiko. Pareiškėjui nebuvo išduodami drabužiai ir higienos priemonės, nes jis buvo mokus. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė sąlygų, būtinų valstybės atsakomybei kilti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 193–196) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, Kybartų PN pareigūnams neužtikrinus pareiškėjo daiktų išsaugojimo bei neturtinės žalos, Kybartų PN pareigūnams neužtikrinus pareiškėjo saugumo 2018 m. birželio 19 d., dėl netinkamai suteiktos medicininės pagalbos, patalpinimo į kamerų tipo patalpas ir priverstinio izoliavimo jose bei kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose, atlyginimo.

Byla dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų paliekamas nenagrinėtas, skundas dėl kitų reikalavimų tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 2–3) prašė teismą priteisti 5 000 Eur turtinės žalos, kurią jis kildino iš Kybartų PN pareigūnų veiksmų, neužtikrinus jo asmeninių daiktų apsaugos, atlyginimo.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 28 d. padavė teismui paaiškinimą (teisme gautas 2018 m. rugsėjo 3 d. (1 t., b. l. 30), kuriame atsisako reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nes dingę daiktai atsirado ir jam buvo grąžinti. Šį prašymą pareiškėjas patvirtino ir 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje.

Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 2 d.).

Pareiškėjo prašymas pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), skundo dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jo atsisakymas nuo skundo dėl turtinės žalos atlyginimo priimtinas ir administracinė byla dėl 5000 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktina (ABTĮ 50 str. 2 d., 103 str. 4 p., 104 str.).

Dėl 2018 m. birželio 19 d. nesuteiktos Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų medicininės pagalbos.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad po 2018 m. birželio 19 d. sumušimo jam nebuvo laiku suteikta medicininė pagalba, buvo laukiama, kol atvyks medikai iš Vilkaviškio ligoninės.

Kybartų PN atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 32–39) nurodė, kad po 2018 m. birželio 19 d. įvykio Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai tinkamai vykdė savo funkcijas, suteikė pareiškėjui būtiną skubiąją medicinos pagalbą: nedelsiant buvo sutvarstyta žaizda, suleisti vaistai nuo skausmo, pareiškėjas paruoštas transportavimui į gydymo įstaigą.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014).

Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teismingumo, laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).

Ginčo atveju, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos veiksmais, nesuteikus jam pirmosios medicininės pagalbos po jo sužalojimo 2018 m. birželio 19 d. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo skunde nurodyti neteisėti veiksmai (neveikimas) yra siejami su netinkamu gydymo paslaugų suteikimu ir medicinos personalui taikytina profesine civiline atsakomybe, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai.

Tačiau, prieš kreipiantis į bendros kompetencijos teismą dėl žalos, jo manymu, kilusios dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo, atlyginimo, pareiškėjas privalo pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, paduodamas skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.)

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl neteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos neveikimo - nesuteiktos medicininės pagalbos po sumušimo, priteisimo paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.) (žr. pvz. LVAT 2014-05-16 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-858-338/2014, 2013-05-16 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-773/2013).

Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 dalyje nustatyta tvarka (ABTĮ 12 str.).

Dėl pareiškėjo saugumo neužtikrinimo 2018 m. birželio 19 d.

Pareiškėjas, teigė, kad Kybartų PN pareigūnai neužtikrino jo saugumo, todėl 2018 m. birželio 19 d. buvo sunkiai sužalota jo sveikata.

Bylos rašytiniais duomenimis (1 t., b. l. 41,42,87-88, 147), teismui pateikta vaizdo medžiaga (2 t., b. l. 46), byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. apie 15.40 val. Kybartų PN 1 būrio lokalinio sektoriaus kieme pareiškėjas buvo sužalotas 1 būrio nuteistųjų. Pareiškėjui konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 182–183). Dėl šio įvykio Kybartų PN 2018 m. birželio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-00020-18, kuriame pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 147–148, 184). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

Dėl 2019 m. birželio 19 d. įvykio tarnybinis patikrinimas Kybartų PN nebuvo atliktas (1 t., b. l. 136), dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-00020-18 nesibaigęs, jo duomenys teismui nebuvo pateikti, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi byloje esančiais įrodymais.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) pabrėžė ir savo praktikoje išvystytą principą, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (S. prieš Turkiją, pareiškimo Nr.21986/93, 2000 m. birželio 27 d. sprendimas). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą taip pat yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes. Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja išvadą, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Kybartų PN turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto, be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismo posėdyje Kybartų PN atstovas nurodė, kad išankstinės informacijos apie galimą konfliktą neturėjo, konfliktas kilo spontaniškai, truko trumpai, buvo greitai suvaldytas. Tačiau taip pat pažymėjo, kad konfliktą galimai išprovokavo pats pareiškėjas, nes minėtą dieną buvo sumušęs kitą nuteistąjį, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda. Aplinkybę dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjui patvirtina į bylą pateikti įrodymai (1 t., b. l. 137–138).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tarpusavio nesutarimų ar įtampos santykiuose su kitais nuteistaisiais, perkėlimo į kitą būrį, jo izoliavimo iki 2018 m. birželio 19 d. įvykio būtų kreipęsis į Kybartų PN pareigūnus, administraciją, tačiau, teismo nuomone, įvykio dieną įvykus konfliktui tarp pareiškėjo ir nuteistojo D. S., kurio metu pareiškėjas prieš nurodytą nuteistąjį panaudojo fizinį smurtą, pataisos namų administracija turėjo imtis griežtesnių pareiškėjo, jo sumušto nuteistojo bei kitų 1 būrio nuteistųjų elgesio kontrolės priemonių, nes žinodama apie įvykusį konfliktą iki ginčo įvykio administracija turėjo realų pagrindą numatyti galimą grėsmę pareiškėjui.

Į bylą pateikti įrodymai (2 t., b. l. 46) patvirtina, kad pareiškėjas buvo sumuštas grupės nuteistųjų, šie nuteistieji neteisėtiems veiksmams atlikti naudojo metalinius strypus bei kitus žalojančius įrankius, dalį šių įrankių nuteistieji galimai atsinešė iš gyvenamųjų patalpų. Grupinis nuteistųjų išėjimas konkrečiu laiku iš gyvenamųjų patalpų, apibintuotos jų rankos, turimi žalojimo įrankiai akivaizdžiai patvirtina faktinę aplinkybę, jog šiam įvykiui konflikte dalyvavę nuteistieji ruošėsi iš anksto, todėl nėra pagrindo šį įvykį pripažinti spontanišku.

Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Kybartų PN pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, konkrečiu atveju pareiškėjo, bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtą Kybartų PN pareigūnų neveikimą.

Pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės teismo precedento doktrinos nuostatas, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Pažymėtina, kad dėl šio įvykio yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-6357-739/2018, kuriame teismas nustatė Kybartų PN pareigūnų neteisėtą neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme, operatyviai nesureagavus į situaciją, kai pareiškėją M. K. 2018 m. birželio 19 d. mušė kiti nuteistieji, ir jo neapsaugojus.

Į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2018 m. birželio 26 d. specialisto išvada Nr. G517/2018(09) (1 t., b. l. 182–183) patvirtina, kad po 2018 m. birželio 19 d. įvykio pareiškėjui klinikiniais duomenimis konstatuotas atviras įspaustinis dešinio momenkaulio pakauškaulio lūžimas, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujosrūvos abiejų paakių bei plaštakų srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, žaizda stuburo kaklinio VII slankstelio keterinės ataugos srityje – kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu. Pareiškėjui konstatuoti kūno sužalojimai dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą; sužalojimas pavojingas nukentėjusiojo gyvybei.

Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja esant ir kitus būtinus viešosios deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį, todėl yra teisinis pagrindas spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos ir jos dydžio.

Dėl pareiškėjo nepatalpinimo į Sveikatos priežiūros tarnybos stacionarią palatą 2019 m. birželio 21 d.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas, kad grįžus iš gydymo įstaigos jis nebuvo patalpintas į Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos stacionarią palatą.

BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. birželio 21 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (1 t., b. l. 87) matyti, kad 2018 m. birželio 21 d. nesant indikacijų tolimesniam gydymui Neurochirurgijos stacionare, pareiškėjas grąžintas į įkalinimo įstaigą, vietos med. dalies gydymui ir stebėjimui. Rekomenduota skirti analgetikus (esant reikalui), buvusį gydymą iki traumos. Siūlus išimti po 5-7 parų įkalinimo įstaigoje.

Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 1/8-3367 (1 t., b. l. 128) nurodyta, kad Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnyba turi licenciją teikti tik I lygio ambulatorines: šeimos medicinos gydytojo, slaugos ir odontologijos paslaugas, licencijos teikti II lygio paslaugas kartu su stebėjimo paslauga neturi ir tokios veiklos nevykdo. II lygio gydymo ir slaugos paslaugas teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai nenukreipė J. Š. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę stacionariam gydymui ir slaugai, tai reiškia, kad specifinių reikalavimų aplinkai ir medicinos specialistų priežiūrai nebuvo. J. Š. buvo grąžintas į Kybartų PN I lygio ambulatorinei šeimos medicinos gydytojo bei slaugos specialisto priežiūrai. Tokiais atvejais asmuo gyvena įprastoje aplinkoje, tik jam teikiamos tam tikros rekomendacijos dėl gyvenimo režimo, apsilankymų medicinos specialistų apžiūrai ir pan. (pvz.: gulėti, vengti fizinio krūvio, atvykti perrišimams, siūlų pašalinimui ir pan.).

Aukščiau nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnyba neteikia stacionaraus gydymo ir priežiūros paslaugų. Pagal LSMUL Kauno klinikų 2018 m. birželio 21 d. Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (1 t., b. l. 87) pareiškėjas buvo nukreiptas į Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybą medikų gydymui ir stebėjimui, rekomenduojant skirti analgetikus (esant reikalui) bei buvusį gydymą iki traumos bei po 5-7 parų išimti siūlus, įrašų apie pareiškėjui rekomenduotinas teikti stacionarias gydymo ir stebėjimo paslaugas šiame dokumente nėra, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jo nepatalpinimo į stacionarią palatą atmestinos kaip nepagrįstos.

Dėl pareiškėjo izoliavimo

Nuteistųjų izoliavimą reglamentuoja BVK 70 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

BVK 70 straipsnio 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos, pagal kurias atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai; izoliuotai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 str. 4 d.). Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 5 d.). Šio straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė būti izoliuotam ir BVK 70 str. 2-5 dalyse nenurodytiems nuteistiesiems, pataisos namų direktoriui tenkinus rašytinį jų prašymą dėl svarbių priežasčių laikyti juos izoliuotus nuo kitų nuteistųjų.

Pareiškėjas tvirtino, kad 2018 m. birželio 21 d. grįžęs iš gydymo įstaigos į Kybartų PN atsisakė izoliacijos, tačiau buvo priverstas pasirašyti prašymus dėl izoliacijos ir priverstinai izoliuotas kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 5/20-692 dviem mėnesiams ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 5/50-872 keturiems mėnesiams buvo izoliuotas pagal BVK 70 str. 6 d. (1 t., b. l. 40–42, 44–46). Pareiškėjas buvo izoliuotas jo 2018 m. birželio 21 d. prašymo Nr. 10/53-116 ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. prašymo Nr. 10/53-152 pagrindu (1 t., b. l. 43, 47). Pareiškėjas tvirtino, kad nenorėjo būti izoliuotas, tačiau pasirašyti prašymus dėl izoliacijos buvo priverstas. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjui rašant 2018 m. birželio 21 d. prašymą dėl izoliacijos prievarta nebuvo naudojama. Patvirtino, kad pareiškėjas pasakė, jog eis į būrį, tada, sutikus jį išleisti į būrį, jis apsigalvojo ir parašė prašymą dėl izoliavimo.

Liudytoju byloje apklaustas kartu su pareiškėju kalėjęs nuteistasis K. S. nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 21 d. norėjo grįžti į būrį, bet jo neleido ir davė pasirašyti prašymą dėl izoliacijos. Kartu minėtą dieną su pareiškėju kameroje buvęs nuteistasis M. K., kuris buvo apklaustas liudytoju byloje, šios aplinkybės patvirtinti negalėjo.

Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nors ir nenorėjo būti izoliuotas, tačiau 2018 m. birželio 21 d. prašymą dėl izoliavimo parašė pats. Objektyvių duomenų apie galimai prieš pareiškėją naudotą prievartą rašant prašymus dėl izoliacijos byloje nėra.

Pareiškėjas tvirtino, kad kreipėsi į Kybartų PN administraciją, prašydamas nutraukti izoliaciją, perkelti į būrį ar kitą kalinimo įstaigą, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nekonkrečios, abstrakčios, t. y. pareiškėjas nenurodė, kada, į ką ir kokiu konkrečiu prašymu kreipėsi, o atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 54–55) tokių pareiškėjo prašymų nebuvo gauta, todėl pareiškėjui pačiam parašius prašymus dėl izoliacijos bei nesant jokių įrodymų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl izoliacijos Kybartų PN ar kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiškėjo argumentai dėl priverstinės izoliacijos pripažintini nepagrįstais.

Dėl aprūpinimo valdiškais drabužiais ir higienos priemonėmis

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė, ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai).

Pagal minėtų Aprašo 13 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Akivaizdu, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą drabužiai ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniams prašymams.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas dėl drabužių ir higienos priemonių išdavimo kreipėsi 2018 m. birželio 26 d. (1 t., b. l. 75–77), tačiau 2018 m. liepos 24 d. Kybartų PN raštu Nr. 7/1-921 jo prašymai nebuvo patenkinti, nustačius, kad pareiškėjas buvo mokus – t. y. nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 26 d. išleido 100,11 Eur (1 t., b. l. 74–77).

Duomenų, kad pareiškėjas šio atsisakymo pagrįstumą bei teisėtumą būtų ginčijęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kad minėtas atsisakymas būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, byloje nėra. Įvertinus šią aplinkybę bei atsižvelgus į tai, kad minėtame rašte nurodytas atsisakymo skirti pareiškėjui drabužius ir higienos priemones pagrindas atitinka Aprašo 5 ir 13 punktų nuostatas, atsakovės atstovo veiksmai, atsisakant išduoti pareiškėjui drabužius ir higienos priemones dėl to, kad jis buvo mokus, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Dėl kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su techniškai netvarkingomis kamerų tipo patalpomis, teigė, kad ant jų sienų ir lubų buvo pelėsis, grybelis, langai išdužę, netvarkinga elektros instaliacija, lovos surūdijusios, mažas sanitarinis mazgas.

Nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas kalėjo 9 kamerų tipo patalpoje, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. – 4 kamerų tipo patalpoje (2 t., b. l. 2–3, 48–51).

Ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 48–50) nurodė, kad Kybartų PN 4 ir 9 kamerų tipo patalpos atitinka galiojančius teisės aktus, tvarkingos, jose einamasis remontas atliekamas pagal poreikį. Kamerų tipo patalpose lovos keičiamos pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizaciją bei pagal nuteistųjų prašymus. Į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Marijampolės departamento patikrinimo aktus (2 t., b. l. 4–17), tačiau, teismas pažymi, jog šiuose aktuose nurodyta, jog buvo tikrintos ne ginčo patalpos bei ginčui neaktualiu laiku, todėl jie neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Kybartų PN nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie ginčo kamerų tipo patalpų sienų, lubų, grindų, langų, elektros instaliacijos ir lovų būklę. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl langų stiklų nebuvimo ginčo kamerų tipo patalpose patvirtino liudytojais apklausti K. S. ir M. K., todėl, teismo nuomone, atsakovės atstovui nepateikus įrodymų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl techniškai netvarkingų 4 ir 9 kamerų tipo patalpų jo kalėjimo metu, jo nurodyti pažeidimai laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018).

Pareiškėjas teigė, jog kamerų tipo patalpų sanitarinis mazgas buvo per mažas, jame trūko vietos judėti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5. punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Kybartų PN atsiliepime į skundą nurodė (2 t., b. 48–50) nurodė, kad 4 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo plotas yra 0,97 kv. m, 9 kamerų tipo patalpos – 1,38 kv. m. Teismo nuomone, tai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Atsakovės atstovas nurodė, kad Kybartų PN įrengti iki Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių parengimo, todėl įstaigos neteisėtas veikimas, kiek tai susiję su sanitarinio mazgo įrengimu, negali būti konstatuotas, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančių sanitarinių mazgų įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 32–39) nurodė, kad Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. birželio 14 d. priimti Pripažinimo tinkamais naudoti aktai. Į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad po Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių įsigaliojimo Kybartų PN buvo naujai įrengiamos, kapitaliai remontuojamos ar rekonstruojamos ginčo kamerų tipo patalpos, pateikta nėra. Tačiau šio pažeidimo pareiškėjas ir negrindė aplinkybe, kad ginčo laikotarpiu byloje vertinamos kamerų tipo patalpos buvo kapitaliai remontuojamos ar rekonstruojamos, tai sudarytų pagrindą atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl, pareiškėjui nereiškus tokių argumentų bei nepateikus įrodymų, patvirtinančių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų atlikimo faktą ginčo patalpose, atsakovės atstovo atsakomybė dėl teisinio reglamentavimo neatitinkančio sanitarinių mazgų dydžio negalima.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kalint kamerų tipo patalpose buvo apribota jo galimybė kasdien tris valandas pasivaikščioti gryname ore, išsiskalbti drabužius, užsiimti individualia veikla, lankyti užsiėmimus, socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones.

BVK 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (3 d.).

Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, lengvajai grupei priskirti nuteistieji – keturias valandas (BVK 74 str. 5 p.), drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas (BVK 75 str. 5 p.), perkeltiems atlikti drausmines nuobaudas į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85, 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą >...< ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (1 t., b. l. 32–39, ).

Pagal BVK 144 straipsnio nuostatas nuteistojo laikinas izoliavimas nelaikomas nuobauda, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui būnant laikinai izoliuotam kamerų tipo patalpose, turėjo būti užtikrintos šiai grupei priskirtų nuteistųjų turimos teisės, t. y. teisė kasdien pasivaikščioti 3 valandas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų į bylą nepateikė. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl šios teisės pažeidimo patvirtino byloje liudytoju apklaustas K. S., todėl, atsakovės atstovui nepateikus teismui įrodymų, paneigiančių pareiškėjo ir nurodyto liudytojo argumentus dėl teisės pasivaikščioti ribojimo, šis pažeidimas laikomas nustatytu.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Iš į bylą pateikto Dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos, patvirtintos Kybartų PN direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1/10-46 ir Nuteistųjų skalbyklos darbo grafiko, patvirtinto Kybartų PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1/10-393 (1 t., b. l. 69–72), kamerų tipo patalpose kalinčių nuteistųjų patalynė ir darbužiai skalbiami centralizuotai, skalbimui priimami ir atiduodami kiekvienos savaitės trečiadienį. Viršutiniai drabužiai skalbiami kartą per mėnesį.

Šie duomenys patvirtina, kad nuteistiesiems, esantiems kamerų tipo patalpose, užtikrinama teisė išsiskalbti jų patalynę ir asmeninius drabužius. Pareiškėjas nurodytos aplinkybės dėl galimybės išsiskalbti drabužius ribojimo nedetalizavo, nenurodė, kaip ir kada ji buvo ribojama, nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl šios teisės ribojimo, todėl, atsižvelgiant į atsakovės atstovo pateiktus duomenis bei šiame kontekste nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo pretenzijos dėl teisės išsiskalbti drabužius ribojimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas iki 2018 m. birželio 19 d. nedalyvavo jokiose socialinės reabilitacijos programose, nelankė jokių užsiėmimų (išskyrus Kybartų suaugusiųjų vidurinę mokyklą), neužsiėmė individualia veikla, pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpoje metu Kybartų PN nėra gavę pareiškėjo prašymų dalyvauti užsiėmimuose, individualioje veikloje. Šį tvirtinimą grindė rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 73, 2 t., 54–55). Gavęs atsiliepimą į skundą šių atsakovės atstovo nurodytų aplinkybių pareiškėjas neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiame kontekste nenustatyta.

Kybartų PN pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas iki 2018 m. birželio 19 d. įvykio lankė Kybartų suaugusiųjų vidurinę mokyklą (b. l. 73).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 ² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą <....>.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo izoliuotas BVK 70 str. 6 d. pagrindu, jam turėjo būti užtikrintos paprastajai nuteistųjų grupei taikytinos laikymo sąlygos, todėl teisė mokytis Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje turėjo būti užtikrinta. Atsakovas pareiškėjo pozicijos dėl negalėjimo lankyti mokyklą neargumentavo, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl negalėjimo tęsti mokslą lieka nepaneigtos.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą byloje pareiškėjo teisių pažeidimai nustatyti dėl to, kad jis 2018 m. birželio 19 d. neužtikrinus saugumo buvo sužalotas, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. kalėjo higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerų tipo patalpose, ribojant jo teisę į pasivaikščiojimus, lankytis mokykloje.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų vertintina 7 000 Eur sumai, kuri yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 182–183), tai neabejotinai sukėlė pareiškėjui stiprų fizinį skausmą, ilgalaikius dvasinius išgyvenimus. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo ginčo atveju nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo (ABTĮ 56 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui prašymą priteisti valstybės naudai 292,47 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 56).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-4040-15245 nuspręsta paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje advokatą A. B., kuris 2018 m. rugsėjo 5 d. leidimo ir pavedimo sutartimi pavedė advokato padėjėjai R. V. visa apimtimi pagal aukščiau nurodytą sprendimą teikti teisinę pagalbą pareiškėjui (1 t., b. l. 94–97).

ABTĮ 45¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44 str.1 p., proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str.2, 6 d.).

Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybei turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies, tačiau konkrečiu atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 44, 45, 45¹ str.) ( žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015-04-07 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).

Teismas pažymi, jog nuo 2019-04-01 Kybartų pataisos namų reorganizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-11-26 įsakymo Nr. 1R-253 pagrindu, Kybartų pataisos namų teises perėmė Marijampolės pataisos namai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45¹ straipsniais, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. Š. skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kybartų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos neveikimo - nesuteiktos medicininės pagalbos po sumušimo, priteisimo palikti nenagrinėtą.

Bylą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Pareiškėjo J. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (po reorganizacijos- Marijampolės pataisos namų) 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.