Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusios D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pusseserė;

- Atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jos pusseserės D. B. mirties (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. N., V., ir J. N. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo matyti, kad B. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. N., V., motina – J. N.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas V. ir O. iki santuokos B. N. sūnus vardu V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš gimimo pažymėjimo matyti, kad D. B., V., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra V. B., grafoje apie tėvą duomenų nėra. Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-06-09 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose. Mirties liudijimai patvirtina, kad V. N. mirė (duomenys neskelbtini), V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad V. N., V., mirė (duomenys neskelbtini). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad D. B. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijimas patvirtina, kad B. N. (po santuokos – B.) su A. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-03-09 sprendimu D. B. pripažinta neveiksnia, jos globėja paskirta B. B.. Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjos D. B. įregistruotų sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo, atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo, atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B., gyvenamasis namas, sandėlis, kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. B.. Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad D. B. šeiminė padėtis – netekėjusi, tėvai mirę, duomenų apie vaikus, brolius, seseris nėra.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

7. Pareiškėjos tikslas iškėlus bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nustatyti giminystės ryšį tarp turto savininkės D. B. ir pareiškėjos tam, kad galėtų paveldėti palikėjos turtą. Pareiškėja neturi visų reikalingų dokumentų, kurie tiesiogiai patvirtintų mirusiosios ir pareiškėjos giminystės ryšį. Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. N. (pareiškėjos tėvas) ir V. N. (D. B. tėvas) yra broliai, o V. N. – jų tėvas. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja B. B. ir D. B. yra pusseserės (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

9. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

10. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

11. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). D. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėja terminą priimti palikimą praleido 4 metus ir 1 mėnesį.

12. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2020-03-16 šalyje buvo įvestas karantino režimas, todėl laiku nesikreipė į notarą, nes tikėjosi, kad dėl karantino bus pratęstas terminas palikimui priimti. Be to, ji buvo mirusiosios globėja ir pusseserės mirtis ją stipriai paveikė emociškai.

13. Teismo vertinimu pareiškėja - šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą – pagrįstai laiku nesikreipė į notarą, nes 2019 - 2023 m. Lietuvos teritorijoje išplito koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 pasaulinė pandemija, kurios metu buvo taikomi įvairūs gyventojų judėjimo bei bendravimo ribojimai. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, be to, buvo mirusiosios globėja, dėl ko jautriai reagavo į jos netektį, todėl nurodytos aplinkybės vertintinos kaip objektyvios aplinkybės, dėl kurių nebuvo laiku priimtas D. B. palikimas.

14. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. Daugiau D. B. įpėdinių nėra, todėl nesant asmenų, priėmusių mirusios D. B. palikimą, termino priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržytų trečiųjų asmenų teisių.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 577 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra pusseserės.

Atnaujinti B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti pusseserės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.