Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-281-873/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-11
Bylos Nr.
AN2-281-873/2022
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00022-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
Teisėjas
Nijolė Žimkienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-281-873/2022Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00022-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. O. (toliau – ir skundą padavęs asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12580-2022 (toliau – Institucijos nutarimas) R. O. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2022 m. gegužės 22 d., 3.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. R. O. paskirta nuobauda – 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. O. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo dvylikai mėnesių; netenkinus pirmojo prašymo – pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo dvylikai mėnesių, skiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus arba pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo dvylikai mėnesių, skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi R. O. skundo netenkino, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12580-2022 paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu R. O. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį tenkinti skundą: panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių, neįžvelgus tam pagrindo, pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių ir skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam terminui nei minimaliai numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, neįžvelgus tam pagrindo pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių ir skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nesutinka su teismo argumentu, jog nuobauda gali būti švelninama, tai yra ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, nustačius tik išskirtinės aplinkybes. Apelianto nuomone, tai neturėtų būti suabsoliutinta, kadangi tampa abejotina, ar teismas apskritai realiai gali pritaikyti aptariamą teisės normą.

4.2. Mano, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių nustatymu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Remiasi teismų praktika (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39- 135/2016, 2019 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019).

4.3. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, taip sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai netaikytina arba taikytina atsižvelgiant į neaišku kokias aplinkybes, tarsi jos, apelianto manymu, turėtų būti „nežemiškos“.

4.4. Tvirtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma netaikytina, kartu atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011, kuriame konstatuota, kad padarius net ir tokį pavojingą administracinį nusižengimą kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaiviam, teismas vis tiek gali individualizuoti nuobaudą, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatymu numatyta sankcijoje arba nuobaudos apskritai neskirti (atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais).

4.5. Teigia, kad iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, ką konkrečiai reiškė apelianto neblaivumo laipsnis sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Skundą padavusio asmens nuomone, apelianto neblaivumo laipsnis (0,61 promilės) atspindi mažą padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį. Nurodo, kad prie tokio neblaivumo laipsnio teismai yra panaikinę administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, nors policija ir buvo jį skyrusi net dvylikai mėnesių.

4.6. Teigia, jog teismo nuomonė, kad apeliantas galbūt vairavo ir esant dar didesniam neblaivumo laipsniui, nepagrįsta jokia bylos medžiaga ir netgi jai prieštarauja, nes joje atsispindi tik neblaivumo laipsnio mažėjimas (pavyzdžiui, per keletą minučių nuo 0,61 promilės iki 0,46 promilių).

4.7. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi į daugelį ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių atsižvelgė paviršutiniškai.

4.8. Nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantas anksčiau nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus administracinio nusižengimo, jam niekada nebuvo skirtas teisės vairuoti atėmimas. Mano, kad nenustačius šių aplinkybių, nėra jokio pagrindo teigti, kad ir švelnesnė nei minimali administracinio poveikio priemonė nebus pajėgi perauklėti apelianto ir pasiekti jai keliamų ANK įtvirtintų tikslų. Nurodo, kad teismas šioje byloje neturėjo jokių duomenų, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas, apeliantui nedaro poveikio. Mano, kad ir trumpesnio termino poveikio priemonė gali pasiekti jai keliamus tikslus.

4.9. Tvirtina, kad nebuvo įvertinta ir apelianto asmenybė. Nurodo, kad apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, sumokėjo nutarimu skirtą baudą. Mano, kad teismas į šias aplinkybes nesiorientavo ir selektyviai rėmėsi aplinkybėmis ir argumentais, kurie parankūs tik tokiems nutarties motyvams, kuriais skundas buvo atmestas. Dėl to, apelianto nuomone, teismas pažeidė ANK 563 straipsnį, byla neišnagrinėta visapusiškai ir išsamiai.

4.10. Nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Teigia, kad tai prieštarauja administracinio poveikio priemonės proporcingumo principui, kadangi neteisinga manyti, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, teismo galimybė sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Cituoja Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018.

4.11. Teigia, kad pasekmės, kurios kyla apelianto atveju jam netekus teisės vairuoti, nebuvo įvertintos nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi. Nurodo, kad nutartyje tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Mano, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai, apelianto manymu, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo atitinkamą teismų praktiką (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016).

4.12. Pabrėžia, kad skunde buvo keliami alternatyvūs reikalavimai ir nebuvo prašoma taikyti vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalį, o taip pat buvo prašoma pakeisti nutarimą skiriant alternatyvią administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių terminui, skiriant šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nurodo, kad šis prašymas nutartyje išvis nebuvo nagrinėtas, dėl jo skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų, todėl apeliantas net neturi galimybės išdėstyti argumentų dėl atitinkamos skundžiamos nutarties dalies.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju R. O. sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija jo padarymo aplinkybių. Skunde keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo paskyrimo pagrįstumo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę arba ją pakeisti – skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam terminui nei numatytas minimalus arba skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam numatytam terminui. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies reikalavimus patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 422 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

8. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

9. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

10. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri patvirtintų, jog R. O. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma netaikytina. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nusižengimas nepasižymėjo mažesniu pavojingumu, o jo asmenybė nėra išimtinai teigiama, kas leistų svarstyti apie švelnesnės nei numatyta įstatyme administracinio poveikio priemonės taikymą. Kaip matyti, apeliantas skunde apylinkės teismui akcentavo aplinkybę, jog administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini) miestelyje, teigė, jog žino eismo sąlygas šioje vietovėje, tvirtino, kad transporto priemonė nebuvo vairuota daugiau atidumo reikalaujančiomis sąlygomis. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo, atmetusio šį apelianto argumentą, pozicija. Vertintina, jog apelianto žinios apie eismo sąlygas konkrečioje vietovėje vairavimo esant neblaiviam nepateisina. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog tik dėl atsitiktinumo, kad pažeidimo padarymo metu konkrečioje vietoje nebuvo kitų automobilių, nagrinėjamas nusižengimas nesukėlė žalingų padarinių kitų žmonių, taip pat ir apelianto, sveikatai ir turtui. Apeliantui nustatytas neblaivumas – 0,61 promilės, akivaizdžiai viršijo ribą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apylinkės teismas, vertindamas nusižengimo pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumą atsižvelgė pagrįstai. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuomone, kad jis galbūt vairavo ir esant dar didesniam neblaivumo laipsniui. Iš tiesų, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neatmetė galimybės, kad apelianto girtumo laipsnis, kai jis sėdo prie vairo, galėjo būti didesnis. Vis tik, nors byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto neblaivumo laipsnį jam pradėjus vairuoti transporto priemonę, apylinkės teismas, savo pasvarstymą grįsdamas apeliantui alkotesterio tikrinimu nustatyto neblaivumo mažėjimu, aplinkybe, jog policijos pareigūnų jis buvo sustabdytas tik po kurio laiko, nuvykus tam tikrą atstumą, esminio apelianto teisių pažeidimo nepadarė. Administracinis nusižengimas, dėl kurio nubaustas apeliantas, padarytas tyčia, šios aplinkybės skundą padavęs asmuo neginčija. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo už penkerius metus, R. O. tris kartus baustas administracine tvarka – du kartus už leistino greičio viršijimą bei už tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko interesams (b. l. 42-45). Apygardos teismo vertinimu, duomenys apie ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirtas baudas, o po to padarytą itin šiurkštų nusižengimą – vairavimą esant neblaiviam, leidžia daryti išvadą apie asmens neatsakingą elgesį, nepakankamą piniginių nuobaudų poveikį. Apelianto pasvarstymai, kad ir trumpesnio termino poveikio priemonė gali pasiekti jai keliamus tikslus, šios išvados nekeičia. Apeliantas akcentuoja, jog yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, sumokėjo nutarimu skirtą baudą, tvirtina, kad jo asmenybė nebuvo įvertinta. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. O. (duomenys neskelbtini) metais įgijo vidurinį išsilavinimą (b. l. 15), (duomenys neskelbtini) metais įgijo elektros įrenginių elektromechaniko kvalifikaciją (b. l. 16), dirba (b. l. 17), turi nepilnametį sūnų (b. l. 20), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (R. O.) (b. l. 18-19). Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja apeliantą, tačiau pažymėtina, nėra išskirtinės, dėl kurių įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Analogiškai, byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į kurią buvo atsižvelgta paskiriant baudos dydį, artimą minimaliam, numatytam sankcijoje, bei minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą, nesudaro pagrindo panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę arba ją pakeisti – skirti trumpesniam terminui nei numatytas minimalus. Apeliantas akcentuoja reikalingumą vairuoti transporto priemonę, skunde apylinkės teismui taip pat nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų pasirūpinti mažamečiu sūnumi, nuvykti į darbovietę, prižiūrėti sodybą (duomenys neskelbtini) rajone. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo pozicija dėl neigiamų pasekmių administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui neišvengiamumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. O., suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), atitinkamai, patiriami nepatogumai yra dėsningas jo nusižengimo padarinys, nėra neproporcingi jo padaryto nusižengimo pavojingumui. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad apelianto patiriami nepatogumai nėra tokie, kad užkirstų kelią jam atlikti kasdienius darbus ir vykdyti prisiimtas pareigas – vykti į darbą, vežti vaiką į ugdymo įstaigas, prižiūrėti sodybą. Panaikinti skundžiamos nutarties ir keisti institucijos nutarimo neskiriant administracinio poveikio priemonės ar paskiriant švelnesnę nei numatyta įstatymo, pagrindo nėra.

12. Apeliantas gausiai cituoja teismų praktiką ir ja grindžia savo skundo argumentus. Šiame kontekste apygardos teismas remiasi išaiškinimu, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 punktas). Pažymėtina, kad faktinės bylos aplinkybės kiekvienoje byloje yra individualios, šios nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma, kaip buvo aptarta, nerodo, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir jos netaikant arba ją švelninant.

13. Konstatavus, jog apeliantui pagrįstai netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, vis dėlto pažymėtina, kad vienas iš alternatyvių prašymų, pareikštų skunde apylinkės teismui, nebuvo išnagrinėtas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas nepasisakė dėl apelianto reikalavimo pakeisti Institucijos nutarimą skiriant alternatyvią administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių terminui, skiriant šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad prašymas pagrįstas.

14. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, kartu su administracine nuobauda administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Kaip buvo minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta privalomas alternatyvių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių – skyrimas. Taigi, apelianto prašymas skirti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam numatytam terminui, nesusijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu. Sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kartu skiriant privalomą, įstatyme numatytą trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

15. Atsakydamas į apelianto skundo argumentus, apygardos teismas analizavo padaryto nusižengimo pavojingumą, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Šių išdėstytų argumentų apygardos teismas nebekartoja, jų visumos pagrindu daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai R. O. gali būti pasiekti skiriant minimalų įstatyme numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieniems metams. Šių administracinio poveikio priemonių paskyrimas leis užtikrinti, kad R. O. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcingas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis). R. O. skunde tiek apylinkės, tiek apygardos teismui tokį sutikimą nurodė.

16. Apibendrinus išdėstytą, apylinkės teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, tačiau atsakė ne į visus skundo argumentus. Apelianto skundas iš dalies pagrįstas, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12580-2022 ir juo R. O. skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams – pakeisti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieniems metams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Žimkienė