- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 2YT-252-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01766-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- P. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus – V. K. (V. K.), V. Ž., suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė Turto bankas, R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme gautas pareiškėjo P. K. (toliau – pareiškėjas) pareiškimas (toliau – Pareiškimas 1), kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. K. (V. P. K.) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės I. K. mirties. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjo mama I. K. mirė (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu V. P. K. būnant santuokoje susilaukė keturių vaikų – R. K., V. K., V. Ž. bei pareiškėjo.
1.2. Po pareiškėjo mamos mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini)., įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nei palikėjos sutuoktinis, nei pilnamečiai vaikai nesikreipė. Mirusiosios palikimu (kurį sudaro: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini)), naudojosi ir rūpinosi pareiškėjo tėtis V. P. K..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į Pareiškimą 1, kuriuo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės nutartimi ši civilinė byla ir civilinė byla Nr. e2YT-9078-424/2021 pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. K., V. K., P. K., VĮ Turto bankas, sujungtos į vieną bylą, prijungiant civilinę bylą Nr. e2YT-9078-424/2021 prie šios civilinės bylos.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo V. Ž. pateikė pareiškimą (toliau – Pareiškimas 2), kuriuo ji prašo 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. K. priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės I. K. mirties; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. P. K. mirties.
4.1. Pareiškime 2 iš esmės išdėstytos analogiškos aplinkybės kaip ir Pareiškime 1, nurodančios, jog V. P. K. po jo sutuoktinės I. K. mirties rūpinosi mirusios sutuoktinės daiktais (spinta, baldais, kėdėm, augino daržoves).
4.2. Pareiškime 2 papildomai nurodoma, kad:
4.2.1. Po V. P. K. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esačiame Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Visi broliai ir seserys išvykę į užsienio šalis, išskyrus brolį P. K., kuris deklaruoja, kad gyvena minėtame name, tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini).
4.2.2. Suintersuotas asmuo nežinojo, per kokį laikotarpį reikia kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl šios priežasties suinteresuotas asmuo su broliu V. ir seserimi R., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), susitarė, kad po tėvo mirties dokumentus tvarkys, kai grįš į Lietuvą.
4.2.3. Pareiškėja su broliu V. po tėvo mirties rūpinosi gyvenamuoju namu – pirko namo apsaugai OSB plokštes, jomis užkalė langus, užrakino spynomis duris. Suintersuotas asmuo po jos tėvo, Valerijaus P. K., mirties aktyviais veiksmais priėmė jo palikimą, t. y. paėmė jo asmeninius daiktus – nuotraukų albumą ir kitas nuotraukas, kryželį, rožančių, jo kolekcionuotus senovinius pinigus, keksiukų kepimo formas. Šiuos daiktus kartu su savimi išsivežė į (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į Pareiškimą Nr. 2, kuriuo prašo jį tenkinti, sutinka su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į Pareiškimą 2, kuriuo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Pareiškėjas P. K. pateikė atsiliepimą į Pareiškimą 2, kuriuo prašo 1) tenkinti Pareiškimą 1; 2) tenkinti pirmąjį Pareiškimo 2 reikalavimą; 3) atmesti antrąjį Pareiškimo 2 reikalavimą. Nurodo, kad:
7.1. Ta aplinkybė, jog sesuo su broliu V. K. pasirūpino gyvenamojo namo saugumu (pirko OSB plokštes ir užkalė langus bei užrakino spynomis duris), nėra faktinis palikimo priėmimas, nes turtą reikia prižiūrėti, jį remontuoti, mokėti mokesčius, draudimo įmokas, rūpintis ir panašiai. Sesuo V. Ž. nuo 2015 m. gyvena užsienyje, tik per tėvo laidotuves buvo atvykusi. Po tėvo mirties, pareiškėjas mokėjo iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. mokesčius už suvartotą elektrą. Gyvenamąjį namą su statiniais reikėjo prižiūrėti – šienauti, mokėti žemės mokestį.
Šalies argumentai
8. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė pareiškimą (toliau – Pareiškimas 3), kuriuo jis prašo 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. K. priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės I. K. mirties; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. P. K. mirties.
8.1. Pareiškime 3 iš esmės išdėstytos analogiškos aplinkybės kaip ir Pareiškimuose 1-2, nurodančios, jog V. P. K. po jo sutuoktinės I. K. mirties rūpinosi mirusios sutuoktinės daiktais (spinta, baldais, kėdėm, augino daržoves).
8.2. Pareiškime 3 papildomai nurodoma, kad:
8.2.1. Suinteresuotas asmuo iš karto po tėvo laidotuvių kartu su seserimi V. ėmėsi aktyvių veiksmų rūpindamasi namo apsauga, pirko namo apsaugai reikmenis, užkalė langus OSB plokštėmis, spynomis rakino kambarius ir namą. Vieną raktą davė broliui P., kitus pasiėmė su savimi.
8.2.2. V. K. išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, uždirbęs pinigų, planuoja grįžti į Lietuvą ir susiremontuoti tėvų namą, jame gyventi.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas P. K. pateikė atsiliepimą į Pareiškimą 3, kuriuo prašo 1) tenkinti Pareiškimą 1; 2) tenkinti pirmąjį Pareiškimo 3 reikalavimą; 3) atmesti antrąjį Pareiškimo 3 reikalavimą. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėjas su brolio V. K. pareiškimu nesutinka. Brolis dėl gyvenamojo namo apsaugos nei su juo, nei su seserimi V. Ž. nesitarė. V. K. nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą – nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į Pareiškimą 3, kuriuo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
11. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė rašytinimus paaiškinimus. Juose nurodo, kad:
11.1. P. K. nei darbais, nei finansiškai niekada neprisidėjo prie tėvų namo išlaikymo ar jo gerinimo. O suinteresuotas asmuo – priešingai, uždirbęs pinigų ir grįžęs atostogų į namus, remontavo tėvų namą, apšiltino tėvo kambarį, pirko dažus ir darė einamąjį remontą. Siekiant palengvinti tėvo buitį pirko skalbimo mašiną ir šaldytuvą.
11.2. Suinteresuotas asmuo iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) gyveno tėvų name, ten turi savo kambarį, kuriame yra jo daiktai, drabužiai, baldai, buitinė technika ir pan. Lietuvoje suinteresuotas asmuo neturi jokio kito gyvenamojo būsto.
11.3. P. K. piktnaudžiauja alkoholiu, su juo sunku susikalbėti. Brolis kartą yra sakęs, jog turi skolų, todėl planuoja parduoti jam priklausančią namo dalį, o suintersuotas asmuo su seserimis nori išsaugoti namus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkinami.
12. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
13. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
15. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
16. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės I. K. mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti
17. Tiek paraieškėjas, tiek suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. K. ir V. Ž. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas V. P. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos I. K. mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Ginčo byloje dėl to nėra – pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nurodo, kad po palikėjos I. K. mirties jos palikimu naudojosi ir rūpinosi jų tėvas V. P. K.. Tuo tarpu suintersuotas asmuo R. K. šį reikalavimą palaiko, o suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
18. Teismas iš Nekilnojamo turto registro išrašo nustatė, kad nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato–kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), registruoti išimtinai palikėjos sutuoktinio, V. P. K., vardu. Nors I. K. nagrinėjamame išraše neminima, įvertinus aplinkybę, kad pastarasis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, spręstina, kad jis priklausė I. K. ir V. P. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
19. Teismas taip pat nustatė, kad po I. K. mirties nei pareiškėjas, nei suintersuoti asmenys, nei palikėjos sutuoktinis, dar būdamas gyvas, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad V. P. K. po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
20. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys paaiškino, kad po mamos I. K. mirties jų tėtis V.P. K. priėmė ir valdė savo sutuoktinės palikimą, kas pasireiškė tokiais faktiniais veiksmais: V. P. K., mirus sutuoktinei, liko ir toliau gyventi jų bendrame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius už elektrą, malkas, šiukšles, tvarkėsi prienamų, šienavo žolę, augino daržoves.
21. Teismas nustatė, kad aplinkybes, aprašytas šios sprendimo 20 punkte, patvirtina šie byloje esantys įrodymai, o konkrečiai: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, Santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas, Trakų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas, išrašai iš atsiskaitomosios knygėles, mokečių apmokėjimo kvitų kopijos, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos kopija, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kopija. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys R. K. ir VĮ Turto bankas prieštaravimų dėl nagrinėjamų aplinkybių neišreiškė.
22. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad aukščiau išdėstyti pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų V. K. ir V. Ž. paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, o aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, byloje nenustatytos. Tad konstatuotina, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo šių paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Dėl šių priežasičių teismas daro išvadą, kad V. P. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės I. K. mirties, o konkrečiai – 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), – pradėjęs jį faktiškai valdyti.
23. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą (kaip kad šiuo atveju – turtą nurodytą šios sprendimo 20 punkte), laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas pripažįsta, kad V. P. K. po savo sutuoktinės I. K. mirties priėmė visą jos palikimą sudarantį turtą, nurodytą šios sprendimo 1.2. punkte (t. y. įskaitant, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgadamas į tai, teismas nagrinėjamą reikalavimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. K. po savo sutuoktinės I. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. ir V. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jų tėvo V. P. K. mirties, pradėję jį faktiškai valdyti
24. Suinteresuoti asmenys V. Ž. ir V. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. ir V. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jų tėvo V. P. K. mirties, pradėję jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas su šiais reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Tuo tarpu suintersuotas asmuo R. K. prašo reikalavimą sesers V. Ž. atžvilgiu tenkinti, o suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo dėl šių reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
25. Suinteresuoti asmenys V. Ž. ir V. K. nurodo, kad jie po tėvo mirties rūpinosi gyvenamuoju namu – pirko namo apsaugai OSB plokštes, jomis užkalė langus, užrakino spynomis duris. V. Ž. taip pat pažymi, kad ji po tėvo mirties paėmė jo asmeninius daiktus – nuotraukų albumą ir kitas nuotraukas, kryželį, rožančių, jo kolekcionuotus senovinius pinigus, keksiukų kepimo formas. Šiuos daiktus ji kartu su savimi išsivežė į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu V. K. nurodo, kad uždirbęs užsienyje pinigų ir grįžęs atostogų į namus, remontavo tėvų namą, apšiltino tėvo kambarį, pirko dažus ir darė einamąjį remontą, nupirko skalbimo mašiną ir šaldytuvą. Jis iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) gyveno tėvų name, ten turi savo kambarį, kuriame yra jo daiktai, drabužiai, baldai, buitinė technika ir pan. Be to, su seserimi spynomis užrakinę kambarius ir namą, vieną raktą davė broliui P., kitus – pasiėmė su savimi.
26. Pareiškėjas, atsiliepdamas į Pareiškimą 2 ir Pareiškimą 3, teigia, kad ta aplinkybė, jog sesuo su broliu pasirūpino gyvenamojo namo saugumu (pirko OSB plokštes ir užkalė langus bei užrakino spynomis duris), nėra faktinis palikimo priėmimas, nes turtą reikia prižiūrėti, jį remontuoti, mokėti mokesčius, draudimo įmokas, rūpintis ir panašiai, o jie to nedarė.
27. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad yra pagrindas tenkinti nagrinėjamus suinterseuotų asmenų V. Ž. ir V. K. reikalavimus. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
28. Teismas nustatė, kad šio sprendimo 25 punkte nurodytas aplinkybes patvirtina suintersuotų asmenų teismui pateiktos nuotraukos. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nors pareiškėjas nesutinka su suinteresuotų asmenų reikalavimais, jis pripažįsta, kad suintersuoti asmenys pirko OSB plokštes, jomis užkalė langus bei spynomis užrakino duris, neginčija aplinkybių, kad sesuo po tėvo mirties paėmė jo asmeninius daiktus, įskaitant nuotraukų albumą ir kitas nuotraukas, kryželį, rožančių, jo kolekcionuotus senovinius pinigus, keksiukų kepimo formas. Pareiškėjas taip pat neginčija nuotraukų tikrumo, neįrodinėja, kad jose atvaizduotas namas ir (ar) daiktai yra kiti daiktai negu tie, kurie įeina į ginčo palikimo sudėtį.
29. Tad pareiškėjas iš ėsmės neneigia, kad suinteresuoti asmenys atliko jų nurodytus veiksmus ginčo turto atžvilgiu – jis nesutinka tik su tokių veiksmų traktavimu faktiniu palikimo priėmimu. Pareiškėjo teigimu, tam turtą reikia prižiūrėti, remontuoti, mokėti už jį mokesčius, draudimo įmokas, rūpintis juo ir panašiai, o suinteruoti asmenys to nedarė. Teismas su nurodyta pareiškėjo pozicija nesutinka dėl kelių priežasčių. Pirma, tokie suintersuotų asmenų veiksmai, kaip pirkimas namo apsaugai OSB plokščių, užkalimas jomis langų, durų užrakinimas spynomis, laikytini turto priežiūra, nes jais siekiama, kad turtas išlaikytų savo naudingąsias savybes, būtų apsaugotas nuo žalingų aplinkos ir (ar) kitų asmenų poveikio.
30. Antra, minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Šiame konktekste, teismo vertinimu, spynų ant namo ir jo kambarių durų uždėjimas ir raktų nuo jų pasiėmimas yra vieni iš akivaiziausių daikto perėmimo, valdymo kaip savo ir laikymo savęs jo savininkais veiksmų. Tai, kad suinteresuoti asmenys nevykdė kokių nors veiksmų paveldimo turto atžvilgiu periodiškai (pavyzdžiui, nemokėjo mokesčių ar nešienavo žolės), savaime niekaip nepaneigia fakto, kad atlikę aukščiau nurodytus veiksmus, jie veikė kaip turto savininkai. Be to, ginčo dėl to, kad V. Ž. paėmė tėvo asmeninius daiktus ir juos valdo kaip savo, nėra.
31. Dėl aukščiau nurodytų priežasičių teismas daro išvadą, kad suinterseuoti asmenys V. Ž. ir V. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jų tėvo V. P. K. mirties, o konkrečiai – 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), – pradėję jį faktiškai valdyti. V. Ž. taip pat priėmė tėvui priklausiusius nuotraukų albumą ir kitas nuotraukas, kryželį, rožančių, jo kolekcionuotus senovinius pinigus, keksiukų kepimo formas, pradėjusi juos faktiškai valdyti.
32. Tad teismas sprendžia, kad suintersuoti asmenys po savo tėvo V. P. K. mirties priėmė visą jo palikimą sudarantį turtą, nurodytą šios nuatrties 1.2. punkte (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgadamas į tai, teismas nagrinėjamus reikalavimus tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad suonteresuoti asmenys V. Ž. ir V. K. po savo tėvo Valerijaus P. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
33. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimus tenkinti.
- V. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti;
- V. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo V. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas P. K., V. Ž. ir V. K. gauti paveldėjimo teisės liudijimus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.