Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovei advokatei V. V., išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. N., Ž. K.,

nedalyvaujant atsakovei G. G., tretiesiems asmenims – akcinei bendrovei SEB bankas, akcinei bendrovei DNB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei G. G. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovas prašo priteisti atsakovei. Kito registruotino nekilnojamo ir kilnojamo turto ieškovas ir atsakovė neturi. Ieškovas nurodo, jog santuokos metu susidarę įsiskolinimai kreditoriams yra priteisti iš ieškovo ir atsakovės, o jų pagrindu yra užvestos vykdomosios bylos antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje, todėl ieškovas prašo jo asmeninės neįvykdytas skolas priteisti jam, atsakovės neįvykdytas asmenines priteisti atsakovei, o solidariąją skolą, solidariai ieškovui ir atsakovei. Ieškovas prašo, kad nutraukiant santuoką, nepilnamečių vaikų – sūnaus G. G., gim. 2000-06-08 ir G. G., gim. 2002-07-19 gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kadangi nepilnamečiai vaikai visada gyveno ir gyvena su atsakove, ji tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, o šie gerai jaučiasi gyvendami su mama. Ginčų tarp ieškovo ir atsakovės dėl bendravimo tvarkos su sūnumi G. G. ir dukra G. G. niekada nėra kilę. Po santuokos nutraukimo ieškovas pageidauja jam palikti turimą pavardę – G., atsakovei – G.. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei G. G. apie vykstantį teismo procesą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pranešta tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė ir posėdžiuose nedalyvavo.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog išvados pateikti negali, nes negali įvertinti atsakovės gyvenimo sąlygų, pabendrauti su vaikais, kadangi atsakovės gyvenamoji vieta šiuo metu nėra žinoma, tačiau mano, jog galima daryti prielaidą, kad jeigu iki 2016 m. vasaros, t. y. kol atsakovė su vaikais dar gyveno Lietuvoje, ieškovas neturėjo priekaištų atsakovei dėl tinkamų sąlygų vaikams sudarymo, tai atsakovė ir toliau jais rūpinasi, todėl neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove ir ieškinio reikalavimus palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

Atsižvelgus į bylos duomenis ir ieškovo paaiškinimus galima spręsti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje trūko abipusės moralinės paramos, tarpusavio supratimo, bendro požiūrio į šeimoje iškilusios krizės sprendimo būdus, ieškovas išsikėlė iš šeimos būsto, o atsakovė išvyko su vaikais gyventi į Jungtinę Karalystę, šalys nebendrauja, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 6 dalis). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Ieškovas neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų G. G., gim. 2000-06-08 ir G. G., gim. 2002-07-19 gyvenamoji vieta ir toliau būtų nustatyta su jų motina, t. y. atsakove G. G., kadangi pasak ieškovo, atsakovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiai vaikais, o jie gerai jaučiasi gyvendami su mama. Tam neprieštarauja ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų ieškinyje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai – G. G., gim. 2000-06-08, ir G. G., gim. 2002-07-19, nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, šiuo metu nepilnamečiai vaikai taip pat gyvena su atsakove, ieškovas su nepilnamečiais vaikais matosi retai, todėl teismas konstatuoja, jog vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų G. G., gim. 2000-06-08, ir G. G., gim. 2002-07-19, gyvenamąją vietą su jo motina – atsakove G. G. (CK 3.169 straipsnis).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimas buvo išspręstas 2011-06-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1400-636/2011 patvirtinant šalių taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams G. G. ir G. G. lėšas jų išlaikymui kas mėnesį mokamomis 200 Lt (57,92 €) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2010 m. birželio mėn. iki vaikų pilnametystės.

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Pažymėtina, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas šalių pasiūlytas bendravimo tvarkos sąlygas, taip pat atsižvelgia į vaikų ir tėvų santykius.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais visiškai atitinka nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių interesus, todėl nustatytina tokia ieškovo J. G. bendravimo su vaikais tvarka: tėvas J. G., turi teisę vaiko atostogų laikotarpiu du kartus per metus nepertraukiamai ne mažiau kaip septynias ir ne daugiau kaip keturiolika dienų praleisti su nepilnamečiu sūnumi G. G., gim. 2000-06-08 ir nepilnamete dukra G. G., gim. 2002-07-19. Taip pat ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. G., gim. 2000-06-08 ir nepilnamete dukra G. G., gim. 2002-07-19, kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.

Pažymėtina, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Teismas, nutraukdamas santuoką, privalo išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis), išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Sutuoktiniai sutarties dėl bendro turto padalijimo nesudarė, todėl santuokos metu įgytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu (CK 3.116 str.). Nutraukus santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kito registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovas ir atsakovė neturi. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog sutinka, kad minėtas turtas būtų priteistas atsakovei, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčų dėl minėto turto padalijimo nėra, sprendžia, jog nėra pagrindo netenkinti ieškovo prašymo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Byloje esančių įrodymų pagrindu taip pat nustatyta, kad santuokos metu susidarę įsiskolinimai kreditoriams yra priteisti iš ieškovo ir atsakovės bei jų pagrindu yra užvestos vykdomosios bylos antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikdamas prašymą dėl kreditoriaus įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nurodė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008-07-25 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1928-785/2008 banko naudai nutarė išieškoti solidariai iš skolininkų J. G. ir G. G. 2537,52 Eur (8761,58 Lt) skolos, palūkanų ir delspinigių bei 7,90 procentų dydžio metines palūkanas už 2394,34 Eur (8267,19 Lt) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-07-25) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas 19,11 Eur (66 Lt) žyminio mokesčio. Nurodė, jog tiek pagal kreditavimo sutartį, tiek pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1928-785/2008, AB DNB bankui abu sutuoktiniai J. G. ir G. G. atsako kaip solidarieji skolininkai, taigi tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstyta, laiko pagrįsta trečiojo asmens AB DNB banko išdėstytą poziciją ir daro išvadą, kad sutuoktiniai pagal užvestas vykdomąsias bylas Nr. 0009/08/03000 ir Nr. 0009/08/03001, AB DNB bankui atsako solidariai, todėl negalima šių neįvykdytų prievolių laikyti asmeninėmis sutuoktinių skolomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje byloje priskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 82 Eur dalintinas lygiomis dalimis abejoms šalims, todėl ieškovui iš atsakovės priteisina 41 Eur žyminio mokesčio.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Atsižvelgdamas į tai, jog bylos šalys neišreiškė noro grąžinti ikisantuokines pavardes, teismas palieka šalims jų santuokos metu turėtas pavardes: ieškovui – Grušas, atsakovei – Grušienė (CK 3.69 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1999 m. lapkričio 27 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 318, tarp J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims jų turimas pavardes: ieškovui „G.“, atsakovei „G.“.

Priteisti atsakovei G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus palikti asmenine jos prievole kreditoriams:

vykdomoji byla Nr. 0009/08/02919, UAB „Teisinių paslaugų grupė“ naudai 472,10 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų;vykdomoji byla Nr. 0009/09/01250, UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudai 1054,19 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų;vykdomoji byla Nr. 0009/09/01401, UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudai 511,96 Eur skolos;vykdomoji byla Nr. 0009/09/01699, UAB „General Financing“ naudai 3533,20 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų;vykdomoji byla Nr. 0009/10/02389, BIGBANK AS filialo naudai 1993,82 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų;vykdomoji byla Nr. 0009/10/04987, UAB „Gelvora“ naudai 1453,85 Eur skolos, 5 procentus ir 10,5 procentus metinių palūkanų;vykdomoji byla Nr. 0009/13/02422, UAB KLI LT naudai 388,89 Eur skolos;vykdomoji byla Nr. 0009/14/04340, AB SEB banko naudai 1268,48 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų.

Po santuokos nutraukimo ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus palikti asmenine jo prievole kreditoriams:

vykdomoji byla Nr. 0009/09/01778, UAB „General Financing“ naudai 3451,17 Eur skolos;vykdomoji byla Nr. 0009/12/01671, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, išieškotojos G. G. naudai 3208,20 Eur skolos;vykdomoji byla Nr. 0009/13/04341, UAB KLI LT naudai 509,29 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų;vykdomoji byla Nr. 0009/14/01102, UAB „Sergel“ (AB „Swedbank“) naudai 1867,75 Eur skolos, 15 procentų metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 1534,31 Eur sumos ir 5 procentus metinių palūkanų.

Po santuokos nutraukimo ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdytus kreditorinius reikalavimus palikti solidaria jų prievole kreditoriams:

vykdomoji byla Nr. 0009/10/04988, AB „Swedbank“ naudai 1454,37 Eur skolos, 15 procentų metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 244,34 Eur sumos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 244,34 Eur sumą, 10,50 procentų metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 1216,92 Eur sumos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 1234,13 Eur sumą;vykdomoji byla Nr. 0009/08/03001, AB DNB banko naudai 1604,66 Eur skolos ir 7,9 procentus metinių palūkanų; vykdomoji byla Nr. 0009/08/03000, AB DNB banko naudai 1604,65 Eur skolos ir 7,9 procentus metinių palūkanų.

Nepilnamečių vaikų: G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: tėvas J. G., turi teisę vaiko atostogų laikotarpiu du kartus per metus nepertraukiamai ne mažiau kaip septynias ir ne daugiau kaip keturiolika dienų praleisti su nepilnamečiu sūnumi G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamete dukra G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Taip pat J. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamete dukra G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.

Priteisti ieškovui J. G. iš atsakovės G. G. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.