- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-357-843/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51597-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Gintaro Dzedulionio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičius laikino sulaikymo laiką 2018 m. spalio 27 d. (vieną parą), M. Š. skirta galutinė 118 MGL (5 900 Eur) dydžio bauda.
M. Š. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 27 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš M. Š. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančią pinigų sumą, o būtent 3 430 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. Š. nuteistas už motorinės transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, o būtent už tai, kad jis 2018 m. spalio 27 d., apie 3.20 val., Vilniuje, L. A. gatvėje, ties pastatu Nr. 15, vairavo automobilį „Volvo V70“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytos 2,79 promilės etilo alkoholio. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai,
dalinio įrodymų tyrimo metu gauti duomenys
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį kaip nepagrįstą ir nutraukti baudžiamąją bylą.
2.1. Nurodo, kad nuosprendyje minimi jo parodymai yra teisingi. Tuo tarpu policijos pareigūno V. G. (G.) parodymai yra melagingi. Pagal bylos medžiagą iškvietimas į įvykį buvo gautas 3.10 val., pareigūnai atvyko 3.15 val., protokolas pradėtas pildyti 3.23 val., tačiau pagal GPS ir video medžiagą policijos automobilis Opel Insignia tuo metu buvo vakariniame aplinkkelyje. Į įvykio vietą jis atvyko 3.29 val. Pareigūnas nesiaiškino įvykio aplinkybių, melagingai nurodė, kad jam buvo pateikta apelianto asmens tapatybės kortelė, nors jis tokios net neturi. Pareigūnas veikė kaip suinteresuotas asmuo. Alkotesterio kvito laikas buvo nutrintas norint nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes. Į alkotesterį jis pūtė 3.52 val. priklausomybės ligų centre paprašytas gydytojo, o ne pareigūno.
2.2. Apelianto nuomone, jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 28 straipsnio 2 dalį, nes veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Jis į automobilį įsėdo norėdamas pakrauti išsikrovusį mobiliojo ryšio telefoną, todėl užvedė variklį. Sėdėdamas pamatė kaip iš lošimų automatų salono „Admiral“ griūdamas išbėga asmuo, šveisdamas prožektoriumi jam į akis ir link jo artinasi, nieko nekalbėdamas, pakėlęs abi rankas. Be prožektoriaus nieko kito minėto asmens rankose nematė. Nežinodamas besiartinančio asmens tikslų, paveiktas savigynos instinkto, akimirksniu įsitikinęs, kad automobilio gale nieko nėra, įjungė atbulinę pavarą ir pavažiavo apie 12 m atbuline eiga iki saugos atstumo. Sustojęs stebėjo situaciją, asmuo arčiau nesiartino, po 15-20 sekundžių grįžo prie „Admiral“ durų ir nustojo šviesti. Įsitikinęs, kad pavojaus nebėra, apeliantas iš lėto automobiliu pajudėjo į stovėjimo vietą ir pro atvirą langą žvelgdamas, ką asmuo turi rankose. Ginklų, ar pavojingų įrankių asmens rankose nematė, todėl „priparkavo“ automobilį į prieš tai buvusią vietą. Asmuo prasitarė, kad ruošiasi iškviesti policiją. Jis paprašė, kad tai asmuo padarytų kuo greičiau. Minėtas asmuo buvo D. V.. Abu laukė policijos. Mikroautobusu atvyko V. G. ir pareigūnė mergina. Apelianto nuomone, liko neįvertintos šios aplinkybės: buvo vidurnaktis; įvyko žodinis konfliktas; konflikte dalyvavę asmenys buvo jauni ir nenuspėjami; jis laukė atvykstančių pareigūnų, nes tikėjosi, kad bus išaiškintos visos įvykio aplinkybės; neturėjo tikslo automobilį vairuoti viešose vietose, gatvėmis ar greitkeliais. Jis gyvena šalia, kitoje Asanavičiūtės gatvės pusėje, automobilį nuolat statė kaltinime nurodytoje gatvės pusėje. Yra dirbęs inkasatoriumi, todėl yra susidūręs su galimomis užpuolimo situacijomis, kurių jis stengiasi išvengti. Pavojingos situacijos suvokimą grindžia policijos duomenis, kad Asanavičiūtės gatvėje, prie Rimi parduotuvės, 2018 m. buvo nudurtas vienas žmogus.
3. Teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas.
4.1. Apklausta liudytoja S. G. nurodė, kad dirba barmene ir salės darbuotoja kazino, esančiame Asanavičiūtės g. 15. 2018-10-27 matė ne visus įvykius. Prie baro sėdėjo žmonės, gėrė, tame tarpe ir M. Š.. Vėliau jie išėjo į lauką. Išgirdo triukšmą ir išėjo pažiūrėti kas vyksta. Matė, kad buvo atvažiavusi policijos mašina, tai buvo didelis automobilis, kaip mikroautobusiukas, ir du pareigūnai – vaikinas ir mergina. Jie buvo šalia M. Š.. Lauke be pastarojo buvo dar vienas vaikinas ir D. V., jie stovėjo ir ramiai kalbėjo, konflikto nebuvo. Stovėjo šalia M. Š. automobilio, kuris stovėjo aikštelės pradžioje, ne jos viduryje. Vėliau jis buvo patrauktas. Antros policijos mašinos nematė. Ji negalėjo ilgai būti lauke, tad grįžo į vidų. Kas vyko iki atvykus policijos pareigūnams lauke ji nematė. Vėliau buvo kalbama su D. V., kad galimai M. Š. vairavo išgėręs, bet ji to nematė.
4.2. Apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. S. (R. S.) nurodė, kad 2018-10-27 dirbo, bet apmena miglotai. Su kolega V. G. gavo iškvietimą nuvykti prie kazino, kur sulaikytas galimai neblaivus vairuotojas. Atvykę rado automobilį, jame lyg buvo nuteistasis, o automobilio rakteliai buvo pas liudytojus. Šie sakė, kad matė, kaip M. Š. vairavo, sulaikė jį. Pastarasis sakė, kad nevairavo. Konflikto tarp šių asmenų nebuvo. Automobilis stovėjo pavažiavęs tarp vienos stovėjimo vietos ir kitos, kažkaip per vidurį. Jie patikrino blaivumą, nuteistasis pūtė į alkotesterį Drager Alcotest 6810, jo kvite turi būti fiksuotas patikrinimo laikas, tai buvo 1-2 minutės po atvykimo. Buvo nustatyta daugiau nei pusantros promilės. Todėl jie M. Š. pristatė į priklausomybės ligų centrą kraujui paimti, o po to į 2 policijos komisariatą. Kitas policijos ekipažas nebuvo atvažiavęs. Į įvykio vietą jie atvyko nuo vakarinio aplinkkelio. Jis yra maždaug 1 km atstumu nuo Asanavičiūtės gt., 1-2 min važiavimo. Atvykę jie pasižymėjo, kad matytųsi, kada atvyko. Pagal byloje esančią ROIK kortelę matyti, kad jie atvyko 3.26 val. Policijos automobilio vaizdo įraše turėtų būti nurodyta, iš kurio automobilio jis daromas. Jie patys šio įrašo negali paimti, jie nėra atsakingi už šią įrangą. M. Š. automobilis buvo paliktas vietoje. Nepamena, ar jis buvo perstatytas. Nuteistojo jis nepažįsta, nėra anksčiau jo sutikęs.
4.3. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, esantys kompiuterinėje laikmenoje, pridėtoje prie baudžiamosios bylos medžiagos.
4.4. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nuteistasis M. Š. nurodė, kad įrašai yra suklastoti. Įraše atpažino D. V., tačiau savęs jame neatpažino. Mano, kad nufilmuotas kitas panašus į jį ir panašiai apsirengęs žmogus bei panašus į jo automobilis, o situacija sumodeliuota. Liudytojas R. S. nurodė, kad įraše yra fiksuotas būtent tas įvykis, apie kurį jis davė parodymus, jame yra nufilmuotas jis pats, pareigūnas V. G..
4.5. Minėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje surinkti duomenys yra gauti teisėtu būdu, ištirti, tad pripažįstami įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, tai yra laikydamasis apeliaciniame skunde apibrėžtų nagrinėjimo ribų bei nepablogindamas nuteistojo padėties, ir padarė šias išvadas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir proceso dalyvių argumentus, išsakytus apeliacinės instancijos teismui, taip pat dar kartą įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, iš esmės sutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis, jog byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad M. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. iš esmės neginčija, kad kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau tvirtina, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 28 straipsnį.
8. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
8.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-568-139/2015).
8.2. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2010). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).
3. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio ir skundo argumentus, paties M. Š. parodymus apie jo subjektyvų situacijos suvokimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvykio faktines aplinkybes nustatė teisingai, padaryta išvada dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo yra pagrįsta ir teisinga.
4. M. Š. savo parodymais neneigė, kad būdamas išgėręs alkoholio važiavo savo automobiliu atbuline eiga, tačiau tvirtino, kad tai darė, nes buvo akinamas šviečiant jam į akis, dėl ko jautė grėsmę, tai yra buvo būtinosios ginties situacija. Apylinkės teismas šiais M. Š. parodymais nepatikėjo ir šių faktinių aplinkybių nenustatė.
5. Revizuodamas minėtą ginčijamo nuosprendžio dalį apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kelis aspektus.
11.2. Visų pirma pažymėtina, kad apelianto nurodomus veiksmus, o būtent švietimą prožektoriumi į akis bei artinimąsi link M. Š. automobilio, net ir konstatavus, jog tokie veiksmai buvo, nustatytoje situacijoje nebūtų pagrindo vertinti nei kaip realaus, nei kaip akivaizdaus ar pavojingo kėsinimosi, dėl kurio apeliantas turėtų pagrindą vairuoti automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.
11.3. Antra, jau pats apeliantas savo parodymais patvirtina, kad įsitikinęs, jog pavojaus nebėra, kad jo įvardytas prožektoriumi švietęs asmuo atsitraukė, neturi ginklų ar pavojingų įrankių, pastatė savo automobilį į prieš tai buvusią vietą. Tai yra jau pats M. Š. savo parodymais pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus ir po to, kai išnyko, jo teigimu, buvusi būtinosios ginties situacija.
11.4. Kita vertus, vertinant minėtus M. Š. parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad įvykio metu M. Š. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo nustatyta 2,79 promilės etilo alkoholio. Toks girtumas neabejotinai neigiamai įtakoja žmogaus gebėjimą tiek suvokti aplink jį vykstančius įvykius, tiek ir juos atsiminti. M. Š. nurodytą įvykių versiją, o būtent jo įvardytą švietimą prožektoriumi į akis ir grėsmės kilimą, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip patikimus. Apylinkės teisme apklausti liudytojai D. V., L. V., A. P. patvirtino, kad apeliantas dar bare stipriai apgirtęs pradėjo su visais konfliktuoti. Liudytojai D. V. ir A. P. nurodė, kad jie nepasidavė M. Š. provokacijai ir pasakė jam, jog konfliktų nenori. Liudytoja L. V. parodė, jog M. Š. tą vakarą išgėrė 8-9 taures viskio po 80 g, o D. V. su draugu alkoholio negėrė. Apie trečią nakties, kai M. Š. buvo labai apgirtęs, buvo paprašyta apmokėti sąskaitą, tačiau jis pradėjo triukšmauti, kaltino jos kolegę, kad ši nori jį apgauti. Ji M. Š. pasakė, kad alkoholio jam daugiau neparduos. Tada M. Š. pradėjo visus pravardžiuoti. Visi trys liudytojai nurodė, jog apeliantas pokalbio metu paminėjo, kad turi pasistatęs automobilį, vėliau išėjo parūkyti. Pasak D. V. ir A. P., šiam iš paskos išėjo ir D. V. pažiūrėti, ar apeliantas nesės vairuoti automobilio. D. V. nurodė, jog M. Š. atsisėdo į automobilį, o jis priėjęs paprašė M. Š. nevairuoti išgėrus. M. Š. patikino nevairuosiąs ir D. V. grįžo į barą. D. V. ir A. P. nurodė, jog vėliau per baro stiklą pamatė, kad M. Š. įjungė automobilio žibintus ir automobilis važiuoja atbulas. Tada D. V. išbėgo iš lošimo salono pirmas, pribėgo prie automobilio, perjungė pavarų svirtį bei ištraukė automobilio raktelius. Paskui išbėgo A. P.. Pasak D. V., M. Š. net nesuprato kas vyksta. Po to D. V. iškvietė policiją ir jis, M. Š. bei A. P. laukė jos lauke. D. V. nurodė, kad artėdamas prie M. Š. automobilio nešvietė į jį jokiu daiktu. Liudytojai policijos pareigūnai V. G. ir R. S. patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietą M. Š. automobilio raktą turėjo liudytojas, kad pareigūnui V. G. raktą perdavė liudytojas D. V.. Liudytoja L. V. taip pat paliudijo, kad kai M. Š. išėjo į lauką, D. V. išėjo jam iš paskos. Abu po kiek tai laiko sugrįžo. M. Š. buvo piktas. D. V. sakė, kad perspėjo M. Š., jog iškvies policiją, jei šis bandys važiuoti. Po 5 minučių M. Š. vėl išėjo į kiemą. Netrukus jam iš paskos išbėgo D. V., o po to ir jo draugas. Po kelių minučių ji su kolege taip pat išėjo į kiemą ir pamatė, kad M. Š. automobilis, kuris prieš tai buvo priparkuotas, stovėjo vidury aikštelės. Suprato, kad automobiliu važiuota atbuline eiga. D. V. su draugu ir M. Š. stovėjo prie automobilio. M. Š. išvadino D. V. necenzūriniais žodžiais, o D. V. pasakė, kad laukia policijos ir stovėjo šalia M. Š., daugiau nieko jam nesakydamas. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas Nr. V1813-181027-032438-033705-20010100 patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams M. Š. automobilis stovėjo nutolęs nuo aikštelės krašto keletą metrų. Šalia buvę asmenys bendravo tarpusavyje. Apygardos teisme buvo apklausta liudytoja S. G. nurodė, kad paties įvykio aplinkybių nematė. Paliudijo, kad M. Š. į lauką buvo išėjęs kelis kartus, kad bare buvo susiginčijęs su D. V. ir jo draugu. Pokalbio ir asmenų emocijų neatsiminė. Patvirtino, kad lauke konflikto nebuvo, visi bendravo ramiai.
6. Taigi, sutampantys ir vieni kitus papildantys liudytojų D. V., A. P., L. V., V. G., R. S., S. G. parodymai, taip pat bendrojo pagalbos centro duomenys, vaizdo įrašas, specialisto išvada patvirtina, kad M. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad D. V., ištraukdamas iš automobilio spynelės raktelius, sukliudė apeliantui toliau vairuoti automobilį būnant neblaiviam. Taip pat minėti įrodymai patvirtina, kad nebuvo jokių pavojingų veiksmų, nuo kurių apeliantui neva reikėjo gintis. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad iš karto po vairavimo M. Š. būtų kam nors iš įvykio vietoje buvusių asmenų, ar atvykusiems pareigūnams nurodęs apie jam, neva, kilusią grėsmę. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad tarp M. Š. ir D. V. butų buvusi ypatinga konfliktinė situacija, dėl kurios M. Š. galėjo galvoti, jog D. V. ketina imtis prieš jį kokių nors keliančių grėsmę veiksmų ir pan. Priešingai, matyti, kad būtent M. Š., būdamas stipriai apsvaigęs, pareikalavus susimokėti už išgertą alkoholį, pradėjo provokuojamai elgtis ir konfliktuoti. O atsisakius jam parduoti daugiau alkoholio, išėjo iš baro ir nuėjo į savo automobilį, kurį neužilgo vairavo.
7. Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, jog M. Š. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis nėra nustatytas, tad pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas nėra.
8. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti M. Š. argumentai dėl liudytojo policijos pareigūno V. G. suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymų melagingumo. Visų pirma, šie apelianto argumentai paremti tik subjektyvia jo nuomone, kad visi policijos pareigūnai yra suinteresuoti surašyti teisės pažeidimo protokolus, nes jiems už tai mokamos premijos. Be to, M. Š. kaltę pagrindžia ne tik liudytojo V. G., bet ir kitų liudytojų D. V., A. P., L. V. parodymai, vaizdo įrašai. Policijos pareigūnai atvažiavo jau po įvykio ir rinko duomenis, reikalingus padarytam teisės pažeidimui išaiškinti. V. G. neneigia patraukęs apelianto automobilį, tik nurodo, kad tai darė su šio sutikimu. Vaizdo įraše Nr. V1813-181027-032438-033705-20010100 užfiksuota, kad pareigūnui prieš patraukiant automobilį iš vidurio aikštelės, apeliantas stovi tiesiais priešais jo automobilio vairuotojo vietoje sėdintį pareigūną ir pasitraukia tik prieš pastarajam pradedant važiuoti. Tai prieštarauja M. Š. teiginiams, kad jis nežino, kas patraukė jo automobilį. Nei vaizdo įrašas, nei liudytojai nepatvirtino apelianto teiginio, kad pareigūnai buvo nusiteikę prieš M. Š., agresyvūs ar pan. Apylinkės teisme apklausta liudytoja L. V. ir apygardos teisme apklausta liudytoja S. G. patvirtino, jog lauke konflikto nebuvo, visi bendravo ramiai. Vaizdo įraše Nr. V1813-181027-032438-033705-20010100 matyti, jog atvykę policijos pareigūnai su M. Š. bendrauja ramiai, agresijos veiksmų nefiksuota.
9. Apygardos teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus M. Š. suabejojo jų autentiškumu. Pasak M. Š., vaizdo įraše gali būti užfiksuotas ne jis, o kitas asmuo, pati situacija sumodeliuota, nufilmuota kitu laiku, galimai kitą dieną. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vaizdo įrašo autentiškumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Vaizdo įraše yra užfiksuotas pats M. Š., abu liudytojais apklausti policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, atitinka ir pati įvykio vieta, įvykio situacija, jos dalyviai, automobilis. Įrašo autentiškumą patvirtino ir apygardos teisme apklaustas policijos pareigūnas R. S., kuris buvo kartu su V. G.. Liudytoją D. V. įraše atpažino ir M. Š.. Apygardos teismas atsižvelgia į liudytojos S. G. parodymus, kad į įvykio vietą buvo atvykusi policijos pareigūnė moteris, tačiau šiuos parodymus vertina atsižvelgusi ir į tai, kad pareigūnas R. S. yra smulkaus kūno sudėjimo, įvykis vyko naktį, liudytoja įvykius stebėjo trumpai, tad sprendžia, kad liudytoja sąžiningai suklydo. Jos minėti parodymai abejonių dėl nustatytų faktinių aplinkybių nesukėlė.
10. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas M. Š. pagrįstai pripažino padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), ir pagrįstai jam netaikė BK 28 straipsnio nuostatų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti.
11. Su apeliaciniu skundu yra pateikta kvito dėl 15 Eur sumokėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą kopija. Kvite mokėjimo paskirties skiltis nėra užpildyta. Baudžiamosiose bylose pateikiant apeliacinius skundus žyminis mokestis nemokamas. Atsižvelgiant į tai, jog nėra aiški 15 Eur sumokėjimo priežastis (pagrindas), taip pat nėra pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis originalas, apeliantui išaiškinama, kad jis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka prašyti grąžinti žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.